- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-2596-794/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21089-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- Vilniaus medžiotojų draugijos
- Ieškovas
- G. M., G. V., M. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus medžiotojų draugijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. M., G. V. ir M. J. ieškinį atsakovui Vilniaus medžiotojų draugijai dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) pripažinti, kad Valdybos 2018 m. gegužės mėnesio sprendimas, dalyje: „5. Valdymo struktūros keitimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas“ yra negaliojantis; 2) pripažinti, kad Valdybos 2018 m. gegužės mėnesio sprendimas, dalyje: „6.<...> pagal naujai suvažiavime patvirtintus įstatus“, yra negaliojantis; 3) atnaujinti praleistą terminą ginčyti 2016-04-28 Protokolo Nr. 16, 2017-04-20 Protokolo Nr. 18, 2018-02-06 Protokolo Nr. 20 Valdybos sprendimus; 4) pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta2016-04-28 Protokolo Nr. 16: Veiklos ataskaita už 2015 metus, skelbianti, kad:“2015-12-31 buvo 1516 narių“ yra negaliojantis; 5) pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2017-04-20 Protokolo Nr. 18 Veiklos ataskaita už 2016 metus, skelbianti, kad : „2016-12-31 buvo 1267 nariai“ yra negaliojantis; 6) pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2018-02-06 Protokolo Nr. 20 Veiklos ataskaita už 2017 metus, skelbianti, kad „2017-12-31 buvo 1145 nariai“ yra negaliojantis; 6) pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2016-04-28 Protokolo Nr. 16 AIŠKINAMASIS RAŠTAS nurodytos išlaidos: Automobilio nuoma ir aptarnavimas 9000 EUR, yra negaliojantis; 7) pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2017-04-20 Protokolo Nr. 18 AIŠKINAMASIS RAŠTAS2016 išlaidos: Automobilio nuoma ir aptarnavimas 5961 EUR, yra negaliojantis; 8) pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2018-02-06 Protokolo Nr. 20 AIŠKINAMASIS RAŠTAS išlaidos: Šaudyklos renovacija 5324 EUR, Automobilio nuoma ir aptarnavimas 3996 EUR, yra negaliojantis.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė sustabdyti asociacijos Vilniaus medžiotojų draugijos Valdybos 2018 m. balandžio – gegužės mėnesių priimtą nutarimą darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta, kad Vilniaus medžiotojų draugijos 2018-07-25 suvažiavimo darbotvarkė: 5. Valdymo struktūros keitimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas. 6. <...> rinkimai pagal naujai suvažiavime patvirtintus įstatus, galiojimą; uždrausti atsakovei Vilniaus medžiotojų draugijai keisti galiojančius asociacijos įstatus; uždrausti balsuoti pagal Balsavimo teisės perleidimo sutartis ar įgaliojimus, kurios numatytos Asociacijų įstatymo 8 str., 4 punkte 2018-07-25 visuotinio susirinkimo ir pakartotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais „5. Valdymo struktūros keitimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas. 6. Valdybos rinkimai pagal naujai suvažiavime patvirtintus įstatus“ nariams A. P., V. S., E. T. iki pirmesnės iš dviejų datų: kol nebus išrinkta nauja valdyba arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Nurodė, kad atsakovas ketina panaikinti Vilniaus medžiotojų draugijos įstatų punktą, „7.5. <...> Valdybos narius ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės renka suvažiavimas penkeriems metas iš kelių kandidatų“, kurio pažeidimu grindžiamas ieškinys. Pakeitus įstatus ir priėmus sprendimą, jis iš esmės būtų beprasmis, nes ieškovai turėtų ginčyti naujuosius įstatus. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nebus galima įvykdyti sprendimo pripažinti, kad valdymo struktūros keitimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas visuotinio susirinkimo darbotvarkėje yra negaliojantis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas uždraudė atsakovui Vilniaus medžiotojų draugijai (jos nariams) keisti galiojančius Vilniaus medžiotojų draugijos įstatus. Kitoje dalyje prašymo netenkino.
5. Preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, jog, ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ginčo dalyku, proporcingos ir užtikrinančios status quo išsaugojimą ginčo laikotarpiu.
6. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ginčija atsakovo Valdybos priimtų sprendimų teisėtumą, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, siekiant išvengti tolimesnių ginčų dėl sprendimų, priimtų ginčijamo nutarimo pagrindu, teisėtumo. Todėl nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Teismas įvertino ir tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam rezultatui ir mažiausiai varžančios atsakovo veiksmus ir veiklą, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šiuo atveju galimai lemtų naujų ginčų inicijavimą – naujai atsakovo priimtų įstatų ginčijimą. Ieškovai šalindami ieškinio trūkumus nurodė, kad prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, uždraudžiant atsakovei (jos nariams) keisti galiojančius draugijos įstatus ir dėl šios laikinosios apsaugos priemonės išdėstė argumentus, todėl šią laikinąją apsaugos priemonę teismas ir taikė. Tuo tarpu ieškinio trūkumų šalinimo dokumente, ieškovai nurodydami, jog reikalinga taip pat ir sustabdyti asociacijos Valdybos 2018 m. balandžio – gegužės mėnesių priimtą nutarimą darbotvarkės 5 ir 6 klausimais ir uždrausti balsuoti 2018-07-25 visuotinio susirinkimo ir pakartotinio susirinkimo darbotvarkės 5 ir 6 klausimais nariams A. P., V. S., E. T., jokių argumentų dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, todėl šioje dalyje teismas prašymo taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus medžiotojų draugija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovų keliami reikalavimai nėra tiesiogiai susiję nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 1 d. garantuojama teise laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, nei su Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatyme įtvirtintomis asociacijos narių teisėmis. Priešingai, atsakovui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra ribojamos paties atsakovo teisės įtvirtintos LR Asociacijų įstatyme, t. y. asociacijų laisvė savarankiškai įgyti teises, prisiimti pareigas ir jas įgyvendinti per savo valdymo organus.
7.2. Teismas nevertino tai, jog ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku, o pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės yra tenkinamas savarankiškas ieškovų reikalavimas, kadangi yra ne tik neproporcingai suvaržoma atsakovo veikla, bet ir nepasiekiama CPK l44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo sėkmingą įvykdymą.
7.3. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos LR Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos draudžiančios valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus.
7.4. Siekis prevenciškai apriboti naujų ginčų inicijavimą nėra tiesiogiai susijęs su CPK įtvirtintu teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Apeliantas pažymi, jog potencialiai naujų ginčų inicijavimo ribojimas pažeidžia ne tik civilinio proceso tikslus (ginti asmenų, kurių įstatymų saugomi interesai yra pažeisti teises), bet ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos bei civilinio proceso dispozityvumo principus.
7.5. Teismas netinkamai įvertino grėsmės riziką, kad galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apelianto teigimu, net jei būtų pripažinta, jog Draugijos Valdybos sprendimas dėl valdymo struktūros keitimo ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimo yra negaliojantis, tokiu atveju būtų pagrįsta uždrausti keisti tik konkrečią Draugijos įstatų nuostatą (punktą), o ne uždrausti keisti įstatus apskritai.
7.6. Ieškinyje nėra pateikiami įrodymai dėl imperatyvių įstatymų ar steigimo dokumentų reikalavimų pažeidimo, kuris suteiktų ieškovams teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
7.7. Nei LR Konstitucijoje, nei LR Asociacijų įstatyme, nei CK nėra įtvirtintos imperatyvios normos, kuri draustų asociacijų nariams visuotiniame susirinkime keisti įstatų nuostatas, susijusias su kadencijų skaičiaus valdybos nariams nustatymu arba jų panaikinimu. Todėl Draugijos valdybos siūlymas atsisakyti valdybos narių kadencijų skaičiaus negali būti laikomas neteisėtu, nedemokratišku ar pažeidžiančiu sąžiningumo principus.
7.8. Teismas klaidingai įvertino ieškovų argumentus, kad pasibaigusi valdybos narių užimamų pareigų kadencijos trukmė reiškia, kad šie valdybos nariai de facto pradėjo vykdyti trečiąją kadenciją iš eilės ir taip pažeidė Įstatų 7.5 punkto reikalavimą, kuris draudžia asmenims valdybos narių pareigas eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Apelianto teigimu, pasibaigęs kadencijos laikotarpis automatiškai nereiškia įgaliojimų pasibaigimo ir valdymo organų nelegitimumo ir jų sprendimų neteisėtumo. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatų 5.11.2 punktas numato, kad valdybos narius renka visuotinis susirinkimas, t. y. valdybos nariu galima tapti tik kandidatuojant į valdybos narių pareigas visuotiniame susirinkime bei laikantis Įstatuose patvirtintų valdybos narių kandidatūrų kėlimo ir rinkimų organizavimo tvarkos procedūrų. Taigi kalbėti apie piktnaudžiavimą valdybos narių kadencijų skaičiumi nėra teisinio pagrindo, kadangi de jure ir de facto nauji valdybos narių rinkimai dar neįvyko.
7.9. Draugijos valdybos narių veiksmai būtų neteisėti tik tuo atveju, jeigu (pagal dabar galiojančią Įstatų redakciją) tie patys valdybos nariai vykdytų savo kadenciją trečią kartą iš eilės. Tačiau nenustačius šios aplinkybės, ieškovai Draugijos valdymo organų sprendimų neteisėtumą privalo pagrįsti objektyviais įrodymais.
7.10. Teismas pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir taip apribojęs Draugijos pagrindinio organo - visuotinio susirinkimo - teisę keisti galiojančius atsakovo įstatus (bei neribotam laikui išsaugojęs padėties status quo) peržengė kompetenciją ir savo veiksmais apribojo 1340 Draugijos narių teises pareikšti savo nuomonę dėl galiojančių įstatų pakeitimo. Apelianto nuomone, tai yra tiesioginis demokratijos principo ir asociacijų laisvės pažeidimas, kadangi tokiu būdu apribojama 1340 narių teisė priimti sprendimą (pasisakyti) dėl pagrindinio asociacijos, kaip juridinio asmens, dokumento – įstatų turinio, remiantis vien tik 3 narių nuomonėmis apie nedemokratišką Draugijos valdymą.
7.11. Ieškovai, prašydami pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, atėmė teisę iš Draugijos visuotinio susirinkimo priimti sprendimą dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo bei naujos valdybos išrinkimo, tokiu būdu pratęsdami dabartinės Draugijos valdybos narių įgaliojimus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovai G. M., G. V. ir M. J. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas įvertino tai, jog ieškovų prašytos ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio dalyku, nes asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai, nes tai pažeidžia CK 1.5 straipsnį.
8.2. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė priimta Konstitucijos, CK, CPK ir LR Asociacijų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sprendžiant ginčą tarp asociacijos narių ir valdybos.
8.3. Teismas tinkamai įvertino grėsmės riziką, nes atsakovas nei ieškovams, nei teismui nepateikė jokio valdybos, tarybos ar visuotinio susirinkimo protokolo už laikotarpį nuo 2010.01.01 iki atskirojo skundo pateikimo dienos 2018-08-09.
8.4. Pagal LR Asociacijų įstatymą 12 str. 6. įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, todėl nėra teisinio pagrindo, kad tame pačiame susirinkime vyktų įstatų pakeitimo priėmimas ir valdybos rinkimai pagal naujus įstatus.
8.5. Atsakovui, kaip asociacijai negali būti taikomos LR Akcinių bendrovių įstatyme 31 str. 10 punkto nuostatos kaip analogija, pagal kurias įstatų keitimas ir rinkimai pagal pakeistus įstatus gali vykti tame pačiame susirinkime.
Atsiliepimas
8.6. Atsakovo teiginys, kad ieškovas atima teisę iš Draugijos visuotinio susirinkimo priimti sprendimą dėl naujos valdybos išrinkimo yra nepagrįstas, nes ieškovas neprašė atimti teisės rinkti naują valdybą, o teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl rinkimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Kitaip tariant, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones atskiruoju skundu ginčijamas abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas, kadangi skundžiama nutartimi teismas pripažino egzistuojant abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kiekvienos iš jų atskirai.
Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo
14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovų ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Atsakovas įrodinėja ieškinio nepagrįstumą remdamasis tokiais pagrindiniais argumentais: 1) ieškinyje nėra pateikiami įrodymai dėl imperatyvių įstatymų ar steigimo dokumentų reikalavimų pažeidimo, kuris suteiktų ieškovams teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais; 2) nei LR Konstitucijoje, nei LR Asociacijų įstatyme, nei CK nėra įtvirtintos imperatyvios normos, kuri draustų asociacijų nariams visuotiniame susirinkime keisti įstatų nuostatas, susijusias su kadencijų skaičiaus valdybos nariams nustatymu arba jų panaikinimu, 3) pasibaigęs kadencijos laikotarpis automatiškai nereiškia įgaliojimų pasibaigimo ir valdymo organų ir jų sprendimų neteisėtumo; 4) atsakovo valdybos narių veiksmai būtų neteisėti tik tuo atveju, jeigu (pagal dabar galiojančią Įstatų redakciją) tie patys valdybos nariai vykdytų savo kadenciją trečią kartą iš eilės. Tačiau nenustačius šios aplinkybės, ieškovai Draugijos valdymo organų sprendimų neteisėtumą privalo pagrįsti objektyviais įrodymais.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovai ginčydami Vilniaus medžiotojų draugijos priimtų sprendimų teisėtumą, ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, taip pat pasirinko leistiną pažeistų teisių gynimo būdą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.
18. Dėl apelianto atskirojo skundo argumentų (ieškinyje nėra pateikiami įrodymai dėl imperatyvių įstatymų ar steigimo dokumentų reikalavimų pažeidimo; nei LR Konstitucijoje, nei LR Asociacijų įstatyme, nei CK nėra įtvirtintos imperatyvios normos, kuri draustų asociacijų nariams visuotiniame susirinkime keisti įstatų nuostatas, susijusias su kadencijų skaičiaus valdybos nariams nustatymu arba jų panaikinimu; pasibaigęs kadencijos laikotarpis automatiškai nereiškia įgaliojimų pasibaigimo ir valdymo organų ir jų sprendimų neteisėtumo; atsakovo valdybos narių veiksmai būtų neteisėti tik tuo atveju, jeigu tie patys valdybos nariai vykdytų savo kadenciją trečią kartą iš eilės, tačiau nenustačius šios aplinkybės, ieškovai Draugijos valdymo organų sprendimų neteisėtumą privalo pagrįsti objektyviais įrodymais) apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinami. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog šie klausimai bus išspręsti tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir priėmus galutinį sprendimą šioje civilinėje byloje.
19. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję ieškinio nepagrįstumu, nesuteikia pagrindo vertinti, kad jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovų ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad nėra antrosios privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmės. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdžiu. Laikinosios apsaugos priemonės pagal tikslą gali būti prevencinės, kuriomis siekiama užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidinėjimui ar žalos padidėjimui, taip pat naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Tai, ar konkrečiu atveju iškyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovai).
21. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog prašoma laikinosios apsaugos priemone siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį (status quo), kuri ne tik leistų ieškovams, jiems palankaus sprendimo atveju, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas, bet ir užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės atsirasti.
22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ketina panaikinti Vilniaus medžiotojų draugijos įstatų punktą, „7.5. <...> Valdybos narius ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės renka suvažiavimas penkeriems metams iš kelių kandidatų“, kurio pažeidimu grindžiamas ieškinys. Taigi neuždraudus atsakovui keisti galiojančius Vilniaus medžiotojų draugijos įstatus yra didelė tikimybė, jog atsakovas gali pakeisti įstatų nuostatas, susijusius su kadencijų skaičiaus valdybos nariams nustatymu arba jų panaikinimu.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus galimai ieškovams palankų sprendimą, jo įvykdymas pasunkėtų arba iš esmės pasidarytų neįmanomas. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šiuo atveju galimai lemtų naujų ginčų inicijavimą – naujai Vilniaus medžiotojų draugijos priimtų įstatų ginčijimą.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovo veiksmus ir veiklą.
25. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, skundžiamu procesiniu sprendimu atsakovui uždrausta tik keisti galiojančius Vilniaus medžiotojų draugijos įstatus. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, įprastinė Vilniaus medžiotojų draugijos kasdieninė veikla taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra sutrikdyta, kompetencija veikti kitais klausimais neapribota ir nesuvaržyta, kadangi ribojimai taikyti tik dėl galiojančių įstatų keitimo.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą dar ir tuo aspektu, kad pagal šiuo metu galiojančius atsakovo įstatus valdybos narių rinkimuose negalės kandidatuoti dabartiniai Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos nariai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog apelianto teisių suvaržymas, lyginant su ieškovų interesais, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą.
27. Taip pat nesama jokių faktinių ar teisinių prielaidų sutikti su apelianto pozicija, kad būtent ieškovai, prašydami pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, atima teisę iš Draugijos visuotinio susirinkimo priimti sprendimą dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo bei naujos valdybos išrinkimo, tokiu būdu siekdami pratęsti dabartinės Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos narių įgaliojimus.
28. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojantys Vilniaus medžiotojų draugijos įstatai netrukto rinkti naują valdybą. Taigi atmestinas apelianto argumentas, jog skundžiama teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pratęsiami dabartinės Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos narių įgaliojimai.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai. Apelianto atskirojo skundo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama teismo nutartimi jiems pritaikyti suvaržymai buvo iš esmės netikslingi, neproporcingi, todėl turėtų būti panaikinti. Teismo nustatytos šių priemonių taikymo sąlygos (preliminarus ieškinio pagrįstumas bei grėsmė ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui) apelianto nepaneigtos (CPK 178 straipsnis).
31. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.