Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Credit day“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Credit day“ prašymą pavirtinti kreditorinius reikalavimus ir jų tenkinimo tvarką fizinių asmenų Z. R. ir T. R. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys – AB Citadele bankas, AB SEB bankas, UAB „Mano sauga“, Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismas, UAB „GELVORA“, „Iberija Motor Company“, A. G. Z., VĮ Turto bankas, antstolė P. K., antstolė D. M., antstolė A. P., antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu fizinių asmenų Z. R. ir T. R. bankroto byloje patvirtinti jo 28 962,00 Eur dydžio reikalavimą, tenkintiną Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 str. 5 d. tvarka.

1.1. Nurodė, kad UAB „Credit day” 2018-10-02 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. P1 iš UAB „Algų profsąjunga” įsigijo reikalavimo teisę, kylančią iš 2018-01-08 UAB „Algų profsąjunga” bei bankroto administratorės M. V. atstovaujamo Z. R. sudaryto susitarimo dėl šalių interesų civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 suderinimo ir taikaus ginčo išsprendimo. Pagal šį susitarimą Z. R. administratorė kreditoriui UAB „Credit day” iš 2018-03-09 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-872-943/2018 paliktas nepakeistas, priteistos sumos privalo sumokėti 28 962 Eur. Susitarimas iš esmės buvo sudarytas Z. R. ir jo kreditorių interesais bei jų naudai, kadangi pagal susitarimą Z. R., nepriklausomai nuo bylos baigties, visiškai neinvestuodamas į teisines paslaugas, užsitikrino, kad kito asmens pastangomis bei lėšomis bus įrodytas ginčijamos reikalavimo teisės pagrįstumas, nei Z. R., nei jo administratorei nereiks dalyvauti civilinėje byloje dėl skolos iš L. G. priteisimo, samdyti teisininkus, galinčius teikti teisinę pagalbą (juo labiau, kad lėšų tam Z. R. neturėjo), už ginčijamą 58 292,69 Eur dydžio reikalavimo teisę jis net ir pralaimėjęs bylą gaus 50 462 Eur (t. y. 28 962 Eur jis jau buvo gavęs sudarydamas Reikalavimo perleidimo sutartį, o dar 21 500 Eur UAB „Algų profsąjunga” jam įsipareigojo perleisti tuo atveju, jei jos ieškinys bus patenkintas). Jokių neigiamų pasekmių kreditorių interesams susitarimas sukelti negalėjo, kadangi, kaip jau minėta, visiškai neinvestuodama į teisminį ginčą administratorė užsitikrino praktiškai visišką ginčytino reikalavimo patenkinimą ir minimizavo riziką pralaimėti teisminį ginčą. Vykdydama susitarimą UAB „Algų profsąjunga” toliau vedė teisminį procesą, dengė teisines išlaidas, neteikė apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 sprendimo, palaikė Z. R. poziciją ir atliko visus veiksmus, lėmusius 58 292,69 Eur iš L. G. priteisimą. Toks susitarimas atitinka FABĮ 12 str. 2 d. 8-9 p. reikalavimus, kadangi jį sudarydama administratorė veikė Z. R. ir jo kreditorių interesais, 17 str. 9 d., kadangi jo tikslas iš esmės buvo sėkminga bankroto proceso eiga neinvestuojant lėšų, bet prisiimant įsipareigojimus, galiausiai 29 str. 5 d. reikalavimus, kadangi prievolė atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir buvo susijusi su investicijomis į bankroto procedūrų vykdymą.

2. Atsiliepdama į kreditoriaus prašymą Z. R. ir T. R. bankroto administratorė M. V. prašė reikalavimą tenkinti.

2.1. Pažymėjo, kad kreditorinis reikalavimas UAB „Credit day“ (kaip UAB „Algų profsąjunga“ teisių perėmėjo) fizinių asmenų bankroto bylos eigoje priteistas 2018-03-09 Vilniaus apygardos teismo sprendimu byloje Nr. e2-1202-553/2018. Sprendimas įsiteisėjo 2018-10-04, po 2018-10-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties byloje Nr. e2A-872-943/2018. Kasacinis skundas priimtas nebuvo.

3. Kiti suinteresuoti asmenys nustatytu terminu teismui atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Teismas pagrįstai nutarė į kreditorių sąrašą įtraukti UAB „Credit day“ antrosios eilės kreditoriumi, kadangi tai atitinka FABĮ nuostatas.

10. Bankrutuojantys asmenys bei kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nors apeliantas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas apeliantą į kreditorių sąrašą antrosios eilės kreditoriumi, išnagrinėjo reikalavimą išeidamas už jo ribų, todėl tokia nutartis yra neteisėta, tačiau nurodytos situacijos kontekste, spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo nustatyti, kad apelianto kreditorinis reikalavimas tenkintinas FABĮ 29 str. 5 d. tvarka, ir reikalavimą tenkindamas iš dalies, pirmosios instancijos teismas turėjo tokią teisę, kadangi sprendė kreditorinio reikalavimo tenkinimo bei eiliškumo klausimus, ką ir taip privalo daryti pagal FABĮ 23 str. (t.y. patvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą), o apeliantas tokį reikalavimą kėlė. Kartu pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė bet kuriuo atveju nėra pagrindas spręsti, kad egzistuoja absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantas į kreditorių sąrašą įtrauktas antrosios eilės kreditoriumi bei patvirtintas jo 28 962,00 Eur finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju FABĮ 29 str. 5 d. numatytos sąlygos neegzistuoja, todėl apelianto kreditorinis reikalavimas turi būti tenkinamas bendra tvarka pagal FABĮ 29 str. 4 d., t. y. antrąja eile kartu su likusiais kreditorių reikalavimais.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas labai aiškiai apibrėžė, kada kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami po FABĮ 29 str. 3 d. nurodytų reikalavimų patenkinimo, pirmenybės teise prieš likusius kreditorius. Pirmu atveju kreditoriniai reikalavimai turi būti atsiradę bankroto proceso metu iš bankrutuojančio fizinio asmens individualios ar ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, o antru atveju reikalavimai turi būti atsiradę dėl to, kad fizinis asmuo prisiėmė skolinius įsipareigojimus bankroto procedūroms atlikti (nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos), ir neturėjo užtektinai lėšų šio FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytai lėšų sumai sumokėti.

18. Iš byloje esančių mokumo atkūrimo plano ir jo patikslinimų, kitų bylos duomenų matyti, kad bankrutuojantis Z. R. nėra ūkininkas ir individualia veikla nesiverčia. Dabartiniu metu Z. R. dirba darbuotoju UAB (duomenys neskelbtini). Z. R. skoliniai įsipareigojimai susidarė dėl to, kad būdamas verslininku, eilės įmonių, kurios užsiėmė prekyba baldais, statybinių paslaugų teikimu, akcininku, laidavo už įmonių skolinius įsipareigojimus, o įmonės skolų grąžinti nesugebėjo. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad jis nei vertėsi ūkininkavimu ar individualia veikia, nei ja verčiasi šiuo metu, t.y. bankroto proceso metu.

19. Bankroto proceso metu tikslindami mokumo atkūrimo planą bankrutuojantys asmenys nurodė galimybę gauti papildomų lėšų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2018 dėl skolos priteisimo iš L. G..

20. Iš fizinių asmenų bankroto bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1202-553/2018 pagal ieškovės UAB „Algų profsąjunga“ ieškinį atsakovui L. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo L. G. priešieškinį ieškovui UAB „Algų profsąjunga“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o taip pat ir pagal bankrutuojančio (trečiojo asmens minėtoje byloje) Z. R. ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

21. 2013 m. gruodžio 10 d. L. G. ir bankrutuojantis Z. R. sudarė Paprastųjų vardinių akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria L. G. perleido Z. R. nuosavybės teisę į 4 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad po sutarties sudarymo UAB (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta pareiga sumokėti savo kreditoriams pagal prievoles, atsiradusias iki šios sutarties sudarymo dienos, 58 292,69 Eur sumą nesumokėtų mokesčių, todėl laikė, kad L. G. privalo grąžinti reikalavimo teisę turinčiam asmeniui 58 292,69 Eur sumą.

22. Sprendžiant klausimą, kuris asmuo turi reikalavimo teisę UAB (duomenys neskelbtini) ar bankrutuojantis Z. R., buvo nustatyta, kad 2014-11-05 UAB „Algų profsąjunga“ ir Z. R. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/14/11/05, kuria pradinis kreditorius atlygintinai perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į skolininką L. G. dėl 201 273 Lt (58 292,69 Eur) skolos, atsiradusios Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-06-04 patikrinimo akto Nr. (04.1)-FR0680-424 pagrindu. Teismas nustatė, kad Z. R. visokiais būdais stengėsi perleisti turimą reikalavimo teisę ir realiai kelių dienų bėgyje sudarė net kelis sandorius dėl tos pačios reikalavimo teisės perleidimo su skirtingais ūkio subjektais. Teismas sprendė, kad bankroto bylos iškėlimo aplinkybė logiškai paaiškina Z. R. elgesį, sudarant ginčijamą sandorį, o UAB „Algų profsąjunga“ privalėjo pasidomėti, kodėl reikalavimo teisė yra perleidžiama už per pusę mažesnę kainą, išsireikalauti iš Z. R. duomenis apie jo turtinę padėtį, kreditorių skaičių ir turimus skolinius įsipareigojimus. Bylą nagrinėjusio teismo vertinimu nagrinėtu atveju neabejotinai egzistavo visos CK 6.66 straipsnio taikymui būtinos sąlygos.

23. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovės UAB „Algų profsąjunga“ ieškinį atmetė, atsakovo L. G. priešieškinį atmetė, trečiojo asmens Z. R. ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia ieškovės UAB „Algų profsąjunga“ ir Z. R. 2014-11-05 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/14/11/05, taip pat nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti trečiajam asmeniui Z. R. 58 292,69 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, o UAB „Algų profsąjunga“ priteisti iš Z. R. 28 962 Eur; priteisti Z. R. iš atsakovo L. G. 58 292,69 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-10-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

24. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi nutarta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant, jog trečiajam asmeniui Z. R. iš atsakovo L. G. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. rugsėjo 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

25. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad nagrinėjant minėtą civilinę bylą 2018 m. sausio 8 d. UAB „Algų profsąjunga” bei bankroto administratorės M. V. atstovaujamas Z. R. sudarė rašytinį susitarimą, kurio 2.1. punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu bus patenkintas UAB „Algų profsąjunga“ ieškinys minėtoje byloje, UAB „Algų profsąjunga“ įsipareigoja grąžinti Z. R. 21 500,00 Eur reikalavimo teisę į L. G., o susitarimo 2.2. punkte numatė, kad tuo atveju jeigu UAB „Algų profsąjunga“ ieškinys bus atmestas, o Z. R. savarankiškas reikalavimas bus patenkintas, UAB „Algų profsąjungai“ šalių susitarimu bus grąžinta už reikalavimo teisę sumokėta 28 962 Eur suma bei kad nurodyta suma bus pervesta per tris dienas (būtent taip ir įvyko). Be to, susitarimo 2.4. punkte susitarimo šalys bet kuriuo atveju, net ir atmetus jų reikalavimus, susitarė, kad UAB „Algų profsąjunga“ įsipareigoja nereikšti Z. R. pretenzijų dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau Z. R. įsipareigoja pripažinti UAB „Algų profsąjunga“ kreditorinį reikalavimą 28 962 Eur sumai.

26. UAB „Credit day” 2018 m. spalio 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. P1 iš UAB „Algų profsąjunga“ perėmusi reikalavimo teises į Z. R. 28 962,00 Eur skolą pagal 2018 m. sausio 8 d. susitarimą, reikalavimo teises kildina būtent iš 2018 m. sausio 8 d. susitarimo ir įrodinėja, kad susitarimas iš esmės yra taikos sutartis, kuriuo Z. R. minimizavo riziką pralaimėti teisminį ginčą, pabrėžia, jog susitarimas sudarytas po fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, nurodoma, kad reikalavimas atsirado dėl UAB „Algų profsąjunga“ įdėtų pastangų ir kreditorių naudai, o gauta nauda buvo papildoma ir neplanuota.

27. Teismo vertinimu, 2018 m. sausio 8 d. susitarimas, ypač atsižvelgiant į susitarimo 2.4. punkto nuostatas, kuriomis Z. R. įsipareigoja pripažinti UAB „Algų profsąjunga“ kreditorinį reikalavimą 28 962 Eur sumai net ir tuo atveju jeigu UAB „Algų profsąjunga“ ir Z. R. reikalavimai bus atmesti, buvo naudingas ne tik bankrutuojančiam asmeniui, bet ir UAB „Algų profsąjunga“, kuri susitarimu siekė užsitikrinti galimą naudą net ir tuo atveju, jeigu bylą pralaimės. Todėl atmestini apelianto teiginiai, kad susitarimu buvo minimizuota Z. R. rizika bei kad susitarimas jam buvo ypač naudingas. Pažymėtina ir tai, kad pats 2018 m. sausio 8 d. susitarimas, nors savo esme ir yra panašus į taikos sutartį, tačiau nėra taikos sutartis, be to net ir taikos sutarties sudarymas savaime nekeistų kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkos nustatytos įstatyme.

28. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apskritai nėra ir jokio pagrindo teigti, kad UAB „Credit day” perimtas kreditorinis reikalavimas yra susijęs su Z. R. individualia veikla ar ūkininkavimu, nes Z. R. tokia veikla neužsiėmė. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, jog kreditorinis reikalavimas yra kitokio pobūdžio ir kilo iš kitų teisinių santykių, o pareikšto actio Pauliana, ar tokioje byloje sudarytos taikos sutarties, negalima laikyti bankrutuojančio asmens verslu, ūkininkavimu, profesine veikla, individualia veika etc., ar kaip teigia apeliantas veikla, kuria siekiama gauti neplanuotų pajamų.

29. Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad kreditorinis reikalavimas gali būti priskirtas reikalavimams, susijusiems su bankroto procedūrų vykdymu, kurie pagal įstatymą gali atsirasti tik iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, ar einamosioms bankroto administravimo išlaidoms, atsiradusioms bankroto proceso metu, tokioms kaip išlaidos už advokato teisinę pagalbą vedant procesą, kadangi kreditorinis reikalavimas nėra susijęs nei su bankroto procedūrų vykdymų, nei gali būti prilyginamas bankroto administravimo išlaidoms, ypač atsižvelgiant į paties reikalavimo dydį. Tokio dydžio bankroto procedūrų vykdymo ir administravimo išlaidos paprasčiausiai nebūtų protingos ir pagrįstos fizinių asmenų bankroto byloje.

30. Be to, nors UAB „Credit day” pabrėžia, kad kreditorinis reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo, kadangi susitarimas buvo sudarytas 2018 m. sausio 8 d., tačiau ne kreditorinio reikalavimo atsiradimo momentas, o jo pobūdis lemia, kuria eile bankroto byloje kreditorinis reikalavimas bus tenkinamas. Šiuo atveju aptartas kreditorinio reikalavimo pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad jis gali būti tenkinamas FABĮ 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

31. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu tai, kad 2018 m. sausio 8 d. susitarimas nebuvo patvirtintas bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimo, buvo sudarytas be kreditorių žinios, o vieno kreditoriaus išskyrimas iš kitų antros eilės kreditorių, jo reikalavimus tenkinant pirmiau kitų, apskritai nebūtų nei sąžiningas, nei teisingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byla Nr. e2-1202-553/2018 gindamas visų bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių interesus pripažino negaliojančia UAB „Algų profsąjunga“ ir Z. R. 2014-11-05 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP/14/11/05, kadangi egzistavo visos actio Pauliana sąlygos.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog vienas iš bankrutuojančių asmenų gavo papildomų pajamų bankroto proceso metu, neturėtų būti vertinama kaip turinti ypatingą reikšmę, kadangi bankrutuojantys asmenys apskritai turi pareigą siekti atsiskaityti su kreditoriais.

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde ir bankroto administratorės atsiliepime nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.