Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30290-748/2017 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. G. 4 000 Eur gautų, vykdant pavedimą, 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas – 315 Eur žyminio mokesčio. Ieškinys, teismo pranešimas atsakovui išsiųsti 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Korespondencija teismui grąžinta neįteikta su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ Siuntos saugojimo terminas – 7 kalendorinės dienos. 2017 m. rugpjūčio 21 d. Registrų centro Gyventojų registro departamento išrašo duomenimis atsakovo gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 21 d. išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš VSDFV prie SADM, duomenimis informacijos apie atsakovo darbovietes nenustatyta. Pakartotinai ieškinys su teismo pranešimu atsakovui išsiųsti 2017 m. rugpjūčio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su ieškinyje nurodytu bei Registrų centro Gyventojų registro departamento išraše nurodomu adresu. Korespondencija teismui grąžinta neįteikta su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ Siuntos saugojimo terminas – 30 kalendorinių dienų. 2017 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-22273-748/2017 priteisė iš atsakovo M. G. ieškovui V. J. 4 000 Eur sumą, gautą, vykdant pavedimą, 10 000 Eur sumą turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (14 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 315 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių. Ieškovas su atsakovo pareiškimu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pareiškimo netenkino.Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima Sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo Sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks Sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti Sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atskira sprendimo už akių priėmimo sąlyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių nurodomas aplinkybes ir nenustatęs nei vienos iš CPK 288 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atsakovo pareiškimo netenkino.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės nurodo šiuos argumentus: atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne jo gyvenamosios vietos adresu; atsakovas fiziškai nebuvo savo deklaruotos vietos adresu ir, atitinkamai, negavo jokių pranešimų apie jo atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą; pagal 2013 m. gruodžio 6 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas su ieškovu už žemės sklypą atsiskaitė, be to, šia sutartimi ieškovas savo parašu patvirtino atsisakantis nuo bet kokios teisės reikalauti iš atsakovo papildomų pinigų sumų (preliminarios sutarties 4.8 p.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus bei atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą iš dalies sutinka su apelianto pozicija.Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).2017 m. spalio 27 d. sprendime už akių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 28 d. ieškovo vardu sudarė su J. C. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu už 4 000 Eur pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausiusį 3,2250 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau iki šio ieškinio pareiškimo su ieškovui neatsiskaitė ir už parduotą žemės sklypą gautos kainos neperdavė. Be to, kad atsakovas pardavė ieškovui priklausantį žemės sklypą už kainą, mažesnę, nei rinkos kaina. Pagal ieškovo turimą informaciją atsakovas galėjo parduoti ieškovo žemės sklypą už 14 000 Eur, dėl to ieškovui padaryta 10 000 Eur turtinė žala. Teismas sprendė, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Apeliantas nurodo, kad sprendimas už akių negali būti laikomas teisingu ir teisėtu, kadangi pasirašydamas 2013 m. gruodžio 6 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas savo parašu patvirtino atsisakantis nuo bet kokios teisės reikalauti iš atsakovo papildomų pinigų sumų (preliminarios sutarties 4.8 p.), be to, ieškovas atsisako teisės reikalauti sumokėti papildomos sumos, kadangi atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu prieš pasirašant šią Sutartį (preliminarios sutarties 4.8 punktas). 2006 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities viršininko išvada Nr.614 ieškovas V. J. buvo patvirtinta teisė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0924 ha – žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 6 d. Prienų rajono trečiasis notarų biuras patvirtino įgaliojimą, kuriuo V. J. įgaliojo M. G. parduoti pagal išvadą (pagal 2006 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities išvadą Nr. 614 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (valstybės išperkamai žemei 0,0924 ha, vertė 4435,00 Lt, buvęs savininkas V. J.) atkurtą ir V. J. vardu įregistruotą žemės sklypą arba po jų padalinimo naujai suformuotus žemės sklypus bet kuriems Fiziniams ar juridiniams asmenims už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, tuo tikslu, atstovauti V. J. visose reikiamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Valstybės Įmonėje Registrų centras, notarų biure. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriuose, savivaldybėse, gauti ir pateikti iš atitinkamų įstaigų, įmonių ir organizacijų reikalingas pažymas, pažymėjimus, išrašus, planus, dublikatus ir kitus dokumentus, reikalingus žemės sklypo (-ų) pardavimui, užsakyti pažymą žemės sklypo (-ų) pirkimo - pardavimo sandoriui, sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutartis ir pirkimo-pardavimo sutartis notarų biure, su galimybe įkeisti žemės sklypą (-us) bankui, suteikusiam pirkėjui tikslinį kreditą aukščiau nurodyto turto pirkimui, perdavimo-priėmimo aktą, gauti pinigus už parduotą žemės sklypą (-us), rašyti pakvitavimus apie visišką arba dalinį atsiskaitymą pagal žemės sklypo (-ų) pirkimo - pardavimo sutartį, vykdyti visus pagal sutartis prisiimtus įsipareigojimus, pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarytas sutartis. 2013 m. gruodžio 6 d. šalys pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka ateityje sudaryti kitą pagrindinę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (preliminarios sutarties 1 p.), kuria ieškovas įsipareigojo perduoti pirkėjui nuosavybėn bet kokį pagal 2006 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities išvadą Nr. 614 atkurtą žemės sklypą, o atsakovas įsipareigojo šį žemės sklypą priimti bei sumokėti sutartyje numatyta tvarka (preliminarios sutarties 2 p.). Ieškovas savo parašu yra patvirtinęs, kad prieš pasirašant šią preliminarią sutartį jis yra gavęs visą sumą už atsakovui perleidžiamą teisę į žemės sklypą pagal 2006 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities išvadą Nr. 614, bet ir atsisako teisės reikalauti sumokėti papildomos sumos, kadangi atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu prieš pasirašant šią Sutartį (preliminarios sutarties 4.8 punktas). 2015 m. kovo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. valdytą nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) esantį 0,0924 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,2250 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas, naudodamasis ieškovo įgaliojimo suteiktomis teisėmis, 2015 m. balandžio 28 d. ieškovo vardu sudarė su J. C. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu už 4 000 Eur pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausiusį 3,2250 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) .Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad atsakovas duomenų ar įrodymų, kad jis su ieškovu pagal 2015 m. balandžio 28 d. sandorį yra atsiskaitęs, nepateikė, bei nurodė, kad atsakovas, siekdamas įgyvendinti savo reikalavimus, kildinamus iš 2013 m. gruodžio 6 d. preliminarios sutarties, turi teisę pareikšti atskirą ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl 14 000 Eur priteisimo bei nurodydamas, kad žemės sklypo vertė turėjo būti apie 14 512,50 Eur, tačiau atsakovas žemės sklypą pardavė už mažesnę kainą (4 000 Eur) šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Ieškinyje pats ieškovas nurodė, kad žemės sklypo vertę jis nustatė pagal turimą neoficialią informaciją. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, šių aplinkybių visiškai nevertino (CPK 285 str. 3 d., 4 p.), o tik formaliai nurodė, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Be to, atsakovas pateikta 2013 m. gruodžio 6 d. preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi įrodinėja aplinkybę, kad ieškovas iš viso neturi reikalavimo teisės dėl piniginių lėšų už minėto žemės sklypo pardavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (288 str.4 d., 1 p.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010). Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybių, galėjusių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas nenustatė, yra nepagrįsta. Apeliantas taip pat teigia, kad jam procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, be to, vasaros laikotarpiu atsakovas fiziškai nebuvo savo deklaruotos vietos adresu ir, atitinkamai, negavo jokių pranešimų apie jo atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą. CPK 123 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi skundžiamos nutarties priėmimo metu; nuostatos įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.) yra įtvirtinta, jog, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.Nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, tačiau Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).Europos žmogaus teisių teismas (toliau - EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 44).Nustačius, kad buvo priimtas sprendimas už akių bei teismui laikant, kad vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, atsakovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinį dokumentą šiuo atveju laikyti įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, būtų galima tik tada, kai prieš tai panaudoti realaus įteikimo būdai.Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, šioje byloje iš esmės neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo būdų, pvz. nenustatė ieškovui termino patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą, nepasiūlė ieškovui pateikti nuomonę dėl dokumentų įteikimo per antstolį ar dėl kuratoriaus paskyrimo. Kaip matyti iš apelianto nurodomų aplinkybių, jis tik gavęs (2017 m. lapkričio 14 d.) sprendimą už akių, 2017 m. lapkričio 14 d. su advokatu K. J. sudarė atstovavimo sutartį dėl atstovavimo civilinėje byloje Nr.e2-22273-748/2017, 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad apeliantas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas atsikirsti į ieškovo reikalavimus.Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kurią konstatavus, privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiam prašymui pagrįsti nėra pateikta tokių išlaidų buvimo faktą, jų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur dydžio turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Kadangi atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, ieškovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija (1,58 Eur) minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.