Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui M. G., trečiajam asmeniui J. C. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-04-12 Kauno apskrities viršininkas pasirašė Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės parengtą išvadą Nr. 614 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pagal kurią ieškovas V. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0924 ha – žemės sklypą Kauno mieste (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 8–9). 2013-12-06 ieškovas suteikė atsakovui notariškai patvirtintą įgaliojimą, kurio pagrindu atsakovas įgijo teisę atstovauti ieškovą teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis, tvarkant žemės nuosavybės teisės atstatymo (grąžinimo, išpirkimo) dokumentus (el. b. t. 1, l. 15–16). 2013-12-06 ieškovas parašė testamentą, kuriuo teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą paliko atsakovui (el. b. t. 1, l. 52). 2013-12-06 šalys apsirašė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį (el. b. t. 2, l. 34–36). 2015-03-26 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. valdytą nekilnojamąjį turtą – Kauno mieste esantį 0,0924 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,2250 ha ploto žemės sklypą, esantį Jonavos rajone (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 10–11). Atsakovas pagal įgaliojimą 2015-04-28 ieškovo vardu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, kurios pagrindu už 4000 eurų pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausiusį 3,2250 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 17–24). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui (el. b. t. 1, l. 6–7). UAB „STIVVF“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (el. b. t. 1, l. 128–171). Kauno apylinkės teismo 2016-02-08 nuosprendis (el. b. t. 2, l. 24–31).

Dėl skolos priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti skolą, nes atsakovas veikdamas pagal ieškovo išduotą įgaliojimą pirkimo–pardavimo sutartimi gautą sumą už žemės sklypą ieškovui neperdavė. Darytina išvada, kad reikalavimas grindžiamas pagal atstovavimo teisinių santykių nuostatas.

Teismas nurodo, kad asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniškai, tiek ir veikdami per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.132 straipsnio 2 dalį atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad 2013-12-06 Prienų rajono 3-asis notarų biuras patvirtino įgaliojimą, kuriuo ieškovas V. J. įgaliojo atsakovą M. G. atstovauti jį tvarkant žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus pagal 2006-04-12 Kauno apskrities išvadą Nr. 614; tuo tikslu parinkti žemės grąžinimo būdą ir vietą, perkelti žemės sklypą į kitą vietą ir pan.; parduoti atkurtus ir ieškovo vardu įregistruotus žemės sklypus ir pan. Įvertinus šiuo duomenis, darytina išvada, kad ieškovą ir atsakovą siejo pavedimo teisiniai santykiai.

Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įgaliotinis visa, ką gavo vykdydamas įgaliojimą, privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui, CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Šios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiškia ir atstovo pareigą perduoti atstovaujamajam gautus pinigus.

Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nėra matęs notarinio įgaliojimo, kurio pagrindu buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, teigė, kad buvo žodinis susitarimas, kad atsakovas sutvarkys grąžintinos žemės dokumentus, suras pirkėją ir parduos šią žemę. Teismas nurodo, kad byloje nėra pareikšta reikalavimo dėl notaro išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, tuo paties įgaliojimo pagrindu pagal procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ieškovas reiškia reikalavimą dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, todėl šiuo dokumentu teismas vadovaujasi ir vertina, kad atsakovas veikė pagal minėto įgaliojimo nustatytas teises ir pareigas. Aplinkybių, kad jis veikė viršydamas įgaliojime nustatytas teises ir pareigas nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra reiškiama reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo galiojimu, teisėtumu ar pan., kad sutartis sudaryta su asmeniu neturinčiu teisės atstovauti ieškovo.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad atsakovas veikdamas kaip įgaliotas asmuo, t. y. ieškovo atstovas, pagal 2015-04-08 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį gavo iš trečiojo asmens nurodytą pinigų sumą – 4000 Eur, pagal sutarties 4 punkto nuostatas. Teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino ir pats atsakovas, trečiasis asmuo atsiliepimu taip pat nurodė, kad yra visiškai atsiskaitęs, papildomai pateikė 2015-04-08 pasirašytą kasos išlaidų orderį (el. b. t. 2, l. 128). Darytina išvada, kad ginčo byloje, kad pinigus pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį gavo atsakovas, byloje nėra. Atsakovas taip pat patvirtino, kad pagal 2015-04-08 sutartį gautą pinigų sumą, po sutarties sudarymo ieškovui neperdavė. Atsakovas nesutinka, kad ši suma priklauso ieškovui, nes jo vertinimu, atsiskaitymas su ieškovu įvyko 2013-12-06 pagal preliminarią sutartį.

Teismas nurodo, kad CK 6.165 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji sutartis, t. y. šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, t. y. šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo-atsiskaitymo santykio. Tačiau preliminariosios sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė, todėl leidžiama šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai yra už preliminariosios sutarties ribų suprantant ją siaurąją CK 6.165 straipsnio 1 dalies reikšme, tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereiškia prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį Pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginės prievolės. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo funkcijas, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šalių išreikštą valią, įvertina, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui preliminari sutarties, jos esmė ir paskirtis nėra susijusi su mokėjimo funkcija, ja piniginė prievolė nėra sukuriama. Šioje byloje atsakovas savarankiškų reikalavimų susijusių su 2013-12-06 preliminariąja sutartimi nereiškė, todėl teismas negali išeiti iš bylos nagrinėjimo ribų ir pasisakyti dėl šios sutarties teisinės reikšmės, jos galiojimo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams, atitinkamai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tokio pobūdžio aplinkybės yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje preliminari sutartis vertintina, kaip dokumentas, kuris, atsakovo vertinimu, turėtų patvirtinti, kad atsakovas sumokėjo ieškovui už 3,2250 ha ploto žemės sklypą, esantį Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini).

Byloje pateikta 2013-12-06 preliminari pirkimo–pardavimo sutartis. Minėtos sutarties 4.3 p. numatyta, kad pirkėjui (atsakovui) pardavėjas suteikia teisę panaudoti išvadą (1284,46 Eur (4435 Lt) nominalios vertės), pirkėjas (atsakovas) prieš pasirašant preliminarią sutartį sumokėjo pardavėjui (ieškovui) 4054,68 Eur (14 000 Lt); 14 punktu šalys susitarė, kad bendra turto kaina bus 4054,68 Eur (14 000 Lt); 15 punkte nurodyta, kad visą turto kainą 4054,68 Eur (14 000 Lt) pirkėjas (atsakovas) sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant sutartį ir pardavėjas (ieškovas) šią sutartį tai patvirtina.

Teismo posėdžio metu šalių paaiškinimai dėl šios sutarties sudarymo aplinkybių, tikslo, siekio ir pan. iš esmės skyrėsi. Ieškovo pozicija keitėsi duodant paaiškinimus, atsakant į šalių klausimus: ieškovas vienu metu nurodė, kad negali tiksliai pasakyti ar sudarė, pasirašė preliminarią sutartį, neatsimena dėl šio dokumento sudarymo ir pasirašymo (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašas 14 min. – 16 min., 25 min., 31–min.), vėliau tvirtino, kad jo nepasirašė, sutartyje ne jo parašas, dar vėliau nurodė, kad pasirašė šį dokumentą. Ieškovas nurodė, kad preliminarios sutarties ranka įrašytas sąlygas, kainą, rašė ne jis, galbūt pasirašė preliminarią sutartą, bet tvirtinti negali (2018-10-23 teismo posėdžio 25 min.). Pastebėtina, nors skyrėsi ieškovo paaiškinimai dėl 2013-12-06 preliminarios sutarties, tačiau ieškovas kategoriškai neigė, kad iš atsakovo buvo gavęs, bet kokią pinigų sumą (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašo 18 min., 21 min.). Pažymėjo, kad faktą, kad iš atsakovo negavo jokių pinigų jis patvirtina ir šią aplinkybę atsimena. Tuo tarpu atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad 2013 m. sužinojo, kad ieškovas turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Už teisę atkuri nuosavybės teises į žemę yra atsiskaitęs, sutvarkęs visus dokumentus. Buvo sudaryti trys dokumentai: įgaliojimas, testamentas ir preliminari sutartis, kuri patvirtina, kad už teisę yra visiškai atsiskaityta (2018-10-23 garso įrašo 48 min.–50 min.). Paaiškina, kad su ieškovu atsiskaityta buvo grynais pinigais, pas ieškovą namuose, buvo pasirašyta preliminari sutartis vėliau įgaliojimas ir testamentas pas notarą. Paaiškino, kad preliminariosios sutarties sąlygas, skaičius ranka užpildė atsakovas, visuose lapuose pasirašė ieškovas.

Teismas nurodo, kad nė viena šalis išsamiai ir nuosekliai negalėjo paaiškinti, kokią funkciją turėjo atlikti preliminarioje sutartyje nurodyta pinigų suma, t. y. ieškovas neigė gavęs pinigus, atsakovas nurodė, kad pirko pačią išvadą, nors pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas šios turtinės teisės civilinė apyvarta nėra leistina. Jau minėta, kad preliminari sutartis yra tik ikisutartinio organizacinio pobūdžio sutartis, pagal šios sutarties esmę ir paskirtį nėra sukuriama, perleidžiama ar pan. nuosavybės teisė, nėra atliekami mokėjimai. Jokių reikalavimų iš šios sutarties šioje byloje nebuvo pareikšta, todėl teismas negali pasisakyti ir vertinti šalių teisinių santykių, kurie galimai buvo forminami šia sutartimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad 3,2250 ha ploto žemės sklypas, esantis Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini), ieškovui nuosavybės teise pripažintas tik 2015-03-26 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 5S-61. Darytina išvada, kad šiuo sprendimu buvo realizuota ieškovo turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę į konkretų žemės sklypą. Duomenų, kad buvo sudaryta preliminarių sutarčių dėl šio konkretaus 3,2250 ha ploto žemės sklypo, esančio Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini), kaip nuosavybės objekto, nėra pateikta. 2015-04-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas yra ieškovas V. J., pirkėja trečiasis asmuo J. C.. Darytina išvada, kad ieškovas pagristai reikalauja priteisti pinigines lėšas gautas 2015-04-28 sutarties pagrindu, nes po šios sutarties sudarymo jis pinigų neperdavė pardavėjui.

Teismas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovą ir atsakovą siejo tam tikri teisiniai santykiai iki 2015-03-26 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo Nr. 5S-61 priėmimo, kad galimai buvo atliekami tam tikri mokėjimai, nepaneigia pareigos atsakovui perduoti pinigines lėšas ieškovui pagal 2015-04-28 sutarties nuostatas. Be to, kad atsakovas nereiškė savarankiškų reikalavimų iš 2013-12-06 preliminarios sutarties, byloje taip pat nepateikė duomenų, kad po 2015-04-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, gavęs pinigus iš trečiojo asmens, būtų atlikęs įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnio – 6.140 straipsnio nuostatas ar atlikęs kitokius veiksmu, kurie lemų prievolės pabaigą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad po 2015-04-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties atsakovas, kaip ieškovo įgaliotas asmuo neperdavė ieškovui gautą pinigų sumą, taip pat neatliko jokių veiksmų, kurie lemtų jo prievolės perduoti lėšas pabaigą, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 4000 Eur suma.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 7800 Eur žalos atlyginimo, nes atsakovas pardavė ginčo žemės sklypą už galimai mažesnę nei rinkos kaina, atliko neteisėtus veiksmus ir tokiais veiksmais padarė žalą ieškovui. Ieškovas reikalavimą dėl nuostolių grindžia tuo, pagal vertinimo ataskaita, ir iš savo patirties žino, kad žemės sklypo rinkos vertė didesnė negu jis perleistas 2015-04-28 žemė sklypo pirkimo pardavimo sutartimi.

Teismas nurodo, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo aplyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Nuo pažeidimo prigimties atsiranda skirtingos prievolės dėl žalos atlyginimo rūšys. Prievolės yra skirstomos į sutartines ir deliktines. Sutartinė prievolė atsiranda sutarties šaliai pažeidus sutartimi numatytą prievolę taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti šalis, reikalaujanti taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008). Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas turi įrodyti tris civilinės atsakomybes sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 strapsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovą ir atsakovą siejo pavedimo teisiniai santykiai, t. y. atsakovas turėjo veikti ieškovo naudai pagal išduotą įgaliojimą ir atlikti įgaliojime nustatytus veiksmus. Ieškovas 2013-12-06 Prienų rajono 3-ajame notarų biure pasirašė įgaliojimą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena ar pasirašė šį dokumentą, negali pasakyti ar šiame dokumente jo parašas, tačiau ieškinio reikalavimai grindžiami šio dokumento pagrindu, dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu reikalavimai teismui nėra reiškiami. Šiame įgaliojime nurodyta, kad ieškovas įgalioja atsakovą parduoti pagal išvadą atkurtus ir ieškovo vardu įregistruotus žemės sklypą už kainą ir sąlygas savo (atsakovo) nuožiūra. Darytina išvada, kad atsakovas turėjo pareigą veikti išimtinai pagal įgaliojime nurodytas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad įgaliojime jokių sąlygų dėl kainos, jos nustatymo apskaičiavimo ir pan. kriterijų ieškovas nenurodė. Ieškovas teismo posėdžio nurodė, kad su atsakovo sutarė, kad atsakovas parduos žemę už rinkos kainą, tačiau tokio pobūdžio reikalavimų notarine tvarka išduotame įgaliojime nėra nurodyta.

Teismas nurodo, kad pagal 2015-03-26 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 5S-61 3,2250 ha ploto žemės sklypas, esančio Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) vertė nurodoma 1284 Eur (el. b. t. 1, l. 10). Nekilojamojo turto registro (el. b. t. 1, l. 6) išraše šio sklypo vidutinė rinkos vertė nurodoma 4260 Eur. 2015-04-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje minėto sklypo kaina nurodoma 4000 Eur (el. b. t. 1, l. 19), t. y. mažesnė nei pagal viešojo registro duomenis. Teismo vertinimu būtina įvertinti tą aplinkybę, kad pagal sudarytos sutarties 7.1 punkto nuostatas pirkėja, t. y. trečiasis asmuo, įsipareigojo sumokėti visus mokesčius už žemę už laikotarpį iki sutarties pasirašymo dienos, pagal 11.8 punkto nuostatas pirkėja įsipareigojo apmokėti visas sutarties sudarymo išlaidas. Byloje pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad ginčo turto rinkos vertė 2015-04-28 yra 11 800 Eur. Teismas nurodo, kad ieškovo įgaliojime nebuvo nustatyta kainos nustatymo kriterijų, t. y. pats ieškovas įgaliojime patvirtino, kad atsakovas dėl kainos ir sąlygų sprendžia savo nuožiūra.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pripažintina, vien ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas parduotas ne už vertinimo ataskaitoje nurodytą sumą, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų pagal CK 6.246 straipsnio nuostatas, t. y. kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovas veikė ne pagal įgaliojime nurodytas sąlygas (CPK 178 straipsnis). atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 21 punktas). Ieškovas reikalavimą dėl žalos kildina dėl per mažos ginčo žemės sklypo kainos, kaip negautų pajamų dalies. Teismo vertinimu ieškovas reiškia reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių.

Išaiškintina, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalis, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Pažymėtina, kad pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje dėl deliktinės perkančiųjų organizacijų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekovita“ v. Lietuvos Respublik?s aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-3-506/2011).

Šiuo atveju vertinama tik ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiai, t. y. ar dėl atsakovo, kaip įgalioto asmens veiksmų, galimai ieškovas negavo pinigų sumos pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą sumą. Duomenų, kad pats ieškovas būtų pardavęs ginčo žemės sklypą už 11800 Eur nėra. Teismas nurodo, kad byloje nebuvo reiškiamas prašymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, tad pateikta ataskaita vertintina tik kaip rašytinis įrodymas, kuris šioje byloje nėra pakankamas pripažinti, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovas negavo 7800 Eur sumos, kaip negautų pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pateikdamas ieškinį nurodė 10 000 Eur turtinės žalos dydį, vėliau tikslindamas ieškinį nurodė mažesnę sumą – 7800 Eur. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų yra grindžiamas prielaidomis, o ne konkrečiais duomenimis. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 straipsnis).

CK 6.247 str. pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, siekdamas nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS v. UAB „GRIFS AG“, bylos Nr. 3K-3-531/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų dydžio, darytina išvada, kad nėra teisiškai priežastinio ryšio, tarp ieškovo lūkesčio už žemės sklypą gauti 11 800 Eur sumą ir atsakovo, kaip įgalioto asmens, atliktų veiksmų. Esant nurotoms aplinkybėms laikytina, kad priežastinis ryšys, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga taip pat nėra ieškovo įrodyta (CPK 178 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė reikalavimo priteisti iš atsakovo 7800 Eur sumą, kaip negautas pajamas, todėl šis reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalies nuostatas vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas. Dėl šios priežasties ieškovui šiuo sprendimu nėra užkertama teisė reikšti reikalavimus tiesiogiai trečiajam asmeniui dėl sudarytos sutarties sudarymo, pakeitimo ir pan. Teismo vertinimu būtent sprendžiant ieškovo pretenzijas trečiajam asmeniui galėtų būti vertinamos byloje pateikti duomenys dėl sklypo būklės.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovui perduoti gautas lėšas pagal sutartį, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-07-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal byloje esančius duomenis ieškovas iš viso patyrė šias išlaidas 315 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, l. 4) ir 1666 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 2, l. 49–54, 138–139)

Pagal bylos duomenis ieškovas sumažino reiškiamas reikalavimus, todėl pagal patikslinto ieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma yra 265 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Permokėta žyminio mokesčio suma – 50 Eur grąžintina ieškovui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Išaiškintina, kad žyminė mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija CPK 87 straipsnio 3 dalis. Pagal ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmestas, t. y. iš viso patenkinta 33,89 proc. ieškovo pareikštų reikalavimų, todėl atitinkamai iš atsakovo ieškovui priteistina 89,81 Eur žyminio mokesčio ir 564,61 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Pagal byloje esančius duomenis atsakovas nurodė, kad patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 968 Eur (el. b. t. 2, l. 45–48). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovo priteistina 639,85 Eur išlaidų suma.

Trečiasis asmuo nurodė, kad jis patyrė 363 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 2, l. 130–131). Trečiasis asmuo palaikė atsakovo poziciją, prašė ieškinį atmesti, todėl jos išlaidos atlygintinos atmestų reikalavimų daliai. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad trečiasis asmuo nurodė, kad patyrė 363 Eur išlaidų dėl atsiliepimo surašymo ir dalyvavimo teismo posėdyje. Kadangi trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, todėl pagrįstomis ir realiai patirtomis išlaidomis laikytina suma dėl atsiliepimo į ieškinį surašymą. Pagal pateiktą sąskaitą už atsiliepimo surašymą nurodyta 242 Eur suma, todėl iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistina 159,96 Eur suma teisinei pagalbai apmokėti.

Valstybė šioje byloje patyrė 12,68 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Iš ieškovo priteistina 8,38 Eur suma, atitinkamai iš atsakovo – 4,30 Eur, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

nusprendžia:

priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 4000 Eur sumą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 89,81 Eur žyminio mokesčio ir 564,61 Eur išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 639,85 Eur išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 159,96 Eur išlaidų sumą teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 8,38 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 4,30 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 50 Eur permokėto žyminio mokesčio. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.