Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-468-460/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-06
Bylos Nr.: 2A-468-460/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Darmina“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Ratuva“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
3.4.3.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-468-460/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03846-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3;3.4.3.7.4:3.3.1.18.1 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Darmina“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Darmina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ratuva“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Lyderio grupė“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Darmina“ (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-4), juo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ratuva“ (toliau ir – atsakovė) 7 757,70 Eur skolą, 3 537,51 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2019 m. kovo 15 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. S-R-D25A-2019-03-06- MB (toliau – Sutartis). Šios Sutarties šalys: genrangovė UAB „Lyderio grupė“, subrangovė UAB „Darmina“ ir mokėtoja UAB „Ratuva“. Ieškovė nurodė, jog įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą Sutartį. 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašytas Darbų perdavimo –priėmimo aktas, jokių pretenzijų ieškovei nebuvo pareikšta, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus. Remdamasi Sutarties 7.1 punktu, ieškovė turi teisę vienašališkai pasirinkti, kas apmokės už atliktus darbus. UAB „Darmina“ pasirinko, jog už atliktus darbus šiuo atveju apmokės atsakovė UAB „Ratuva“, todėl, kaip nurodo ieškovė, tarp šių įmonių susiklostė kreditorės ir skolininkės santykiai. Ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DLT19064, kurios likusi neapmokėta suma sudaro 272,38 Eur, ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DLT19065 7 485,32 Eur sumai, iš viso 7 757,70 Eur. Praėjus daugiau kaip pusmečiui atsakovė atsisakė apmokėti už atliktus darbus, kadangi atsiskaityti su ieškove turi ne atsakovė, kuri Sutartyje įvardinta kaip mokėtoja, bet genrangovė UAB „Lyderio grupė“. Su tokia atsakovės pozicija ieškovė nesutiko, kadangi ji turi teisę vienašališkai pasirinkti, kas apmokės už atliktus darbus. Ieškovė, nurodžiusi, kad Sutartį sudarė tik su sąlyga, jog mokėtojas bus atsakovė, t. y. ieškovė nebūtų sudariusi Sutarties, jei už atliktus darbus turėtų apmokėti genrangovė UAB „Lyderio grupė“. Ieškovės nuomone, Sutarties 7.1 punkte įtvirtinta solidarioji skolininkų prievolė. Nors 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr. DLT19064 ir Nr. DLT19065 pirkėja (mokėtoja) nurodyta UAB „Lyderio grupė“, tačiau tarp UAB „Lyderio grupė“, UAB „Darmina“ ir mokėtojos UAB „Ratuva“ buvo susitarta, jog už darbus su UAB „Darmina“ atsiskaito mokėtoja UAB „Ratuva“. UAB „Lyderio grupė“ 2020 m. vasario 20 d. iškelta bankroto byla, tačiau ieškovė į atsakovę kreipėsi su raginimu atsiskaityti už darbus dar iki bankroto bylos UAB „Lyderio grupė“ iškėlimo ir tai patvirtina, kad ieškovė mokėtoją ir skolininkę laikė bei laiko būtent atsakovę. Pagal Sutarties 7.2 punktą, jei paaiškėja, kad mokėjimai buvo sustabdyti nepagrįstai, genrangovė UAB „Lyderio grupė“ arba mokėtoja UAB „Ratuva“ moka ieškovei 0,2 proc. delspinigius nuo sulaikytos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės nuomone, atsakovė be jokio teisinio pagrindo vengia atsiskaityti su ieškove, tai reiškia, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė mokėjimus. Ieškovė delspinigius prašo skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. įskaitytinai, t. y. 228 dienas. Šiam laikotarpiui mokėtini delspinigiai sudaro 3 537,51 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį (b. l. 67-72), su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė nesutinka, kad ji vengia atsiskaityti už atliktus statybos darbus pagal sudarytą statybos rangos sutartį. Pagal Sutarties sąlygas ji neturi prievolės atsiskaityti su ieškove tiesiogiai, o už atitinkamus darbus nustatyta tvarka yra atsiskaičiusi pagal tarp atsakovės (Užsakovės) ir trečiojo asmens (Genrangovės) 2018 m. birželio 15 d. Statybos rangos sutarties Nr. S-2018.06.15-1 sąlygas. Sutartyje nėra nustatytos teisės, kad ieškovė gali pasirinkti, kas apmokės už atliktus darbus, tokio susitarimo nebuvo. Ieškovė ieškinyje sąmoningai ignoruoja visas kitas Sutarties normas, t. y. nesivadovaudama sisteminiu sutarties sąlygų aiškinimo principu, remiasi išskirtinai tik Sutarties 7.1 punkto bei susijusio 7.2 punkto normomis (jų lingvistine reikšme), kurios, kaip atsakovė suprato jų turinį derybų dėl Sutarties sudarymo laikotarpiu ir supranta dabar, suteikia tik tam tikrą lankstumą mokėjimų vykdymo požiūriu būtent iš Genrangovės ir Mokėtojos pusės, o ne nustato jų atžvilgiu solidariąją prievolę. Ieškovė, remdamasi atskirų Sutarties nuostatų aiškinimu, sąmoningai ignoruoja visus kitus faktus bei aplinkybes, o būtent, tiek susiklosčiusią Sutarties vykdymo praktiką, tiek paties ieškovės ankstesnį elgesį, kai sąskaitos už ieškovės atliktus darbus buvo teikiamos tik Genrangovei (trečiajam asmeniui) ir pastarosios iki nemokumo situacijos susiklostymo buvo nustatyta tvarka apmokamos. Pažymėjo, kad bendra ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų kaina yra 94 726,64 Eur (be PVM), tuo tarpu, ieškinio reikalavimo dėl įsiskolinimo suma yra 7 757,70 Eur. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2503-275/2020, kuria buvo patvirtintas BUAB „Lyderio grupė“ kreditorinių reikalavimų sąrašas, UAB „Darmina“ yra pripažinta kreditore BUAB „Lyderio grupė“ bankroto byloje, o teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo suma, 7 757,70 Eur, kuri atitinka ieškovės ieškinio reikalavimo sumą atsakovei. Pažymėjo, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas taikyti delspinigius nuo 2019 m. spalio 1 d. negalėtų būti tenkinamas, kadangi jis pateiktas praleidus Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą senaties terminą.

3. Trečiasis asmuo BUAB „Lyderio grupė“ (toliau ir – trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį (b. l. 33-35), juo prašė ieškinį atmesti ir priteisti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškinio reikalavimo sumą ieškovė UAB „Darmina“ grindžia PVM sąskaitomis faktūromis, kurias UAB „Darmina“ išrašė UAB „Lyderio grupė“ (o ne atsakovei UAB „Ratuva“). BUAB „Lyderio grupė“ dėl šių UAB „Darmina“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų prieštaravimų nėra pateikusi. UAB „Darmina“, kaip BUAB „Lyderio grupė“ kreditorė yra pateikusi nemokumo administratoriui 2020 m. kovo 30 d. prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą su 7 577,70 Eur finansiniu reikalavimu. UAB „Darmina“ grindė savo kreditorinį reikalavimą tomis pačiomis sąskaitomis faktūromis, kurios sudaro ieškinio pagrindą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2503-275/2020 nutarė patvirtinti UAB „Darmina“ finansinį reikalavimą 7 577,70 Eur sumai. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lyderio grupė“ 2019 m. kovo 15 d. Statybos rangos sutarties NR. S-R-D25A-2019-03-06-MB 7.1 punktas neteko dispozityvumo, sutarties šalys neteko teisės vykdyti atsiskaitymo savo nuožiūra dėl vienos iš šalių (Genrangovės BUAB „Lyderio grupė“) bankroto, kurio pasėkoje atsiskaitymai privalomi vykdyti sekančiai: UAB „Ratuva“ turi prievolę atsiskaityti su generaline rangove UAB „Lyderio grupė“ pagal neapmokėtas UAB „Lyderio grupė“ išrašytas apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, o UAB „Darmina“ turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Lyderio grupė“ pagal neapmokėtas ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras.

Šalies argumentai

4. Ieškovė byloje pateikė dubliką (b. l. 88-91), jame nurodė, jog Sutartis yra daugiašalė ir atsakovė (mokėtoja) taip pat laikytina Sutarties šalimi. Prašė atkreipti dėmesį į šiuos Sutarties punktus, kurie atsakovei sukuria atitinkamas pareigas ir kurie įrodo, kad Sutartyje įtvirtinta solidarioji skolininkų prievolė: Sutarties preambulėje yra įtraukta atsakovė, kuri įvardinta kaip Mokėtoja; atsakovė pasirašė Sutartį, kas taip pat patvirtina, jog atsakovė Sutartimi sukūrė atitinkamus teisinius santykius, įgijo teises bei pareigas bei į Sutarties 7.1 ir 7.2. punktus. Nurodė, kad 2018 m. birželio 15 d. Statybos rangos sutartis Nr. S- 2018.06.15-1 sudaryta tarp UAB „Ratuva“ ir UAB „Lyderio grupė“, ieškovė nėra šios sutarties šalis, todėl ši sutartis ieškovei jokių teisių ir pareigų nesukuria. Pažymėjo, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi su raginimu atsiskaityti už darbus dar iki bankroto bylos UAB „Lyderio grupė“ iškėlimo. Šis faktas patvirtina, kad ieškovė mokėtoją ir skolininkę laikė bei laiko būtent atsakovę. Ieškovė nurodė, kad yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą UAB „Lyderio grupė“ bankroto byloje, kadangi vėliau to padaryti nebūtų galima. Tokiu atveju, jei teismas galutiniu ir įsiteisėjusiu sprendimu pasakytų, kad ieškovės reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti, ieškovė atsidurtų tokioje situacijoje, jog yra 7 757,70 Eur skola, bet teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovė šios skolos neturi padengti, tačiau atitinkamai UAB „Lyderio grupė“ bankroto byloje ieškovė savo reikalavimų jau negalėtų pareikšti arba bankroto procedūra iš viso jau būtų pasibaigusi. Ieškovė yra pasiruošusi atsisakyti savo reikalavimų UAB „Lyderio grupė“ bankroto byloje, jei teismas patenkins šį ieškinį ir pripažins, kad skolą ieškovei padengti turi būtent atsakovė. Ieškovės nuomone, atsakovė daro tęstinį pažeidimą, t. y. ne tik vengia padengti ieškovei skolą, bet teigia, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei. Iš esmės ginčas tarp ieškovės ir atsakovės vyksta ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir teisinio fakto nustatymo - ar pagal Sutartį atsakovė yra skolinga ieškovei, t. y. ar Sutartyje įtvirtinta atsakovės ir trečiojo asmens solidarioji atsakomybė. Ieškovės nuomone, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė tripliką (b. l. 105-108), jame nurodė, jog atsakovė niekada neteigė, jog ji nėra sutarties šalis. Atsakovė pripažįsta Sutarties normų prieštaringumą. Nėra pagrindo laikyti, kad nagrinėjamu atveju buvo aiškiai išreikšta suderinta Sutartį pasirašiusių šalių valia dėl solidariosios prievolės ir tokios Sutartį pasirašiusių šalių valios nepatvirtina Sutarties sąlygų visuma bei visų ją pasirašiusių šalių tikrieji ketinimai. Ieškovė akivaizdžiai ignoruoja faktus, kad būtent trečiasis asmuo (Genrangovė) neatsiskaitė su ieškove (Subrangove), kadangi dėl netinkamo verslo valdymo atsidūrė nemokumo būsenoje, ir tik dėl pastarosios priežasties ieškovė bando pakeisti susiklosčiusią Sutarties vykdymo praktiką. Situaciją, nagrinėjamą šioje byloje, sukūrė ne atsakovė. Atsakovė nėra atsakinga už neatliktus mokėjimus ieškovei pagal Sutartį ir todėl reikalavimas priteisti delspinigius taip pat negali būti patenkintas.

6. Trečiasis asmuo į bylą pateikė tripliką (b. l. 98-101), jame nurodė, jog ieškovė UAB „Darmina“ visiškai nepasisakė dėl argumentų, kurie pateikti trečiojo asmens BUAB „Lyderio grupė“ atsiliepime į ieškinį, tripliku trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, savo esme tapačios atsiliepime į ieškinį išdėstytai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės UAB „Darmina“ 21,83 Eur (dvidešimt vieną eurą 83 ct) už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą. Pagrindiniai argumentai:

7.1. Teismas pažymėjo, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisyklė, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju šios taisyklės taikymas yra negalimas, kadangi nėra galimybės nustatyti, kas šios sutarties rengėjas.

7.2. Teismas nesutiko, kad ieškovė yra silpnesnioji Sutarties šalis. Sistemiškai aiškinant šios Sutarties nuostatas matyti, kad Sutartimi yra numatytos ieškovės ir trečiojo asmens teisės bei pareigos (Sutarties 6 punktas), taigi Sutartimi atsakovei nėra numatyta teisių ir pareigų.

7.3. Teismas nustatė, kad Sutarties visuose punktuose yra numatyta, kad su ieškove atsiskaito trečiasis asmuo, išskyrus tik 7.1 punktą, kuriame nurodyta ir atsakovė. Teismo vertinimu, Sutarties 7.1 punktą aiškinant lingvistiškai negalima teigti, kad nurodytas žodis „arba“ reiškia šalių atsakomybės solidarumą. Vertindamas visų Sutarties sąlygų visumą, teismas nusprendė, jog negalima daryti išvados, kad 7.1 punktas nustato atsakovės ir trečiojo asmens solidariąją atsakomybę.

7.4. Teismas pažymėjo, kad po Sutarties sudarymo ieškovei visus mokėjimus pagal Sutartį atliko trečiasis asmuo iki tol, kol jam buvo iškelta bankroto byla, ieškovė prieš tai niekada nesikreipė į atsakovę ir atsakovė neatliko jokio mokėjimo ieškovei. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens susiklosčiusią praktiką, kad už atliktus darbus atsiskaito trečiasis asmuo.

7.5. Teismas sprendė, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovo duoti paaiškinimai, kad PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ir atsakovei, niekuo nepatvirtinti.

7.6. Kadangi įmonei UAB „Lyderio grupė“ yra iškelta bankroto byla, atsakovė UAB „Ratuva“ negali atlikti jokių mokėjimų ieškovei UAB „Darmina“ už bankrutuojantį trečiąjį asmenį UAB „Lyderio grupė“. Nagrinėjamu atveju atsakovei tiesiogiai atsiskaičius su ieškove, atsakovė įvykdytų turtinę trečiojo asmens prievolę jo tiesioginio kreditoriaus – ieškovės atžvilgiu, o tai, trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, būtų negalima pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes reikštų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių į jų reikalavimų patenkinimą JANĮ nustatyta tvarka bei eiliškumu pažeidimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Atkreipia dėmesį į šiuos Sutarties punktus: Sutarties preambulę, kurioje yra įtraukta atsakovė, ji įvardinta kaip mokėtoja, Sutarties 7.1 punktą ir Sutarties 7.2 punktą, kurie atsakovei sukuria atitinkamas pareigas ir kurie įrodo, kad Sutartyje įtvirtinta solidarioji skolininkų prievolė.

8.2. Teigia, jog ieškovės atstovas teismo posėdyje atsakovės atstovo paklausė, kodėl atsakovė Sutartyje apskritai buvo įtrauka kaip mokėtoja, jeigu atsakovė savęs nelaikė mokėtoja ir taip galimai buvo suklaidintos visos Sutarties šalys. Atsakovės atstovas į šį klausimą atsakyti negalėjo, nurodydamas, kad nedalyvavo Sutarties derinimo ir pasirašymo procesuose.

8.3. Ieškovė pažymi, kad Sutartį sudarė tik su sąlyga, jog mokėtoja bus atsakovė, t. y. ieškovė nebūtų sudariusi Sutarties, jei už atliktus darbus turėtų apmokėti generalinė rangovė UAB „Lyderio grupė“. Būtent tokiu tikslu į Sutartį buvo įtraukta ir 7.1 punkte įtvirtinta nuostata. Ieškovė turėjo informacijos, kad trečiasis asmuo UAB „Lyderio grupė“ turi finansinių problemų, todėl nenorėjo turėti jokių tiesioginių teisinių ir finansinių santykių su trečiuoju asmeniu ir reikalavo, jog mokėtoja pagal Sutartį būtų atsakovė.

8.4. Ieškovė pažymi, kad ieškovės atstovas bylą nagrinėjant teismo posėdyje nesakė tokių žodžių, kad „ieškinio pareiškimas atsakovei ieškovei yra tinkamesnis būdas atgauti skolą“.

8.5. Ieškovė matė, jog bręsta ginčas, kurio be teismo nepavyks išspręsti, todėl iš esmės ieškovė turėjo pareikšti kreditinį reikalavimą UAB „Lyderio grupė“ bankroto byloje, kadangi vėliau to padaryti nebebūtų galima dėl nustatytų terminų.

8.6. Ieškovė griežtai atmeta atsakovės poziciją, kad ieškovė už darbus galėtų pareikalauti dvigubo apmokestinimo. Visų pirma, toks ieškovės elgesys prieštarautų Sutarčiai, antra, kas yra visų svarbiausia, ieškovė labai brangina savo reputaciją ir gerą įmonės vardą, todėl ieškovė niekada neleistų sau elgtis nesąžiningai savo verslo partnerių atžvilgiu, reikalauti dvigubo atsiskaitymo už darbus ir pan.

8.7. Ieškovės nuomone, būtent ji, subrangovė, buvo silpniausia Sutarties šalis, kadangi tiek atsakovė (mokėtoja), tiek trečiasis asmuo (genrangovė) turėjo daugiau teisių nei subrangovė.

8.8. Ieškovė pažymi, kad faktą, jog atsakovė gavo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, teismo posėdyje patvirtino ir pats atsakovės atstovas, tiesiog atsakovė atsisakė pasirašyti ir priimti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

8.9. Ieškovės nuomone, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Jo nuomone, tenkinus skundą, trečiasis asmuo įgytų pagrindą teikti ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais sandoriais visus mokėjimus 86968,94 Eur sumai, kuriais trečiasis asmuo atsiskaitė su apeliante už darbus, atliktus pagal Sutarties 7.1.p. nuostatas.

9.2. Dėl Sutarties 7.1 p. nuostatos esmės trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad 7.1 p. nuostata nustatė atsiskaitymo su UAB „Darmina“ galimybę tiek genrangovei (BUAB „Lyderio grupė“), tiek mokėtojai (UAB „Ratuva“), kol tokia atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo galimybė neteko galios dėl trečiojo asmens bankroto, įsigaliojus imperatyviai įstatymo normai, reglamentuojančiai (draudžiančiai) atsiskaitymą pagal neįvykdytas prievoles.

9.3. Jei apeliantei nepalankus sprendimas liks nepakeistas, atsakovė „nesutaupys“ 7757,70 Eur, kaip tą vertina apeliantė, kadangi tokiu atveju liks atsakovės pareiga atsiskaityti su trečiuoju asmeniu tai pačiai 7757,70 Eur sumai.

9.4. Atsižvelgiant į datą, nuo kurios apeliantė prašo skaičiuoti netesybas (nuo 2019 m. spalio 1 d.), konstatuotina, kad šias datas skiria daugiau nei 6 mėnesiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. kovo 15 d. UAB „Lyderio grupė“ (Genrangovė), UAB „Darmina“ (Subrangovė) ir UAB „Ratuva“ (Mokėtoja) sudarė statybos rangos sutartį Nr. S-R-D25A-2019-03-06-MB, pagal kurią Subrangovė savo jėgomis ir priemonėmis įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus Sutarties specialiosiose sąlygose, o Genrangovė įsipareigojo sumokėti už laiku ir kokybiškai atliktus darbus (Sutarties 1.1. punktas) (b. l. 7-12). Ieškovė UAB „Darmina“ atliko Sutartyje sutartus darbus. Iš darbų perdavimo – priėmimo akto pagal Sutartį Nr. S-R-D25A-2019-03-06-MB nustatyta, kad darbai atlikti ir perduoti, darbų perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų (b. l. 11). Ginčo tarp šalių dėl ieškovės atliktų darbų apimties ir / ar kokybės byloje nėra. Ieškovė UAB „Darmina“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. išrašė trečiajam asmeniui UAB „Lyderio grupė“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. DLT19065 dėl 7 485,32 Eur (b. l. 16) ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DLT19064 dėl 2 420,01 Eur (b. l. 17). 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. DLT19064 neapmokėtas likutis 272,38 Eur, 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DLT19065 neapmokėta iš viso, bendra skolos suma 7 757,70 Eur (b. l. 51). Ieškovė 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. sausio 21 d. pranešimais dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal 2019 m. kovo 15 d. statybos rangos sutartį Nr. S-R-D25A-2019-03-06-MB kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti skolą (b. l. 5-6).

13. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-2503-275/2020) trečiajam asmeniui UAB „Lyderio grupė“ iškelta bankroto byla (b. l. 56), nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d. BUAB „Lyderio grupė“ nemokumo administratore paskirta Božena Markova (b. l. 55). Ieškovė UAB „Darmina“ 2020 m. kovo 30 d. su prašymu Nr. 20200330/1 kreipėsi į trečiojo asmens BUAB „Lyderio grupė“ nemokumo administratorę įtraukti ieškovę į trečiojo asmens kreditorių sąrašą su 7 757,70 Eur reikalavimu, remdamasi 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DLT19064 ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DLT19065 (b. l. 36). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-2503-275/2020) nutarė patvirtinti ieškovės finansinį 7 577,70 Eur reikalavimą (b. l. 57-66).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog Sutarties nuostatos nesuteikia pagrindo spręsti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo solidariai atsakingi (privalo sumokėti kainą) ieškovei už jos atliktus darbus.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Sutarties preambulė, kurioje yra įtraukta atsakovė, ji įvardinta kaip mokėtoja, Sutarties 7.1 punktas ir Sutarties 7.2 punktas atsakovei sukuria atitinkamas pareigas ir kartu įrodo, kad Sutartyje įtvirtinta solidarioji skolininkų prievolė. Ieškovė teigia, kad atsakovė į Sutartį kaip mokėtoja buvo įtraukta dėl to, kad ieškovei buvo žinoma apie trečiojo asmens finansines problemas. Apeliantės įsitikinimu, ji nebūtų sudarius Sutarties, jeigu už darbus būtų įsipareigojusi sumokėti tik trečiasis asmuo (Genrangovė).

16. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje apibrėžta ir statybos rangos sutarties samprata, pagal kurią statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti.

17. Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis).

18. Ginčo sprendimui aktualus teisinis solidariosios atsakomybės reglamentavimas.

19. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

20. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantei teigiant, kad atsakovė priėmė / perėmė atsiskaitymo prievolę pagal minėtą Sutartį, tapdama solidaria skolininke, kolegijos vertinimu atsakovė tai padaryti turėjo aiškiai, toks sutikimas turėjo būti neabejotinai išreikštas, juolab kad tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis).

21. Aktualu ir tai, jog sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo.

22. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės suformuluotos CK 6.193 straipsnyje. UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.1, 4.4, 4.5 straipsniuose nurodytos taisyklės atitinka įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai).

23. Esminis apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutartį, nes ignoravo Sutarties preambulę ir Sutarties 7.1 bei 7.2 punktus. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties preambulėje yra įtraukta atsakovė, kuri įvardinta kaip mokėtoja. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad genrangovė arba mokėtoja po dalinio / visiško darbų atlikimo, galutinio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir pasirašymo dienos sumoka už atliktus darbus per Sutarties specialiose sąlygose (SS) nurodytą terminą. PVM sąskaita-faktūra turi būti išrašyta ne anksčiau aktų pasirašymo dienos. Aktai turi būti pasirašyti abiejų šalių. Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad Sutarties ar teisės aktuose nustatytais pagrindais genrangovė arba mokėtoja turi teisę sulaikyti apmokėjimą už atliktus darbus. Jei paaiškėja, kad mokėjimai buvo sulaikyti nepagrįstai, genrangovė arba mokėtoja moka subrangovei 0,2 procentų delspinigius nuo sulaikytos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Apeliantės įsitikinimu, būtent šios Sutarties nuostatos suteikia ieškovei teisę vienašališkai pasirinkti, kas apmokės už atliktus darbus, šiuo atveju ieškovė pasirinko, jog už atliktus darbus apmokės atsakovė, todėl tarp šių įmonių susiklostė kreditorės ir skolininkės santykiai.

24. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog įstatymų leidėjas dispozityviai reguliuoja atsiskaitymo subrangos teisiniuose santykiuose tvarką, todėl akivaizdu, kad su subrangove (ieškove), šalių susitarimu, galėjo atsiskaityti ne tik generalinis rangovas (trečiasis asmuo), bet ir užsakovas (atsakovė) (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).

25. Vertinant apeliantės nurodomas Sutarties nuostatas, darytina išvada, jog šalių susitarimo turinys dėl prievolės solidarumo nėra vienareikšmiškai išreikštas nei Sutarties preambulėje, nei Sutarties 7.1, 7.2 punktuose, kadangi nenurodoma, kad atsakovė solidariai atsakinga ieškovei už sumokėjimą už darbus. Nors Sutarties preambulėje, 7.1 bei 7.2 punktuose atsakovė nurodoma kaip mokėtoja, tačiau jos teisų ir pareigų apimtis nėra apibrėžta ir tinkamai išreikšta, t. y. nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakovė yra solidari skolininkė. Nors Sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose ir nurodyta, kad genrangovė arba mokėtoja po dalinio / visiško darbų atlikimo, galutinio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir pasirašymo dienos sumoka už atliktus darbus (7.1 punktas), kad genrangovė arba mokėtoja moka subrangovei 0,2 procentų delspinigius (7.2 punktas), šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo aiškiai išreikšta suderinta Sutartį pasirašiusių šalių valia dėl solidariosios prievolės ir tokios Sutartį pasirašiusių šalių valios. Nors apeliantė tikina, kad Sutarties nebūtų pasirašiusi, jeigu nebūtų įtvirtinta atsakovės solidarioji atsakomybė, tačiau pastebėtina, kad ir atsakovė turėjo išreikšti aiškią valią prisiimti solidarią atsakomybę ieškovei ir tai įtvirtinti Sutartyje.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina kompleksiškai aiškinti ir vertinti Sutarties nuostatas. Sutarties sąlygų analizė leidžia spręsti, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualios visos Sutarties sąlygos. Dera pažymėti, kad nepaisant to, kad atsakovė / mokėtoja yra nurodoma apeliantės nurodomose bei aptartose Sutarties nuostatose, kituose punktuose, kur nurodoma, kad mokėtoja / atsakovė sumoka ieškovei avansinį mokėjimą įrangai įsigyti (Sutarties 2.2 punktas), kolegijos vertinimu bendroji apmokėjimo už darbus taisyklė yra nurodyta Sutarties pirmame skyriuje „Sutarties objektas“. Jame nurodoma, kad tik generalinė rangovė įsipareigoja sumokėti ieškovei / subrangovei už laiku ir kokybiškai atliktus darbus (Sutarties 1.1 punktas). Pridėtina, kad Sutarčių nuostatose sumokėjimo už darbus kontekste nurodoma. jog galutinė kaina, kurią genrangovė turės sumokėti subrangovei už atliktus darbus, priklausys nuo faktinio atliktų darbų kiekio (Sutarties 2.3 punktas). Sutartyje būtent genrangovė įsipareigojo sumokėti subrangovei už kokybiškai atliktus ir subrangovei perduotus darbus (Sutarties 6.2.4 punktas) ar sulaikyti mokėjimą subrangovei už atliktus darbus, kurie nebuvo atlikti laiku (Sutarties 6.4.1 punktas). Atitinkamai subrangovė turi teisę reikalauti genrangovės sumokėti už atliktus darbus (Sutarties 6.3.3 punktas), o nutraukus Sutartį dėl genrangovės kaltės, genrangovė įsipareigojo sumokėti subrangovei 10 procentų visos Sutarties kainos dydžio baudą bei atlyginti nuostolius (Sutarties 8.5 punktas) ir atvirkščiai, nutraukus Sutartį dėl subrangovės kaltės, subrangovė įsipareigojo sumokėti genrangovei 10 procentų visos Sutarties kainos dydžio baudą bei atlyginti nuostolius (Sutarties 8.4 punktas).

27. Taigi, įvertinus tai, kad į Sutartį įtraukta atsakovė / mokėtoja (Sutarties preambulė, atsakovės parašas Sutartyje), į jos fragmentiškus įsipareigojimus sumokėti avansą (Sutarties 2.2 punktas), įtraukimas į kai kurias kitas Sutarties nuostatas (Sutarties 7.1, 7.2 punktai), konstatavus apmokėjimo santykius už kokybiškai ir laiku atliktus darbus tik tarp ieškovės / subrangovės ir trečiojo asmens / genrangovės, nesuteikia pagrindo spręsti dėl atsakovės solidariosios atsakomybės ieškovės atžvilgiu.

28. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju susitarimas dėl solidariosios atsakomybės Sutarties (trišaliu susitarimu) nuostatomis nebuvo pasiektas, nė viena Sutarties nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai nepatvirtina tiek generalinės rangovės, tiek atsakovės / užsakovės įsipareigojimus atsakyti būtent solidariai (genrangovei nesumokėjus, užsakovė lieka atsakinga solidariai). Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi visas ginčo sutarties nuostatas, nustatančias atsiskaitymą su ieškove, sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai įvertino trečiojo asmens prievolę atsiskaityti su ieškove.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog šalys, sudarydamos Sutartį, susitarė, kad atsakovė mokėjimo prievolę ieškovei už kokybiškai už darbus vykdys solidariai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tas faktas, kad į Sutartį įtraukta atsakovė kaip mokėtoja, konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai bei abiejų šalių laisva valia nenustačius atsakovės atsakomybės už apmokėjimą apimties bei atsakomybės rūšies (pvz.: solidari, dalinė, subsidiari), savaime neįrodo, kad atsakovės pareiga solidari.

30. Darytina išvada, kad atsakovė neįgijo solidarios prievolės atsiskaityti už apeliantės išrašomas ginčo sąskaitas faktūras, t. y. tarp trečiojo asmens ir atsakovės nesusiklostė solidarūs santykiai.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

31. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė