- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-1131-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-20131-1028/2024, priteisė iš atsakovės J. M. (toliau – atsakovė) ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė) 3 803,98 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją skolą, 134,74 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 89 Eur žyminį mokestį.
2. Atsakovė 2024 m. gruodžio 31 d. pateikė pareiškimą dėl 2024 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-20131-1028/2024, peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino teisinio tikrumo principų. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės delspinigių, nors nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palūkanų ir (arba) delspinigių nenumato. Ieškovės pateikti detalizuoti šilumos energijos paskirstymo skaičiavimai nepatvirtina, kad atsakovė faktiškai gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį ir tokių skaičiavimų byloje nėra. Atsakovės teigimu, ieškovė į šilumos energijos paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, priklausančių ginčo daugiabučio namo butų savininkams, pažeisdama proporcingumo principą. Be to, ieškovė prašė priteisti nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai, nors šis juridinis asmuo nėra ir negali būti teisėtas ieškovės atstovas. Į prašomas priteisti ieškovės teismo išlaidas įtraukė pridėtinės vertės mokestį, nors šių išlaidų ieškovė apskritai nepatyrė, nes kaip PVM mokėtoja PVM atgavo per užskaitą, būtent todėl šios išlaidos taip pat negali būti priteistos, nes jų priteisimas reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė laiku nepateikė atsiliepimo, nors EPP sistemos duomenimis ieškinys ir jo priedai jai buvo įteikti 2024 m. gruodžio 11 d. Nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovė pareiškimą grindė tik savo subjektyviais pamąstymais (identiškai kartojamais eilėje bylų, nors juos visus teismai įsiteisėjusiais sprendimais visiškai atmetė) ir prie pareiškimo nepridėjo jokių naujų įrodymų, kurie jau yra įvertinti teismų ir atmesti ankstesnėje byloje tarp tų pačių šalių. Ieškovės vertinimu, atsakovės pareiškimas neatitinka net minimalių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisinių reikalavimų, kas yra pagrindas pareiškimą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2024 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 803,98 Eur dydžio skolą už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 134,74 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog sutinka kad būtų priimtas sprendimas už akių.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis) 2024 m. gruodžio 11 d., todėl teismas pripažino, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
8. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi, atsakovei buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, paskutinė atsiliepimo pateikimo diena – 2024 m. gruodžio 27 d.
9. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 11 d. pranešime atsakovei buvo išaiškinta, kad jeigu ji be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateiks tinkamo atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Ieškinys ir teismo pranešimas atsakovei buvo išsiųsti ir įteikti asmeniškai, pranešime išaiškinta galimybė atsakovei naudotis Lietuvos Respublikos teismų viešosiomis elektroninėmis paslaugomis. Pranešime nurodytas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų telefono numeris, kuriuo atsakovė galėjo kreiptis į sprendimą priėmusį teismą.
10. Iki teismo nustatyto 14 dienų termino pabaigos (2024 m. gruodžio 27 d.) atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo neinformavo ir nepasinaudojo teise prašyti teismo pratęsti nepasibaigusį terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (CPK 77 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 1 dalis). Atsakovei per nustatytą terminą, t. y. iki 2024 m. gruodžio 27 d. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2024 m. gruodžio 30 d. rašytinio proceso tvarka priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.
11. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas padarė išvadą, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai ir sprendimas už akių byloje 2024 m. gruodžio 30 d. galėjo būti priimtas.
12. Spręsdamas dėl šalies pareiškime nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas vadovavosi CPK 288 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais, šiuo klausimu formuojama kasacinio ir apeliacinio teismų praktika bei sprendė, kad nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti, ar atsakovės pateikti argumentai patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 30 d. priimtas teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-20131-1028/2024 yra nepagrįstas ar neteisėtas.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija, jog ieškovė yra energetikos įmonė. AB Vilniaus šilumos tinklai tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, skolos susidarymo laikotarpiu, nuosavybės teise priklausė atsakovei. Atsakovė sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad ieškovė neteisingai jai paskaičiavo mokesčius už patiektą šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą ir nepagrindė, kad atsakovė faktiškai gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį, kadangi tokių skaičiavimų byloje nėra, be to, į šilumos energijos paskirstymą ieškovė neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, priklausančių ginčo daugiabučio namo butų savininkams.
14. Teismas su atsakovės argumentais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė pateikė sąskaitas bei mokesčių paskaičiavimo pažymas, taip pat delspinigių skaičiavimo pažymą, kuriomis grindė savo keliamus reikalavimus atsakovei. Atsakovės pareiškime pateikti teiginiai yra deklaratyvūs, pagrįsti tik teisminės praktikos citavimu, kuri nėra susijusi su bylos įrodymais ar argumentais. Priešingai nei nurodė atsakovė, sprendimu už akių priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš jos buvo priteistas tik žyminis mokestis, jokių išlaidų už advokato pagalbą priteista nebuvo, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisakė.
Atsiliepimas
15. Atsakovė, teigdama, jog ieškovė neteisingai paskaičiavo mokesčius už patiektą šilumos energiją į jai nuosavybės teise priklausantį butą bei delspinigius, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad analogiški ginčai tarp šalių dėl skolos iš atsakovės priteisimo už ankstesnį laikotarpius jau buvo išspręsti teismuose. Atsakovė ir ankstesnių procesų metu teikė analogiškus prašymus ir argumentus dėl sprendimų panaikinimo. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovė jau nuo 2014 metų bylinėjasi dėl tariamai neteisingai apskaičiuojamų mokesčių už šilumos energiją. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-127-1077/2023 iš esmės jau buvo išspręstas analogiškas ginčas ir atsakovės nurodyti analogiški argumentai atmesti. Atsakovės argumentų pasikartojimai ir jų nepagrįstumas išsamiai nurodyti ieškovės 2025 m. sausio 31 d. pateiktame atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, su kuriais teismas sutiko ir jų nekartojo.
17. Teismas pažymėjo, kad savo nesutikimą su ieškiniu atsakovė argumentuoja netiksliais skaičiavimais, tačiau iš ieškovės pateiktos pažymos teismas nustatė, kad atsakovė iš viso nieko nemokėjo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Teismas sprendė, kad toks atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip savo teisių gynimas, o tik kaip nepagrįstas piktnaudžiavimas teise, piktybinis vengimas atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją. Argumentai, pagrindžiantys atsakovės skolos, delspinigių ir kitų sumų priteisimą, nurodyti teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendime už akių. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų minėtame sprendime nurodytus skaičiavimus, argumentus ir įrodymus.
18. Teismas iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyto bylų kiekio sprendė, kad atsakovė bylinėjasi sistemingai, nors dažniausiai nesėkmingai bei padarė išvadą, jog ir šio ginčo atveju, atsakovė tiesiog iš principo prieštarauja ieškovės reikalavimams, tam nesant realaus pagrindo.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių būtų priimtas neteisėtai ir (ar)nepagrįstai. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, o atsakovės pareiškime pateikti argumentai nepatvirtinta teismo sprendimo už akių neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, todėl teismas atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
20. Atskiruoju skundu atsakovė J. M. (toliau – apeliantė) prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą tiek dėl jos absoliučių negaliojimo pagrindų, tiek dėl kitų pagrindų, dėl kurių šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
20.1. Apeliantė 2024 m. gruodžio 31d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-75797), kartu prašydama atnaujinti nežymiai praleistą terminą, nesutikdama su sprendimu už akių, pateikė prašymą panaikinti sprendimą už akių, nes jos atstovas tik 2024 m. gruodžio 30 d. gavo prieigą prie bylos. Anksčiau apie jam suteiktą prieigą atstovas nebuvo informuotas, jokio pranešimo apie prieigos suteikimą prie bylos negavo, nors prašymą suteikti prieigą pateikė 2024 m. gruodžio 19 d. Kadangi apie jam suteiktą prieigą atsakovės atstovas sužinojo tik 2024 m. gruodžio 30 d., pateikti atsiliepimo jis negalėjo, nes negalėjo susipažinti su byla.
20.2. Teismas nemotyvavo skundžiamos nutarties dėl atsakovės pagrindinių argumentų, jog jos atstovas kreipėsi dėl prieigos suteikimo 2024 m. gruodžio 19 d., tačiau prieiga buvo suteikta tik 2024 m. gruodžio 30 d. ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Atsiliepimas buvo pateiktas pavėluotai tik dėl to, kad apeliantės atstovui teismas prieigą prie bylos suteikė tik 2024 m. gruodžio 30 d. Teismas prašymo dėl termino atnaujinimo nenagrinėjo, o dėl atsiliepimo priėmė 2025 m. sausio 8 d. rezoliuciją.
Šalies argumentai
20.3. Apeliantė pažymėjo, kad ji byloje nebuvo pasyvi, nes nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos į savo atstovą, kuris 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą dėl prieigos prie bylos suteikimo. Nors teisėjo rezoliucija suteikti prieigą buvo priimta 2024 m. gruodžio 20 d., tačiau apie šią rezoliuciją jos atstovas sužinojo tik 2024 m. gruodžio 30 d., jau pasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui, kuris buvo praleistas vos 3 dienas, iš kurių dvi buvo nedarbo dienos (t. y. 2024 m. gruodžio 28 d. ir 2024 m. gruodžio 29 d.). Atsiliepimą atstovas pateikė per vieną dieną nuo prieigos suteikimo – 2024 m. gruodžio 31 d., kartu prašydamas atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti dėl objektyvių priežasčių, tačiau šis prašymas net nebuvo išnagrinėtas. Apeliantės vertinimu, teismas buvo šališkas ir neteisingas.
20.4. Apeliantė sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad ieškovė neteisingai jai paskaičiavo mokesčius už patiektą šilumos energiją į nuosavybės teise jai priklausantį butą. Ieškovė nepagrindė, jog apeliantė faktiškai gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį, tai patvirtinančių skaičiavimų byloje nėra. Ieškovė į šilumos energijos paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, priklausančių ginčo daugiabučio namo butų savininkams tuo pažeisdama proporcingumo principą. Apeliantė vadovavosi šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-418-313/2017 ir Nr. 3K-3-103-313-2018.
20.5. Teismas formaliais motyvais netenkino apeliantės prašymo net nepriėmęs jos atsiliepimo, neleidęs jos atstovui susipažinti su byla ir teikti įrodymus dėl skaičiavimų, kuriems parengti reikia laiko ir specialiųjų žinių. Be to, teismas, remdamasis tarp šalių vykusiais ginčas už kitus laikotarpius, neįvertino, kad vien tik tai, jog ieškovės ieškinys anksčiau buvo patenkintas, dar nereiškia, kad šiuo ginčo laikotarpiu ieškovė teisingai skirstė šilumos energiją, kadangi su ieškiniu nebuvo pateikti jokie šilumos energijos paskirstymo skaičiavimai, kuriuos vertindamas teismas galėtų įsitikinti šių skaičiavimų teisingumu. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovės pateiktose lentelėse ir sąskaitose nėra pateikti jokie skaičiavimai ir nėra pateikti šilumos apskaitos prietaisų rodmenys bei šių prietaisų metrologinės patikros.
20.6. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš apeliantės delspinigių, nors nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palūkanų ir (arba) delspinigių nenumato. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 1 dalimi, ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti ir reikalauti nei palūkanų, nei delspinigių.
20.7. Apeliantė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos 1995 m. įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau – įstatymas) ir jį reglamentuojantis Vyriausybės 1996 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo“ ieškovės pritaikytą delspinigių dydį numato tik valstybės ir savivaldybės įmonėms už teikiamas paslaugas, o ieškovė yra akcinė bendrovė, kuri teikia ne paslaugas, o tiekia prekes – šilumos energiją. Ieškovė yra iš dalies privati akcinė bendrovė, kurios steigėjai yra privatūs asmenys (valdo 0,6 procento visų bendrovės akcijų) ir Vilniaus miesto savivaldybė (valdo 99,04 procentų visų bendrovės akcijų). Ieškovė tiekia šilumos energiją, kuri yra laikoma komercine preke, o ne teikia viešąsias paslaugas. Energetikos įstatymo 2 straipsnio 12 punktas nustato, kad energija yra laikoma preke, o energija yra laikoma elektros energija ir (ar) šilumos energija. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 punktas nustato, kad šilumos tiekimas yra centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams. Todėl šis įstatymas netaikytinas ieškovei, nes viešojoje teisėje galioja principas – galima tik tai, kas leidžiama, o specialiosios teisės normos nėra taikomos pagal analogiją. Įstatymas yra specialioji norma, skirta reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios įmonės tipas yra valstybės ar savivaldybės įmonė, kad ji teikia viešąsias paslaugas gyventojams, nes šilumos tiekimas yra ne paslaugų, o prekių tiekimas.
20.8. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad pateikė šilumos energijos paskirstymo skaičiavimų detalizavimus, kurie patvirtintų, jog apeliantė faktiškai gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį. Apeliantė tvirtina, kad tokių skaičiavimų byloje nėra, o teismas privalo nustatyti, kokį šilumos energijos kiekį ji faktiškai gavo ginčo laikotarpiu, tačiau faktinio kiekio teismas nenustatė, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 praktikos. Ieškovė neįrodė, kad faktiškai, o ne juridiškai perdavė atsakovei centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal šilumos paskirstymą, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ jį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju, neegzistuoja nei vienas iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą.
21.2. Ieškovės vertinimu, 2024 m. gruodžio 30 d. egzistavo visos CPK numatytos prielaidos ir sąlygos, teismui leidžiančios priimti sprendimą už akių, t. y. ieškovė buvo nurodžiusi, jog sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių; apeliantei procesiniai dokumentai, įskaitant teismo pranešimą, kuriame nustatytas 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti, įteikti asmeniškai 2024 m. gruodžio 11 d.; minėtame teismo pranešime apeliantei buvo išaiškinta, kad jeigu ji be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių; iki teismo nustatyto termino pabaigos apeliantė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo neinformavo ir nepasinaudojo teise prašyti teismo pratęsti nepasibaigusį terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismas dėl sprendimo teisėtumo motyvuotai ir išsamiai pasisakė nutartyje, išdėstydamas tiek tikslias faktines aplinkybes, tiek ir jas susiedamas su teisiniu reglamentavimu.
21.3. Apeliantė siekia įrodyti, kad nutartis turi būti panaikinta dėl to, jog teismas specifiškai nepasisakė dėl jos argumento, kad atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas pavėluotai tik todėl, jog teismas suteikė prieigą prie bylos jos atstovui tik 2024 m. gruodžio 30 d. Tai, kad teismas specifiškai nepasisakė dėl nurodyto argumento, nepaneigia aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimo ir neturi įtakos nutarties teisėtumui, o yra susijęs su praleisto termino pateikti atsiliepimą į ieškinį (ne)atnaujinimu. Klausimas dėl apeliantės prašymo atnaujinti praleistą atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminą teismo išspręstas 2025 m. sausio 8 d., atsisakant jį atnaujinti ir nepriimant apeliantės pavėluotai pateikto atsiliepimo.
21.4. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad jai ieškinio kopija bei teismo pranešimas įteikti asmeniškai 2024 m. gruodžio 11 d. Apeliantės atstovas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei teismo nustatyto termino, tačiau termino pratęsti neprašė. Teigdamas, jog apie prieigos prie bylos kortelės suteikimą sužinojo tik 2024 m. gruodžio 30 d., atstovas pripažįsta, jog visiškai nesidomėjo procesu, nes, žinodamas, jog teismo nustatytas terminas eina į pabaigą ar net jau pasibaigė, nesusisiekė su teismu, jokia forma nenurodė, kad jam iškilo kokių nors kliūčių tinkamai suteikti paslaugas ir šia aplinkybė ėmė remtis tik po to, kai teismas priėmė sprendimą.
21.5. Aplinkybės, kada apeliantė paskyrė atstovą ir kada šis pasirūpino prieiga, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi pagal CPK 142 straipsnio 1 dalį, procesinis terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti skaičiuojamas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, šiuo atveju nuo 2024 m. gruodžio 11 d. Apeliantės atstovas yra profesionalus teisininkas, jau daugybę metų atstovaujantis bylose tiek savo šeimos nariams, įskaitant apeliantę šioje byloje, tiek kitiems klientams, todėl jam neabejotinai žinoma procesinių terminų skaičiavimo tvarka bei procesinių terminų praleidimo teisinės pasekmės. Teikdamas prašymą atnaujinti praleistą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, atstovas nenurodė nė vienos svarbios priežasties, dėl kurios praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Sprendimas byloje galėjo būti priimtas ir apeliantė šių teismo argumentų nepaneigė.
21.6. Atskirajame skunde cituojama teismų praktika, kurioje atskleistas sprendimo už akių instituto turinys, apeliantė teigia, kad ji nebuvo pasyvi, kadangi tariamai nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos į savo atstovą, kuris 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą dėl prieigos prie bylos suteikimo ir dėl teismo kaltės apie suteiktą prieigą atstovas sužinojo tik 2024 m. gruodžio 30 d., t. y. jau pasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui (2024 m. gruodžio 27 d.), o atsiliepimą jis pateikė per vieną dieną nuo prieigos suteikimo – 2024 m. gruodžio 31 d. Ieškovė pažymėjo, kad duomenų ar atsakovė apie gautą ieškinį savo sūnų (atstovą) informavo iš karto, ar tik 2024 m. gruodžio 19 d., byloje nėra. Tačiau byloje esanti atstovavimo sutartis ir eilė vien su ieškove vykusių teisminių procesų patvirtina, jog apeliantę ir jos atstovą atstovavimo santykiai sieja jau daug metų, todėl gavusi ieškinį apeliantė neturėjo užtrukti pasirinkdama atstovą. Ieškovės vertinimu, apeliantė ir jos atstovas apie teismo nustatytą 14 dienų terminą informuoti tinkamai, todėl turėjo visas galimybes parengti išsamų ir argumentuotą atsiliepimą, ir tik dėl jų pačių pasirinkto pasyvaus elgesio, visiško nesidomėjimo procesu šį terminą apeliantė praleido.
21.7. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad šiuo atveju negalima taikyti sprendimo už akių instituto, kadangi apeliantė nesielgė pasyviai. Priešingai, apeliantės elgesys laikytinas sąmoningu procesinių pareigų pažeidinėjimu ir proceso vilkinimu, kadangi ji daugiau nei dešimtmetį nemoka už ieškovės tiekiamą šilumos energiją į jos butą, už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. skola iš apeliantės ieškovei jau priteista įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-127-1077/2023, peržiūrėtu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1887-1187/2024, kuris apeliantės nėra vykdomas. Pretenziją dėl skolos už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjimo ieškovė apeliantei pateikė dar 2024 m. spalio 28 d. Ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovė ir toliau nesirūpino savo teisių gynyba ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.
21.8. Teismas nenustatė pareigos apeliantei pateikti atsiliepimą per atstovą, kadangi nuspręsti, kaip ves bylą (asmeniškai ar per atstovą), yra šalies teisė. Net ir susipažinęs su bylos medžiaga, nors pretenziją ir ieškinį apeliantė jau turėjo seniai, atstovas atsiliepimą pateikė 2024 m. gruodžio 31 d., kuriame tiesiog pakartojo ankstesniuose teisminiuose procesuose teiktus argumentus, perrašytas su byla nesusijusias teismų praktikos citatas ir jau anksčiau bylose teiktus įrodymus, kuriuos teismai jau yra įvertinę ir visiškai atmetę. Tai patvirtina, kad sprendimas de facto ir de jure galėjo būti priimtas, todėl nutartis, kuria atmestas pareiškimas šių argumentų apimtyje yra visiškai teisėta ir pagrįsta. Tuo pačiu tai patvirtina apeliantės piktybišką elgesį, kai, siekdama kuo ilgiau nemokėti dešimtmečiais besikaupiančio įsiskolinimo už šilumos tiekimą, padedama savo atstovo, apeliantė teikia teismams nepagrįstus, nesusijusius su byla ir besikartojančius argumentus, įvairius skundus teismams ir taip vilkina procesus bei užkerta galimybes ieškovei efektyviai ir operatyviai apginti savo pažeistas teises.
Šalies argumentai
21.9. Apeliantės pareiškime nurodyti teiginiai ir pridėti įrodymai neturėjo įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ką motyvuotai nutartyje pagrindė teismas. Visi pareiškime apeliantės nurodyti argumentai dėl tariamai taikytinų teisinio tikrumo principo išimčių, neteisėtai priskaičiuotų delspinigių, ieškinio nepagrįstumo ir neteisėto šilumos energijos paskirstymo dėl neįtrauktų patalpų bei dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų tariamo nepagrįstumo jau buvo naudoti ankstesniuose teisminiuose procesuose, tai patvirtinančius įrodymus ieškovė pateikė su savo atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Visi minėti apeliantės argumentai teismų įvairiuose procesuose jau buvo išnagrinėti, ir ne kartą, ir galutiniais teismų sprendimais atmesti, kaip nepagrįsti.
21.10. Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti teisinio tikrumo principo išimties. Apeliantė ne tik savo pareiškime nepateikė jokios motyvacijos, kuri leistų teismui, priteisiant skolą už naują laikotarpį, nesivadovauti ankstesnių bylų prejudicija, kadangi tokių argumentų/motyvų ir objektyviai nėra. Neginčijamas faktas, kad ieškovė yra šilumos tiekėja, tiekianti šilumos energiją į namą, kuriame yra apeliantei priklausantis butas. Skola už ankstesnį laikotarpį iš atsakovės ieškovei jau buvo priteista, teismams ir atsakingoms institucijoms patvirtinus ieškovės pateiktų skaičiavimų pagrįstumą ir teisingumą. Jokios naujos aplinkybės, lyginant su tomis, kurios egzistavo priteisiant skolą iš apeliantės už ankstesnį laikotarpį, nėra įvykusios. Todėl teismas, vadovaudamasis teisinio tikrumo principu ir Konstitucinio Teismo suformuota precedento doktrina negalėjo nukrypti nuo teismų išaiškinimų, anksčiau jau pateiktų dėl analogiškų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netekintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
25. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
26. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios / procesinio dokumento nepateikusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai / procesinio dokumento nepateikusiai šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).
27. Apeliantė teigia, kad teismas nemotyvavo nutarties dėl jos pagrindinio argumento, t. y., jog jos atstovas kreipėsi dėl prieigos suteikimo 2024 m. gruodžio 19 d., tačiau prieiga teismo jam buvo suteikta tik 2024 m. gruodžio 30 d., todėl nutartis turėtų būti panaikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.
28. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas, nagrinėdamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendė ar šiuo atveju egzistuoja nors viena CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta aplinkybė, kuriai esant, būtų pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Ir nors specifiškai nepasisakė dėl apeliantės nurodyto argumento, tačiau analizavo tiek apeliantės, tiek jos atstovo procesinį elgesį iki byloje buvo priimtas sprendimas už akių.
29. Civilinės bylos Nr. e2-20131-1028/2024 medžiaga patvirtina, kad ieškinys ir teismo pranešimas apeliantei, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti buvo įteiktas 2024 m. gruodžio 11 d. asmeniškai, CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šios aplinkybės apeliantė neginčijo. Prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo apeliantės atstovas byloje pateikė 2024 m. gruodžio 19 d., kuris, bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija buvo tenkintas 2024 m. gruodžio 20 d. Nors apeliantė teigia, kad jos atstovas apie jam suteiktą prieigą prie elektroninės bylos sužinojo tik 2024 m. gruodžio 30 d., tačiau LITEKO informacinės teismų sistemos techniniai duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovui prieiga prie el. bylos kortelės buvo suteikta 2024 m. gruodžio 20 d. Įvertinęs nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apie procesinę pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį apeliantė teismo buvo informuota tinkamai, aplinkybę, kad jos atstovui prieiga prie elektroninės bylos buvo suteikta tik 2024 m. gruodžio 30 d. paneigia apeliacinės instancijos teismo nustatyti duomenys.
30. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 42 straipsnio 5 dalimi, šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai bei domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Šiuo atveju, apeliantės atstovas 2024 m. gruodžio 19 d., pateikęs prašymą dėl prieigos suteikimo, turėjo pareigą domėtis šio prašymo eiga, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, elgėsi pasyviai ir pripažino, kad apie jam suteiktą prieigą prie civilinės bylos sužinojo tik 2024 m. gruodžio 30 d. Toks pasyvus atstovo elgesys byloje nelaikytinas tinkamu ir neatitinka rūpestingo bei aktyvaus proceso dalyvio elgesio standarto, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju teismas pažeidė apeliantės ar jos atstovo teisę susipažinti su bylos medžiaga.
31. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju egzistavo CPK numatytos prielaidos ir sąlygos, leidžiančios teismui priimti sprendimą už akių, t. y. apeliantei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriuo apeliantei išaiškinta pareiga per 14 dienų terminą teismui pateikti atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį (CPK 142 straipsnis) buvo įteikti tinkamai, t. y. 2024 m. gruodžio 11 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis), terminas atsiliepimui suėjo 2024 m. gruodžio 25 d. (t. y. nedarbo dieną) (CPK 74 straipsnio 5 dalis), todėl apeliantė vėliausiai iki 2024 m. gruodžio 27 d. turėjo pareigą pateikti teismui atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį. Prieiga prie elektroninės bylos apeliantės atstovui buvo suteikta 2024 m. gruodžio 20 d., t. y. likus 7 dienoms iki termino pabaigos, duomenų, kad apeliantės atstovas būtų teikęs prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, byloje nėra. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog sutinka kad būtų priimtas sprendimas už akių, todėl teismas vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus, turėjo pagrindą 2024 m. gruodžio 30 d. priimti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo vertinti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
32. Kita sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlyga yra šalies pareiškime nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, vertinimas. Apeliantė sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą motyvavo tuo, kad ieškovė neteisingai jai paskaičiavo mokesčius už patiektą šilumos energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą bei delspinigius ir nepagrindė, kad atsakovė faktiškai gavo ir suvartojo ginčo šilumos energijos kiekį, kadangi tokių skaičiavimų byloje nėra, be to, į šilumos energijos paskirstymą ieškovė neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, priklausančių ginčo daugiabučio namo butų savininkams, nepasisakė ar šilumos paskirstymo metodas atitinka namo šildymo įrenginius.
33. Spręsdamas dėl šios sąlygos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė sąskaitas bei mokesčių paskaičiavimo pažymas, taip pat delspinigių skaičiavimo pažymą, kuriomis grindė savo keliamus reikalavimus atsakovei, tačiau atsakovės pateiktų argumentų iš esmės neanalizavo bei vadovavosi aplinkybe, kad atsakovė jau ankstesnių teisminių procesų tarp šalių metu teikė analogiškus prašymus ir argumentus dėl sprendimų panaikinimo dėl neteisingai apskaičiuojamų mokesčių už šilumos energiją bei pažymėjo, kad atsakovės argumentų pasikartojimai ir jų nepagrįstumas išsamiai nurodyti ieškovės 2025 m. sausio 31 d. pateiktame atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, su kuriais teismas sutiko ir jų nekartojo.
34. Tačiau sutikti su šiais teismo argumentais nėra pagrindo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai dėl suvartoto ginčo šilumos energijos kiekio iš esmės nebuvo nagrinėjami šioje byloje, o ankstesni teismų priimti procesiniai sprendimai neapima ieškovės nurodyto skolos susidarymo laikotarpio bei paskaičiuotos skolos dydžio. Sprendimas už akių priimtas formaliai įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes bei jos pateiktų rašytinių įrodymų turinį, nevertinant jokių atsakovės argumentų bei pateiktų įrodymų. Todėl siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą bei visapusiškai įvertinti abiejų šalių pateiktus argumentus, ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes ir iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą yra pagrindas peržiūrėti šioje byloje priimtą sprendimą už akių.
36. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Kaip jau minėta, sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.).
37. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių matyti, kad teismas ieškovės ieškinį vertino vien tik formaliuoju aspektu, sprendimą už akių priėmė konstatavęs, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus ir laiku neatsiskaitė už šilumos energiją, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. liko skolinga ieškovei 3 803,98 Eur bei 134,74 Eur delspinigių. Teismas iš esmės patvirtino tik ieškovės nurodytas aplinkybes, tačiau ieškovės pateiktų įrodymų dėl mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo sprendime iš esmės neanalizavo ir skolos bei delspinigių dydžio nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismas šiuo atveju spręsdamas klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepakankamai įvertino poreikį ištirti faktines šios bylos aplinkybes, susijusias su atsakovės keliamais argumentais dėl skolos ir delspinigių dydžio. Remdamasis vien ankstesniais tarp šalių vykusiais teisminiais procesais, teismas nepagrįstai apribojo šios bylos nagrinėjimą ir neįsigilino į aktualias šio konkretaus ginčo aplinkybes, tokiu formaliu požiūriu pažeisdamas pareigą užtikrinti visapusišką bylos išnagrinėjimą.
38. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką. Tai sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
39. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. Ieškovė prašė priteisti iš apeliantės jos patirtas 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.
42. Nagrinėjamu atveju panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 13 punktą).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės J. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo, nagrinėjimą iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.