- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-542-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12376-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- E. N. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės, Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei E. N. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalvimų, – J. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės E. N. M. (toliau – ir atsakovė) 2 468,93 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. ESO 2018-10-01 Verslo dalies pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš ESO turtinį kompleksą – elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su visu jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis, įskaitant ir teises bei pareigas, kylančias iš elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su buitiniais elektros energijos vartotojais. Nuo 2019-09-06 pasikeitė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ juridinio asmens pavadinimas į UAB „Ignitis“. Tuo tarpu ESO toliau vykdo teisės aktais jam priskirtą elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus veiklą;
1.2. Ieškovė tiekia elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis objektas nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė E. N. M. Atsakovė 2002-10-24 pasirašė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Rytų skirstomieji tinklai”. Už laikotarpiu nuo 2018-12-19 iki 2020-07-31, sutarties galiojimo laikotarpiu, už suvartotą elektros energiją pilnai atsiskaityta nebuvo, todėl susidarė 2 468,93 Eur įsiskolinimas už objekte suvartotą elektros energiją (sutarties vartotojo kodas (duomenys neskelbtini)). Ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą: 2020-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalį, t. y. iš 3 443,93 Eur atsakovė 2020-09-02 apmokėjo (975,00 Eur), o likusi skolos dalis 2 468,93 Eur iki šiol neapmokėta;
1.3. Ieškovė 2020-09-15 išsiuntė įspėjimą atsakovui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paragino atsakovę skolą apmokėti iki 2020-09-30, tačiau šis į įspėjimą niekaip nereagavo. Svarbu pažymėti, kad atsakovė, nei gavęs įspėjimą, nei teikdamas prieštaravimą dėl teismo įsakymo, dėl skolos ir jos dydžio niekada neprieštaravo. Priešingai, tai, kad dalį skolos atsakovė pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą sumokėjo, įrodo, kad su skola sutinka;
Atsiliepimas
1.4. Atsakovė savo prieštaravimuose nurodė, kad objekte negyveno, elektros energijos nevartojo, kad objekte gyvena jos dukra (vartotoja). Ieškovė griežtai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl negali reikalauti skolos apmokėjimo iš asmens, kuris nėra objekto savininkas, bei nėra pasirašęs jokios sutarties su ieškovu, nors jis ir atliko kelis mokėjimus ieškovei atsakovės vardu, todėl jokio teisinio pagrindo traukti atsakovu E. N. M. dukrą, neturi. Pažymėtina, kad šiuo atveju esant tokiai faktinei situacijai, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklių) 100 punkte aiškiai įtvirtinta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. O Taisyklių 100 punkto pagrindu objekto savininko pareiga atsiskaityti už į objektą patiektą elektros energiją kyla nepriklausomai nuo to, ar vartotoją įmanoma nustatyti, ar ne;
1.5. Atsakovės siekis perkelti atsakomybę savo pareigas tinkamai bei laiku vykdžiusiam ieškovei ne tik neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio standarto, bet dar ir sudaro prielaidas abejoti atsakovės sąžiningumu, atsisakant mokėti už jo objektui patiektą elektros energiją.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-19 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 468,93 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 468,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas sprendimą iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Aplinkybės, ar atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu naudojosi ginčo objektu, ar faktiškai šiuo objektu naudojosi trečiasis asmuo, yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant klausimą dėl atsiskaitymo už faktiškai į ginčo objektą patiektą elektros energiją. Faktinis ginčo objekto naudojimas gali būti reikšmingas atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio savarankiškiems reikalavimams nuosavybės išlaikymo išlaidų atlyginimo pagrindu, kurie nagrinėjamoje byloje nesprendžiami ir šis teismo sprendimas neužkerta kelio tokiam savarankiškam ginčui ateityje;
2.2. Ieškovės pateikta skolos skaičiuotė apie suteiktą elektros energiją, skaitiklio rodmenų patikrinimo duomenys yra pakankami įrodymai, patvirtinantis susidariusios skolos dydį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu už jai nuosavybės teise priklausančiam objektui tiektą elektros energiją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. Bylos atveju kilo ginčas su buitiniu elektros energijos vartotoju, kuris energiją perka asmeninėms šeimos ūkio reikmėms. Teisiniai santykiai tarp šalių yra vartojimo teisiniai santykiai, o ne komerciniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, koks konkrečiai fizinis asmuo pasirašė ir sudarė sutartį, tenka ne atsakovei, kaip sprendė teismas, tačiau ieškovei. Byloje buvo vadovaujamasi priešinga taisykle, kokios galioja ir taikomos komerciniams, o ne buitiniams elektros energijos vartotojams;
3.2. Byloje liko neatskleista ir nenustatyta esminė teisinė aplinkybė, tai yra, kas šio ginčo atveju yra vartotojas, t. y. ginčo sutarties šalis – tas, kas pasirašė sutartį ir naudoja elektros energiją objekte, ar tas, kam nuosavybės teise priklauso objektas;
3.3. Sutartyje yra J. M. parašas, jis sudarytas panaudojant objekto savininko asmens duomenis, tačiau tai atliko ne atsakovė. Tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens parašų pavyzdžius teismas turėjo, nes jie yra bylos procesiniuose dokumentuose (šaukimuose, rašytiniuose įrodymuose, kt.). Iš sutarties dokumento akivaizdu, kad vartotojo parašo inicialai yra ne atsakovės, nors pavardė dokumentuose įrašyta jos. Palyginus parašus su kitais bylos dokumentais, išvada dėl trečiojo asmens parašo sutartyje akivaizdi;
3.4. Jeigu kitas asmuo (t. y. trečiasis asmuo) pasirašė, sudarė elektros energijos tiekimo sutartį jam nuosavybės teise nepriklausančiame objekte, apmokėti už suteiktas paslaugas turi viešąją sutartį sudaręs asmuo, ar objekto savininkas?
3.5. Ieškovė nepateikė jokių duomenų byloje, kad trečiasis asmuo, sudarydamas ginčo sutartį, veikė kaip atsakovės atstovė pagal įgaliojimą, kas yra esmingai svarbu šiame ginče. Tai pat nežinoma, kodėl, nesant atsakovės įgaliojimo, ieškovės nebuvo inicijuotas sutarties atnaujinimas;
3.6. Teismas byloje atmetė prašymą pripažinti asmens betarpišką dalyvavimą būtinu, nors šio procesinio instituto pagalba lengvai galėjo pašalinti prieštaravimus ir abejones dėl tinkamo vartotojo nustatymo klausimo;
3.7. 2002 metais buvo sudaryta sutartis, kurios šalimi laikytinas būtent trečiasis asmuo, kuris, byloje nustatyta, visą laiką buvo ir yra faktinis elektros energijos vartotojas. Dėl šios aplinkybės ginčo skolą apmokėti turi pareigą trečiasis asmuo. Atsakovė nuo 1990 m. gyvena dabartiniu savo adresu, tačiau suteikė savo dukrai neatlygintinai naudotis objektu, rekonstruoti ir nuolat ten gyventi. Atsakovė, būdama garbingo amžiaus, objektyviai neturi galimybės gauti susijusių su elektros energijos vartojimu duomenų, dokumentų, mokėjimo informacijos apie objektą, kuriame ji dėl asmeninių priežasčių net nesilanko ir apie elektros energijos vartojimą, apskaitą, rodmenų deklaravimą, jų patikimumą ir atliekamus mokėjimus visai nieko nežino;
3.8. Trečiasis asmuo nuo 2002 m. yra faktiniu energijos naudotoju. Tokia aplinkybė, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, priskirtina prie išimčių, eliminuojančių savininko prievolę atsiskaityti už objektui patiektą elektros energiją.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-19 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsniu ir 6.384 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, vartojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, darytina išvada, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais;
4.2. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik yra objekto savininkas, bet dar ir yra pasirašęs sutartį su ieškovu dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo bei visų su tuo susijusių paslaugų tiekimu. Nors atsakovė nurodė, kad faktiškai nepasirašė sutarties dėl energijos pirkimo – pardavimo, tačiau jokių jos parašo tikrumą paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl sutartis laikytina teisėta ir galiojančia, kol ji teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyta;
4.3. Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovės dukra, į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, būtų sudariusi sutartį su ieškovu dėl elektros energijos tiekimo į objektą. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Aplinkybės, ar atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu naudojosi ginčo objektu, ar faktiškai šiuo objektu naudojosi trečiasis asmuo, yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant klausimą dėl atsiskaitymo už faktiškai į ginčo objektą patiektą elektros energiją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už elektros energiją priteisimo.
Dėl prašymo nagrinėti žodinio proceso tvarka
7. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).
9. Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvavo tuo, kad reikia papildomai apklausti atsakovę dėl ginčo ir sutarties sudarymo aplinkybių.
10. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš parengiamojo teismo posėdžio stadijos perėjus į teisminio nagrinėjimo stadiją šalių atstovai teikė žodinius paaiškinimus dėl sutarties sudarymo aplinkybių, atidėjus bylos nagrinėjimą, šalims buvo suteikta papildoma galimybė pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus tiek dėl ginčo, tiek dėl sutarties sudarymo aplinkybių (1 t., b. l. 60-61, 83-85), bylos aplinkybės iš esmės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė pakankamai išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apeliantė neprašė apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, netenkina apeliantės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
11. Netenkindama prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija įvertinto ir tai, kad byloje iš esmės kilo ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, tačiau apeliantės paaiškinimai, jog patalpomis faktiškai naudojosi ir sutartį, pasinaudodama apeliantės duomenimis, galėjo pasirašyti jos dukra, pakankamai aiškiai nurodyti procesiniuose dokumentuose, kurie bus įvertinti byloje esančių faktinių duomenų kontekste. Aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog žodinio bylos nagrinėjimo metu būtų nurodytos kitokios aplinkybės, kurių apeliantė negalėjo nurodyti apeliaciniame skunde, byloje nenustatyta.
12. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021-10-25 vykusio parengiamojo posėdžio metu buvo pereita į teisminio nagrinėjimo stadiją, tačiau šalims pasisakius iš esmės, pirmosios instancijos teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą, nustatė terminą papildomiems rašytiniams paaiškinimams pateikti ir nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., b. l. 60-61). Viena vertus, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės ir paskirdamas rašytinį bylos nagrinėjimą, nesilaikė CPK 235 straipsnio 4 dalies nuostatų, kadangi atsakovė buvo išreiškusi nesutikimą byla nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., b. l. 84-85). Kita vertus, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju šalių atstovai turėjo galimybę betarpiškai dalyvauti teismo posėdyje ir teikti žodinius paaiškinimus bei papildomai buvo nustatytas terminas pateikti rašytinius paaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas procesinių teisės normų pažeidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Minėta, jog apeliantės paaiškinimai, jog patalpomis faktiškai naudojosi ir sutartį, pasinaudodama apeliantės duomenimis, galėjo pasirašyti jos dukra, pakankamai aiškiai nurodyti procesiniuose dokumentuose, kurie bus įvertinti byloje esančių faktinių duomenų kontekste. Aplinkybių, kurios negalėjo būti nurodytos teikiant procesinius dokumentus, apeliantė nenurodė, o ir šių aplinkybių neįrodinėjo.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog byloje liko neatskleista ir nenustatyta esminė teisinė aplinkybė, kas šio ginčo atveju yra vartotojas. Teigė, kad faktinis energijos vartotojas yra trečiasis asmuo J. M., todėl jai kyla prievolė apmokėti ginčo skolą, be to, sutartyje yra J. M. parašas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir/ar jį pakeisti.
14. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal taisyklių 17 ir 17.1 punktų nuostatas, buitinis vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį ar atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos tiekimo sutartį su tiekėju.
15. Pagal taisyklių 101 punktą, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Nuomos sutarties tarp būsto savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti (Vilniaus apygardos teismo 2021-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-735-855/2021). Gyvenamųjų patalpų valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, negali apriboti ieškovės teisių ir teisėtų interesų ginčo atveju gauti atlygį iš atsakovės už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų dalyvis (Kauno apygardos teismo 2020-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1447-924/2020).
16. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 1995-06-22 yra E. N. M. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-116690, b. l. 23). Į bylą pateikta 2002-10-24 sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo Vilniaus elektros tinklų (tiekėjo) ir E. N. M. (vartotojo). Sutarties 1 punktu tiekėjas įsipareigojo tiekti elektros energiją vartotojui, o vartotojas įsipareigojo ją vartoti sutartyje numatytame objekte – sodo nameliui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-116690, b. l. 23). Taigi, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo 2002-10-24 sutartį viena iš sutarties šalių (vartotojas) yra E. N. M. Nors atsakovė ginčija sutarties jos vardu sudarymo faktą nurodydama, jog sutartį pasirašė trečiasis asmuo J. M., byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog sutartis buvo sudaryta ne atsakovės, o trečiojo asmens vardu, ar, kad sutartį pasirašė trečiasis asmuo J. M.. Priešingai, sutartis sudaryta atsakovės vardu ir 2 kartus pasirašyta kartu su atsakovės inicialais ir pavarde. Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė būtų pareiškusi teisme reikalavimą dėl sutarties, kurios pagrindu ieškovė prašo skolos priteisimo, nuginčijimo, o vien abstraktūs teiginiai, jog atsakovė sutarties nepasirašė, o ją galėjo pasirašyti trečiasis asmuo atsakovės vardu, savaime nepaneigia sutarties atsakovės vardu sudarymo fakto ir/ar atsakovės, kaip turto savininkės pareigos apmokėti už suteiktą elektros energiją, o atsakovės ir trečio asmens (dukros) tarpusavio įsipareigojimų, susijusių su naudojimusi patalpomis, vykdymas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
17. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovė su trečiuoju asmeniu būtų sudariusi nuomos, panaudos (ar kt.) sutartį, ar trečiasis asmuo su atsakovę būtų aptaręs apmokėjimo už elektros energiją klausimus, o ir remiantis teismų praktika, nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu patalpomis faktiškai naudojosi trečiasis asmuo, tai savaime nepaneigia ieškovės teisės reikalauti skolos sumokėjimo, o atsakovės, kaip patalpų savininkės, pareigos apmokėti už pateiktą elektros energiją (žr., 15 punktą).
18. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodyti argumentai, jog siekiant pašalinti prieštaravimus trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje turėjo būti pripažintas būtinu, savaime neįrodo ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė yra patalpų, kurioms buvo tiekiama elektros energija, savininkė, nesant objektyviu duomenų, jog trečiasis asmuo savo vardu su ieškovu būtų sudaręs elektros energijos tiekimo sutartį bei atsakovė su trečiuoju asmeniu būtų aptarę apmokėjimo už elektros energiją klausimus, įrodo, jog pareikšto ieškinio ribose buvo pakankamai objektyvių duomenų padaryti išvadai, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės yra pagrįstas ir teisėtas. Minėta, jog atsakovės ir trečio asmens (dukros) tarpusavio įsipareigojimų, susijusių su naudojimusi patalpomis, vykdymas, įskaitant ir aplinkybes susijusias su sutarties pasirašymu atsakovės vardu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byloje nebuvo ginčijama elektros tiekimo sutartis ir/ar trečio asmens tariamas atsakovės duomenų panaudojimas ir sutarties pasirašymas atsakovės vardu. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, kurias atsakovė siekė įrodinėti trečio asmens paaiškinimais, spręstina, jog jos sudaro ne šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl vien tai, kad teismas nepripažino trečio asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, savaime neįrodo, jog pareikšto ieškinio ribose teisme neteisingai išsprendė ginčą. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog šios nutarties priėmimas neužkerta kelio atsakovei, kaip patalpų savininkei, regreso tvarka reikalauti skolos sumokėjimo iš trečio asmens (dukros), jeigu, jos įsitikinimu, jis nevykdė pareigos atsakovei apmokėti už sunaudotą elektros energiją bei esant pagrindui ginčyti sudarytą sutartį ar pasinaudoti kitais galimais teisių gynimo būdais.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias elektros energijos pirkimą – pardavimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliacinį skundą atmetus, nespręstinas atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė prašymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-19 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.