Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-22662-465/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-19
Bylos Nr.
e2-22662-465/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12376-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Atsakovas
E. N. M.
Trečiasis asmuo
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-33662-465/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12376-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovei E. N. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės E. N. M. ieškovo naudai 2468,93 Eur skolos, 5 procentų palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekia elektros energiją į pastatą-sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė 2002 m. spalio 24 d. pasirašė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.190533-0661/1/0987 su AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Už laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. liepos 31 d. , sutarties galiojimo laikotarpiu, už suvartotą elektros energiją pilnai atsiskaityta nebuvo, todėl susidarė 2468,93 Eur įsiskolinimas už sodo pastate suvartotą elektros energiją (Sutarties vartotojo kodas (duomenys neskelbtini)). Ieškovas išrašė 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LAEQ 12068983, kurios dalies, t.y. iš 3443,93 Eur atsakovė 2020 m. rugsėjo 2 d. apmokėjo tik 975 Eur, o likusi skolos dalis 2468,93 Eur iki šiol neapmokėta. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 15 d. išsiuntė įspėjimą atsakovei, kuriuo paragino atsakovę skolą apmokėti iki 2020 m. rugsėjo 30 d., tačiau atsakovė į įspėjimą niekaip nereagavo. Tai, kad dalį skolos atsakovė apmokėjo, įrodo, kad su skola sutinka. Ieškovas negali reikalauti skolos apmokėjimo iš asmens, kuris nėra sodo pastato savininkas, nei nėra pasirašęs jokios sutarties su ieškovu, nors jis ir atliko kelis mokėjimus ieškovui atsakovės vardu, todėl jokio teisinio pagrindo traukti atsakove atsakovės dukrą ieškovas neturi. Objekto savininko pareiga atsiskaityti už į objektą patiektą elektros energiją kyla, nepriklausomai nuo to, ar vartotoją įmanoma nustatyti, ar ne. Atsakovės siekis perkelti atsakomybę savo pareigas tinkamai bei laiku vykdžiusiam ieškovui, ne tik neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio standarto, bet ir sudaro prielaidas abejoti atsakovės sąžiningumu, atsisakant apmokėti už jo objektui patiektą elektros energiją. Atsakovė ne tik yra objekto savininkė, bet dar ir yra pasirašiusi sutartį su ieškovu dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo bei visų su tuo susijusių paslaugų tiekimu. Vartotojas nedeklaruodavo skaitiklio rodmenų, todėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ atliko skaitiklio rodmenų patikrinimus, kurių metu buvo užfiksuoti skaitiklio rodmenys, o pagal juos 2020 m. liepos 31 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Ieškovas negali reikalauti skolos apmokėjimo iš asmens, kuris nėra objekto savininkas, bei nėra pasirašęs sutarties su ieškovu savo vardu, nepaisant, ar jis atliko kelis mokėjimus ieškovui atsakovės vardu, ar ne, todėl jokio teisinio pagrindo traukti atsakove E. N. M. dukrą, neturėjo ir neturi. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovė E. N. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė objekte niekada negyveno ir juo nesinaudojo, jame niekada nesilanko, nepaisant, kad yra jo savininkė. Ieškinyje nurodytu laikotarpiu ir daugybę metų iki jo objekte gyveno trečiasis asmuo - atsakovės dukra J. M. su šeima, todėl energijos teikimo skolas turi apmokėti asmuo, faktiškai naudojęs objektą ilgus dešimtmečius. Atsakovės deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nuo 1991 m. birželio 21 d. yra (duomenys neskelbtini). 2002 m. spalio 24 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsakovė nesudarė ir nepasirašė, jame yra trečiojo asmens J. M. parašas, jis sudarytas panaudojant atsakovės asmens duomenis, tačiau tai atliko ne atsakovė. Nesutiko, kad neįmanoma nustatyti objekto faktinio vartotojo ir todėl esą skola turi būti priteista iš atsakovės kaip savininkės. Atsakovė niekada nėra atlikusi mokėjimų už elektros energiją ginčo laikotarpiu iš savo sąskaitos, o ieškovo pateiktoje gautų mokėjimų suvestinėje esantys duomenys patvirtina, kad nustatyti, koks asmuo mokėjo ginčo laikotarpiu už elektros energiją, suvartotą objekte, labai nesudėtinga pagal pirminius dokumentus, kurių ieškovė nepateikė. Atsakovė įspėjimo dėl skolos apmokėjimo negavo ir negalėjo gauti, nes jis siųstas ne jos gyvenamosios vietos adresu. Nesant byloje pateikto įgaliojimo, kuriuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (atsakovė) būtų suteikusi teises trečiajam asmeniui sudaryti sutartį savininko vardu, mano, kad sutartis su AB “Rytų skirstomieji tinklai“ buvo sudaryta trečiojo asmens ir jo interesais, kadangi ji pasirašyta būtent trečiojo asmens. Jokie mokėjimai visą sutarties laikotarpį atsakovės niekada nebuvo atliekami, nes objekte nuolat gyveno ir gyvena atsakovės dukra. Atsakovė ir trečiąjį asmenį sieja faktiniai giminystės ryšys ir panaudos teisiniais santykiai, nes jos, kaip artimi šeimos nariai, komercines ar kitokios objekto nuomos ar panaudos sutarties nėra pasirašiusios. Prievolė atsiskaityti už suvartotą elektros energiją nuomininkui gali pereiti tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Skolos susidarymo faktas ir aplinkybės pagal 2020 m. liepos 31 d. sąskaitą-faktūrą vertintini kritiškai, su jokiu neteisingų rodmenų deklaravimo faktą patvirtinančiu ieškovės darbuotojų sudarytu oficialiu pranešimu atsakovė nebuvo supažindinta, jokių ieškovės įspėjimų ir pranešimų nėra gavusi, todėl negali tinkamai gintis nuo ieškinio jos atžvilgiu. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko.

Trečiasis asmuo J. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2021 m. spalio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į šalyje susiklosčiusią nepalankią epideminę COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 7 punktas, 232 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Elektros energiją vartotojams tiekė elektros skirstymo tinklus valdančios bendrovės – Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai, vėliau LESTO, dar vėliau – AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO). 2018 m. elektros energijos tiekimo veikla buvo iš pastarosios perkelta į kitą „Lietuvos energijos“ grupės bendrovę – „Lietuvos energijos tiekimą“. ESO 2018 m. spalio 1 d. Verslo dalies pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš ESO turtinį kompleksą – elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su visu jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis, įskaitant ir teises bei pareigas, kylančias iš elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su buitiniais elektros energijos vartotojais. Nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pasikeitė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ juridinio asmens pavadinimas į UAB „Ignitis“. Tuo tarpu ESO toliau vykdo teisės aktais jam priskirtą elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriaus veiklą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas-sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovas tiekia elektros energiją. Šiame objekte laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. liepos 31 d. buvo netinkamai apskaičiuotas elektros energijos suvartojimas, kuris atlikus perskaičiavimą 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. LAEQ 12068983 buvo nurodytas, kad už suvartotą elektros energiją yra apskaičiuota 3443,93 Eur. 2020 m. rugsėjo 2 d. apmokėta tik 975 Eur, o likusi skolos dalis 2468,93 Eur iki šiol neapmokėta. Byloje atsakovė nesutiko, kad ji turi atlyginti už suvartotą elektros energiją, motyvuodama tuo, kad nesinaudoja objektu, kuriam energija buvo tiekiama, ir faktiškai nepasirašė sutarties dėl energijos pirkimo-pardavimo.

Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 - 6.391 straipsniai, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (Žin., 2013, Nr. 125-6396; aktuali redakcija) (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1-21 redakcija) patvirtintas Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas (Žin., 2013, Nr. 9-400; aktuali redakcija) (toliau tekste – Aprašas) ir kiti teisės aktai.

CK 6.391 straipsnyje nustatyta, kad CK 6 knygos 4 dalies 13 skyriaus 7 skirsnio „Energijos pirkimo-pardavimo sutartys“ normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

Į bylą yra pateikta 2002 m. spalio 24 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr.190533-0661/1/0987 su AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kurioje nurodyta, kad sutartis atsakovės vardu pasirašyta atsakovės. Atsakovė ginčijo šią aplinkybė, tačiau jokių jos parašo tikrumą paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Šiuo atveju laikytina, kad atsakovė neužtikrino, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo ieškovo būtų sudaryta būtent su trečiuoju asmeniu. Aplinkybės, ar atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu naudojosi ginčo objektu, ar faktiškai šiuo objektu naudojosi trečiasis asmuo, yra teisiškai nereikšmingos sprenžiant klausimą dėl atsiskaitymo už faktiškai į ginčo objektą patiektą elektros energiją. Teismas pažymi, kad faktinis ginčo objekto naudojimas gali būti reikšmingas atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio savarankiškiems reikalavimams nuosavybės išlaikymo išlaidų atlyginimo pagrindu, kurie nagrinėjamoje byloje nesprendžiami ir šis teismo sprendimas neužkerta kelio tokiam savarankiškam ginčui ateityje. Pagal teismų praktiką kito asmens (ne savininko) faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas kito asmens ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, jog ieškovo į bylą skolos skaičiuotė apie priskaitymus už elektros energiją, skaitiklio rodmenų patikrinimo duomenys iš ieškovo programos yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusios skolos dydį (CPK 185 straipsnis). Atsakovė teigė, kad nenurodė jokių motyvų ir neteikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytos ir prašomos priteisti skolos dydį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu už jai nuosavybės teise priklausančiam objektui tiektą elektros energiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo tenkinami – ieškovui iš atsakovės priteistina 2468,93 Eur skola už elektros energiją (CK 6.38 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.383 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2468,93 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismui ieškinį patenkinus, iš atsakovės, kuris atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6,10 p. nurodytas išlaidas atlyginimo valstybei, bet ne atsakovui, priteistina 56 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iš atsakovės E. N. M., a.k(duomenys neskelbtini) 2468,93 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 93 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2468,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė