Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. O. patikslintą ieškinį atsakovei BKU „Švyturio taupomoji kasa“, tretieji asmenys I. O., D. M., dėl sutarties sąlygos nuginčijimo ir netesybų sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-03-22 atsakovė ir ieškovas bei trečiasis asmuo I. O. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovė suteikė T. O. ir I. O. 390 000 Lt paskolą, o bendraskoliai įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2016-03-30, sumokėti 13 procentų dydžio metines palūkanas ir 0,5 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (b. l. 5–7, 57–58). Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkaito davėjas – D. M. (b. l. 10–12). Ieškovas ir trečiasis asmuo I. O. nevykdė savo įsipareigojimų, todėl paskolos sutartis buvo vienašališkai nutraukta (b. l. 51–52). 2015-09-21 pranešimo dėl sutarties nutraukimo dieną negrąžinta paskolos suma buvo 110 043,05 EUR, palūkanos – 38 796,72 EUR ir netesybos – 111 231,03 EUR, iš viso 260 070,81 EUR (b. l. 53–54).Apeliantas reiškė reikalavimus pripažinti niekine ir negaliojančia 2011-03-22 paskolos sutarties Nr. 70105 sąlygą dėl 0,5 procento delspinigių už dieną dydžio, sumažinti netesybų dydį pagal 2011-03-22 paskolos sutartį Nr. 70105 iki 0 EUR. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismas spręsdamas ginčą nesivadovavo ieškinyje nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo suformuota praktika, neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą jį priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti šalių sudarytos paskolos sutarties specialiosios dalies 3.1.1 punkto sąlygą dėl delspinigių niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu, dėl toliau nurodomų motyvų.Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybes (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62).Apeliantas ieškinio reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia 2011-03-22 paskolos sutarties Nr. 70105 sąlygą dėl 0,5 procento delspinigių už dieną dydžio grindė tuo, kad atsakovė pasinaudojo ieškovo patiriamais ekonominiais sunkumais, neatidėliotinais poreikiais kuo greičiau gauti paskolą ir nesudarydama sąlygų iš anksto susipažinti su sutarties tekstu įrašė gerai moralei prieštaraujančias sąlygas, kuriomis sukuriama esminė šalių nelygybė. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).Iš byloje pateiktos 2011-03-22 paskolos sutarties Mt. 70105 nustatyta, kad bendrųjų sąlygų 3.4 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjas, pagal sutarties nustatytą terminą negrąžinęs paskolos, jos dalies ar nesumokėjęs palūkanų, įsipareigoja mokėti atsakovei sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos ar nesumokėtos sumos. Sutarties specialiosios dalies 2.1 punkte „Pagrindinės paskolos sąlygos“ susitarta dėl netesybų – 3.1.1 punktas. Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą. Sutartis patvirtinta šalių parašais, duomenų apie tai, jog ieškovas nesuprato sutarties sąlygų, nėra, sutartis pasirašyta laisva valia, t. y. šalys dėl netesybų taikymo buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas šalims turėjo įstatymo galią. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2016-05-12 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog su visomis paskolos sutarties sąlygomis nesusipažino. Paskolos sutarties sąlygas, ieškovo teigimu, derino žemės sklypo, kurio įkeitimu buvo užtikrintas paskolos sutarties vykdymas, savininkas. Tačiau ieškovas pripažino, kad prieš pasirašant paskolos sutartį buvo sudaryta galimybė susipažinti su sutarties sąlygomis. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovui nebuvo kliūčių susipažinti su sutarties sąlygomis, ieškovas turėjo pareigą elgtis protingai, atsakingai ir rūpestingai susipažinti su visomis sutarties sąlygomis. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad verslu užsiima apie dešimt metų, ieškinyje nurodė, kad paskola buvo imta kitai paskolai dengti, todėl kaip asmuo, jau turintis patirties sudarant paskolos sutartis bei verslininkas, pagal savo patirtį ir žinias turėjo gerai suprasti paskolos sutarties reikšmę bei teisines pasekmes dėl jos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ginčo tarp šalių, jog ieškovas netinkamai vykdė paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai yra negrąžino paskolos nustatytu grafiku, nėra. Įrodymų, kurie pagrįstų jo ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, jog atsakovė pasinaudojo ieškovo sunkia finansine padėtimi ir poreikiu greitai gauti piniginių lėšų, todėl numatė sutartyje sąlygą dėl netesybų (delspinigių) mokėjimo, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog pagrindinis ir vienintelis atsakovės tikslas sudarant paskolos sutartį ir susitariant dėl netesybų taikymo priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl paskolos sutarties specialiosios dalies 3.1.1 punkto sąlygos dėl delspinigių pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šalių sudaryta paskolos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis ir jam taikytina silpnesniosios sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų apsauga.Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vartotojo teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Viena iš priemonių, skirtų silpnesniajai sutarties šaliai apginti, yra vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos, nepaneigdamos sutarties laisvės principo, saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką (prekių pardavėją ar paslaugų teikėją) atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Todėl teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).Iš byloje esančios paskolos sutarties sąlygų matyti, kas paskolos tikslinė paskirtis – paskolos dengimas (b. l. 5), paskolos sutarties specialiosios dalies 2.2.2 punkte nurodyta platesnė paskolos paskirtis – paskolos dengimas, autoįrangos pirkimas, vartojimas (b. l. 57). Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad apeliantas yra buvęs gyvenamųjų sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys, Klaipėdos miesto sportinių šokių klubo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. I. O. yra buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir akcininkė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas 2016-05-12 teismo posėdžio metu teigė, kad paskolos sutartis pasirašyta siekiant gelbėti verslą, pinigai panaudoti verslo srityje. Esant aplinkybėms, jog apeliantas yra verslininkas, ir atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus, jog paskolos lėšos buvo panaudotos verslo srityje, įvertinus tai, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog paskola buvo panaudota apelianto asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šalių sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi, ir nėra teisinio pagrindo daryti išvadą apie nelygiavertę šalių padėtį, būdingą vartojimo sutartims. Pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai nepasisakė, ar šalių sudaryta paskolos sutartis priskirtina vartojimo sutartims, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jos teismas įvertino paskolos sutarties paskirtį, aplinkybes, jog ieškovas su sutuoktine yra verslininkai, turintys pakankami daug patirties verslo srityje, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog paskolos sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi ir šioje byloje netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Dėl šių aplinkybių nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškinio reikalavimų dėl vartotojų teisių pažeidimo, tai lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas paskolos sutarties specialiosios dalies 3.1.1 punkto sąlygoje nurodytą 0,5 proc. delspinigių normą mažinti. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010).Šiuo konkrečiu atveju vertinant paskolos sutarties 3.1.1 punkte nurodytą netesybų normą – 0,5 procento, atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutartį ieškovas vykdė netinkamai (sutartis sudaryta 2011-03-22, nuo 2011 metų spalio mėnesio ieškovas sutarties nebevykdo). Vertintina ir tai, kad paskolos suma didelė 390 000 Lt (112 951,80 EUR), tačiau sutartis sudaryta pakankamai trumpam laikotarpiui – penkeriems metams, mokant 13 procentų dydžio metines palūkanas, paskolos sutarties vykdymą užtikrinant žemės sklypo hipoteka, paskolos sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė 2015 metais. Netesybos savo procentine išraiška sudaro 182,50 procento per metus, kas prieštarauja formuojamai teismų praktikai, kurioje laikomasi nuostatos, jog aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi formuojama teismų praktika, atsižvelgusi į nustatytą ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, jog pranešimo apie paskolos sutarties nutraukimą dieną paskaičiuotas delspinigių dydis (111 231,03 EUR) viršijo pagrindinės skolos dydį (110 043,05 EUR), kitas pirmiau nurodytas šios konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, užtikrindama sutarties šalių interesų pusiausvyrą, tačiau įvertinusi tai, kad paskolos sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, ieškovas yra verslininkas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasirašydamas kredito sutartį, žinojo sutartyje nustatytus delspinigių dydžius, todėl galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas paskolos sutarties 3.1.1 punkto sąlygoje numatytą 0,5 procento delspinigių dydį mažinti iki 0,1 procento (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011). Kadangi įrodymų, jog išieškojimas pagal šalių sudarytą paskolos sutartį vykdomas, nepateikta, tiksli delspinigių dydžio suma bus apskaičiuota pradėjus išieškojimo veiksmus. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą (CK 1.81 straipsnis), tačiau netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – 2011-03-21 paskolos sutarties Nr. 70105 specialiosios dalies 3.1.1 punkte nurodytą 0,5 procento delspinigių dydį sumažinti iki 0,1 procento (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi konstatuota, jog šalių sudaryta paskolos sutartis nepriskirtina vartojimo sutartims, ieškovas teikdamas ieškinį bei apeliacinį skundą turėjo sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokėtinas 144 EUR žyminis mokestis. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš ieškovo priteistina 72 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, proporcingai atmestai ieškinio daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už apeliacinius skundus mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pateikiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Kadangi pateikdamas apeliacinį skundą žyminio mokesčio ieškovas nesumokėjo, patenkinus apeliacinį skundą iš dalies iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 72 EUR žyminio mokesčio, proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš ieškovo priteistina į valstybės biudžetą 144 EUR žyminio mokesčio. Šalys įrodymų apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį ir pagrįstumą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą:

Ieškinį patenkinti iš dalies, pakeisti 2011-03-21 paskolos sutarties Nr. 70105, sudarytos tarp ieškovo T. O., trečiojo asmens I. O. ir atsakovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“, specialiosios dalies 3.1.1 punkto sąlygą, sumažinant 2011-03-21 paskolos sutarties Nr. 70105 specialiosios dalies 3.1.1 punkte nurodytą 0,5 procento delspinigių dydį iki 0,1 procento.

Priteisti iš ieškovo T. O. 144 EUR žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.