- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1502-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02126-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.3.11Kiti su šeimos teise susiję klausimai
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl sutartinių delspinigių sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti ieškovui V. K. pagal 2018 m. spalio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12294-998/2018 (toliau – Sprendimas) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.9 punktą, apskaičiuotų mokėti delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumą iki 1 000 Eur ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. 2018 m. spalio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12294-998/2018 nutraukta pareiškėjų V. K. ir E. K. santuoka. Sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – sutartis). Sutartyje ieškovas ir atsakovė susitarė, kad „2.8 [...] V. K. sumokės E. K. 65 000 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį. V. K. kompensaciją įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, įsigaliojimo dienos, pinigus pervesdamas į E. K. asmeninę banko sąskaitą“. Ieškovas įsipareigojo informuoti atsakovę apie kredito įstaigą, iš kurios gaus vartojimo kreditą 65 000 Eur kompensacijai sumokėti, ir įsipareigojo kredito įstaigai nurodyti pinigus pervesti tiesiogiai į atsakovės asmeninę banko sąskaitą. Sutartimi įsipareigojo mokėti atsakovei po 0,5 procentų delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos 2.8 punkte numatytos kompensacijos sumos.
2.2. 2018 m. gruodžio 12 d. ieškovas gavo AB Šiaulių banko sprendimą finansuoti 48 000 Eur pagal 2018 m. spalio 17 d. sprendimą. 2018 m. gruodžio 19 d. sudaryta AB Šiaulių banko ir ieškovo sutartis. Teigia, jog ieškovas siekė bendradarbiauti ir geranoriškai informavo atsakovę apie siekį kuo skubiau įvykdyti prievolę. 2019 m. vasario 20 d. pervedė 5 000 Eur, 2019 m. vasario 21 d. – 5 000,00 Eur, 2019 m. vasario 26 d. – 5 000,00 Eur, 2019 m. vasario 27 d. – 2 000,00 Eur. Nepaisant to, atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, atsisakė panaikinti turto areštą, kad galėtų būti išmokėta likusi 48 000 Eur suma, ir toliau tyčia trukdė ieškovui įvykdyti prievolę ir augino nepagrįstai didelius delspinigius.
2.3. Apie santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje padarytą klaidą ir numatytą 0,5 procentų dydžio delspinigių sumą vietoje 0,05 procentų ieškovas sužinojo gavęs antstolės V. V. 2019 m. kovo 12 d. patvarkymą dėl jo skundo, kuriame apskaičiuoti jo mokėtini delspinigiai. Mano, kad tokia delspinigių suma yra nesąžininga ir neprotinga, nes vėluojant sumokėti sutartą 65 000 Eur dydžio kompensacijos sumą, jam skaičiuojama 325 Eur delspinigių suma per dieną. Tokia suma sudaro beveik visą ieškovo atlyginimą bei yra nesąžininga, neteisinga ir neprotinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. liepos 16 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl sutartinių delspinigių sumažinimo nutraukė; priteisė iš ieškovo V. K. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. K.; grąžino ieškovui V. K. 50 Eur žyminio mokesčio.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad ieškovas šį reikalavimą pareiškė bendrais CK 6.73, 6.258 straipsniuose numatytais netesybų mažinimo pagrindais, nesiedamas šio reikalavimo nei su kažkokiomis iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, nei pasinaudodamas proceso atnaujinimo institutu, nei sutarties sąlygų keitimu. Teigė, jog teismas, patvirtindamas šalių sudarytą sutartį, patikrino, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, t. y. ar jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Pažymėjo, jog santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu teismui patvirtinus jų pačių sudarytą sutartį, ieškovas sutiko su nustatytomis sutarties sąlygomis, teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, santuokos nutraukimo procese, procesinių dokumentų ruošimo metu konsultavosi su profesionaliu teisininku. Darė išvadą, kad ieškovas, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, turėjo įvertinti ja nustatytus įsipareigojimus, kaip vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias), ir turi prisiimti atsakomybę už tokius savo veiksmus.
4.2. Nurodė, kad ieškovo naujos santuokos sudarymo faktas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl sprendimu patvirtintų sutarties sąlygų keitimo ar proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12294-998/2018 dalyje dėl buvusių sutuoktinių turto pasidalijimo, jei yra tam CPK numatyti pagrindai, neliečiant santuokos nutraukimo klausimo, dėl kurio prašymas atnaujinti procesą yra negalimas (CPK 366 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo bei perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad priimdamas procesinį sprendimą sumažinti netesybas, pirmosios instancijos teismas paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, res judicata galią. Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, gali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka. Vykdant sutartį ir kilus šalių ginčui dėl netesybų tik teismas, nagrinėdamas suinteresuotos šalies reikalavimą, gali nustatyti, ar buvo sutarties pažeidimas, ar yra pagrindas taikyti už padarytą pažeidimą civilinę atsakomybę ir kokio dydžio netesybos priteistinos. Taikos sutarties pažeidimo ir teisinių pasekmių klausimai pagal teismų suformuotą praktiką turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas netesybų priteisimo (jų sumažinimo) klausimą turėjo nagrinėti remdamasis bendrosiomis taisyklėmis – t. y. CK normomis, reglamentuojančiomis netesybas.
6.2. Teigė, jog tarp šalių kilus ginčui dėl iš sutarties nevykdymo atsirandančių teisinių padarinių – netesybų – dydžio, toks teisinis ginčas reiškia būtinumą teisiškai kvalifikuoti šalių materialinius teisinius santykius ir nustatyti sutarties nevykdymo bei iš to kylančių teisinių padarinių (jų apimčių) faktus – šie faktai gali būti nustatomi tik atskiroje byloje ieškinio teisenos tvarka atliekant įrodinėjimo procesinius veiksmus dėl aptariamų įrodinėtinų aplinkybių.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad apeliantas pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, žinodamas ir suprasdamas jos sąlygas, kartu ir 2.9 punkto sąlygą. Teigia, jog teismas, patvirtindamas šią sutartį 2018 m. spalio 17 d. sprendimu, patikrino, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nurodė, kad apeliantas sutiko su sutarties sąlygomis, konsultavosi su profesionaliu teisininku, teismo sprendimo neapskundė. Sudarydamas sutartį, kuri vėliau buvo patvirtinta teismo sprendimu ir įrašyta į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, apeliantas galėjo ir privalėjo įvertinti savo finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus, o jų netinkamo vykdymo atveju – ir galimas teisines pasekmes.
8.2. Nurodė, kad E. K. netrukdė ir negalėjo sutrukdyti V. K. įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei gauti banko kreditą atsiskaityti su buvusia sutuoktine. Mano, jog apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Laiku nesikreipdamas dėl kredito suteikimo bei neįvykdęs savo įsipareigojimo atsakovei, leido atsirasti netesyboms, kurios vis auga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Atskiruoju skundu kvestionuojamas pirmosios instancijos nutarties, kuria civilinė byla Nr. e2‑4379-1067/2019 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl sutartinių delspinigių sumažinimo nutraukta teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pareiškė reikalavimus sumažinti ieškovui V. K. pagal 2018 m. spalio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12294-998/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.9 punktą, apskaičiuotų mokėti delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumą iki 1 000 Eur ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, nurodė, kad ieškovas šį reikalavimą pareiškė bendrais CK 6.73, 6.258 straipsniuose numatytais netesybų mažinimo pagrindais, nesiedamas šio reikalavimo nei su kažkokiomis iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, nei pasinaudodamas proceso atnaujinimo institutu, nei sutarties sąlygų keitimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą iš esmės todėl, kad ieškovas reikalavimą pareiškė bendrais CK 6.73, 6.258 straipsnių pagrindais, tačiau nesinaudojo nei proceso atnaujinimo institutu, nei sutarties sąlygų keitimu. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas reiškia savo reikalavimus netinkamais pagrindais, priėmė nutartį civilinę bylą nutraukti, tačiau nevertino ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių.
14. Iš pateikto ieškinio turinio matyti, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimus sumažinti sutartinius delspinigius, nurodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d. gavo AB Šiaulių banko sprendimą finansuoti 48 000 Eur pagal 2018 m. spalio 17 d. sprendimą. 2018 m. gruodžio 19 d. sudarė AB Šiaulių banko ir ieškovo sutartis bei siekdamas bendradarbiauti, geranoriškai informavo atsakovę apie siekį kuo skubiau įvykdyti prievolę, tačiau, ieškovo vertinimu, prievolę įvykdyti jam sutrukdė atsakovės nesąžiningi veiksmai, kadangi atsakovei nebendradarbiaujant bei esant pritaikytam turto areštui, jis negali įsisavinti jam suteiktos paskolos ir dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių savo prievolės įvykdyti negali.
15. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tačiau komentuojama norma daro šios bendrosios taisyklės išimtį, numatydama galimybę pakeisti priimtą sprendimą. Sutarties sąlygos, kartu ir teismo sprendimas, gali būti keičiamas tik kai nutraukus santuoką iš esmės pasikeitusios aplinkybės. Šioje teisės normoje pateikiamas ne galutinis iš esmės pasikeitusių aplinkybių sąrašas, o tik jų pavyzdžiai. Tai reiškia, kad pagrindas (priežastis) pakeisti sutartį ir teismo sprendimą gali būti įvairios aplinkybės, tačiau jos gali lemti tik kai kurių santuokos nutraukimo padarinių pakeitimą. Dėl sprendimo pakeitimo sprendžiama ypatingąja teisena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas ieškinyje nurodė pasikeitusias aplinkybes, kurios, jo nuomone, sudaro pagrindą pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Pagal CK 3.53. straipsnio 3 dalį teismas turėjo vertinti šias aplinkybes ir išnagrinėjęs bylą iš esmės pasisakyti, ar yra pagrindas keisti santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, ar jų nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
16. Be to, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sprendimu patvirtintų sąlygų keitimas yra galimas ne tik CK 3.53 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau sutarties sąlygų ginčijimas galimas ir atnaujinus procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šalių santuokos nutraukimo ir kiti privalomi su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškinio trūkumus bei pasiūlyti tinkamai suformuluoti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ar prašymo dėl proceso atnaujinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Laikytina, kad tokie veiksmai atitiktų proceso operatyvumo, ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui grąžinama nagrinėti iš naujo, todėl šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėtini, pažymėtina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims nuspręs bylą išnagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo.