Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ignitis“ dėl sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – ir VERT), Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Energetikos ministerija), atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d .priėmė papildomą sprendimą.

2. Ieškovė UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. liepos 12 d., 2024 m. liepos 16 d. pateikė apeliacinius skundus. Apeliaciniai skundai Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucijomis priimti.

3. Trečiasis asmuo Energetikos ministerija 2024 m. liepos 29 d. pateikė prašymą, kuriuo teismo prašė pratęsti terminą pateikti atsiliepimą į ieškovės pateiktus apeliacinius skundus iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. (imtinai). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. rezoliucija prašymą tenkino, terminą pratęsė iki 2024 m. rugpjūčio 19 d.

4. Atsakovė UAB „Ignitis“ 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė prašymą, kuriuo teismo prašė pratęsti terminą atsiliepimams į apeliacinius skundus pateikti iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. rezoliucija prašymą tenkino, terminą pratęsė iki 2024 m. rugpjūčio 19 d.

5. Ieškovė UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriu teismo prašė panaikinti priimtą 2024 m. rugpjūčio 5 d. rezoliuciją bei trečiajam asmeniui – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai – nepateikus atsiliepimų į ieškovo – UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ – apeliacinius skundus iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. arba pateikus atsiliepimus į apeliacinius skundus po 2024 m. rugpjūčio 7 d., laikyti atsiliepimus kaip paduotus praleidus CPK 318 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

6. Ieškovė UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašė panaikinti 2024 m. rugpjūčio 6 d. priimtą rezoliuciją bei atsakovei nepateikus atsiliepimų į ieškovo – UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ - apeliacinius skundus iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. arba pateikus atsiliepimus į apeliacinius skundus po rugpjūčio 7 d., laikyti atsiliepimus kaip paduotus praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 318 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ atskiruosius skundus dėl teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. rezoliucijų.

8. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė atskiruosius skundus dėl rezoliucijų pratęsti terminą atsakovei ir trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimus į apeliacinius skundus. Nurodė, kad minėtos rezoliucijos yra neskundžiamos, kadangi CPK nenumato galimybės skųsti atskiruoju skundu rezoliucijas pratęsti terminą.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovė UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir perduoti ieškovės atskirųjų skundų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. rezoliucijų priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

10. Nurodė, jog nutartis atsisakyti priimti atskiruosius skundus apriboja proceso eigą.

11. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo priimto rezoliucijos yra neteisėtos, kadangi atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo terminas yra nustatomas įstatymu ir teismas neturi įgaliojimų jį pratęsti; atsiliepimų į ieškovės apeliacinius skundus termino pratęsimas pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos dalykas yra ieškovės pareikštas reikalavimas panaikinti nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos atskiruosius skundus dėl 2024 m. rugpjūčio 5 ir 6 d. rezoliucijų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą ir ieškovės UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovei UAB „Ignitis“ dėl sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys VERT ir Energetikos ministerija, atmetė. Trečiasis asmuo Energetikos ministerija ir atsakovė pirmosios instancijos teismui teikė prašymus pratęsti terminą atsiliepimams į ieškovės apeliacinius skundus pateikti, kuriuos pirmosios instancijos teismas rezoliucijomis tenkino.

15. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, jog rezoliucija yra neskundžiama, riboja proceso eigą. Atskirajame skunde ieškovė dėsto ir argumentus, kuriais grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimtomis rezoliucijomis pratęsti terminus atsakovei ir trečiajam asmeniui atsiliepimams pateikti.

16. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad asmuo gali kreiptis į teismą ne bet kada ir ne bet kaip, bet tik įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas užtikrino visų asmenų vienodą teisę į teisminę gynybą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 5–7 straipsniai).

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

18. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėtos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

19. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

20. Taigi, galimybė tarpines nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo, turi būti arba expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Toks aiškinimas grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka, o pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas).

21. Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Klausimai, kurie CPK numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkertą kelią tolesnei bylos eigai, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).

22. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl rezoliucijos atskirasis skundas gali būti teikimas išimtiniais atvejais, kai teisėjo rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1103-567/2022, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1096-933/2023).

23. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl to, jog rezoliucija yra neskundžiama, apriboja proceso eigą.

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog atsakovė ir trečiasis asmuo Energetikos ministerija, pirmosios instancijos teismui 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. rezoliucijomis pratęsus terminą atsiliepimams pateikti, iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atsiliepimus į ieškovės apeliacinius skundus, jų atsiliepimai buvo priimti. Be kita ko, nustatyta, jog civilinė byla su ieškovės apeliaciniais skundais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo ir 2024 m. birželio 25 d. papildomo sprendimo apeliacine tvarka nagrinėjama Kauno apygardos teisme, teismo posėdis apeliacine tvarka paskirtas 2025 m. sausio 14 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinis sprendimas pratęsti terminus atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai – priešingai, suteikiama galimybė bylos šalims pateikti savo poziciją dėl skundžiamo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 77 straipsnyje nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir 6 d. rezoliucijos nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimą. Teismo rezoliucija, kuria pratęsti terminai atsiliepimams į apeliacinius skundus pateikti neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nesuvaržo ir neatima byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių. Todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartis nepatenka ir į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimą.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai yra išimtinai susiję su pirmosios instancijos teismo rezoliucijų, dėl kurios ieškovė siekė inicijuoti apeliacinį procesą, vertinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Atsižvelgiant į tai, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.