- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2-1103-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00394-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- S. P., R. P.
- Ieškovas
- R. K., V. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Archkodas“, D. J., A. U.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų S. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties atsisakyti priimti atsakovų atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir V. K. ieškinį atsakovams S. P. ir R. P. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, neturtinės žalos ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Archkodas“, D. J., A. U.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. K. ir V. K. pateikė ieškinį atsakovams S. P. ir R. P., prašydami:
1.1. nutraukti tarp ieškovų ir atsakovų 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis);
1.2. taikyti restituciją – priteisti solidariai 116 210 Eur iš atsakovų ieškovų naudai;
1.3. priteisti solidariai iš atsakovų 145 790 Eur nuostolių ir 1 695 Eur nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, ieškovų naudai;
1.4. priteisti solidariai iš atsakovų 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ieškovų naudai;
1.5. priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovų naudai;
1.6. priteisti solidariai iš atsakovų patirtas 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė:
2.1. nutraukti tarp ieškovų R. K. ir V. K. bei atsakovų S. P. ir R. P. 2013 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus m. 23-ajame notarų biure sudarytą nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2. taikyti restituciją – iš atsakovų S. P. ir R. P. ieškovams R. K. ir V. K. solidariai priteisti 116 210 Eur;
2.3. priteisti solidariai iš atsakovų S. P. ir R. P. ieškovams R. K. ir V. K. 145 790 Eur patirtų nuostolių ir 1 695 Eur nuostolių, susijusių su žalos įvertinimu;
2.4. priteisti iš atsakovų S. P. ir R. P. ieškovams R. K. ir V. K. po 3 033,25 Eur bylinėjimosi išlaidas;
2.5. priteisti iš atsakovų S. P. ir R. P. valstybei po 1 401,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomu sprendimu nusprendė iš atsakovų S. P. ir R. P. ieškovams R. K. ir V. K. solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 263 695 Eur sumos, skaičiuojant palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo dienos.
4. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria:
4.1. iš atsakovų S. P. ir R. P. ieškovams R. K. ir V. K. solidariai priteista 145 790 Eur patirtų nuostolių ir šioje dalyje ieškinį atmesti;
4.2. iš atsakovų priteista 500 Eur išlaidų, kurios buvo sumokėtos uždarajai akcinei bendrovei „Vertinimo partneriai“ už nepagrįstos ir nesąžiningos 2019 m. gruodžio 17 d. turto vertinimo ataskaitos paruošimą ir šioje dalyje ieškinį atmesti;
4.3. iš naujo paskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas, įvertinant, kad dalis ieškovų reikalavimų priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos buvo atmesta, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atliekant apeliantų nurodytu būdu.
5. Atsakovai nurodė, kad neskundžia teismo sprendimo dalies nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją.
6. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą, nusprendžiant iš atsakovų S. P. ir R. P. ieškovams R. K. ir V. K. solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 263 695 Eur sumos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki jo visiško įvykdymo dienos.
7. Atsakovai 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą priimti neskundžiamą nutartį, kuria būtų patvirtinta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. priimto teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta Sutartis, yra įsiteisėjusi. Atsakovai nurodė, kad patvirtinimas reikalingas, siekiant kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Atsakovai 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė pakartotinį prašymą išspręsti minėtą prašymą (DOK-32155).
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. rezoliucija atsakovų prašymo (DOK-29847) netenkino. Nurodė, kad, grąžinus atsakovams namą, jie įpareigoti grąžinti ieškovams namo kainą ir sumokėti už namo ir namų valdos įrengimą. Sprendimas dalyje dėl nuostolių priteisimo už namų valdos įrengimą apskųstas. Sprendimas gali būti panaikintas ir visas, todėl jokia jo dalis nėra įsiteisėjusi.
9. Atsakovai 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją, priimti neskundžiamą nutartį dėl sprendimo dalies įsiteisėjimo ir ją, kartu su sprendimu, išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Žemesnės instancijos teismas
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovų atskirąjį skundą atsisakė priimti.
11. Teismas nustatė, kad atsakovų prašymas priimti neskundžiamą nutartį, kuria būtų patvirtinta, jog Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje 2022 m. liepos 13 d. teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta tarp ieškovų ir atsakovų sudaryta Sutartis, įsiteisėjusi, išspręstas rezoliucija.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rezoliucija, kuria teismas atsisako šaliai išduoti įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies patvirtintą kopiją su įsiteisėjimo žyma ar priimti neskundžiamą nutartį, kuria būtų patvirtinta, jog priimta teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, neskundžiama. Be to, ginčijamas teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio tolesnei bylos nagrinėjimo eigai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovai S. P. ir R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti atsakovų 2022 m. rugsėjo 19 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijos panaikinimo.
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsisakymas patvirtinti teismo sprendimo dalies įsiteisėjimo faktą neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes joks apeliacinis procesas dėl neapskųstos spendimo dalies nevyksta, taigi, neįmanoma užkirsti kelią tolesnei bylos eigai.
14.2. Pirmosios instancijos teismo rezoliucija nepagrįstai riboja atsakovų galimybę įgyvendinti teises, kylančias iš įsiteisėjusios sprendimo dalies, t. y. užkertamas kelias įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į atsakovams grąžintą nekilnojamąjį turtą (namą ir žemės sklypą), todėl atsakovai turi teisę skųsti teismo atsisakymą patvirtinti teismo sprendimo dalies įsiteisėjimą.
14.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad priimtas sprendimas gali būti panaikintas visas, nes nei viena iš ginčo šalių sprendimo dalies dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo neskundė, todėl nepriklausomai nuo to, ar atsakovų apeliacinis skundas dėl nuostolių priteisimo būtų tenkintas ar atmestas, neapskųsta sprendimo dalis jau nebegali pasikeisti.
14.4. Teismo rezoliucija, kuria netenkintas prašymas patvirtinti sprendimo dalies įsiteisėjimo faktą, atsakovams sukelia neigiamas pasekmes, t. y. atsakovai negali įgyvendinti teisės įregistruoti nuosavybės teises, todėl jiems turi būti sudaryta galimybė skųsti šias teises ribojantį teismo procesinį sprendimą, kuris buvo įformintas teismo rezoliucija. Pirmosios instancijos teismui atsisakius patvirtinti įsiteisėjusio sprendimo dalies faktą, atsakovams turi būti suteikta galimybė peržiūrėti tokio atsisakymo teisėtumą apeliacine tvarka.
15. Ieškovai R. K. ir V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
16. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad visi ieškinio reikalavimai yra savarankiški. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovai galėjo pasirinkti tik vieną savo pažeistų teisių gynimo būdą, todėl, teismui tenkinus reikalavimą nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją, ieškovai netenka teisės į nuostolių atlyginimą. Ieškovų nuomone, ieškinio reikalavimai, kuriuos vertino teismas, yra glaudžiai susiję, todėl nėra pagrindo juos laikyti savarankiškais.
16.2. Atsakovų elgesys, siekiant įgyti teisę naudotis ieškovų įrengtu namu ir sutvarkytu gerbūviu, ieškovų įsitikinimu, galutinai neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, yra nesąžiningas.
16.3. Ieškovai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių ginčas nėra išspręstas jokioje dalyje, o atitinkamų įrašų, kuriuos Nekilnojamojo turto registre pageidauja atlikti atsakovai, neatlikimas užkerta kelio tolesnei bylos eigai. Ieškovų nuomone, jokie įrašai dėl nuosavybės teisės registravimo negali būti atlikti, neišsprendus viso ginčo iš esmės. Ieškovų nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti atsakovų atskirąjį skundą dėl teismo rezoliucija išspręsto prašymo atsisakyti patvirtinti neapskųstos apeliacine tvarka teismo sprendimo dalies įsiteisėjimo faktą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
18. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenustato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
19. CPK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad CPK nustatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą, nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. CPK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad teisėjo rezoliucija, priešingai nei teismo nutartis, nėra skundžiama. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti.
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, kai teisėjo rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, toks procesinis veiksmas gali būti skundžiamas, pateikiant dėl jo atskirąjį skundą. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).
21. Nagrinėjamoje byloje atsakovai teigia, kad teisėjo rezoliucija, kuria netenkintas prašymas priimti neskundžiamą nutartį, patvirtinančią apeliacine tvarka neapskųsto sprendimo dalies dėl Sutarties nutraukimo įsiteisėjimo faktą, riboja atsakovų galimybę įgyvendinti teisę, kylančią iš įsiteisėjusios sprendimo dalies ir sukelia neigiamas teisines pasekmes, t. y. užkerta kelią įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į grąžintą nekilnojamąjį turtą (namą ir žemės sklypą), todėl turi būti sudaryta galimybė rezoliucijos pagrįstumą peržiūrėti apeliacine tvarka.
22. Pagal bendrą taisyklę teismo rezoliucija išspręsti procesiniai klausimai neskundžiami (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Siekiant nustatyti ar rezoliucija išspręstas klausimas išimtiniais atvejais galėtų būti savarankišku apeliacijos objektu, būtina nustatyti, ar yra CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atskirojo skundo padavimo pagrindai, t. y. ar apskundimo galimybė tiesiogiai nurodyta atitinkamoje CPK normoje, ar teismui išsprendus šį klausimą, nebuvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai.
23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar nagrinėjamu atveju yra CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas, kuriam esant dalyvaujantys byloje asmenys įgyja teisę paduoti atskirąjį skundą, pažymi, kad CPK tiesiogiai nėra nustatyta, jog tokio pobūdžio prašymų išsprendimas galėtų būti skundžiamas atskiruoju skundu.
24. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar yra CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas atskirojo skundo padavimo pagrindas, daro išvadą, kad teismo rezoliucija išspręstas procesinis klausimas atsisakyti patvirtinti neapskųstos apeliacine tvarka teismo sprendimo dalies įsiteisėjimo faktą neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Nustatyta, kad teismo rezoliucija neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai ir neapribojo atsakovų teisių pateikti apeliacinį skundą (DOK-28840), atsiliepimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (DOK-32154), prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą (DOK-34657) ir apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo (DOK-36487), atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo (DOK-38085).
25. Atsakovų atskirojo skundo argumentai, kad neapskųsta sprendimo dalis dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo negali pasikeisti, yra nepagrįsti tuo aspektu, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Taigi, nors nė viena iš šalių teismo sprendimo dalies dėl Sutarties nutraukimo neskundė, tačiau tai savaime nereiškia, kad ši sprendimo dalis įsiteisėjo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius nors vieną iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje įtvirtintų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas visa apimtimi, įskaitant ir tą, dėl kurios nebuvo pateiktas apeliacinis skundas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti neapskųstos apeliacine tvarka teismo sprendimo dalies įsiteisėjimo faktą, pagrįstai nurodė, kad sprendimas gali būti panaikintas ir dėl neapskųstos jo dalies.
26. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, neišsprendė ieškovų reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Šis reikalavimas išspręstas, taikant papildomo sprendimo institutą. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomu sprendimu ieškovų reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo patenkino iš dalies, t. y. priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 263 695 Eur sumos, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Ginčo šalys su papildomu sprendimu nesutinka. Ieškovai apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo prašo papildomą sprendimą pakeisti ir procesines palūkanas priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo papildomą sprendimą panaikinti ir ieškovų reikalavimą priteisti procesines palūkanas atmesti. Iš atsakovų apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo panaikinimo išdėstytų argumentų matyti, kad atsakovai mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas ir nuo 116 210 Eur sumos, kurią atsakovai turi grąžinti ieškovams taikytos restitucijos pagrindu.
27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl su restitucijos taikymu susijusio išvestinio reikalavimo – procesinių palūkanų priteisimo (ne)pagrįstumo ir teisės į procesines palūkanas atsiradimo dienos, kuris bus sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Tik išsprendus ginčą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir jų skaičiavimo laikotarpio, bus aiški galutinė suma, kuri solidariai iš atsakovų gali būti priteista ieškovams taikytos restitucijos pagrindu. Taigi, nėra teisinių prielaidų vertinti, kad teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo ir jos pagrindu iš atsakovų priteistos skolos dydžio yra įsiteisėjusi, nes kilo ginčas dėl procesinių palūkanų priteisimo (ne)pagrįstumo, teismui priėmus papildomą sprendimą, kurį apskundė abi ginčo šalys.
28. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, kad teismo rezoliucija išspręstas klausimas (atsisakyti patvirtinti neapskųstos apeliacine tvarka teismo sprendimo dalies įsiteisėjimo faktą) riboja galimybes dėl atsakovų nuosavybės teisių įgyvendinimo pagal įsiteisėjusio (anot atsakovų) teismo sprendimo dalį, atmeta kaip nepagrįstus, nes neapskųsta teismo sprendimo dalimi nutraukus tarp ieškovų ir atsakovų 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra teismo sprendimo rezoliucine dalimi grąžintas atsakovų nuosavybėn nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas) restitucijos pagrindu. Taigi, neapskųstos sprendimo dalies pagrindu šiuo metu nėra teisinės galimybės spręsti atsakovų nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kai dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo yra apskųsta apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas įgyvendins pareigą ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti atsakovų atskirąjį skundą, nes atsakovų siekiama apskųsti teismo rezoliucija (nutartis) atsisakyti patvirtinti neapskųstos apeliacine tvarka teismo sprendimo dalies įsiteisėjimo faktą neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, taigi, negali būti savarankišku apeliacijos objektu. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1709-196/2018).
30. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.