Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.4. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos, nors turėjo įrodyti tiek jos faktą, tiek dydį. Asmeniui, reikalaujančiam atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą ir kaltę. Ieškovė neįrodė valstybės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinys atmestas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo dėl pernelyg ilgo civilinio proceso trukmės. Ieškovė žalos atlyginimą siejo su Kauno apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1193-752/2022 procesu. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės E. O. M. ir atsakovų A. K. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. O. M. ieškinį atsakovams A. K., V. M. dėl iškeldinimo iš patalpų, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, ir pagal atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei E. O. M. dėl piniginės kompensacijos priteisimo už nekilnojamojo turto vertės padidėjimą arba už nekilnojamojo turto atliktus faktinius statybos / remonto darbus, 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė sustabdyti bylą iki Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-12605-429/2022 įsiteisės procesinis sprendimas bei bus užbaigta rekonstrukcijos įteisinimo procedūra.

15. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3-343/2024 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl A. K. ir V. M. iškeldinimo iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų, garažo, kiemo rūsio, esančių (duomenys neskelbtini).

16. Apeliantė teigia, kad jos pradėta byla dėl A. K. ir V. M. iškeldinimo iš jai priklausančių patalpų buvo nagrinėta per ilgai, teismas pažeidė civilinio proceso įstatymo nuostatas, nepagrįstai priėmė priešieškinius.

17. Pagal CPK 72 straipsnio 1 dalį teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas.

18. Įstatyme įgyvendinant CPK 72 straipsnio 1 dalį numatyta, jog klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo teismas turi išspręsti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų gavimo arba termino atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos.

19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą; jos ieškinys priimtas 2019 m. rugpjūčio 28 d., tą pačią dieną išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Teisme 2019 m. lapkričio 4 d. gautas atsiliepimas.

20. Proceso įstatyme numatyta, jog parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti parengiamąjį posėdį priėmimo dienos (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 229 straipsnį bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.

22. Kauno apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 20 d. gautas A. K. priešieškinis ieškovei E. O. M. dėl piniginės kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo, uzufrukto nustatymo nepilnamečiui V. M.. Teisėja atostogavo, o po to buvo nedarbingume, todėl priešieškinis buvo priimtas 2020 m. sausio 10 d. Byloje 2020 m. sausio 15 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis žodinio proceso tvarka buvo atidėtas, nes nebuvo suėjęs terminas atsiliepimui į priešieškinį pateikti.

Dėl teisės reikšti priešieškinį

23. Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės įgyvendinamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-313/2023, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika)

24. Išnagrinėtoje byloje, iš kurios kildinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo už per ilgą civilinio proceso trukmę, pirmasis parengiamasis posėdis įvyko 2020 m. vasario 24 d. Posėdis truko 52 min. Per parengiamąjį posėdį nuspręsta, kad nebereikia daugiau parengiamųjų veiksmų, todėl 2020 m. balandžio 30 d. paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Atsakovės advokatei pasiūlyta pateikti įrodymus: nuotraukas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kitus įrodymus, galinčius patvirtinti reikalavimą. Taigi priešieškinis pateiktas po to, kai buvo priimta nutartis skirti parengiamąjį teismo posėdį, ir po to, kai 2019 m. lapkričio 4 d. pateiktas atsiliepimas, tačiau iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos (2020 m. vasario 24 d.). Vadinasi, dėl priimto teisme 2019 m. gruodžio 20 d. gauto A. K. priešieškinio pažeidimo nėra (CPK 178 straipsnis).

26. Tiriant Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės byloje medžiagą nustatyta, kad atsakovės advokatė G. G. 2020 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą atidėti posėdį kitai dienai, nurodydama, jog reikia apsaugoti proceso šalių, teismo darbuotojų sveikatą, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (TAR, 2020-02-26, Nr. 2020-04023) nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Ieškovės atstovas P. V. pateikė prašymą sekantį teismo posėdį skirti 2020 m. birželio mėnesį. Teismas nutarė paskirti kitą teismo posėdį 2020 m. liepos 8 d.

27. 2020 m. liepos 8 d. įvyko teismo posėdis, kuris pradėtas 9.53val., o bylos nagrinėjimas iš esmės tęsėsi iki 1 val. 57 min. 2020 m. liepos 8 d. protokoline nutartimi ieškovės dalyvavimas kitame teismo posėdyje pripažintas būtinu. Numatyta kviesti liudytojus. Numatyta, kad kitas teismo posėdis bus 2020 m. spalio 30 d.

28. Minėta, pagal CPK 72 straipsnį teismas turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje byloje šis reikalavimas nebuvo įvykdytas.

29. Tiriant Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės byloje medžiagą nustatyta, kad teismas 2020 m. spalio 29 d. išsiuntė pranešimą apie ketinimą atidėti teismo posėdį. Atsakovės advokatė G. G., gavusi pranešimą apie ketinamą atidėti teismo posėdį, pateikė duomenis apie savo užimtumą, atkreipdama dėmesį, kad yra procesinės galimybės teismo posėdį vesti nuotolinio ryšio priemones (pvz. ZOOM programą ar kt.), tokiu būdu užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Šioje civilinėje byloje nuotoliniu būdu apklausant atsakovės A. K. apklaustinus liudytojus, tėvus Z. K. ir A. K..

30. Kauno apylinkės teisme 2020 m. spalio 30 d. paskirtas posėdis neįvyko dėl paskelbto karantino ir teismo darbo apribojimų. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2021 m. sausio 14 d., kuris atidėtas iki karantino pabaigos, jog būtų užtikrintas ieškovės ir liudytojų dalyvavimas posėdyje, teismui vertinant, kad gali nepavykti organizuoti posėdį nuotoliniu būdu, t. y. ieškovės dalyvavimas galimai būtų apsunkintas dėl jos amžiaus ir gebėjimo naudotis prieiga prie e. bylos per nuotoliu organizuojamą posėdį. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. balandžio 8 d. paskirtas kitas teismo posėdis, o ieškovės dalyvavimas pripažintas teismo posėdyje būtinu.

31. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. O. M. 2021 m. balandžio 8 d. posėdyje dalyvavo nuotolinėmis ryšio priemonėmis per ZOOM platformą. Posėdis tęsėsi nuo 10.17 iki 15.00 val. Posėdis atidėtas paprašius advokatei G. G., kuri nurodė, kad prašys turto vertinimo ekspertizės, nes ketina tikslinti priešieškinį. Ieškovė prašė priimti dalinį sprendimą dėl iškeldinimo, teismas prašymą atmetė. Teisėja kitą teismo posėdį bylos nagrinėjimui iš esmės paskyrė 2021 m. birželio 15 d.

32. Taigi, apibendrinus prieš tai nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog 2020 m. vasario 24 d. pasibaigus parengiamajam posėdžiui, 2020 m. liepos 8 d. įvyko pirmasis bylos nagrinėjimas iš esmės, o kitas teismo posėdis įvyko 2021 m. balandžio 8 d., kuris atidėtas ir paskirtas kitas posėdis – 2021 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad per metus trunkantį bylos nagrinėjimą iš esmės nebuvo pereita į įrodymų tyrimo stadiją, t. y. bylos nagrinėjimas liko priešieškinio reikalavimų tikslinimo ir rinkimų įrodymų etape, konstatuoja, kad buvo pažeista CPK 72 straipsnio 1 dalis.

33. Tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (TAR, 2020-02-26, Nr. 2020-04023) nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nekeičia Vilniaus apygardos teismo vertinimo, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai delsė patikslinti įrodinėjimo pareigą per protingą terminą, t. y. pagal civilinio proceso imperatyvas taisykles.

34. Teismas, priėmęs priešieškinį, privalo atlikti veiksmus, kurie yra analogiški ieškinio priėmimui pagal CPK 135-138 straipsnių nuostatas. Taigi priešieškinio priėmimo stadijoje turėjo būti identifikuoti visi procesinio dokumento trūkumai ir teismas privalėjo išaiškinti atsakovės advokatei G. G. pareigą įrodinėti priešieškinį pagal proceso įstatyme nustatytas bylos nagrinėjimui stadijas. Vadinasi, vykstant teismo posėdyje bylos nagrinėjimui iš esmės, be kita ko, ne pirmame, teismui nebuvo teisinio pagrindo iš naujo nagrinėti priešieškinio atitiktį įstatymo reikalavimams ir leisti keisti bylos nagrinėjimo ribas, tai yra įrodinėtinas faktines aplinkybes, pateikus advokatei prašymą dėl ekspertizės skyrimo.

35. Tiriant Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės byloje medžiagą nustatyta, kad 2022 m. sausio 17 d. atsakovai teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo papildė priešieškinio reikalavimus, pateikdami naują reikalavimą – nustatyti uzufruktą į ieškovei priklausantį namą, nors byloje 2022 m. sausio 25 d. paskirtas teismo posėdis. Teismas nutarė atidėti teismo posėdį į 2022 m. kovo 9 d., kadangi 2022 m. sausio 17 d. gauto patikslinto priešieškinio klausimas neišspręstas.

36. Taigi priešieškiniai pateikti pasibaigus pasirengimo bylai nagrinėti stadijai: 2021 m. liepos 13 d., 2021 m. lapkričio 26 d., 2022 m. sausio 17 d. (atsisakytas priimti, bet atidėtas teismo posėdis).

37. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu.

38. Nagrinėjamoje byloje, apibendrinus teismo proceso eigą, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. priėmė nutartį skirti parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovės A. K. atstovė advokatė G. G. 2019 m. gruodžio 20 d. pateikė priešieškinį, kuris buvo priimtas 2020 m. sausio 10 d. Parengiamasis posėdis, dalyvaujant šalims (jų atstovams), realiai įvyko 2020 m. vasario 24 d. Parengiamajame posėdyje paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės 2020 m. balandžio 30 d. Dėl šio priešinio ieškinio priėmimo pažeidimų nenustatyta. Kitas patikslintas priešieškinis gautas 2021 m. liepos 13 d., kuris priimtas tą pačią dieną. Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad 2021 m. liepos 13 d. pateikto priešieškinio priėmimas neatitiko CPK 143 straipsnio 1 dalies imperatyvo – priimtas po nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo.

39. CPK 143 straipsnio 1 dalyje yra numatyta išimtis iš bendros priešieškinio priėmimui keliamos taisyklės – vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju: a) jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba b) jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba c) jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

40. Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl pirmojo pagrindo – iškilusios būtinybės vėliau priimti priešieškinį, tirdamas apeliantės įrodinėjamos veikos neteisėtumo faktą, pritaria apeliantei, jog nebuvo teisinės prielaidos priimti 2021 m. liepos 13 d. pateiktą priešieškinį. Teisėjų kolegija tokią išvadą grindžia apeliacine tvarka išnagrinėjusio Kauno apygardos teismo padaryta išvada, kurią jis padarė vertindamas atsakovų argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą atsakovų priešieškinį, kuriame buvo prašoma nustatyti uzufruktą. Kauno apygardos teismas konstatavo: <...> „Atsakovų teisė į teisminę gynybą nebuvo apribota, nes atsakovai turėjo teisę pateikti ieškinį dėl uzufrukto nustatymo ir tokiu būdu ginti savo teises“ (43 punktas). Taigi Kauno apygardos teismas išaiškino, kad reikalavimai dėl uzufrukto galėjo būti nagrinėjami kitoje byloje.

41. Vilniaus apygardos teismas pastebi, jog 2021 m. liepos 13 d. priešinio ieškinio dalyko patikslinimo poreikis buvo siejamas su pagerinto turto vertės dydžio nustatymo aplinkybe. Jis buvo realizuotas 2021 m. lapkričio 26 d. pateikus naują priešieškinio redakciją, nors tokia teisė galėjo būti įgyvendinta iki 2020 m. vasario 24 d. Pagal įstatymą reikalavimo suma ir įrodymai, patvirtinantys reikalavimą, privalo būti pateikti kartu su nurodytu ieškinio dalyku (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais). Materialinis reikalavimas, kuriuo buvo siekiama prisiteisti iš apeliantės (Kauno apylinkės teisme – ieškovės) įrodinėjamas turto pagerinimo išlaidas, yra dispozityvus, todėl nebuvo būtinybės priimti naujos redakcijos priešinį ieškinį, prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės.

42. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį išimties taikymas dėl priešinio ieškinio priėmimo būtinybės galėtų būti siejamas su viešuoju interesu (nes tai keičia proceso įstatyme nustatytus įprastus terminus, kurie per se (savaime) pripažįstami kaip protingi), pvz., teismui numatytu įpareigojimu ginti silpnesnę teisinio santykio šalį, užtikrinti vaiko teises procese ir pan.

43. Kauno apylinkės teismui pateiktas atsakovės prašymas dėl uzufrukto taip pat neturi viešojo intereso ypatybės nagrinėjamos bylos kontekste. Atsakovė buvo informuota apie ieškinio dėl iškeldinimo priėmimą, ginčo patalpose gyveno nepilnametis V. M., todėl teismas įtraukė į bylos nagrinėjimą Tarnybą, kaip išvadą teikiančią instituciją. Pagal proceso taisykles, asmuo, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, kuriuo reikalaujama iškeldinti, kartu su atsiliepimu (vietoje jo) turi teisę reikšti priešieškinį, jei nori, kad šie klausimai būtų sprendžiami kartu. Bet nagrinėjamu atveju vėlesnio pateikimo priešieškinio būtinybė negali būti siejama su nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsauga, kai byloje buvo nustatyta, kad už vaiko priežiūrą atsakingas asmuo turi kitą gyvenamąją patalpą netoli vaiko lankomos mokyklos.

44. Taigi byloje buvo nustatyta, jog ginčo namas nėra vienintelis turtas, kuriame atsakovai gali gyventi, ir atsakovai turi nekilnojamojo turto objektą, kuris yra netoli nepilnamečio atsakovo mokymosi įstaigos (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-3-343/2024 40 punktas). Vadinasi, teismas be teisinio pagrindo priėmė 2021 m. liepos 13 d. priešieškinį, o dėl to ir vėliau kitą priešieškinį (priimtas 2021 m. gruodžio 2 d.).

45. Vilniaus apygardos teismas nenustatė ir kito CPK 143 straipsnio 1 dalies pagrindo vėlesnio priešieškinio priėmimui – gautas priešingos šalies sutikimas. Aiškų nesutikimą priešinio ieškinio priėmimui patvirtina apeliantės pradėta byla prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo dėl per ilgos civilinio proceso trukmės.

46. Minėta, kad pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį priimti priešieškinį, paskyrus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas turi teisę jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tiriamuoju atveju buvo paskirta ekspertizė, jog atsakovė galėtų pateikti naujos redakcijos priešieškinį, nors jau buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas priėmė dar vieną 2021 m. lapkričio 26 d. naujos redakcijos priešieškinį, todėl bylos nagrinėjimas papildomai užsitęsė beveik vienerius metus. Tai neatitinka CPK 143 straipsnio 1 dalies.

47. Net ir tuo atveju, jei traktuotume, jog 2021 m. liepos 13 d., 2021 m. lapkričio 26 d., 2022 m. sausio 17 d. buvo keičiama 2019 m. gruodžio 20 d. gauto A. K. priešieškinio redakcija, o ne teikiamas naujas dokumentas, įvertinus tai, kad buvo keičiamas ne tik priešinio ieškinio dalykas (pvz., nenurodant reikalavimo dėl uzufrukto), bet ir faktinis pagrindas (atlikta ekspertizė dėl daikto pagerinimo vertės; turėjo būti taikomas CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas).

48. Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad tiek CPK 141 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 143 straipsnio 1 dalis vienodai numato teisę keisti ginčo nagrinėjimo ribas – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.

49. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, jog teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo net ir tuo atveju, kai toks pareiškimas pareikštas iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos, jeigu tai vilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir pagrindui visiškai suformuluoti ir nurodytomis aplinkybėmis jis galėjo remtis jau ieškinio pareiškime (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1020-330/2023 17 punktas).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

50. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai, kad niekam nebūtų sukelta žala. Esant valstybės atsakomybei, taikoma generalinio delikto doktrina. Generalinis deliktas apima tiek tyčinius veiksmus, tiek neatsargumą, o bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima.

51. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami civilinio proceso įstatyme (CPK 2 straipsnio 1 dalis 5 straipsnio 1 dalis). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013 ).

52. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį.

53. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, pati valstybė gali pasirinkti priemones, kuriomis šios teisės bus užtikrintos proceso šalims (žr. H. S. V. ir kiti prieš Švediją, Nr. 39013/04, § 51, 2010 m. kovo 30 d., ir Z. prieš Kroatiją, Nr. 27903/15, §§ 96 ir 97, 2021 m. balandžio 22 d.). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi apribojimai, jeigu jais siekiama teisėto tikslo ir jie yra proporcingi (žr. Z., minėta pirmiau, § 78).

54. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad valstybės atsakomybė yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, nes valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2012).

55. Konvencijos 6 straipsnio veikimo kontekste aktualus ir Konvencijos 13 straipsnis, numatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę į efektyvią teisinę gynybą, nepriklausomai nuo teises pažeidusio subjekto privataus ar viešo statuso. Taigi valstybės yra įpareigotos užtikrinti tokias objektyvias proceso priemones, kurios leistų šalims efektyviai ir per protingą laiką apginti savo pažeistas teises - priešingu atveju valstybė galėtų tapti atsakove pagal EŽTK 13 straipsnį.

56. Būtent todėl, kad teismui būtų galima kontroliuoti proceso eigą, yra detaliai reguliuojami priešieškinio pateikimo terminai ir pagrindai, kaip ir terminai keisti ieškinio dalyką ir / arba pagrindą. Teismas neužtikrino procesinių pareigų vykdymo, todėl kilo valstybės deliktinė atsakomybė.

57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2014 išaiškinta, jog proceso trukmės pagrįstumui įvertinti taikomi šie kriterijai: bylos sudėtingumo, pareiškėjo ir kompetentingų valdžios institucijų elgesio bei ginčo reikšmės pareiškėjui (žr., F. v. France (GC), no. 30979/96, par. 43 ECHR 2000-VII). Tačiau iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad nacionalinių procesinių terminų nesilaikymas savaime nereiškia EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo. Kiekvienu atveju vertinama, kokio pobūdžio šie delsimai (kokia apimtimi jie viršyti), kokį poveikį šie delsimai turėjo bendrai proceso trukmei ar tam tikrai procesinei teisei (kokia apimtimi sumažėjo jos veiksmingumas), kokia yra bendra proceso trukmė ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskiri dideli proceso uždelsimo periodai gali nulemti EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą per protingą laiką pažeidimą, net jei bendra proceso trukmė nebuvo per ilga (žr., pvz., M. v. Poland, no. 37641/97, 2 December 2003; P. v. Russia, no. 30112/04, judgment of 20 January 2011; M. T. P. v. Romania, no. 34071/06, 27 October 2009; kt.). Vis dėlto EŽTT praktika atskleidžia ir tai, kad atskiri, tarpiniai proceso uždelsimai gali ir nenulemti „trukmės“ pažeidimo, jei bendras bylos išnagrinėjimo laikas yra itin trumpas, byloje kilo sudėtingų klausimų ir pan. (žr., pvz., Z. v. Poland, no. 26622/95, decision of 29 November 1995 – bendra proceso trukmė 1 m. 10 mėn.).

58. Pagal kasacinio teismo nurodytus kriterijus kvalifikuojant valstybės atsakomybę, Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teisme kilo ginčas dėl apeliantės teisės naudotis be apribojimų jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu. Apeliantė dėl konfliktinių santykių su Kauno apylinkės teisme patraukta atsakove, būdama (duomenys neskelbtini) metų, turėjo palikti jai priklausančius namus, o tai yra absoliučios teisės į nuosavybę apribojimas (Konstitucijos 23 straipsnis) dėl kitų asmenų neteisėtos veikos, dėl ko juos nuspręsta iškeldinti. Taigi apeliantei ginčo reikšmė buvo itin svarbi dėl konstitucinės teisės pažeidimo, tačiau sprendimas, nors ir apginantis jos teises, buvo priimtas pažeidžiant protingumo terminą, tai yra teismo proceso trukmė buvo nepagrįsta.

Dėl veikos neteisėtumo ir priežastinio ryšio

59. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 41 punktas).

60. Ištyrus išnagrinėtos bylos medžiagą nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas nesiūlė skirti ekspertizės, spręsdamas 2019 m. gruodžio 20 d. priešieškinio priėmimo klausimą, bet tai padarė 2021 m. birželio 15 d., t. y. praėjus 1.5 metų. Atsakovės advokatė paprašė skirti ekspertizę 2021 m. balandžio 8 d. Vadinasi, siekiant įrodyti priešieškinio dalyką, prašymas dėl ekspertizės buvo pateiktas neprotingai uždelsus, bet teismas jį tenkino. Pastebėtina ir tai, kad atsiliepimas į prašymą dėl ekspertizės buvo pateiktas 2021 m. birželio 9 d., tačiau teismas 2021 m. birželio 15 d. vėl nustato terminą iki 2021 m. liepos 7 d. patikslinti priešieškinio reikalavimus ir prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Be to, nors 2021 m. liepos 15 d. byla buvo sustabdyta, 2021 m. liepos 16 d. nustatomas terminas atsiliepimui į priešieškinį pateikti, o 2021 m. rugpjūčio 9 d. gautas atsiliepimas priimamas. Tuomet 2021 m. rugpjūčio 16 d. byla išsiunčiama į ekspertizę, t. y. po mėnesio nuo bylos sustabdymo, o 2021 m. rugsėjo 17 d. paskirtas posėdis neįvyksta, nes byla sustabdyta. 2021 m. rugsėjo 23 d. ekspertas pateikia išvadą. Vilniaus apygardos teismas pastebi, kad ekspertizė atlikta kiek daugiau nei per mėnesį, todėl, jei sustabdyta byla iš karto būtų išsiųsta ekspertui, tai iki 2021 m. rugsėjo 17 d. būtų gauta ekspertizės išvada. Po to Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje po ekspertizės atlikimo buvo gautas dar vienas 2021 m. lapkričio 26 d. patikslintas priešieškinis, dėl kurio buvo vėl išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimų pateikimui.

61. Taigi nagrinėjamoje byloje, apibendrinus nurodytas prieš tai aplinkybes, kvalifikuojant valstybės veikos neteisėtumą, nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo išspręsti visi klausimai dėl ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, įrodymų pakankamumo, kai buvo nagrinėjamas 2019 m. gruodžio 20 d. priešieškinio priėmimo klausimas (CK 6.246 straipsnis).

62. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 24 punkte išaiškino, jog CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

63. CPK 227 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas taip pat atlieka kitus procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme (išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė įtvirtinta CPK, ir kitus).

64. Kasacinis teismas pažymėjo, kad visų pirmiau įvardytų procesinių veiksmų atlikimas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį (ji, beje, yra atskleista ir tam tikrų šios nutarties 24 punkte įvardytų teisės normų dispozicijose) – tinkamai pa(si)rengti nagrinėti bylą teisme, be kita ko, tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas (kaip pirmiau nurodyta, bylos šalys pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi galutinai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, pateikti (nurodyti) visus bylai reikšmingus įrodymus, o teismas, jeigu egzistuoja toks poreikis, sudaro šalims sąlygas atlikti pirmiau įvardytus procesinius veiksmus (pvz., CPK 225 straipsnio 1 punktas)), ir užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje.

65. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadija užima svarbią vietą tarp visų civilinio proceso stadijų, nuo pasirengimo nagrinėti bylą teisme tinkamumo tiesiogiai ir reikšmingai priklauso ne tik bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, bet ir bylos išnagrinėjimo aukštesnės instancijos teismuose perspektyvos, todėl aptariamai civilinio proceso stadijai turi būti skiriamas deramas teismo dėmesys, taip įgyvendinant proceso teisės normų reikalavimus. Kaip pirmiau nurodyta, proceso įstatymas suteikia teismui tam tikrą diskreciją rengiantis bylą nagrinėti teisme (pvz., diskreciją pasirinkti, ar apskritai organizuoti pasirengimą nagrinėti bylą teisme (teismas, manydamas, jog nereikia papildomų pasirengimo veiksmų, gali iš karto skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje), kokiu būdu – parengiamajame posėdyje ar paruošiamųjų dokumentų būdu – pasirengti nagrinėti bylą teisme), tačiau ši teismo diskrecija nėra absoliuti – ją pirmiausia riboja aptariamos civilinio proceso stadijos paskirtis (tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme).

66. Konstatuotina, kad, nepriklausomai nuo teismui suteiktos diskrecijos laipsnio, pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti organizuojamas taip, kad būtų įgyvendinta pirmiau įvardyta šios proceso stadijos paskirtis, nuo kurios, kaip minėta, tiesiogiai priklauso tolesnės bylos nagrinėjimo (visų instancijų teismuose) perspektyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 25 punktas).

67. Remiantis kasacinio teismo pirmiau nurodytiems bylos nagrinėjimui keliamiems reikalavimams, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad yra priežastinis ryšys dėl pernelyg ilgo proceso, paveikusio žalos atsiradimą, ir atsakovės neteisėtos veikos (CK 6.247 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos dydžio

68. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, nustačius valstybės atsakomybės taikymo sąlygas, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

69. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo neturtinės žalos atlyginimo. Prašymą įrodinėja tuo, kad ieškovė yra garbaus amžiaus (beveik (duomenys neskelbtini) metų). Jos anūkė A. M. gyvena (duomenys neskelbtini), yra pilnametė, santykiai yra labai geri, todėl turėtų galimybes padėti ieškovei buityje, apsiperkant ir pan. Ieškovės sveikata yra itin sunki. (duomenys neskelbtini) mieste ji turi galimybę gauti daug geresnę medicininę priežiūrą nei šiuo metu gyvenant pas sūnų (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo įsikėlusi į jai priklausantį namą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai prieš ją naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, ją terorizavo, kol galiausiai nepagrįstai inicijavę baudžiamąją bylą prieš ieškovę privertė išsikelti ją pačią iš jai priklausančio namo ir kelerius metus netrukdomi naudojasi namu.

70. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliantė įrodė, kad bylos procesas dėl iškeldinimo buvo nepagrįstai ilgas. Pirma, Kauno apylinkės teisme bylos nagrinėjimas truko ilgiau nei trejus su puse metų, nors byla dėl iškeldinimo nėra sudėtinga teisinio ginčo kvalifikavimo prasme. Tai neatitiko Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, CPK 7 straipsnio 1 dalies, 72 straipsnio 1 dalies nuostatų. Antra, teismas neįvertino, jog ginčas paveikė aplinkybę, kad apeliantė turėdama nuosavybę nebegalėjo naudotis jai pačiai priklausančiu gyvenamuoju būstu savo nuožiūra. Taigi ginčo esmę sudarė tai, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje apeliantė, būdama ginčo patalpų savininkė, patyrė teisių į nuosavybę suvaržymą, o kiti asmenys naudojosi jos turtu, pratęsdami tokį naudojimąsi procesinėmis priemonėmis, kurios neatitiko civilinio proceso taisyklių – teikė priešieškinius ne pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktą (įrodymus dėl prašomos priteisti sumos už įrodinėjamus namui padarytus pagerinimus nepateikė kartu su priešieškiniu, nors privalėjo pateikti kartu su priešieškiniu). Dėl tokio įrodinėjimo proceso, kaip teisingai nurodė apeliantė, bylos nagrinėjimas papildomai užsitęsė beveik vienerius metus.

71. Teisminis procesas, kuriame ieškovės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir ieškovei reikėjo teikti paaiškinimus, nėra įprasta kasdienio gyvenimo dalis. Bet kuris teismo procesas kelia įtampą, sukelia, kaip teisingai nurodė apeliantė, stresą. Nagrinėjamos bylos dėl iškeldinimo atveju šis stresas truko ilgiau beveik vienerius metus tik todėl, kad buvo priimtas 2021 m. liepos 13 d. priešinis ieškinys ne pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį, o vėliau – 2021 m. lapkričio 26 d. priešinis ieškinys. Abu dokumentai pateikti ne pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies, 143 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet vis tiek priimti.

72. EŽTT jurisprudencijoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų, laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą (pvz., A. v. Italy, no. 64890/01, judgment of 29 March 2006, § 93), kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (pvz., G.v. France, no. 19632/92, judgment of 21 February 1997, § 63). Byloje B. v. Lietuva EŽTT pripažino, kad septyneri metai ir penki mėnesiai nuo civilinio ieškinio pateikimo iki civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu yra akivaizdus pagrindas konstatuoti protingo bylos nagrinėjimo termino pažeidimą, nepriklausomai nuo to, jog patys vidaus teismai šį faktą pripažino.

73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 konstatavo, jog tai, kad užsitęsusi bylos nagrinėjimo trukmė nebuvo optimali, yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą. Valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, yra vienas iš kriterijų sprendžiant, ar trukmė nebuvo per ilga. Bylos procesas turi būti organizuotas ir vykdomas uoliai ir stropiai, kad procesinių veiksmų atlikimas ir teisminis atvejo nagrinėjimas vyktų be nepagrįstų pertraukų ar nepateisinamo delsimo (27 punktas).

74. Minėta, byla nebuvo sudėtinga, priešieškinio sumos tikslinimas ir reikalavimų bei faktinių aplinkybių priešiniame ieškinyje pakeitimas neatitiko proceso taisyklių, bet teismas sudarė sąlygas piktnaudžiauti procesu, pažeisti CPK 7 straipsnyje nustatytas šalių pareigas, nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl bylos teisminio nagrinėjimo trukmė buvo per ilga, be to, buvo būtina atsižvelgti į apeliantės amžių, kuriame labai svarbi ramybė ir pastovumas, stabilumas. Besitęsianti netikrumo būsena savaime sukelia papildomą emocinę įtampą.

75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo atsižvelgiant, be kita ko, į EŽTT praktiką iš esmės laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir joje nurodytą EŽTT praktiką).

76. Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad yra labiau išplėtota teismų praktika dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018, nutartį 2021 m. liepos 13 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021).Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad tiek baudžiamasis procesas, tiek civilinis procesas yra pagrįstas viešosios teisės taisyklėmis, tai yra teisės aktais, kurie skirti užtikrinti procedūrinį teisingumą. Vadinasi, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, galima remtis kasacinio teismo praktika, kuri suformuota dėl užtrukusio baudžiamojo proceso.

77. Kasacinis teismas išaiškino, kad orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą. Vilniaus apygardos teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 faktinėmis aplinkybės, kurias vertindamas kasacinis teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos procesas apeliacinės instancijos teisme, trukęs 2 metus 5 mėnesius, nebuvo pakankamai intensyvus, todėl ieškovui priteisė 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

78. Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje nuo 2019 m. gruodžio 20 d., kai buvo pateiktas pirmasis priešieškinis, iki pateikto paskutinio – 2022 m. sausio 17 d., praėjo daugiau kaip du metai, tačiau visais atvejais, siekiant išspręsti priešinio ieškinio priėmimo klausimą buvo atidedami paskirti teismo posėdžiai. Per šį laikotarpį teismo procesas nebuvo intensyvus, bylą buvo galima pasiūlyti nagrinėti ir rašytiniu būdu, ir per nuotolį, todėl prasidėjusi COVID-19 pandemija negalėjo paveikti bylos nagrinėjimo trukmės, ypatingai tuo atveju, kai kiekvieno priešieškinio priėmimo klausimą išsprendė teismas. Taigi pandemijos aplinkybė nėra susijusi priežastiniu ryšiu su priešieškinių priėmimo faktais (CK 6.247 straipsnis). Priešieškiniai pateikti pasinaudojus teismų informacine sistema Liteko, kiekvienu atskiru atveju priešieškinio priėmimo klausimą išsprendė teismas, neklausdamas priešingos šalies sutikimo, t. y. šalims nedalyvaujant, teismo darbas pandemijos metu nebuvo sustabdytas. Kaip jau nurodyta, ekspertizės klausimas galėjo būti išspręstas dar 2020 m. sausio 10 d., išnagrinėjus priešieškinio priėmimo klausimą. Minėta, šios aplinkybės turi būti įvertintos griežtosios deliktinės atsakomybės doktrinos pagrindu.

79. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per Kauno apylinkės teisme vykusį bylos nagrinėjimą, prasidėjęs tarp šalių konfliktas dar labiau sustiprėjo (pvz., (duomenys neskelbtini) ir kt.). Jei nebūtų buvę pernelyg ilgai trukusio proceso, konflikto eiga taip pat būtų buvusi mažesnė, trumpesnė, o apeliantė nebūtų tiek ilgai gyvenusi, patirdama nuolatinę įtampą, jausdama netikrumą dėl savo likimo ir kamuojama nežinomybės dėl civilinio proceso baigties bei galimybės laisvai naudotis turtu.

80. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovui priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

81. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose, kai prašoma priteisti žalą už pernelyg ilgą procesą, sudėtinga dėl teisinio santykio specifikos įrodyti tikslų poveikį patirtiems dvasiniams išgyvenimams, nepatogumams, emocinės būklės pablogėjimą, todėl vadovausis CK 6.250 straipsnio 1 dalies tikslia tekstine išraiška <...> „teismo įvertinti pinigais“. Teismas emocijas ir jausmus vertina pagal neindividualizuotus, teismų praktikoje nustatytus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad teismui yra numatyta pareiga subjektyvius procesus įvertinti pinigais, teisėjų kolegija laikysis požiūrio, kad ieškovės neturtinis reikalavimas materialine teisine prasme iš esmės yra patenkintas, t. y. 100 procentų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

82. Kasacinis teismas laikosi požiūrio, kad, ginant asmenines neturtines vertybes, vien paties fakto dėl pažeidimo nustatymas yra ieškinio patenkinimas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022 82 punktas)

83. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei (apeliantei) iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

84. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl nurodytos priežasties skundžiamas teismo procesinis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

85. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. Pagal įstatymą pakeitus ar panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

87. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).

88. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

89. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje K. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 51, 52 punktus; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021 57–59 punktus).

90. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 37 punkte pažymėjo, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neturi esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintinas iš dalies, vis dėlto ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo patenkintas, todėl ieškovo naudai turi būti priteistas visas jo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

91. Nagrinėjamoje byloje ieškovė E. O. M. už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1306,80 Eur (1016,40 Eur ieškinio parengimas, 290,40 Eur dubliko parengimas, atstovavimas 2023 m. liepos 19 d. teismo posėdyje). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

92. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 punktuose nustatyto dydžio, todėl, vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais, visa ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nusprendžia:

ieškovės E. O. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą.

Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės E. O. M. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės Lietuvos Respublikos (juridinio asmens kodas 188604955).

Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.