- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-1331-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02671-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Salvador
- Atsakovas
- G. A.
- Ieškovas
- Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- D. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Salvador, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. A. (G. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovui G. A., trečiajam asmeniui D. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) ieškiniu prašė: neterminuotai apriboti tėvo valdžia G. A. nepilnamečio vaiko G. A. atžvilgiu; panaikinti G. A. laikinąją globą, nustatytą Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. P2E-789 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“; skirti fizinį asmenį D. M. G. A. nuolatine globėja (rūpintoja); nustatyti G. A. gyvenamąją vietą D. M. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš G. A. materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. A. 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavesti D. M. uzufrukto teise tvarkyti G. A. tenkantį išlaikymą priteistą iš G. A. bei kitas G. A. gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas. Nurodė, kad:
1.1. G. A. turi nepilnametį sūnų vaiką G. A.. Šeimoje buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai: 2020 m. sausio 24 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; 2020 m. rugsėjo 22 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šeimai nuo 2020 m. sausio 29 d. taikomas atvejo vadybos procesas. Trakų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Nr. P2E-965 nepilnamečiui G. A. tėvo prašymų buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. birželio 13 d., vaikas laikinai apgyvendintas pas močiutę D. M., adresu (duomenys neskelbiami).
1.2. Vaiko tėvas G. A. sutiko, kad sūnui būtų nustatyta laikinoji globa. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. P2E-789 nuo 2020 m. spalio 13 d. vaiko globėja paskirta D. M., (duomenys neskelbiami);
1.3. Vaiko ir tėvo santykiai yra blogi. Pagrindinė to priežastis - tarpusavio konfliktai tarp tėvo ir močiutės. Tėvas atsiribojęs nuo vaiko, du metus neturėjo kontakto su sūnumi.
1.4. G. A. motina J. M. (duomenys neskelbiami). Tėvas G. A. su sutuoktine G. A. susilaukė sūnaus A. A., (duomenys neskelbiami). Anksčiau G. A. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, šiuo metu nedirba. Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, atsakovas yra darbingo amžiaus, jam neįgalumas nenustatytas (Sodros, Užimtumo tarnybos, NDNT duomenų bazių išrašai pridedami). Atsakovas savo nuomone dėl išlaikymo dydžio išsakė atvejo vadybos posėdžio metu. Teigė, kad finansinių problemų neturi, išlaikymą mokėti sutinka. Prašė iš G. A. priteisti 300,00 Eur G. A. išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
2. Atsakovas G. A. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – per šeimos narį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu nusprendė ieškovo Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį patenkinti: neterminuotai apriboti G. A. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus G. A. atžvilgiu; panaikinti G. A. laikinąją globą, nustatytą Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. P2E-789 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“; skirti fizinį asmenį D. M. G. A. nuolatiniu globėju (rūpintoju); nustatyti G. A. gyvenamąją vietą D. M. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš G. A. vaiko G. A. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavesti D. M. uzufrukto teise tvarkyti G. A. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas; priteisti valstybei iš G. A. 8,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko G. A., (duomenys neskelbiami), teisės ir interesai yra pažeisti, o būtent: atsakovas G. A. vengia pareigos auginti, auklėti savo vaiką ir visiškai juo nesirūpina, t. y. jis nebendrauja su savo vaiku, nesuteikia vaikui būtinų gyvenimo sąlygų, tinkamų vaikui augti ir vystytis, nesistengia grąžinti vaiko į savo šeimą, duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad tikslinga atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią vaiko G. A. atžvilgiu.
5. Įvertinęs byloje esančius įrodymus (VTAS 2020 m. gruodžio 3 d. globojamo vaiko aplankymo aktas Nr. 3GVA-1104, VšĮ Lentvario ambulatorijos 2017 m. spalio 13 d. ir 2020 m. birželio 23 d. medicininiai pažymėjimai, D. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. prašymas) ieškovo, trečiojo asmens D. M. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad tikslinga vaikui skirti nuolatinę globą, paskirti globėją ir nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovo ir trečiojo asmens prašymu nepilnamečio vaiko G. A. globėja paskyrė D. M. (CK 3.264 straipsnio 3 dalis), globėjos gyvenamojoje vietoje nustatydamas ir nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (CK 3. 265 straipsnio 1 punktas).
6. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 2 d. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Iki to laiko dirbo ir gavo darbo užmokestį. Kaip nurodė ieškovas, atsakovas savo nuomonę dėl išlaikymo dydžio išsakė atvejo vadybos posėdžio metu, teigdamas, kad finansinių problemų neturi, išlaikymą mokėti sutinka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti ieškovo prašomo priteisti išlaikymo. Atsakovas nors šiuo metu nedirba, tačiau jis yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą (Konstitucijos 48 straipsnis). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), atsakovo turtinę padėtį, atsakovo ieškovui išsakytą poziciją dėl galimybės išlaikyti vaiką bei atsakovo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką teismas konstatavo, kad tėvas privalo prisidėti prie savo vaiko išlaikymo ir ieškovo reikalavimą dėl 300 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo tenkino visiškai. Vaiko globėjai D. M. pavesdamas uzufrukto teise tvarkyti vaikui tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Atsakovas G. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
7.1. pirmos instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis ir CK 3.156 straipsnį, nes netinkamai įvertino įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, taip pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles;
7.2. nei ieškovas, nei teismas skundžiamajame sprendime nesiaiškino ir neanalizavo tikrųjų vaiko poreikių, t.y. byloje nėra nustatyta kokie vaiko poreikiai yra, kiek jų tenkinimui reikia skirti pinigų, neanalizuota ir neatsižvelgta į apelianto turtinę padėtį, į tą aplinkybę, kad apeliantas turi dar vieną išlaikytinį, t. y. nepilnametį vaiką. Nesiaiškinat aplinkybės kiek sudaro valstybės skiriamos lėšos nepilnamečio vaiko išlaikymui (sumų idealizacija nėra pateikta);
7.3. byloje nebuvo tirtos ir išsiaiškintos aplinkybės susijusios su valstybės skiriamomis lėšomis nepilnamečio vaiko išlaikymui, t. y. byloje nėra pateikta jokių duomenų ar nepilnamečiui vaikui valstybė moka išmokas ir kokios tai sumos, nenurodyta kokias lėšas iš valstybės gaus globėja D. M., kurie bus skiriami vaiko išlaikymui. Šios aplinkybės turi itin didelę reikšmę sprendžiant kokią išlaikymo sumą priteisti nepilnamečio vaiko naudai iš apelianto. Pastebėjo ir tai, kad nepilnametį vaiką išlaikyti yra dviejų tėvų pareiga, t. y. motinos ir tėvo. Nors vaiko motina yra mirusi, tačiau visuotinai žinomas faktas, jog valstybė netekusiems tėvų, ar vieno iš jų taip pat skiria išmokas jų išlaikymui (poreikių tenkinimui). Šioje byloje šios aplinkybės taip pat netirtos ir neanalizuotos gaunamos sumos;
7.4. teismas visiškai netyrė jam žinomų byloje esančių aplinkybių, t. y. sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo nebuvo atsižvelgtą į tai, kad apeliantas iki 2020 m. lapkričio mėn. dirbo ir jo pajamos sudarė tik apie 1 000 Eur. Neatsižvelgta į tą faktą, kad apeliantas turi nepilnametį vaiką A., kurį jis taip pat privalo išlaikyti. Apeliantas pažymi, kad ieškovui niekada nėra sakęs, jog sutinka vaikui teikti 300 Eur išlaikymą. Šiuo atveju ieškovas teismui pateikė melagingas aplinkybes, kurios nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Kuomet apeliantas bendravo su vaikų teisių specialistais, jis nurodė, kad nėra prieš išlaikyti savo vaiką, nes supranta, kad tai yra jo pareigą, tačiau sutiktų mokėti tokį išlaikymą kuris ilgą laiką buvo mokamas, t. y. 190 Eur, o ne didesnį, nes neturi tam galimybių. Svarbus aspektas, kad apeliantas iki šio skundžiamo sprendimo teikė 190 Eur išlaikymą vaikui.
Atsiliepimas
8. Ieškovas Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l 144-804/2021 pakeitimo dalyje, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vaiko išlaikymas - konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. G. A. motina yra mirusi, todėl išlaikymą gali teikti tik tėvas ir nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui G. A. yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, pramogos. Apeliantas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, todėl net nežino kokie yra jo sūnaus kasdieniai poreikiai ir kokia suma yra būtina patenkinti sūnaus būtinuosius poreikius. Apeliantas sutiko mokėti išlaikymą vaikui, teigė, kad finansinių problemų neturi. Apeliantas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti ieškovo prašomo vaikui priteisti išlaikymo. Todėl apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį yra nepagrįstas. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas surinkęs visus reikšmingus įrodymus pagrįstai vertino, kad G. A. poreikiai nėra mažesni nei 1 MMA, ieškovo prašomas priteisti iš apelianto 300 Eur išlaikymas sūnui yra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
11. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. santuokos liudijimą iš kurio matyti, kad jis yra sudaręs santuoką su G. A.; gimimo liudijimą, kuris patvirtina, kad apeliantas turi nepilnametį sūnų A. A., (duomenys neskelbiami).; banko sąskaitos išrašą iš kurio matyti, kad apeliantas šiuo metu dirba Vokietijos įmonėje A. U. transport ir jo mėnesinės pajamos yra apie 1 400 Eur; pažymą apie apelianto sutuoktinės gaunamas pajamas, kurios sudaro kiek daugiau nei 100 Eur; neįgalumo lygio pažymą, iš kurios matyti, kad apelianto sūnus A. A. turi neįgalumą, t. y. vaikas kuris turi specialius poreikius. Nurodė, kad nauji įrodymai įrodo faktą, jog atsakovas teikti išlaikymą po 300 Eur per mėnesį yra nepajėgus iš savo gaunamos 1 400 Eur algos. Iš šių pajamų gyvena ir poreikius tenkina ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė (kuri už trečius vaiko priežiūros metus jokių išmokų negauna), taip pat tenkinami nepilnamečio vaiko A. A. poreikiai.
13. Atsižvelgdama į tarp šalių kilusį ginčą, apelianto pateiktus naujus įrodymus, bei kasacinio teismo formuojamą praktiką apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2021 m. birželio 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iš esmės atnaujino ir pasiūlė šalims pateikti į bylą papildomus įrodymus, kurie patvirtintų nepilnamečių vaikų G. A., (duomenys neskelbiami)., ir A. A., (duomenys neskelbiami), poreikius.
14. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui papildomus įrodymus, t. y. pažymą, kuri patvirtina, kad nepilnametis G. A., (duomenys neskelbiami), nuo 2020 m. lapkričio 27 d. mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre grupinio mokymosi forma dieniniu būdu pagal pagrindinio ugdymo programą II-oje gimnazijos klasėje; SPIS ir NDNT duomenų bazių išrašus apie nepilnamečiams G. A. ir A. A. valstybės skiriamas išmokas; šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą.
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį bei į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, apelianto ir ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia ir juos vertina.
16. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio.
17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu nutarė priteisti iš G. A. jo nepilnamečio sūnaus G. A. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra pajėgus iš savo gaunamos 1 400 Eur algos teikti 300 Eur išlaikymą, nes iš šių pajamų tenkinami ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės, kuri yra vaiko priežiūros atostogose bei jų mažamečio vaiko A. A., kuriam nustatytas antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis, poreikiai.
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
21. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu nusprendė priteisti iš G. A. nepilnamečio G. A. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
22. Nagrinėjamu atveju tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atnaujinus bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nei ieškovas, nei nepilnamečio globėja D. M. nepateikė teismui nepilnamečio G. A. poreikių apskaičiavimo, iš kurio galima būtų spręsti kokia preliminariai suma reikalinga kiekvieną mėnesį jo poreikių patenkinimui. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat nepateikė teismui nepilnamečio G. A. poreikių apskaičiavimo, be to, neginčijo ieškovo prašomos priteisti 300 Eur išlaikymo sumos, o tik nurodė, kad jis tokios sumos mokėti neišgali.
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).
24. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642,00 Eur neatskaičius mokesčių ir apie 470,00 Eur atskaičius mokesčius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).
25. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nepilnametis G. A., (duomenys neskelbiami), nuo 2020 m. lapkričio 27 d. mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre grupinio mokymosi forma dieniniu būdu pagal pagrindinio ugdymo programą II-oje gimnazijos klasėje. SPIS – duomenų bazės išrašas patvirtina, kad valstybė per mėnesį už G. A. jo globėjai D. M. skiria 70,00 Eur išmoką vaikui bei 160,00 globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą. Byloje nėra duomenų, kad G. A. turėtų sveikatos problemų ar kokių nors specialių poreikių.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą), sprendžia, kad nepilnamečio G. A. poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė kaip 470,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Teismo vertinimu, nurodyta išlaikymo suma yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Tokiu būdu, įvertinus valstybės skiriamas išmokas G. A., iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina suma būtų 240,00 Eur (470,00 Eur – 230,00 Eur).
27. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir jo mėnesinės pajamos yra apie 1 400,00 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas automobilis SEAT ALHAMBRA (pirmoji registracija 1999 m. spalio 15 d.). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto turto nėra. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas sudarė santuoką su G. A., su kuria augina mažametį sūnų A. A., (duomenys neskelbiami). Iš teismui pateiktos Neįgalumo lygio pažymos nustatyta, kad vaikui A. A. yra nustatytas pirminis lengvas neįgalumas ir antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Teismui pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad mažametis yra alergiškas, todėl ypatingai reikia rūpintis vaiko maistu, higiena, drabužėliais. Jo sveikatos priežiūros išlaidos per mėnesį sudaro apie 150-200 Eur. Dėl vaiko alergijos jam reikia daryti tyrimus. Artimiausias numatytas tyrimas kainuoja 150,00 Eur. SPIS – duomenų bazės išrašas patvirtina, kad mažamečio mamai G. A. valstybė skiria 111,20 Eur išmoką vaikui bei 72,00 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. G. A. yra vaiko priežiūros atostogose ir laukiasi antro vaiko.
28. Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija negali padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovas negalėtų mokėti 240,00 Eur išlaikymo. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nepilnamečio G. A. amžių, jo poreikius ir būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas išlaikymo dydžio neginčija, sprendžia, kad iš atsakovo nepilnamečiam G. A. priteistinas išlaikymas, mokėtinas po 240,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
30. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).
31. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo keistina – iš atsakovo G. A. nepilnamečiam G. A. priteistinas išlaikymas, mokėtinas po 240,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
34. Atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo G. A. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečiui vaikui G. A. priteisto išlaikymo pakeisti.
Priteisti iš G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 240,00 Eur kas mėnesį nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Likusias Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.