- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- 1-166-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44979-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- D. A.
- Nukentėjusysis
- P. M., I. T.
- Advokatai
- Egidijus Losis
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turi nepilnametį vaiką, dirba UAB (duomenys neskelbtini) , aukštojo išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. A. tyčia apgaule savo naudai užvaldė didelės vertės svetimą, lizingo bendrovės (duomenys neskelbtini) turtą – 56 872,50 Eur:
Žemesnės instancijos teismas
D. A., turėdamas išankstinį ketinimą lizingo įmokų nemokėti, 2016 m. gegužės 16 d. kreipėsi į lizingo bendrovę SIA (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini), kur sudarė finansinio lizingo ir pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią lizingo bendrovė įgijo iš UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotus automobilius Mercedes Benz A220 CDI ir Land Rover Range Rover Evoque, už tai 2016 m. gegužės 19 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą bankiniu pavedimu pervesdama 56 872,50 Eur, likusią automobilio kainos dalį, t. y. 24 502,50 Eur užskaitydama kaip pirmąją įmoką ir minėtą turtą lizingo sutarties pagrindu palikdama naudotis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. A., tačiau jis įmokų lizingo bendrovei nemokėjo, automobilių lizingo bendrovei negrąžino, taip apgaule užvaldė didelės vertės lizingo bendrovės SIA (duomenys neskelbtini) 56 872,50 Eur vertės turtą.
D. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. A. teisiamųjų posėdžiu metu nepripažino kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad viskas prasidėjo 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pradžioje. S. Z. su D. Š. pasiūlė daryti verslą, t. y. automobilių nuomą Ispanijoje. Pagalvojus, buvo sutikta tai daryti. S. Z. nurodė, kokių automobilių reikia į Ispaniją. Iš pradžių iš Vokietijos buvo nupirktas ir atvežtas automobilis BMW M6, daugiau nei 100 000 Eur vertės. Jiems reikėjo ekskliuzyvinių automobilių, kad gautų kuo daugiau nuomos kaštų. S. Z. atgabeno BMW M6, o D. Š. atgabeno BMW 730. Įmonė tuos automobilius įsigijo ir išlizingavo. Buvo į UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas S. Z. sūnus K. Z.. Pagal S. Z. planus, su kuriais D. A. sutiko, K. Z. turėjo rūpintis automobilių nuoma Ispanijoje ir sudarinėti sutartis. Automobiliai turėjo būti išlizinguoti ir nugabenti į Ispaniją. Lizingo sutartys su „Citadele“ sudarytos 2015 m. pabaigoje, o automobiliai buvo perduoti K. ir S. Z.. Kai D. A. pasirašinėjo sutartis, jis pats laidavo ir perdavė automobilius S. ir K. Z., kad jie išgabentų automobilius į Ispaniją. Pagal jų žodžius, nuo vasario mėn. turėjo prasidėti automobilių nuomos ir lizingo įmokos bus mokamos iš surenkamų lėšų. Pagal jų planus, turėjo būti nemažas pelnas. Po Naujųjų metų sausio mėn. artėjo lizingo mokėjimas, bet su S. Z. nebepavyko susisiekti. Susisiekus su K. Z., šis pasakė, kad nieko nežino apie automobilius. D. A. pagrasino kreiptis į teisėsaugą dėl automobilių dingimo. Tada iš kažkur atsirado R. S., kuris pasakė, kad automobilis BMW M6 yra jo žinioje. S. Z. iš R. S. pasiskolino pinigų ir paliko tą automobilį kaip užstatą, o pats S. Z. buvo sulaikytas Lenkijoje ir uždarytas į kalėjimą. Automobilis BMW 730 buvo atsidūręs Ukrainoje pas D. Š., nors juo turėjo naudotis S. Z.. Kaip automobilis atsidūrė pas D. Š., nežinoma. D. Š. ir R. S. patvirtino, kad už automobilį BMW M6 mokės R. S., o už automobilį BMW 730 mokės D. Š.. Tas susitarimas buvo žodinis. Kaupėsi skola, nes lizingo bendrovei reikėjo mokėti daugiau kaip 2000 Eur kas mėnesį už abu automobilius. UAB (duomenys neskelbtini) pati savo lėšomis mokėjo įmokas ir buvo sprendžiama, ką toliau daryti su iškilusia problema. Jau buvo ruošiamasi kreiptis į teisėsaugą, kai pasirodė R. S. ir pasiūlė sandorį įsigyti automobilį Mercedes Benz, jo kainą įvardijo apie 35 000 Eur, o skola už automobilį BMW M6 buvo jau beveik 16 000 Eur. Buvo sutarta, kad R. S. automobilį Mercedes Benz atiduos už 19 000 Eur. R. S. patvirtino, kad automobilis priklauso jam ir kad jis ar jo žmona naudosis transporto priemone, liudytojas mokės nuomos mokestį kas mėnesį, todėl paprašė transporto priemonę išlizinguoti, nes jam skubiai reikia pinigų. Tuo metu bendrovėje pinigų nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasiskolinusi 20 000 Eur. R. S. automobilį Mercedes Benz atgabeno į VĮ „Regitros“ Vilniaus filialą, Lentvario g. 2015 m. kovo mėn. jam buvo perduota 19 000 Eur ir automobilis buvo užregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Automobiliu išvažiavo R. S.. Buvo žodinis susitarimas, kad kai D. A. išsilizinguos automobilį, bus sudaryta konkreti sutartis atsižvelgiant į tai, kokias bus mėnesio įmoka. Su šiuo sandoriu buvo padengta skola už automobilį BMW M6 ir buvo įsigytas automobilis, už kurį kas mėnesį bus gautos lėšos. Po tam tikro laiko buvo pokalbis, kad D. A. ieško sau automobilio. R. S. pasiūlė automobilį Range Rover, liudytojas patvirtino, kad ši transporto priemonė yra jo, ir nurodė, kad kaltinamasis gali įsigyti ją už 20 000 Eur. Sakė, kad automobilis turi defektų. Pagal rinkos vertę automobilio kaina buvo nebloga, tik buvo rimtų gedimų, kuriuos galima ištaisyti. Kaltinamasis taip ir nematė automobilio. D. A. sutiko įsigyti automobilį Range Rover. Kaltinamasis susitarė su UAB „Capital“ vertintoju I., pavardės nežino, kad būtų galimybė apžiūrėti automobilius ir juos įvertinti Kaune, o ne Vilniuje, nes dėl kažkokių priežasčių transporto priemonių nebuvo galimybės atgabenti į Vilnių. Taip ir buvo padaryta. Buvo nustatyta, kad automobilio Range Rover defektus galima ištaisyti. Kaltinamasis tik vėliau sužinojo, kad į viską įsipainiojęs minėtas vertintojas, o automobiliai nepriklauso R. S.. Kai D. A. paklausė, kodėl techniniame pase yra nurodytas kažkoks Ignas, tai buvo pasakyta, kad šis asmuo yra statytinis. Lizingavimo procesas įvyko. Kai atėjo momentas automobilius perrašyti lizingo bendrovės vardu, D. A. pasakė, kad automobilius reikia atvaryti į Vilnių, taip pat reikėjo sudaryti sutartį su R. S., kad būtų oficialūs mokėjimai už automobilį Mercedes Benz. R. S. paprašė padaryti įgaliojimus Igno vardu abiem automobiliams. D. A. banke paprašė padaryti įgaliojimus I. T. vardu abiem transporto priemonėms. Kai vyko forminimai, R. S. atsiuntė savo žmogaus kontaktus, kuris formina. Paskui paaiškėjo, kad I. T. nori pinigų, nes pas juos yra kažkoks sandoris. Tada R. S. pareiškė, kad I. T. neperrašinės automobilių, kol nėra pinigų. Iš bendrovės buvo paimta 20 000 Eur ir kai atvažiavo L. V., tik tada I. T. perrašė automobilius. Tada I. T. asmeniškai paprašė D. A. pasinaudoti automobiliu mėnesį laiko. Paskui buvo gauta informacija, kad automobiliuose, kurie buvo paimti lizingu „Citadelėje“, buvo sumontuotos „Šerlok“ sekimo sistemos (automobilis BMW M6 buvo Domeikavoje, o automobilis BMW 730 važinėjo po Europą). banko „Citadelė“ direktorius supažindino kaltinamąjį su privačiu detektyvu E. P. ir su šio įmone buvo sudaryta sutartis dėl automobilių radimo ir paėmimo. E. P. tiesiog paskambino R. S., nuvažiavęs susitiko, pateikė įgaliojimą ir pareiškė, kad R. S. grąžintų automobilius, tačiau šis pasakė, kad nieko negrąžins. E. P. pasakė, kad daugiau nieko negali padaryti, todėl UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją dėl automobilių dingimo.
D. A., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad apie P. M. sužinojo iš tyrėjų, anksčiau nebuvo su juo bendravęs. I. T. žino dėl dokumentų, jo kontaktus perdavė R. S.. Automobilį Mercedes Benz matė gyvai, kai R. S. atvažiavo juo registruoti. R. S. žodžiais, šios transporto priemonės kaina 35 000 Eur. 19 000 Eur buvo perduota grynaisiais. D. A. turėjo partnerį Ž. A., kuris turėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir kuriai UAB (duomenys neskelbtini) paskolino 20 000 Eur (pinigai buvo apskaityti kaip laikina paskola). Ž. A. perdavė pinigus D. A., jie kartu nuvažiavo į VĮ „Regitrą“, atvažiavo R. S., kuris turėjo visus dokumentus, t. y. didelį ir mažą brifą. VĮ „Regitroje“ buvo identifikuotas automobilis, R. S. turėjo pirkimo–pardavimo sutartį, „Kaufer“ ir D. A. su R. S. užregistravo automobilį UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Kai VĮ „Regitra“ leido transporto priemonę registruoti, D. A. perdavė pinigus R. S., šio fakto niekas nematė. Ž. A. tik matė, kaip D. A. išėjo pas R. S. su pinigais, o grįžo be jų. Buvo sutarta, kad R. S. naudosis automobiliu. Neatsimena, ar pinigų perdavimo metu D. A. pasirašė ką nors (kaip nors buvo įformintas pinigų perdavimas). Pagrindinis tikslas šio sandorio buvo skolos padengimas dėl automobilių BMW M6 ir BMW 730. Automobiliai buvo perduoti bendrovės darbuotojui K. Z. be jokių sutarčių, tokia buvo įprasta praktika bendrovėje. Po pinigų perdavimo D. A. nematė automobilio Mercedes Benz. Visą laiką šia transporto priemone naudojosi R. S.. Dėl automobilio Range Rover visą laiką buvo traktuojama, kad automobilis yra R. S., šis nurodė, kad I. T. yra kaip statytinis. Nepaisant to D. A. sutiko pasirašyti sutartį. D. A. neatsimena, kad būtų pasirašęs sutartyje, kurioje nurodyta 51 000 Eur pinigų suma. Gali būti, kad šį dokumentą paruošė vertintojas Ignas, kad iš lizingo bendrovės būtų gauta daugiau pinigų. Už Range Rover buvo sumokėta 20 000 Eur, pinigus perdavė D. A. žmona L. V., D. A. nedalyvavo pinigų perdavimo orderyje. Dėl pinigų perdavimo buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Buvo kilęs klausimas, kodėl pasirašo L. V. dėl pinigų perdavimo. Kaltinamasis sakė žmonai, kad atvažiuos L. V. (žmona pažinojo šį asmenį) ir paims pinigus, nes reikia perrašyti automobilį. Apie tai, kad atvažiuos L. V., pasakė R. S.. Pinigai buvo nuvežti I. T., o šis tą pačią dieną perrašė automobilį bendrovės vardu. Po pinigų perdavimo kaltinamasis nematė automobilio Range Rover. I. T. prašė pasinaudoti automobiliu, kad jis sumokės įmoką, bet tai buvo tik pokalbis. Automobilių lizingavimo metu UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė buvo gera (buvo užsiimama automobilių nuoma, statybos veikla), įprasta praktika buvo finansines operacijas vykdyti grynaisiais pinigais. D. A. pasirašė įgaliojimus. 2015–2016 m. už buhalterinę apskaitą buvo atsakinga „Verslo gija“ buhalterė V. Z., o vėliau dirbo buhalterė M. P.. Kreditavimo sutartys buvo sudarytos gal 2016 m. gegužės mėn. UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduota, nes tai buvo planinis pardavimas, šią bendrovę perėmė D. Š., kuris direktoriumi paskyrė statytinį. Visi dokumentai ir bendrovės turtas buvo perduoti V. R. dalyvaujant D. Š. Ukrainoje. Įmonės dokumentų perdavimo aktas gali būti, kad yra Ukrainoje, prie visų dokumentų. Po pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo, už lizingo įmokų mokėjimą buvo atsakingas kaltinamasis. Neatsimena, ar buvo spėta mokėti įmokas lizingo bendrovei.
D. A. papildomai 2020 m. sausio 24 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. S. vadindavo L. V. savo „šystiorke“, sakydavo, kad atvažiuos mano „šeštas“, nes jis viską padaro. Kai su R. S. pradėjo bendrauti, L. V. atlikdavo visas funkcijas. Su R. S. buvo susitikimas, buvo atvarytas automobilis Range Rover prie bendrovės „Capital“ vertinimo biuro 2016 m. vasario ar kovo mėn. R. S. atvyko su L. V.. Tada R. S. pasakė, kad atvažiuos L. V. pinigų, o kaltinamojo žmona perdavė jam pinigus grynaisiais. Automobiliais Mercedes Benz ir Range Rover disponavo R. S.. D. A. sudarė sutartis, nepranešė lizingo bendrovei apie tai. Pirmą kartą išgirdo, kad negalima pernuomoti automobilio, nes tikrai planavo tai daryti (dėl automobilio Mercedes Benz). Čia buvo D. A. klaida, galvojo, kad automobiliais gali naudotis, niekas iš lizingo bendrovės nepabrėžė, kad tik jis pats gali naudotis transporto priemonėmis.
D. A. papildomai 2020 m. vasario 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo forminama V. R. vardu. Jis dirbo su D. Š., kuris turėjo Kijeve daryti verslą (automobilius paversti taksi automobiliais), o UAB (duomenys neskelbtini) perdavinėjo automobilius į D. Š. bendrovę. Vėliau šis supažindino kaltinamąjį su K. Z. ir R. S. bei pasiūlė nuomoti automobilius. D. A. iškėlus problemą dėl dingusių automobilių, D. Š. pasiūlė perimti bendrovę, sakė, kad jis su visais asmenimis išsiaiškins. Kaltinamasis buvo patikintas, kad lizingo įmokos bus mokamos, todėl jis davė M. P. kontaktinius duomenis. D. Š. iš pradžių turėjo perimti įmonę, tačiau pažįstamas A. M. nelauktai, likus mažam laiko tarpui iki bendrovės pardavimo, pasakė, kad keičiama strategija ir atsirado V. R., kuris pasirašė dėl bendrovės perleidimo. Kaltinamasis nieko negalvojo ir pasirašė bendrovės vardu, perdavė dokumentus D. Š., o šis pasirašė ant dokumentų perdavimo akto. Nebuvo atsiskaitymo, buvo susitarimas su D. Š., kad, laikui bėgant, bus išvesta suma, kuri buvo D. A. investuota į bendrovę. D. Š. įtikino, kad vykdys veiklą, o vėliau atiduos kaltinamajam investuotus pinigus.
Nukentėjusysis P. M. 2019 m. gruodžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis nepažįsta kaltinamojo, anksčiau nėra jo matęs. 2015 m. lapkričio mėn. pirko automobilį Mercedes Benz, 2014 m., siekdamas užsidirbti pinigų. Įsigijo transporto priemonę Kauno turguje, mokėjo už ją 15 400 Eur grynaisiais. Vietoje buvo įforminta pirkimo–pardavimo sutartis. Transporto priemonę pirko iš fizinio asmens, šis perdavė nukentėjusiajam vokišką dokumentą. Automobilis buvo nestipriai daužtas, nukentėjusysis tvarkė transporto priemonę (buvo tvarkomas automobilio kėbulas, dažomas automobilio sparnas, bamperis, žibintai buvo pakeisti). Automobilio taisymui buvo išleista 3200 Eur (neturi dokumentų, patvirtinančių automobilio remonto išlaidas, sąmatos nebuvo sudaromos). Norėjo sutvarkyti automobilį ir parduoti jį brangiau, t. y. už 21 500 Eur. P. M. sutiko draugą R. S.. Pažinojo šį asmenį iki įvykio, nuo 2012 m. pažįsta R. S. per I. T.. P. M. tiesiog bendraujant su R. S., išėjo kalba apie automobilį Mercedes Benz. Po tam tikro laiko R. S. pasakė, kad yra automobilio pirkėjas. Gali būti, kad su R. S. anksčiau bendravo apie automobilių pardavimus. R. S. surado automobilio pirkėją. Šis neminėjo pirkėjo vardo ir pavardės, tik sakė, kad gerai pirkėją pažįsta ir įvardijo bendrovę UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovė nukentėjusiajam nebuvo girdėta. Kadangi R. S. sakė, kad rado automobilio pirkėją, todėl P. M. atidavė transporto priemonę R. S.. Iki tol nukentėjusysis disponavo automobiliu apie du mėnesius, visą laiką transporto priemonė buvo remontuojama, niekas kitas nevažinėjo ja. Apie vasario ar kovo mėn. pas R. S. automobilis buvo du kartus: pirmą kartą jis pažiūrėjo ją, tada pastatė į turgų ir po dviejų savaičių pasiėmė iš turgaus. R. S. apie porą savaičių disponavo automobiliu, kovo mėn. jau nebedisponavo. R. S. dar sakė, kad nori pirkti lizingu, reikia įsivertinti automobilį ar panašiai, bet nukentėjusiajam nebuvo skirtumo, ar R. S. pirks, ar kažkam kitam bus parduota. R. S. pasakė, kad reikia automobilio, jį ir perdavė. Pirmą kartą per R. S. pardavinėjo automobilį. Atidavė tik vokiškus automobilio dokumentus be pirkimo–pardavimo sutarties, kurią pasiliko sau. Transporto priemonės perdavimo neįformino kokiu nors dokumentu, nes pasitikėjo R. S.. Nukentėjusiajam nekilo mintis įforminti transporto priemonės perdavimo. Atidavus automobilį, R. S. pasakė, kad pardavimas gali užtrukti. Vėliau susitikus (po poros savaičių) su R. S., šis sakė, kad užtruko su transporto priemonės vertinimu. Dar apie pora savaičių buvo palaukti ir po to pradėjo ieškoti automobilio. Skambino surastu UAB (duomenys neskelbtini) telefono numerio po tam tikro laiko, bet niekas neatsiliepė. Su R. S. pavyko susisiekti, bet šiam nepavyko susisiekti su bendrove. Paskui R. S. pasakė, kad automobilis yra užregistruotas, galima kreiptis į teisėsaugą ir ieškoti transporto priemonės. Civiline tvarka nereiškė pretenzijų UAB (duomenys neskelbtini). R. S. galbūt minėjo, kokiam asmeniui pardavė automobilį, bet tuo metu nukentėjusysis tiesiog neįsiminė. Dabar žino, kad tai buvo D. A.. Tuo metu D. A. pavardė nebuvo siejama su UAB (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo registruotas bendrovės vardu. Nežino, kas užregistravo automobilį ir atliko jo techninę apžiūrą. Negali paaiškinti, kodėl R. S. dokumento duomenys užfiksuoti dėl automobilio techninės apžiūros. Nukentėjusysis nedraudė automobilio, kiti irgi negalėjo to padaryti. Nežino, kur yra automobilis ir kus jis buvo visą laiką. Su I. T. santykiai draugiški, jį pažįsta apie dešimt metų, verslo santykiai nesieja. Negali paaiškinti, kodėl I. T. registravo P. M. transporto priemonę. Iš R. S. žodžių žino, kad transporto priemonė buvo parduota. P. M. pareiškė 21 500 Eur civilinį ieškinį. Jį sudaro 15 400 Eur automobilio vertė, 3200 Eur remonto išlaidos ir siektas gauti pelnas.
Nukentėjusysis P. M., 2020 m. vasario 28 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausiamas, parodė, automobilio Mercedes Benz pirkėju turėjo būti UAB (duomenys neskelbtini). R. S. gal ir rodė susidomėjimą automobiliu, dėl konkrečių sąlygų nekalbėjo su juo. Jei automobilis buvo pas R. S., jis galėjo naudotis transporto priemone. Nežino, kiek R. S. naudojosi transporto priemone. L. V. negirdėtas. Parodžius pirkimo–pardavimo sutartį (8 t., b. l. 162), parodė, kad taip išeina, jog pirko automobilį iš juridinio asmens. Kai automobilis buvo suremontuotas ir pristatytas pardavimui Kauno turguje, R. S. galutinai pasiėmė transporto priemonę, lygtais kovo mėn. Po to, nukentėjusysis nematė transporto priemonės. Neturi duomenų, kad automobilis buvo perduotas D. A., tai žino tik iš R. S..
Nukentėjusysis I. T. 2019 m. gruodžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažinojo kaltinamojo iki sandorio. Su juo susipažino, kai atsirado problema – negavo pinigų už parduotą automobilį. 2015 m. pabaigoje (gruodžio mėn.) nukentėjusysis Kauno automobilių turguje įsigijo automobilį Range Rover, 2014 metų, savo reikmėms, mokėjo 25 000 Eur. Pirko iš paprasto pardavėjo, tačiau jis atstovavo juridiniam asmeniui. Buvo normalus automobilis, neturėjo jokių išorinių defektų. Iš pradžių nukentėjusysis apsižiūrėjo automobilį, išbandė, pasiderėjo kainą ir kažkur tarpušvenčiu (po Šv. Kalėdų) davė savo duomenis, pasakė, kad atsiskaitys tik tada, kai transporto priemonė bus patikrinta. Pasižiūrėjo VĮ „Regitroje“, ar automobilis nevogtas. Po kiek laiko jie susitiko VĮ „Regitroje“, transporto priemonę įregistravo savo vardu ir buvo įformintas sandoris (pinigai buvo sumokėti grynaisiais). Automobilis buvo su vokiškais dokumentais (nematė, iš kur jis buvo), juos tik pasirašė. Nusipirkus automobilį asmeniniam naudojimui, naudojosi juo kiekvieną dieną, draudė transporto priemonę, įsidiegė signalizaciją. Automobiliu besinaudojant apie 3–4 mėnesius, iškilo problemų (iš jų ir elektronikos), todėl nutarė parduoti jį. Transporto priemonė buvo išskirtinė (juodos spalvos, o salonas oranžinis). Transporto priemonę pardavinėjo draugų rate, taip atsirado UAB (duomenys neskelbtini). Apie automobilio pardavimą buvo užsiminta tiek R. S., tiek kitiems asmenims. R. S. pažįsta nuo vaikystės, su juo dažnai bendravo, darbiniai santykiai nesieja jų. Negalėjo pasakyti, kaip reagavo R. S., šis pasakė, kad galbūt rado pirkėją, kuris norėtų įsigyti automobilį, paminėjo, kad tai – pažįstamas, vėliau užsiminė, kad tai yra įmonės atstovas D. A.. Nebuvo žinoma, kas važinės transporto priemone. I. T. susidomėjo pasiūlymu ir priėmė jį. Kiek pamena, tuo metu buvo įvardyta (neatsimena, ar tai minėjo R. S., ar D. A.), kad automobilis bus bendrovės vardu lizinguojamas, todėl nukentėjusysis atliko automobilio vertinimą. Su D. A. bendravo telefonu, gyvai nebuvo susitikę. Susitarė dėl automobilio kainos – 39 000 Eur, nes tokia automobilio vertė buvo. Nukentėjusysis mokėjo už jį lygiai tiek pat (39 000 Eur), tik dokumentuose nebuvo tai įforminta. Neturi pagrindžiančio dokumento, kad sumokėjo už automobilį apie 40 000 Eur. Pardavėjas prašė nurodyti dokumentuose, kad automobilio kaina buvo 25 000 Eur. Po to, buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini)joje nurodyta 20 000 Eur pinigų suma. Likusi suma turėjo būti sumokėta grynaisiais pinigais, gavus lizingo išmoką (skirtumas nebuvo įformintas). Pinigų už automobilį negavo nė kiek. Parodžius sutartį dėl automobilio Range Rover (1 t., b. l. 123), nukentėjusysis parodė, kad tai nėra jo dokumentas ir nėra jo parašas, t. y. jis nepasirašė parodytos sutarties. Buvo padarytas automobilio vertinimas (bendrovės „Capital“ vertintojai atliko), jame dalyvavo pats I. T.. Po to, vertinimo dokumentai perduoti lizingo bendrovei, buvo nusiųsti dokumentai, kad nukentėjusysis galėtų perregistruoti automobilį. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pinigų sumos, ji turėjo įsigyti automobilį ir paskui parduoti lizingui atgal. Nukentėjusiajam buvo atsiųsti dokumentai, buvo įdėtas įgaliojimas, kad jis galėtų įforminti automobilį. Taip pat buvo lizingo įgaliojimas, kad I. T. galėtų parduoti automobilį iš bendrovės lizingui. Minėtus dokumentus gavo po automobilio įvertinimo kaip siuntą iš Marijampolės. Nuvažiavo į VĮ „Regitra“ Kauno filialą perregistruoti automobilį. Tuo metu D. A. nebuvo Lietuvoje, jis negalėjo atlikti visko, todėl sakė, kad kai bus automobilis užregistruotas lizingo vardu, gaus pinigus ir atsiskaitys su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis nebuvo atvykęs apžiūrėti automobilio. Po to, nukentėjusysis atidavė automobilį, dokumentus, taip pat technikinį pasą, raktelius D. A. atstovui. Iki tol šio asmens nepažinojo. D. A. apibūdino vaikiną. Šis prisistatė kaip bendrovės atstovas, nepasakė savo vardo ar pavardės, nepateikė jokio dokumento (įgaliojimo ar kito dokumento). Automobilio perdavimas aktas nebuvo sudarytas su atvykusiu asmeniu. I. T. neturi tokios praktikos, buvo žodinis susitarimas, kurio pakako, gal buvo naivus. Daugiau niekas nedalyvavo automobilio perdavime. Vėliau nukentėjusysis laukė pinigų, juos turėjo gauti per kelias dienas. Jam buvo pasakyta, kad kai bus gauti pinigai iš lizingo, bus atsiskaityta su nukentėjusiuoju. 20 000 Eur turėjo būti sumokėti pavedimu, o kiti – grynaisiais. Negavęs pinigų, rašė bendrovei elektroninius laiškus, reikalavo arba grąžinti automobilį ar perduoti pinigus. Buvo atsakymai, kad reikia laukti, kad nėra vadovo, jis išvykęs. Po to, kreipėsi į teisėsaugą, ieškinio civiline tvarka nereiškė. Po įvykio bendravo su R. S., jie laukė bylos baigties ir tiek. Nebuvo aptariama su R. S., kad šis turėjo užsidirbti už automobilio pardavimą. Automobilis nebuvo perduotas R. S.. Šis galėjo gal būti VĮ „Regitros“ techninių apžiūrų centre dėl automobilio. Santykiai su P. M. draugiški, seniai pažįstami (gal dešimt metų).
I. T. dėl įgaliojimo, susijusio su automobiliu Mercedes Benz (9 t., b. l. 24), parodė, kad jis perregistravo automobilį nuo bendrovės ant lizingo bendrovės. Dokumentai buvo viename voke, D. A. paprašė, kad registruotų transporto priemonę tos pačios lizingo bendrovės vardu. I. T. sutiko tai padaryti. Negalėjo pakomentuoti dėl datų, nes ne jis rašė įgaliojimus. Tam pačiam atvykusiam atstovui perdavė dokumentus, susijusius su automobiliu Mercedes Benz. Nukentėjusiajam nebuvo žinoma, kam priklauso šis automobilis. R. S. ar P. M. nesakė, kad buvo parduotas P. M. automobilis, apie bėdas gaunant pinigus už parduotą transporto priemonę.
Šalies argumentai
Civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 49 000 Eur turtinės žalos: 20 000 Eur, kas buvo nurodyta sutartyje, 19 000 Eur suma, kuri nebuvo nurodyta, o 10 000 Eur nuostoliai patirti už žemės sklypo neįsigijimą. Su R. S. buvo sudaręs preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo. Negalėjo nusipirkti jo, nes neturėjo pinigų.
Nukentėjusysis I. T., 2020 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausiamas, parodė, kad negali pasakyti, ar R. S. yra davęs automobilį Range Rover, mano, kad neskolino automobilio R. S.. Gal kartu važiavo šia transporto priemone, bet sėdėjo automobilyje šalia. A. J. ir D. J. jam nežinomi. Automobilį Range Rover į techninę apžiūrą gabeno kartu su R. S.. Su automobilio 2015 m. technine apžiūra niekaip nukentėjusysis nėra susijęs.
Liudytojas R. S. 2020 m. sausio 10 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. I. T. pažįsta apie 20 metų, santykiai draugiški, o P. M. pažįsta 7–8 metus, susipažino I. T. kompanijoje. Įvykiai įvyko prieš 4–5 metus, tuo metu jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), užsiėmė automobilių dalių pardavimu, dirbo oficialiai. P. M. pardavinėjo automobilį Mercedes Benz, liudytojas matė tą transporto priemonę, kuria naudojosi nukentėjusysis. R. S. buvo duota pavažinėti automobiliu, kad galėtų nuspręsti, ar tinka transporto priemonė, ar ne. Užsimezgė pokalbis apie pirkimo–pardavimo sąlygas: P. M. norėjo už automobilį gal 19 000 – 20 000 Eur. Transporto priemonė buvo idealios būklės, 2014–2015 metų gamybos, pats liudytojas darė automobilio techninę apžiūrą. Liudytojas kreipėsi į D. A. dėl automobilio įsigijimo, nes, kiek liudytojui žinoma, kaltinamasis užsiėmė automobilių nuoma. D. A. surado per pažįstamą ukrainietį D., kuris davė kaltinamojo telefono numerį. Iki automobilio Mercedes Benz įsigijimo buvo matęs D. A., bet nekalbėjo darbo reikalais. Po to, liudytojas susitiko su kaltinamuoju, kalbėjo dėl lizingavimo, klausė, kiek kainuotų paslauga kas mėnesį. R. S. pradėjo kalbėtis su P. M., ar galima tokiu būdu pirkti automobilį, nukentėjusysis sutiko (jam nebuvo aktualu, kaip R. S. įsigytų transporto priemonę) ir R. S. tęsė pokalbį toliau su D. A., kaip ten viską daryti. R. S. negalėjo būti automobilio pirkėjas, nes neturėjo pinigų šiam daiktui. Gal jis ir nepaminėjo P. M., kad tuo automobiliu naudosis būtent liudytojas. Kai P. M. davė automobilį R. S., nebuvo pasirašytas joks dokumentas, patvirtinantis tokį faktą. Liudytojui buvo perduoti vokiški dokumentai, pavyzdžiui, didelis vokiškas „brifas“, taip pat vienas užvedimo raktelis. Nežino, kodėl P. M. sakė, kad buvo perduoti du užvedimo rakteliai. Vėliau R. S. davė automobilį D. A., nes reikėjo parodyti transporto priemonę bankui dėl įvertinimo. Pirmasis automobilio perdavimas įvyko Kaune, o D. A. transporto priemonė perduota Vilniuje pavasarį (gegužės mėn. nesinaudojo automobiliu Mercedes Benz). Kai susipažino su kaltinamuoju, šis pasirodė solidus asmuo, nekėlė jokių abejonių, žinojo, kad kaltinamasis užsiima statybomis ir teikia paslaugą, kai bendrovės vardu lizingu paima automobilį ir parduoda jį kaip nuomai. Automobilio perdavimo metu nebuvo pasirašytas joks dokumentas, transporto priemonė nebuvo registruota. Nekilo tokia mintis, bet, liudytojo manymu, tai nebūtų padėję. Vėliau dingo ir D. A., ir automobilis, ir pinigai. Liudytojas buvo išvykęs ir, kai grįžo, sužinojo šitą situaciją, apie kurią papasakojo nukentėjusiajam. P. M. neturėjo pretenzijų liudytojui. R. S. iš pradžių bandė kontaktuoti su D. A., bet šis sakė, kad yra Ukrainoje, o vėliau nebekontaktavo. Nežino, koks po to buvo automobilio likimas. Nėra žinoma informacija, kad vėliau automobilis Mercedes Benz buvo sudegęs. Nagrinėjamo įvykio metu liudytojas turėjo automobilį Honda Civic. Pasak liudytojo, UAB (duomenys neskelbtini) girdėta dėl šių įvykių. D. A. jam nėra sumokėjęs jokių pinigų sumų. Kai naudojosi automobiliu, nežino, ar buvo padaryti kokie nors pažeidimai. Davė automobilį L. V., kad nuvairuotų automobilį techninei apžiūrai. Papildomai automobilis nebuvo nuvežtas į techninę apžiūrą. Kai naudojosi automobiliu, R. S. draudė transporto priemonę paprastu draudimu. A. J. pažįsta seniai, per meistrus, dėl automobilių detalių, verslo reikalų su juo neturėjo. R. S. nesinaudojo automobiliais BMW M6 ir BMW 730. Pas R. S. nebuvo atvykęs joks žmogus ir neprašė grąžinti automobilių UAB (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Jei liudytojas būtų gavęs automobilį, būtų turėjęs mokėti apie 300 Eur per mėnesį.
Dėl automobilio Range Rover D. A., kai buvo pokalbis dėl automobilio Mercedes Benz, paklausė, ar kas nors parduoda automobilį, nes norėjo žmonai nupirkti transporto priemonę. R. S. prisiminė I. T., davė jo kontaktus ir viską toliau jie derinosi. R. S. daugiau nebedalyvavo. Liudytojas yra matęs automobilį Range Rover, I. T. sakė, kad už transporto priemonę nori gauti 40 000 Eur. Nukentėjusysis sakė, kad D. A. prapuolė ir kad jis nutraukė kažkokią sutartį, bet liudytojas nelabai suprato, ką jis turėjo galvoje. Jei VĮ „Regitroje“ buvo pateikti liudytojo dokumentai dėl techninės apžiūros (2 t., b. l. 87), tada gal jis nuvairavo automobilį techninei apžiūrai, bet nepamena. I. T. norėjo iš R. S. pirkti žemės sklypą. Gavo iš I. T. 10 000 Eur, tačiau nedeklaravo jų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Negali pasakyti, ar jam teko bendrauti su šiuo nukentėjusiuoju dėl automobilio Mercedes Benz, gal buvo kartu kur nors.
Liudytojas R. S., 2020 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausiamas, parodė, kad jis yra kelis kartus važiavęs automobiliu Range Rover, gali būti, kad su I. T., tačiau savo reikmėms nėra pasiėmęs transporto priemonės. Jis yra baustas administracine tvarka, tačiau nežino, ar su šiuo automobiliu. Jei jis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą šiuo automobiliu, vadinasi, važiavo transporto priemone. Negali pasakyti, ar tuo metu važiavo vienas, ar ne. Pirmą kartą girdi, kad automobili Mercedes Benz buvo sudegęs. Nekalbėjo apie tai su L. V.. Jis paprašė L. V. nugabenti automobilį Mercedes Benz į techninę apžiūrą. Automobilį Range Rover kartu su I. T. nugabeno į techninę apžiūrą. Nukentėjusysis paprašė, kad R. S. nueitų ir sumokėtų už techninę apžiūrą. Todėl R. S. padavė savo asmens dokumentą. Santykiai su D. J. darbiniai.
Liudytojas Ž. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. A. dešimt metų ar daugiau, turėjo kartu bendrą verslą statybų sferoje. UAB (duomenys neskelbtini) negirdėta. Žino, kad D. A. buvo apgautas R. S., nes jie norėjo bendrą verslą (automobilių nuomą) kurti. Bylai reikšmingu laiku Ž. A. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ar akcininkas. Bendrovė tik ruošėsi užsiimti veikla, bet kai buvo paskambinta, kad bendrovės pavadinimas dubliuojasi, todėl reikia pakeisti jį, buvo nuspręsta parduoti bendrovę. UAB (duomenys neskelbtini) buvo bendra su D. A. bendrovė. Su D. A. nebuvo sandorių dėl automobilių verslo. Kaltinamajam buvo paskolinta pinigų iš asmeninių lėšų, gal 4000 Eur. Tiksliai neatsimena, kada tai vyko (prieš trejus ar ketverius metus). Pinigų skolinimas nebuvo įformintas raštu, pasitikėjo D. A.. Kaltinamasis grąžino pinigus, pervedė juos į liudytojo asmeninę banko sąskaitą. Gali būti, kad bendrovei buvo pervesti pinigai, bet iš jos asmeniškai Ž. A. buvo pervesti pinigai. Iš UAB (duomenys neskelbtini) D. A. taip pat asmeniškai skolinosi. M. P. vedė bendrovėje buhalterinę apskaitą. Kiek bendrovė suteikė paskolos, neatsimena. D. A. finansinė padėtis buvo normali. Atrodo, kad grąžino skolą iš išlizinguoto automobilio. Nežino, ką darė D. A. su pinigais. Anksčiau nebendravo su D. A. dėl automobilių, tik vieną kartą vežė jį į VĮ „Regitrą“. Kaltinamasis paprašė jį nuvežti, sakė, kad reikia įregistruoti automobilį Mercedes Benz. Automobilis gal buvo skirtas pirkti, bet tiksliai nežino. Paties automobilio nematė. Atvežus kaltinamąjį, D. A. nuėjo su dokumentais priregistruoti automobilį, kad jį būtų galima išnuomoti. Nematė, kaip dokumentai buvo perduoti. Po to, D. A. grįžo su liudytoju, kaip suprato, kaltinamasis nupirko automobilį ir užregistravo jį. Nepažįsta R. S., I. T. ir P. M.. D. A. vieną kartą prie VĮ „Regitros“ buvo susitikęs R. S., o kitą kartą – prie vertinimo biuro. Pagarsinus UAB (duomenys neskelbtini) banko išrašus (3 t., b. l. 121–123), negalėjo pasakyti, kodėl išgrynino nemažą pinigų sumą. 20 000 Eur buvo bendrovės pinigai, grynieji. Atrodo, ne per vieną kartą buvo paduota pinigų suma. Apie Range Rover buvo girdėta, kad kaltinamasis norėjo įsigyti automobilį ir pradėti su R. S. verslą, nebuvo minima, kad D. A. nori automobilį įsigyti sau.
Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino, ar pažįsta R. S., gal ir pusbrolis, neatsimena. Anksčiau bendravo su R. S. (prieš ketverius ar trejus metus), susitikdavo mieste, pasisveikindavo, pabendraudavo, bet dabar ne. Tiksliai nežino, kokia R. S. veikla buvo, jis dirbo, kažkuo prekiavo (atrodo, automobilių dalimis). Liudytojas anksčiau dirbo vyriausiuoju administratoriumi įmonėje, kuri užsiėmė viešbučiais. R. S. naudojosi automobiliu Honda, juodos spalvos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas apie automobilį Range Rover, nes vežė transporto priemonę į techninę apžiūrą ar į sueuropinimą, neatsimena. Pažįstamas D. J., kuris, kiek atsimena, dirbo kartu su R. S. įmonėje, paprašė tą padaryti. Kodėl R. S. įrašytas dokumentuose, negali pasakyti. Neatsimena, iš ko paėmė automobilio dokumentus. Atlygio už paslaugą negavo. Manė, kad automobilis priklauso įmonei. D. A., I. T. ir UAB (duomenys neskelbtini) negirdėti. Parodžius dokumentą, esantį 2 t., b. l. 90, liudytojas paaiškino, kad šis dokumentas rodo savininką, kuris pristato transporto priemonę, tačiau teisiškai automobilis jam nepriklauso. Kai pateiki automobilį VĮ „Regitrai“, reikia rašyti, kas pristato automobilį. Neatsimena, kieno dokumentas buvo pateiktas. Automobilis techniškai buvo tvarkingas, jam nesakė, kad transporto priemonė turi defektų. Reali automobilio kaina gal buvo 25 000 Eur. Nežino apie pavogtą automobilį, automobilius BMW. R. S. neminėjo, kad jo žmona važinėja su automobiliu Mercedes Benz. Po įvykio automobilio Range Rover daugiau nematė, nebuvo kalbų apie minėtą automobilį, pats liudytojas nesidomėjo juo.
Liudytojas R. A. (R. A.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta D. A., UAB (duomenys neskelbtini) nežinoma. Anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini), dar papildomai su dukra nuomojo būstą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą. Būsto nuoma užsiima gal ketverius ar penkerius metus. Anksčiau turėjo namą Bajoruose, ten gyveno ukrainiečiai. Liudytojui buvo sumokėta už nuomą, buvo pervesti pinigai. Policijos pareigūnai domėjosi dėl pervestos pinigų sumos. Galėjo būti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus. Būstas nuomotas bendrovei gal tris ar keturis mėnesius. Ten gyveno daug žmonių (apie septyniolika žmonių), nes tai buvo penkių kambarių namas, buvo imamas 500 Eur mokestis. Laiku visiškai neatsiskaitė su liudytoju, nes bendrovė neturėjo pinigų.
Liudytojas L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. S. kažkada padėjo jam, pasirūpino, todėl atsidėkodamas liudytojas padeda jam. R. S. pažįsta apie dvidešimt metų. Dabar nebendrauja su R. S., nuo 2016 m. pabaigos dirba UAB „Spaudos praktika“. Tuo metu, kai bendravo su R. S., prireikus nuveždavo žmoną ar tėvą. R. S. turėjo automobilį BMW, paskui važinėjo su tėvo automobiliu Audi ir motinos automobiliu Honda Civic. R. S. žmona važinėjo automobiliu BMW X6. Liudytojas R. S. prašymu automobilį Mercedes Benz gabeno į techninę apžiūrą Taikos pr. (pats išsirinko šią vietą). Iki tol nematė šios transporto priemonės. Automobilis buvo tvarkingas, perėjo techninę apžiūrą iš pirko karto. Po techninės apžiūros grąžino automobilį R. S.. Šis nieko neminėjo apie automobilio pardavimą. Nežiūrėjo, kieno vardu buvo registruotas automobilis. Nežino, kas buvo transporto priemonės savininkas. Po techninės apžiūros automobilis buvo grąžintas R. S.. Daugiau nematė šios transporto priemonės. D. A., P. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) jam negirdėti. Iš R. S. girdėjo, kad automobilis Mercedes Benz buvo degęs, tačiau detaliau nieko nežino. Apie automobilį Range Rover nieko nežino. Nėra gavęs 20 000 Eur, apie kuriuos pasakojo kaltinamasis. R. S. nesinaudojo automobiliu Mercedes Benz. L. V. už savo darbą negaudavo atlyginimo, R. S. nupirkdavo rūbų, rūpinosi.
Liudytojas I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. A., gal 2016 m. pavasarį buvo sudarytos lizingo sutartys dėl automobilių Mercedes Benz ir Range Rover finansavimo. Tuo metu liudytojas dirbo lizingo bendrovėje pardavimų vadovu, funkcijos – bendravimas su klientais, sutarčių pasirašymas. Finansinio lizingo esmė ta, kad klientas naudojasi turtu, kuris lizingo laiku priklauso bendrovei, kuomet išmokoma pinigų suma, pereina lizingo gavėjui. D. A. atstovavo UAB (duomenys neskelbtini) bendravo su juo telefonu, elektroniniu paštu, taip pat gyvai. Bendra tvarka tokia: klientas kreipiasi dėl lizingavimo, pateikia finansinius dokumentus, užpildo paraišką, pateikia dokumentus apie turtą, tada bendrovė sprendžia, ar reikalinga vertintojo ataskaita, ar būtina papildomai vertinti bendrovės finansinę būklę. Jei klientui tinka, pasirašoma lizingo sutartis, automobiliai būna registruojami lizingo bendrovės vardu, draudžiami KASKO draudimu, tada pervedami pinigai. Lizingo gavėjas negali perduoti naudotis kitiems asmenims automobilio be lizingo bendrovės žinios (išnuomoti ar parduoti). Šiuo atveju buvo atliekamas automobilių vertinimas, buvo pateikta vertinimo pažyma, kur nurodyta turto rinkos kaina, taip pat automobilių nuotraukos, jų būklės įvertinimas, nuosavybės patvirtinimas. Visą laiką tikrinamas bendrovės mokumas. Lizingas neišduodamas, jei bendrovės mokumas nepriimtinas (pasižiūrima, ar nėra areštų, skolų kredito įstaigoms ir pan.). Turi būti pateikiamas bendrovės finansinės ataskaitos, paprastai už praėjusius metus ir einamą ketvirtį. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) abejonių nekilo. Automobiliai buvo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Nežino, koks asmuo perregistravo automobilius. Visada duodamas įgaliojimas, kuriame būna palikta tuščia vieta, kad nuspręstų, kas vyks į VĮ „Regitrą“. Tokia praktika įprasta. Įgaliojime, esančiame 9 t., b. l. 7, yra liudytojo parašas. I. T. jam negirdėtas. Liudytojas gyvai nematęs automobilį. Nežinojo, kad vienas iš automobilių buvo sudegęs. Jei būtų apie tai žinoma, greičiausiai nebūtų suteiktas finansavimas. Šiuo atveju buvo suteiktas UAB (duomenys neskelbtini) finansavimas apie 60 000–70 000 Eur. Mokėjimas atliekamas, kai pasirašomos sutartys, turtas perregistruojamas, apdraudžiamas ir išrašoma sąskaita faktūra. UAB (duomenys neskelbtini) neišmokėjo lizingo. Jei klientas nemoka įmokų, kreipiamasi į jį, kalbamasi. Jei nepavyksta susisiekti, tada nutraukiama sutartis ir paskelbiama turto paieška. Kiek žinoma, šiuo atveju buvo nutraukta sutartis, ieškotas turtas, paskui po ilgo laiko rasti automobiliai Olandijoje ar Vokietijoje su perkaltais kėbulo numeriais. Jei lizingo bendrovė sužinotų, kad lizinguojamas automobilis naudojamas ne pagal paskirtį (pavyzdžiui, ne bendrovės veikloje, o išanuojamas kitiems asmenims, gauna naudą), tai yra esminis sutartis pažeidimas, dėl ko galima nutraukti sutartį. Jei bendrovės atstovas nori nuomoti ar modifikuoti automobilį, visą laiką būna apsvarstoma. Šiuo atveju su D. A. nebuvo kalbama tokiais klausimais. Dėl Europos Sąjungos apribojimų išvykti nėra, o dėl trečiųjų šalių negalima išvykti be lizingo bendrovės žinios. Sudarant lizingavimo sutartį, nėra itin svarbu, už kiek automobilis buvo įsigytas. Nėra gilinamasi, iš kur ir už kiek pirktas automobilis. Jei iš turto valdytojo pagrobiamas turtas, tada jis kreipiasi į lizingo bendrovę, kuri gauna informaciją iš draudimo bendrovės, kad būtų įvertinta pagrobto turto rinkos kaina ir išmokėta draudimo išmoka. Jei lizingo bendrovei būtų pasakyta, kad automobiliai Mercedes Benz ir Range Rover yra kažkur kitur, nesusiję su įmone, nebūtų teikiamas lizingavimas.
Liudytoja V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. A.. 2015 m. ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri tvarko buhalterinę apskaitą. Kažkas parekomendavo UAB (duomenys neskelbtini), todėl tvarkė jos buhalterinę apskaitą, bet trumpai (nuo 2015 m. pabaigos ar 2016 m. sausio mėn. keturis ar penkis mėnesius). Dokumentus atveždavo kas mėnesį, o perduoti dokumentai nebuvo iki jiems tvarkant buhalterinę apskaitą, tai buvo procesas. Atvežti buhalteriniai dokumentai buvo įtraukiami į apskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė automobilių pardavimu, šiek tiek statybų veikla. Pagal pirkimo–pardavimo sutartis traukdavo juos į apskaitas, buvo keli mėnesiai, kai buvo perkami automobiliai. Jų buvo nupirkta gal dešimt. Negali pasakyti, ar tai buvo nauji automobiliai. Asmeniškai nematė transporto priemonių. Buhalterinių dokumentų tvarkymo metu jie dar nebuvo parduoti. Buhalteriškai tik automobilių pirkimas buvo įformintas. Bendrovės kasininkas buvo D. A., bendrovė neteikė paskolų. Sunku pasakyti, ar buvo gauta paskola, greičiausiai, kad ne. I. T. negirdėtas, automobilis Range Rover buvo pirktas lizingu, jei neklysta. Kito automobilio, kuris buvo pirktas bendrovės reikmėms, nepamena. Tai buvo 2015 m. pabaiga ar 2016 m. sausio mėn. pradžia, nusipirktas automobilis ir buvo atvežti dokumentai. Pirki automobiliai įtraukti į apskaitą kaip ilgalaikis turtas. Negali pasakyti, ar buvo nors viena įmoka sumokėta. Bendrovėje buvo atsiskaitoma grynaisiais. Kai UAB (duomenys neskelbtini) pirko automobilius, atrodė ne kokia bendrovės padėtis. Bendrovėje dirbo trys darbuotojai. Kai nutrūko santykiai, 2016 m. gegužės mėn. buvo atvažiavusi nauja buhalterė, kuriai buvo perduoti dokumentai. Daugiau kontaktų nebuvo nei su bendrove, nei su D. A.. Ji netvarkė buhalterinės apskaitos dokumentų už kalendorinius metus, taip pat nerengė dokumentų lizingo bendrovei. Atrodo, kad buvo bendrovės skola atsakingam asmeniui.
Liudytoja M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. A., jis paskambino ir pasakė, kad ieško buhalterės, kurią nori pakeisti. Kaltinamasis turėjo UAB (duomenys neskelbtini), ji tvarkė bendrovės apskaitą, jai buvo teikiami dokumentai vieną kartą per mėnesį, dirbo bendrovės buhaltere gal du ar tris mėnesius. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė automobilių nuoma ir pardavimais. Pirmą kartą važiavo pas buhalterę pasiimti dokumentų likučių, o paskui D. A. atveždavo dokumentus. Nutrūko santykiai, kai kaltinamasis pardavė bendrovę ir sutartis buvo nutraukta. Nežinojo, kokiam asmeniui buvo parduota bendrovė. Finansinė būklė bendrovės buvo normali, tikrai nekritiška, jos manymu, bendrovė turėjo pakankamai pajamų. Bendrovėje atskiro kasininko nebuvo, juo buvo direktorius. Jos žiniomis, buvo perkami automobiliai, buvo ir kitų sandorių. Jos darbo laiku nevyko sandoriai. Bendrovė buvo skolinga pačiam savininkui, taip pat buvo skola lizingui už automobilius. Kiek pamena, buvo mokėta lizingo bendrovei, tačiau gal su pavėlavimais. UAB (duomenys neskelbtini) girdėta, galbūt tvarkė kažkokius dokumentus. Ž. A. pažįstamas, atrodo, kad su juo susipažino, kai bendravo su D. A., jis paprašė sutvarkyti bendrovę, nes ruošė ją pardavimui. Galėjo tarp bendrovių būti paskoliniai santykiai. Jei per banką buvo pateikta paskola, tai buvo užfiksuota. Buvo dokumentai iš UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atsispindėjo duomenys. Pagrindinis bendrovės turtas buvo automobiliai. Turėjo būti teikiama deklaracija už 2015 m., bet kadangi ji tvarkė dokumentaciją tik kelis mėnesius, tai tokia prievolė teko vadovui. Pardavus bendrovę, ji perdavė visus dokumentus pagal apyrašą D. A.. UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkė gerokai vėliau, bendrovės buhalterija buvo netvarkinga. UAB (duomenys neskelbtini) galėjo turėti 20 000 Eur, bet galėjo ir ne. Ši bendrovė neturėjo įsiskolinimų. Buvo suderinimo aktas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), skolos tarp jų nebuvo. Ž. A., būdamas akcininkas, gal ir suteikė paskolą asmeniškai. UAB (duomenys neskelbtini) buvo PMV mokėtoja, turėjo didelę permoką (daugiau kaip 10 000 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos M. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (8 t., b. l. 67–70), kuri patvirtino savo duotus parodymus.
Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, R. S. girdėtas, I. T. gal girdėtas. R. S. kažkada buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, dirbo bendrovės darbuotoju. 2016–2017 metais liudytojas užsiėmė tuo pačiu kaip dabar, t. y. prekyba automobiliais, detalių pirkimas, dokumentų ruošimas. Bendrovė disponuodavo automobiliais, turėjo nuosavybės teisę. R. S. galėjo užsiimti tuo, kas jam buvo pavesta, konkrečiai negali pasakyti. A. J. kažkiek pažįsta, jis galėjo būti arba klientas arba užsakovas, arba asmuo, kuriam reikėjo paslaugos, susijusios su automobiliu. Negali pasakyti, ar neprašė A. J. paslaugų. Negali pasakyti, ar automobilis Range Rover priklausė bendrovei. Nežinoma, kad R. S. savarankiškai galėjo užsiimti automobilių prekyba, jis taip pat nepasakojo dėl tokio ketinimo. Neatsiminė aplinkybių, susijusių su automobilio Range Rover technine apžiūra.
Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Bendrovė užsiima teisinėmis paslaugomis ir vykdo turto paiešką. D. A. girdėtas, kaltinamasis buvęs klientas, kuris kreipėsi dėl automobilių paieškos. Kuriais metais kreipėsi, neatsimena, nes ganėtinai ilgas laikas praėjęs. Galėjo būti 2016 m. vasara. E. P. nepavyko rasti automobilių. Žino, kad buvo susitikęs Kaune (vienas važiavo į šį miestą) su kažkokiais asmenimis, kurie galimai disponavo šiuo turtu, tačiau jie paaiškino, kad neturi šio turto, o pati bendrovė yra jiems skolinga. Vieno asmens žmona disponavo automobiliu Mercedes Benz, kitas automobilis buvo Rygoje, jo negalėjo grąžinti. Sužinojo, kad asmuo vardu Rokas disponuoja turtu. Atrodo, kad informaciją apie asmenis, kurie galimai disponavo automobiliais, pateikė pats D. A.. UAB (duomenys neskelbtini) žinoma, ši bendrovė kreipėsi dėl turto išieškojimo. Kadangi nepavyko turto rasti, visa informacija buvo perduota pačiam bendrovės direktoriui. Iki tol vyko susirašinėjimas su kaltinamuoju. Fiziškai negalėjo rasti šio turto. Gal automobiliai buvo paslėpti. D. A. buvo suinteresuotas automobilius gauti, kokie finansiniai santykiai buvo tarp tų asmenų, nežino.
Iš 2016 m. liepos 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. M. pateikė dokumentus:
1) 2015 m. rugsėjo 22 d. „Käufer“ (sąskaita faktūra), sudarytą tarp pardavėjo (duomenys neskelbtini) ir pirkėjo (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Mercedes Benz A220 CDI, VIN: (duomenys neskelbtini), įgijimo;
2) 2015 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir P. M. dėl automobilio Mercedes Benz A220CDI, VIN: (duomenys neskelbtini), įgijimo;
3) 2015 m. lapkričio 3 d. kasos pajamų orderį dėl grynųjų pinigų – 15 400 Eur – apmokėjimo (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 160–164, 167–172).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. pranešime užfiksuota, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje automobiliui Mercedes Benz A220 CDI, VIN: (duomenys neskelbtini), išduoti valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruoti piliečio S. H.. gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vardu. Pirmą kartą automobilis registruotas 2014 m. spalio 30 d., automobilis juodos spalvos. Automobiliui buvo išduoti registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo išregistruotas 2015 m. spalio 5 d. Kompanijos (duomenys neskelbtini), savininkas – R. S.. Pagal R. S. pateiktą paaiškinimą Bochumo policijai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikti dokumentai (sutartis ir sąskaita faktūra) nesuklastoti.
Liudytojo S. H. 2018 m. rugsėjo 20 d. apklausos protokole (2018 m. kovo 27 d. Europos tyrimo orderis Vokietijos Federacinei Respublikai) nurodyta, kad 2015 metais padegta jo transporto priemonė Mercedes Benz A220 GDI, VIN: (duomenys neskelbtini), kuri buvo visiškai suniokota. Draudimo įmonė perėmė transporto priemonę ir ją utilizavo. Kas konkrečiai įvyko su transporto priemone, kur ji yra, nežino. Transporto priemonė buvo apdrausta „HDI“ draudimu. Daugiau jis neturėjo ką paaiškinti. (7 t., b. l. 87–93).
Pagal pranešimą prie 2018 m. kovo 27 d. Europos tyrimo orderio, atlikus tyrimą, nustatyta, kad lengvasis automobilis Mercedes Benz A220 GDI, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas pirmą kartą kaip lizinginė transporto priemonė nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. spalio 5 d. H. S. vardu. Lizingo teikėjas buvo „Mercedes Benz Bank“ Service Center GmbH Otto-Braun-Strabe 78, Berlynas. Transporto priemonę apdraudė (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 13 d. apie 1.57 val. padegta stovėjusi transporto priemonė. Vėliau lizingo teikėjas pasiėmė transporto priemonę (visiškai sugadintą prekę) ir ją nuvertino (6 t., b. l. 48–194, 7 t., b. l. 1–20, 27–195).
SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo 2016 m. liepos 25 d. pranešime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama D. A., 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi dėl dviejų lengvųjų automobilių Mercedes Benz A220 CDI ir Land Rover Range Evoque finansavimo. Šiuo tikslu 2016 m. gegužės 16 d. tarp SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos dvi finansinio lizingo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo lengvąjį automobilį Mercedes Benz A220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė UAB (duomenys neskelbtini) pagal finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis ir valdyti už užmokestį (sudarė grįžtamojo lizingo sandorį). Lietuvos filialo finansuojama suma pagal šią sutartį buvo 21 598,50 Eur. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Land Range Rover Evoque, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pardavė UAB (duomenys neskelbtini) pagal finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis ir valdyti už užmokestį (sudarė grįžtamojo lizingo sandorį). Lietuvos filialo finansuojama suma pagal šią sutartį buvo 35 574,00 Eur. Finansuojama suma pagal abi finansinio lizingo sutartis buvo pervesta į „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88).
SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo 2017 m. gegužės 30 d. pranešime pateikta informacija, kad SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo darbuotojas I. M. 2016 m. gegužės 16 d. pasirašė su UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus D. A., finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 18 dieną lizingo objektai – Land Rover Range Rover Evoque (id. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Mercedes Benz A220 CDI (id. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perregistruoti VĮ „Regitra“ Kauno filialo transporto registre nurodant turto savininką SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, o naudotoją UAB (duomenys neskelbtini). Pagal 2016 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas 2016 m. gegužės 19 d. atliko mokėjimo pavedimą UAB (duomenys neskelbtini). Pasirašymo vieta buvo Vilniuje Konstitucijos pr. 29, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo patalpose (1 t., b. l. 116).
SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo 2017 m. gegužės 22 d. elektroniniu pranešimu atsiųsta 2016 metų galimai balandžio mėnesio galimai 6 dienos (data koreguota rašymo priemone) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pardavėjas I. T. parduoda pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) automobilį Land Rover Range Rover Evoque, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 51 000 Eur (1 t., b. l. 118–125).
SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo 2016 m. rugsėjo 19 d. elektroniniame pranešime nurodyta, kad įmonė nutraukė lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė sutartyse nustatytų mokėjimų įsipareigojimų, o visos kitos priemonės skolos išieškojimui panaudotos. Automobiliai negrąžinti (1 t., b. l. 91–119).
SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo 2018 m. sausio 24 d. pranešime nurodyta, kad įmonė perėmė iš Nyderlandų policijos automobilius: Land Rover Range Rover Evoque (id. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Mercedes Benz A220 CDI (id. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie pranešimo pateiktos perimtų automobilių specialistų išvados, kuriose nurodyta:
– tyrimui pateikto automobilio Land Rover Range Rover Evoque identifikacinis numeris standartinėje šio automobilio modelio VIN ženklinimo vietoje yra panaikintas. VIN yra pažymėtas ant lentelės, pritvirtintos automobilio salono kairėje pusėje už priekinio stiklo. Originalus tyrimui pateikto automobilio identifikacinis numeris VIN yra (duomenys neskelbtini) ;
– tyrimui pateikto automobilio Mercedes Benz A220CDI VIN (duomenys neskelbtini) yra pakeistas, perkalant visą identifikacinį numerį. Originalus tyrimui pateikto automobilio identifikacinis numeris VIN yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126–128).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2017 m. balandžio 10 d. pranešime nurodyta, kad gautas pranešimas iš SIRENE Nyderlandų Karalystės NS apie šioje šalyje sulaikytą automobilį Mercedes Benz A220 CDI, VIN: (duomenys neskelbtini). Pranešime informuojama, kad automobilis buvo sulaikytas 2017 m. kovo 23 d. Amsterdame atliekant tyrimą dėl automobilių kontrabandos (10 t, b. 1. 125).
VĮ „Regitra“ 2017 m. gegužės 29 d. pranešime nurodyta, kad pagal „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių“ 111 punktą, archyvuose saugomos dokumentų kopijos, todėl transporto priemonės Land Rover Range Rover Evoque, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris SALVN2BG4FH956193, I. T. ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo originalios pirkimo pardavimo sutarties pateikti negali (2 t., b. l. 34).
Pagal VĮ „Regitra“ 2017 m. birželio 20 d. pranešimą, 2016 m. gegužės 2 d. automobilio Land Rover Range Rover Evoque, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp I. T. ir UAB (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur sumai (2 t., b. l. 37–38).
VĮ „Regitra“ 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimu pateikti dokumentai:
Šalies argumentai
2016 m. balandžio 4 d. prašymas dėl transporto priemonės registracijos, kuriame nurodyta, kad D. A. pateikė prašymą dėl automobilio Mercedes Benz A220 CDl (id. Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Pateikti tokie dokumentai:
1) Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos liudijimas (II dalis) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas automobiliui Mercedes Benz A220 CDI, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini);
2) Vokietijos, Federacinės Respublikos registracijos liudijimas (I dalis) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas automobiliui Mercedes Benz A220 CDI, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini);
Šalies argumentai
3) automobilio Mercedes Benz, identifikacinis numeris WDD (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartis, kurioje nurodyta, kad 2016 m. kovo 25 d. pardavėjas – S. H. pardavė pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) automobilį Mercedes Benz, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41–47).
Žemesnės instancijos teismas
VĮ „Regitra“ 2018 m. balandžio 13 d. pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 23 d. su raštu Nr. (1.5)-24-1433 buvo išsiųsta pirkimo–pardavimo dokumento, nuskenuoto nuo 2016 m. kovo 25 d. Kaufvertrag originalo, kopija (originalus dokumentas archyve nesaugomas, vadovaujantis „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių“ 111 punktu). 2016 m. kovo 25 d. Kaufvertrag originalų pirkimo–pardavimo dokumentą 2016 m. balandžio 4 d. registracijai pateikė UAB (duomenys neskelbtini) savininkas D. A. (2 t., b. l. 68).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2017 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1583 nurodyta, kad tirti pateiktų dviejų vokiškų transporto priemonės registracijos liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotų 2014 m. spalio 30 d. automobiliui Mercedes Benz A220 CDI, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), blankai yra atspausdinti pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, jie yra tikri. Tirti pateiktuose dviejuose vokiškuose transporto priemonės registracijos liudijimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išduotuose 2014 m. spalio 30 d. automobiliui Mercedes Benz A220 GDI, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirminiai rekvizitai nepakeisti (2 t., b. l, 72–75).
Šalies argumentai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2017 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1666 nurodyta, kad tirti pateiktame prašyme dėl transporto priemonės registracijos 2016 m. balandžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Prašymą teikiančio asmens“ (dėl automobilio Mercedes Benz A220 GDI įregistravimo), esantį D. A. vardu pasirašytą parašą tikriausiai pasirašė pats D. A.. Kategoriškai atsakyti į klausimą nėra galimybės dėl D. A. parašų variacijos, tyrimo metu nustatytų besiskiriančių požymių. Atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktame 2016 m. kovo 25 d. dokumente „Kaufvertrag“, skiltyje „Unterschrift des Käufers“, esantį D. A. vardu pasirašytą parašą pasirašė D. A., nėra galimybės, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad parašas yra pasirašytas ne rašomąją priemone, tačiau atliktas panaudojus technines priemones – elektrografinį spausdinimo įrenginį, todėl tokie parašai nėra rašysenos tyrimo objektai ir rašysenos tyrimai parašus atlikusio ašmens identifikavimui neatliekami (2 t., b. l. 81–84).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą, automobiliui Land Rover Range Rover Evoque, VIN: (duomenys neskelbtini), UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ priklausančioje stotyje, esančioje Kaune, Taikos pr. 116H, 2015 m. birželio 25 d. buvo atlikta automobilio, įvežto iš ne ES šalies, ekspertizė ir techninė apžiūra. Pagal turimų dokumentų įrašus, ekspertizei automobilį pateikė A. J.. Papildoma informacija apie asmenį pateikiama pridedamuose prieduose. Automobilis buvo pripažintas tinkamu registruoti, išduota ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 4 d. atliktas šio automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelės keitimas, išduotas techninės apžiūros kortelės dublikatas Nr. (duomenys neskelbtini). Į techninių apžiūrų informacinę sistemą įvestas pateikto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojo pažymėjimas, išduotas R. S. vardu).
Automobiliui Mercedes Benz A220, VIN: (duomenys neskelbtini), ketinamos registruoti transporto priemonės techninė apžiūra atlikta 2016 m. balandžio 2 d. Į techninių apžiūrų informacinę sistemą įvestas vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojo pažymėjimas, išduotas L. V. vardu). Daugiau informacijos apie asmenį, pateikusi automobilį į techninę apžiūrą neturi (2 t., b. l. 87–92).
AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. rugsėjo 19 d. pranešime nurodyta, kad automobiliui Land Rover Range Rover Evoque, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. vasario 5 d. sudarė I. T.. Automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarčių nebuvo sudaryta (2 t., b. l. 107).
„Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 2017 m. rugsėjo 26 d. pranešime nurodyta, kad automobiliai Land Rover Range Rover Evoque, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apdraustas laikotarpiui nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d.), ir Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (laikotarpiui 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.) buvo drausti UAB (duomenys neskelbtini) vardu (2 t., b. l, 108–112).
Iš „If Insurance AS filialas“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. pranešimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 8 d. tarp draudimo bendrovės ir I. T. buvo sudaryta draudimo sutartis automobiliui Land Rover Range Rover Evoque, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarčių nebuvo sudaryta. (2 t., b. l. 113–119).
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2017 m. rugsėjo 15 d. pranešime nurodyta, kad I. T. kreipėsi į draudimo bendrovė dėl draudimo sutarties sudarymo automobiliui Land Rover Range Rover Evoque, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau automobilio nedraudė. 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. balandžio 2 d. draudimo bendrovėje automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudė R. S. (2 t., b. 1. 120–124).
„Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo 2017 m. rugpjūčio 25 d. pranešime nurodyta, kad 2016 m. vasario 5 d. buvo teirautasi dėl automobilio Land Rover Range Rover Evoque (kurio valdytoju nurodytas I. T.), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. balandžio 18 d. buvo teirautasi dėl automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio valdytoju nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) draudimo, tačiau sutartys sudarytos nebuvo. (2 t., b. 1. 127).
Iš UAB „Kautra“ 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimo matyti, kad 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. siuntėjas UAB (duomenys neskelbtini) išsiuntė gavėjui I. T. siuntas. Siuntos gautos išsiuntimo dienomis (8 t., b. l. 18–19).
2016 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo I. T. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“. Apžiūros metu užfiksuoti susirašinėjimai su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) apie VĮ „Regitra“, išsiuntimą, susisiekimą (8 t., b. l. 36–39).
Iš 2016 m. gruodžio 19 d. elektroninio pranešimo matyti, kad I. T. atsiuntė susirašinėjimus tarp I. T. ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriuose matyti, kad I. T. vardu buvo prašoma nutraukti UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir I. T. dėl automobilio Range Rover Evoque, VIN (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniame pranešime nurodyta, kad direktorius, grįžęs iš komandiruotės, spręs problemas pats (8 t., b. 1. 41).
VĮ „Regitra“ prašymus dėl automobilio Mercedes Benz registracijos iš UAB (duomenys neskelbtini) į SIA (duomenys neskelbtini) vardu pateikė nukentėjusysis I. T. (9 t., b. l. 3–4). I. T. buvo suteikti įgaliojimai UAB (duomenys neskelbtini) ir SIA (duomenys neskelbtini) atlikti transporto priemonės registraciją (9 t., b. l. 6–7).
Policijos informacinės sistemos Juridinio asmens duomenimis, nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. A. pardavė įmonę Ukrainos piliečiui V. R.. Nuo 2018 m. kovo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) teisinis statutas – bankrutavusi (bankroto administratorius – UAB „Bankrupta“) (2 t., b. l. 140–142).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Bankrupta“ 2018 m. balandžio 11 d. elektroniniu pranešimu pateikė dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimu, pranešimu, kuriame nurodyta, kad nė vienas UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organas su administratoriumi nebendradarbiavo, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, turtas neperduoti (2 t., b. l. 145, 146–147).
Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 10 d. pranešime nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktu, UAB (duomenys neskelbtini) mokestiniai patikrinimai laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. nebuvo atlikti. 2017 m. balandžio 19 d. atliktas mokestinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad mokėtojas mokestinio tyrimo metu neatvyko, nebendravo, buhalterinių apskaitos dokumentų nepateikė. Tiriamuoju laikotarpiu mokėtojo PVM deklaracijose deklaruota veikla – krovininis kelių transportas (veiklos kodas pagal EVRK 49.41.00). Dėl nepateiktų mokėtojo buhalterinių apskaitos dokumentų nebuvo galima visiškai nustatyti mokėtojo deklaruotos veiklos bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaruotų duomenų pagrįstumo. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 10 d. turimais duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), nepateikusi gaunamų/išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų už 2016 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio mėn., metinės pelno mokesčio deklaracijos ((duomenys neskelbtini) už 2016 m., mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų (FR0572) už 2017 m. sausio–spalio mėn. Pagal patelktus mokestinės atskaitomybės duomenis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) valstybės (savivaldybės) biudžetui ir fondams mokestinių nepriemokų neturėjo (3 t., b. l. 60–78).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 3-lojo skyriaus 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, susipažinus su UAB (duomenys neskelbtini) „SEB“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. nustatyta, kad 2016 m. gegužės 19 d. SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) „56 872 Eur 50 ct“, kurie buvo naudojami sumokant už įsigytas prekes, paslaugas, dalį jų išgryninant ir pan. Duomenų apie tai, kad dalis gautų pinigų būtų pervesta I. T. negauta.
AB „SEB“ banko 2017 m. sausio 24 d. pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išraše užfiksuotas 20 000 Eur pervedimas UAB (duomenys neskelbtini), įvardijant bankinį pavedimą „Laikina paskola“.
AB „SEB“ 2017 m. sausio 24 d. banko pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išraše užfiksuotas grynųjų pinigų – 23 000 Eur sumos išmokėjimas D. A..
2017 m. rugsėjo 1 d. AB „DnB“ banko pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išraše (laikotarpis nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.) užfiksuotas 20 000 Eur panaudojimas (4000 Eur „automobilio pirkimui“, 500 Eur „grynųjų pinigų nurašymas kortele“ ir 15 356 Eur „grynųjų pinigų išmokėjimas pagal čekių knygeles“) (3 t., b. l. 102–112, 121–123, 146–156).
Policijos informacinės sistemos Juridinio asmens duomenimis, nuo 2018 m. kovo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) teisinis statutas – bankrutavusi (bankroto administratorius – UAB „Lideires“ (3 t., b. l. 124–127).
UAB „Lideres“ 2018 m. balandžio 5 d. pranešime nurodyta, kad nė vienas įmonės valdymo organas su administratoriumi nebendradarbiavo, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, turtas neperduoti (3 t., b. l. 130).
Žemesnės instancijos teismas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2018 m. liepos 25 d. specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta:
1) užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad „atliekant ikiteisminį tyrimą negauta duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų tikslią buvimo vietą. Dokumentiniam tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. Dokumentinio tyrimo metu nenustatyta, ar bendrovėje buhalterinės apskaitos registrai laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. buvo pildomi. UAB (duomenys neskelbtini) deklaruotos veiklos: kitų, niekur nepriskirtų mašinų, įrangos ir materialiųjų vertybių nuoma ir išperkamoji nuoma (EVRK kodas 77.39), krovininis kelių transportas (EVRK kodas 49.41) ir variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimu (EVRK kodas 4.53). Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 7 dalies nuostatas „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad už 2016 m. 1 ketv. buvo sudaryta Pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas. Įrašai tiek į balanso lentelę, tiek į pelno nuostolių ataskaitą daromi iš apskaitos registrų, todėl daroma išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) darė įrašus iš apskaitos dokumentų, tačiau jų neišsaugojo. Pateiktoje Pelno nuostolių ataskaitoje už 2016 m. 1 ketvirtį fiksuota 56 700 Eur pardavimo pajamų, todėl pripažįstama, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą, tačiau kadangi tiriamojo laikotarpio pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir buhalterinės apskaitos registrai dokumentiniam tyrimui nepateikti, negalima nustatyti kokia veikla buvo vykdoma. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registrui nepateikė 2016 ir 2017 metų finansinių ataskaitų. Kadangi minėti dokumentai nepateikti, negalima nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) buvo vedama pradelstų įsiskolinimų, kitų įsipareigojimų, ilgalaikio ir trumpalaikio turto, atsargų apskaita, todėl negalima visiškai ar iš dalies įvertinti bendrovės mokumo vadovaujantis 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo Nr. 1K-216 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 8 dalies nuostatomis;
2) dokumentiniam tyrimui pateikta UAB (duomenys neskelbtini) Pelno nuostolių ataskaita už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir už 2016 m. 1 ketvirtį bei Balansas už laikotarpius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir už 2016 m. 1 ketvirtį, kuriuose nurodyta:
– Pelno nuostolių ataskaitoje už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad pardavimo pajamos 2015 metais buvo 166 800 Eur, veiklos sąnaudos 54 990 Eur, kita veikla 882 250 Eur, pelnas prieš apmokestinimą 200 060 Eur, pelno mokestis 9836 Eur, grynasis pelnas 190 224 Eur;
– Pelno nuostolių ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d. nurodyta, kad pardavimo pajamos 2016 m. 1 ketv. buvo 56 700 Eur, pardavimo savikaina 6520 Eur, veiklos sąnaudos 18 786 Eur, pelnas prieš apmokestinimą 31 394 Eur;
– Balanse už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turto vertė 2015 m. 284 256 Eur (ilgalaikis turtas 248 963 Eur, trumpalaikis turtas 35 293 Eur), nuosavas kapitalas 193 120 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 91 136 Eur;
– Balanse už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d. nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)turto vertė 2015 m. 1 ketv. 315 675 Eur (ilgalaikis turtas 248 963 Eur, trumpalaikis turtas 66 712 Eur), nuosavas kapitalas 224 514 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 91 161 Eur;
Minėti dokumentai juridinių asmenų registrui nepateikti. Dokumentiniam tyrimui nepateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir buhalterinės apskaitos registrai, todėl visiškai negalima nustatyti ar minėti Balansai ir Pelno nuostolių ataskaitos buvo sudarytos teisingai. Jei Balansas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytas teisingai, tai tiriamojo laikotarpio pradžiai (2016 m. sausio 1 d.) UAB (duomenys neskelbtini)turtas sudarė 284 256 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 911 36 Eur, t. y. 32 % į balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės pardavimo dienai (2016 m. rugpjūčio 5 d.) visiškai negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)turto ir įsipareigojimų, kadangi dokumentiniam tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, nepateiktos finansinės ataskaitos už 2016 metus ar už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)juridinių asmenų registrui nepateikė 2016 ir 2017 metų finansinių ataskaitų. Nepateikdama metinių finansinių ataskaitų VĮ „Registrų centras“ UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo „Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybes įstatymo 27 straipsnio „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ nuostatas už finansinių ataskaitų sudarymą atsakingas bendrovės vadovas: „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padaryta žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) vadovais tiriamuoju laikotarpiu buvo: nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. D. A., nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. V. R..
Ikiteisminiam tyrimui pateikti tik dviejų transporto priemonių įsigijimo dokumentai, pagal kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) įsigytas automobilis Land Rover Range Rover Evoque (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. balandžio 6 d. sutartį už 51 000 Eur arba pagal 2016 m. gegužės 2 d. sutartį už 20 000 Eur iš I. T. bei automobilis Mercedes Benz (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2016 m. kovo 25 d. sutartį už 35 000 Eur iš S. H. (adresas (duomenys neskelbtini)). Minėtos transporto priemonės pagal 2016 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 705230701-02 perleidžiamos SIA (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialui. Bendra turto vertė – 81 675 Eur. Pagal 2016 m. gegužės 16 d. sutartis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) minėtos transporto priemonės yra lizinguojamos, lizinguojama suma – 56 872,50 Eur. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini)buhalteriniai apskaitos dokumentai nepateikti ir jų buvimo vieta nėra žinoma, todėl negalima visiškai nustatyti, ar minėtų transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo sandoriai buvo apskaityti UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos registruose bei ar tai darė įtaką bendrovės mokumui;
3) pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) banko išrašus nustatyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. (bendrovėje transporto priemonių įsigijimas fiksuotas 2016 m. balandžio ir gegužės mėn.) bendrovės banko sąskaitoje buvo 0,47 Eur likutis. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. įmokėta 260 Eur grynais pinigais, 56 872,50 Eur gauta iš SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo bei patirta 56 828,97 Eur išlaidų, iš kurių 4817,78 Eur pervesta „Citadele“ lizingui, 3000 Eur išimta grynais pinigais per bankomatus (1800 Eur išimta 2016 m. gegužės 22 d., 1200 Eur išimta 2016 m. gegužės 28 d.), 20 000 Eur pervesta UAB (duomenys neskelbtini) su nuoroda „laikina paskola“, 23 000 Eur išmokėta D. A., 6011,19 Eur kitos išlaidos (už buhalterinės apskaitos tvarkymą, statybines medžiagas, draudimų, patalpų nuomą ir kt.), likutis 2016 m. gegužės 31 d. 303,54 Eur. Iš pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) banko išrašų nustatyta, kad bendrovė tiriamuoju laikotarpiu banko sąskaitose neturėjo pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su minėtų automobilių pardavėjais, t. y. be iš SIA (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialo pervestų 56 872,50 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) 2010 Eur įnešta grynais pinigais, 1,51 Eur kitos įplaukos. Daugiau įplaukų tiriamuoju laikotarpiu negauta. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai apskaitos dokumentai nepateikti ir jų buvimo vieta nėra žinoma, todėl negalima visiškai nustatyti koks buvo grynųjų pinigų likutis tiriamojo laikotarpio pradžiai, pabaigai, kiek lėšų buvo įmonės kasoje 2016 m. balandžio–gegužės mėn., ar kasoje buvo pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su minėtų automobilių savininkais. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai apskaitos dokumentai nepateikti ir jų buvimo vieta nėra žinoma, todėl visiškai negalima nustatyti ar UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuotas atsiskaitymas už nurodytus automobilius;
Žemesnės instancijos teismas
4) dokumentiniam tyrimui pateiktos sutartys tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas:
– 2016 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta pirkėjas SIA (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialas, pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini), lizingo gavėjas UAB (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nurodytas sutarties dalykas – naudoti lengvieji automobiliai (toliau – turtas) Mercedes Benz A220 GDI (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Land Rover Range Rover Evoque (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavėjas įsipareigoja pirkėjui parduoti, o pirkėjas įsigyti iš pardavėjo turtą. Įgytą turtą pirkėjas perduoda naudotis ir valdyti lizingo gavėjui pagal finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bendra turto vertė – 81 675 Eur: Mercedes Benz A220 GDI – 30855 Eur, Land Rover Range Rover Evoque – 50 820 Eur. Lizingo gavėjas apmoka pradinį įnašą ir sutarties administravimo mokestį. Sutartyje nurodytas pirkėjas SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, yra parašas, pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus D. A. spaudas, yra parašas, lizingo gavėjas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus D. A. spaudas, yra parašas;
– 2016 m. gegužės 16 d. finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas lizingo gavėjas UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. A., lizingo davėjas SIA (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialas, atstovaujama jaunesniojo pardavimų vadovo I. M. ir Vidaus kontrolės specialistės R. K., pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. A.. Minėtoje sutartyje nurodytas lizingo objektas lengvasis automobilis Land Rover Range Rover Evoque, pag. data 2015, 113 Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina 50 820 Eur, lizingo periodas 60 mėn., pradinė įmoka 15 246 Eur, finansuojama suma 35 574 Eur, administravimo mokestis 150 Eur.
Prie minėtų sutarčių pateiktas 2016 m. gegužės 16 d. Tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktas, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gegužės 16 d. šalys sudarė minėtą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią lizingo davėjas SIA (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialas yra įsipareigojęs nupirkti iš pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) nurodytą turtą siekiant perduoti minėtą turtą lizingo gavėjui naudotis ir valdyti lizingo laikotarpiu pagal sudarytas finansinio lizingo sutartis SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas ir UAB (duomenys neskelbtini) susitarė atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (užskaitą). Atlikus įskaitymą, tai laikoma, kad lizingo gavėjo UAB (duomenys neskelbtini)prievolės sumokėti lizingo davėjui SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas lizingo sutartyje nurodyto pradinio įnašo dalies sumą (9406,50 Eur ir 15 396,00 Eur), sudarančią užskaitos sumas, tinkamu įvykdymu. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) (lizingo gavėjas) nemoka pradinio įnašo bei administracinių mokesčių, o SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas (lizingo davėjas) nemoka lizingo sutartyje nurodytos turto pirkimo kainos dalies. Skirtumas tarp turto vertės ir atliktų užskaitų 56 872,50 Eur (81 675-9406,50-15 396,00) 2016 m. gegužės 19 d. pervesta į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu bankiniais mokėjimo pavedimais nebuvo fiksuota įmokų SIA (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialui. Kadangi buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti, visiškai nėra galimybės nustatyti, ar pagal minėtas sutartis UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė per kasą grynais pinigais;
5) pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) banko išrašus nustatyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. bendrovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke buvo 0,47 Eur likutis, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. įmokėta 260 Eur grynais pinigais, 56 872,50 Eur gauta iš SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo bei patirta 56 828,97 Eur išlaidų, iš kurių 4817,78 Eur pervesta „Citadele“ lizingui, 3000 Eur išimta grynais pinigais, 20 000 Eur pervesta UAB (duomenys neskelbtini) su nuoroda „laikina paskola“, 23 000 Eur išmokėta D. A., 6011,19 Eur kitos išlaidos (už buhalterinės apskaitos tvarkymą, statybines medžiagas, draudimą, patalpų nuomą ir kt.), likutis 2016 m. gegužės 31 d. 303,54 Eur. Kadangi buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti, visiškai negalima nustatyti, ar iš lizingo bendrovių gautų lėšų panaudojimas pagrįstas buhalteriniais apskaitos dokumentais;
6) pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) banko išrašus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės mėn. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur su nuoroda „laikina paskola“. Kadangi buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti, visiškai negalima nustatyti, ar realiai buvo suteikta paskola UAB (duomenys neskelbtini) bei ar ji pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais. Kadangi buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti, visiškai negalima nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) yra gavusi/suteikusi paskolų D. A., Ž. A. bei ar jos pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais. Informacinių duomenų bazių duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė Juridinių asmenų duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (FR071 1) formos;
7) pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VI11-1835 37 straipsnio 12 dalies nuostatas „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) vadovais tiriamuoju laikotarpiu buvo: nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. D. A., nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. V. R.. Dokumentiniam tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio kasos knyga, kasos išlaidų, kasos pajamų orderiai, kiti kasos dokumentai, buhalterinės apskaitos registras „Kasa“. Dokumentinio tyrimo metu nenustatyta, ar bendrovėje registrai ir kasos knyga nurodytu laikotarpiu buvo pildomi (4 t., b. l. 94–113).
Pagal UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, D. A. įsteigė minėtą įmonę, 2016 m. rugpjūčio 5 d. akcijos perleistos V. R.. (3 t., b. 1. 3–48). Pateikti tokie dokumentai
– nuo 2009 m. kovo 25 d. vienasmenis valdymo organas – UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. A. (3 t., b. l. 5);
– UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas – D. A. (3 t., b. l. 6);
– 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienintelio akcininko sprendimas atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų D. A. paskiriant į pareigas V. R. (3 t., b. l. 28);
Žemesnės instancijos teismas
– nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienasmenis valdymo organas – UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. R. (3 t, b. l. 32);
– UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas – V. R. (3 t., b. l. 33).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo, be kita ko, didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.
BK 182 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.
Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma tik civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį, ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-108-788/2018 ir kt.).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pasitvirtino tik iš dalies.
D. A. šioje byloje kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, apgaule savo naudai užvaldė didelės vertės svetimą nukentėjusiojo P. M. 18 600 Eur vertės turtą – automobilį Mercedes Benz A220 GDI, nukentėjusiojo I. T. 39 000 Eur vertės turtą – automobilį Land Rover Range Rover Evoque, lizingo bendrovės SIA (duomenys neskelbtini) 56 872,50 Eur vertės turtą – pinigines lėšas.
Teismas pirmiausia pasisakys dėl D. A. pareikšto kaltinimo dalies, susijusios su P. M. priklausančio turto (automobilio Mercedes Benz A220 GDI) įgijimu apgaule.
D. A. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. nuo kovo mėn. iki gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apgaule, t. y. turėdamas išankstinį ketinimą neatsiskaityti, per R. S. pasiūlė P. M. jo vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), parduoti P. M. priklausantį automobilį Mercedes Benz A220 CDI, 18 600 Eur vertės, po to, P. M. per R. S. perdavus automobilį ir automobilio Vokietijos Federacinės Respublikos techninį pasą D. A., šis, nebūdamas minėto automobilio savininkas ir neturėdamas jokio įgaliojimo veikti automobilio savininko P. M. vardu, 2016 m. balandžio 4 d. VĮ „Regitra“, esančioje Vilniuje, Lentvario g. 7, pateikdamas automobilio dokumentus: Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos liudijimą, I dalį Nr. (duomenys neskelbtini), II dalį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. kovo 25 d. pirkimo sutartį „Kaufvertrag“, įregistravo automobilį UAB (duomenys neskelbtini) vardu.
Nukentėjusysis P. M. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad jis 2015 m. lapkričio mėn. įsigijo nestipriai apgadintą automobilį Mercedes Benz Kauno turguje siekdamas jį sutaisyti, parduoti už didesnę pinigų sumą ir taip užsidirbti. Susitikęs R. S., nukentėjusysis, bekalbėdamas su liudytoju, prasitarė, kad nori parduoti minėtą transporto priemonę. Pasak nukentėjusiojo, R. S. po tam tikro laiko užsiminė, kad rastas pirkėjas – UAB (duomenys neskelbtini). Kita vertus, liudytojas R. S. bylą nagrinėjant teisme tvirtino, kad būtent jis pats susidomėjo automobiliu Mercedes Benz ir norėjo šią transporto priemonę įsigyti. Dėl šios priežasties R. S. kreipėsi į D. A., UAB (duomenys neskelbtini) vadovą, dėl automobilio Mercedes Benz lizingavimo galimybės. Nukentėjusysis P. M. teisiamųjų posėdžių metu kategoriškai nepatvirtino, kad jis žinojo, jog būtent R. S. norėjo disponuoti minėta transporto priemone, t. y. valdyti ją ir naudotis. To nukentėjusysis nenurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (8 t., b. l. 151–153). Taigi P. M. ir R. S. parodymai dėl minėtos aplinkybės nėra visiškai nuoseklūs. Šiame kontekste pasakytina, kad kaltinimo teiginys, jog D. A. per R. S. pasiūlė P. M. kaltinamojo vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) parduoti P. M. priklausantį automobilį Mercedes Benz, nėra teisingas. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pats savaime nežinojo, jog P. M. siekia parduoti minėtą transporto priemonę. Nėra abejonių, kad apie automobilį Mercedes Benz kaltinamasis sužinojo būtent iš R. S.. Pats liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis kreipėsi į D. A. dėl automobilio Mercedes Benz lizingavimo galimybės. Taigi iniciatyva kontaktuoti su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu dėl aptariamos transporto priemonės buvo iš R. S. pusės.
Pasak nukentėjusiojo, kadangi R. S. sakė, jog rado automobilio pirkėją, todėl P. M. atidavė transporto priemonę R. S.. P. M. nesurašė transporto priemonės perdavimo akto, neišdavė R. S. įgaliojimo ar neįformino automobilio Mercedes Benz perdavimo R. S. kitokiu būdu. Tokį savo elgesį nukentėjusysis motyvavo tuo, kad jis pasitikėjo R. S.. Teismo manymu, nukentėjusiojo elgesys, kai jis perdavė kitam asmeniui, nors ir pažįstamam, gana vertingą transporto priemonę be jokio tokį faktą patvirtinančio dokumento, laikytinas neatsakingu ir rizikingu. Šiame kontekste pasakytina, kad P. M., prieš perduodamas automobilį Mercedes Benz R. S., nebendravo su galimo pirkėjo UAB (duomenys neskelbtini), apie kurį R. S. užsiminė jam, atstovu. Nukentėjusiojo elgesys, kai jis tiesiogiai nebendrauja su galimu pirkėju, siekdamas sužinoti automobilio pirkimo–pardavimo sąlygas (pavyzdžiui, kada norima pirkti transporto priemonę, kiek konkrečiai už ją ruošiamasi mokėti ir pan.), taip pat net nesidomi susitikimo su galimu pirkėju galimybėmis, o pasitiki tik kito asmens, kuriam buvo perduotas automobilis, teiginiais, yra nelogiškas. Šiame kontekste pasakytina, kad, pasak P. M., po automobilio Mercedes Benz perdavimo R. S. nukentėjusysis daugiau nebematė transporto priemonės. Kita vertus, tas pats nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis neturėjo jokių pretenzijų R. S., kai šis pareiškė, kad transporto priemonė dingo. Tokia P. M. pozicija yra visiškai nelogiška. Pirma, būtent R. S. surado galimą pirkėją UAB (duomenys neskelbtini), kaip įvardijo nukentėjusysis. Antra, P. M., kol savarankiškai nebandė su pretenzijomis kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini), žinojo apie tolimesnę automobilio Mercedes Benz disponavimo eigą tik iš R. S.. Pasak nukentėjusiojo, R. S. sakė jam, kad transporto priemonės pardavimas gali užtrukti, taip pat kad užtruko transporto priemonės vertinimas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad P. M., sužinojęs tokią informaciją, ėmėsi konkrečių veiksmų, kad iš karto išsiaiškintų situaciją su UAB (duomenys neskelbtini). R. S. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad automobilio Mercedes Benz perdavimas D. A. nebuvo įformintas kokiu nors būdu. Teismas vėlgi pažymi, kad toks liudytojo elgesys disponuojant gana brangia transporto priemone yra neatsakingas ir nerūpestingas. Kiekvienas sąžiningas, rūpestingas ir protingas asmuo imtųsi priemonių, kad daikto perdavimas kitam asmeniui atsispindėtų kokio nors pobūdžio dokumente, jog vėliau būtų galima reikšti pretenzijas, jeigu jos iškiltų ateityje.
Teismas pabrėžia, kad P. M. kaip su automobiliu Mercedes Benz susijęs asmuo (savininkas) yra užfiksuotas vieninteliame dokumente – 2015 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp SIA (duomenys neskelbtini) ir P. M. dėl automobilio Mercedes Benz įgijimo (8 t., b. l. 160–164, 167–172). Jokiuose kituose dokumentuose šis nukentėjusysis nefigūruoja. Byloje nustatyta, kad automobilio Mercedes Benz techninę apžiūrą atliko ne P. M. ar R. S., kuriam nukentėjusysis perdavė transporto priemonę, bet R. S. padedantis L. V. (2 t., b. l. 87–92). Šis asmuo teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nugabeno automobilį Mercedes Benz į techninę apžiūrą R. S. prašymu. To neneigė ir pats R. S.. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ duomenimis, automobilį Mercedes Benz 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. balandžio 2 d. draudimo bendrovėje draudė R. S. (2 t., b. 1. 120–124). P. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pasiliko sau minėtą pirkimo–pardavimo sutartį ir jos neperdavė R. S.. VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, D. A. pateikė prašymą dėl automobilio Mercedes Benz įregistravimo UAB (duomenys neskelbtini) vardu pateikdamas automobilio Mercedes Benz pirkimo sutartį, kurioje nurodyta, kad 2016 m. kovo 25 d. pardavėjas – S. H. pardavė pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) automobilį Mercedes Benz (2 t., b. l. 41–47). Be šios sutarties VĮ „Regitra“ buvo pateikti taip pat kiti dokumentai: 1) Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos liudijimas (II dalis) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas automobiliui Mercedes Benz A220 CDI, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) Vokietijos, Federacinės Respublikos registracijos liudijimas (I dalis) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas automobiliui Mercedes Benz A220 CDI, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41–47). Teismo vertinimu, D. A. savaime negalėjo disponuoti šiais dviem dokumentais. Nėra abejonių, kad kaltinamasis gavo juos iš R. S., kaip P. M. tarpininko. Kaltinime nurodyta, kad D. A., nebūdamas automobilio Mercedes Benz savininkas ir neturėdamas jokio įgaliojimo veikti automobilio savininko P. M. vardu, 2016 m. balandžio 4 d. VĮ „Regitra“, esančioje Vilniuje, Lentvario g. 7, pateikdamas automobilio dokumentus: Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos liudijimą, I dalį Nr. (duomenys neskelbtini), II dalį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. kovo 25 d. pirkimo sutartį „Kaufvertrag“, įregistravo automobilį UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Kita vertus, teismas pastebi, kad pats P. M. neišdavė jokio dokumento (pavyzdžiui, įgaliojimo) R. S., kad šis galėtų perduoti trečiajam asmeniui tiek automobilį Mercedes Benz, tiek su juo susijusius dokumentus. Akivaizdu, kad jau paties R. S. tokie veiksmai yra rizikingi P. M. interesams. Šiame kontekste taip pat pasakytina, kad R. S., jei galima tikėti jo parodymais, buvo suinteresuotas automobilio Mercedes Benz lizingavimu, o jis pažinojo D. A., kuris galėtų UAB (duomenys neskelbtini) vardu išsilizinguoti tokią transporto priemonę. Šiuo atveju teismas mano, kad negalima daryti išvados, kad D. A. įregistravo automobilį Mercedes Benz UAB (duomenys neskelbtini) vardu visiškai be P. M. žinios, juolab jo interesais veikė R. S..
Pastebėtina, kad byloje apskritai nėra sudarytos automobilio Mercedes Benz pirkimo–pardavimo sutarties tarp P. M. ir UAB (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad jeigu nukentėjusysis ir minėtos bendrovės atstovas D. A. iš tiesų norėtų sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį tarpusavyje, tokio pobūdžio dokumentas būtų pasirašytas, taip pateiktas VĮ „Regitra“. Galiausiai byloje nustatyta, kad VĮ „Regitra“ prašymus dėl automobilio Mercedes Benz registracijos iš UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei SIA (duomenys neskelbtini)pateikė ne P. M., o jo draugas nukentėjusysis I. T. (9 t., b. l. 3–4). Kartu pasakytina, kad būtent I. T., o ne P. M. buvo suteikti įgaliojimai UAB (duomenys neskelbtini) ir SIA (duomenys neskelbtini) atlikti transporto priemonės registraciją (9 t., b. l. 6–7). Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad P. M. draugas I. T., kurį P. M. pažįsta ilgą laiką, palaiko santykius, nepasakojo P. M., kad I. T. buvo įgaliotas perregistruoti automobilį Mercedes Benz iš UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei SIA (duomenys neskelbtini)
D. A. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad apie P. M. sužinojo iš tyrėjų, anksčiau nebuvo su juo bendravęs. Patikimų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis iki lizingo sutarties dėl automobilio Mercedes Benz sudarymo žinojo, jog P. M. yra minėtos transporto priemonės savininkas, nėra. Visos anksčiau aplinkybės leidžia abejoti, ar apskritai norėta, kad būtų išviešinta informacija prieš trečiuosius asmenis, jog P. M. buvo automobilio Mercedes Benz savininkas. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad pagal bylos duomenis, automobilis Mercedes Benz 2015 m. liepos 13 d. Vokietijoje buvo sudegęs (6 t., b. l. 48–194, 7 t., b. l. 1–20, 27–195). Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas L. V., kuris parodė, kad iš R. S. girdėjo, jog automobilis Mercedes Benz buvo degęs, tačiau detaliau nieko nežino. Tokią pačią aplinkybę L. V. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (8 t., b. l. 108–109). Teismas nenustatė priežasčių abejoti aptariamo liudytojo nurodyta aplinkybe, nes ją patvirtina tai, kad, kaip minėta, automobilis Mercedes Benz iš tiesų buvo degęs. R. S. teisiamojo posėdžio metu neigė sakęs L. V. minėtą aplinkybę, tačiau nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais L. V. parodymais. Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad L. V. galėjo sužinoti aptariamą aplinkybę pats, juolab anksčiau išdėstyta, kad R. S. buvo esminis asmuo, bendravęs tiek su P. M., tiek su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. A. dėl automobilio Mercedes Benz. Be to, L. V. buvo R. S. pagalbininkas. Kartu pabrėžtina ir tai, kad P. M. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis pirko automobilį Mercedes Benz Kauno turguje, tačiau iš jo pateiktos 2015 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp SIA (duomenys neskelbtini) ir P. M. dėl automobilio Mercedes Benz įgijimo, matyti, kad šios sutarties sudarymo vieta yra kitoje valstybėje – Latvijoje, Rygos mieste, sutartį UAB (duomenys neskelbtini)vardu pasirašė šios bendrovės direktorė T. T.. Šios sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas (P. M.) nori nusipirkti automobilį, esantį pirkėjo buvimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 162, 170). Šis nukentėjusysis taip pat minėjo, kad jis remontavo automobilį Mercedes Benz, tačiau byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių tokią aplinkybę, taip pat kad jis investavo į šią transporto priemonę.
Kaip minėta, R. S. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad automobilis Mercedes Benz buvo perduotas D. A.. Kita vertus, kaltinamasis tvirtino, kad jis perdavė R. S. už automobilį 19 000 Eur grynaisiais ir leido transporto priemone naudotis R. S.. Po pinigų perdavimo liudytojas išvažiavo automobiliu Mercedes Benz. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės duoti ir ikiteisminio tyrimo metu (11 t., b. l. 66–68). Be R. S. ir D. A. parodymų byloje nėra nė vieno patikimo įrodymo, patvirtinančio jų nurodytas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz buvo surastas 2017 m. kovo 23 d. Nyderlanduose, Amsterdame (10 t., b. 1. 125). Byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis automobilis Mercedes Benz atsidūrė šioje valstybėje.
Taigi anksčiau nustatytos aplinkybės (P. M. ir R. S. parodymų prieštaravimai dėl būsimo automobilio Mercedes Benz savininko; P. M. nerūpestingi veiksmai, kai jis perdavė R. S. transporto priemonę be jokio šį faktą patvirtinančio dokumento; nukentėjusiojo visiškas nebandymas bendrauti su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. A. dėl automobilio Mercedes Benz, išskyrus kai transporto priemonė dingo; visų vėlesnių veiksmų, susijusių su automobiliu Mercedes Benz, atlikimas kitų asmenų vardu; pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymas tarp P. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Mercedes Benz perleidimo; jokių dokumentų, patvirtinančių, kad R. S. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) automobilį Mercedes Benz, nebuvimas ir kt.) neleidžia teigti, kad D. A. panaudojo apgaulę prieš nukentėjusįjį P. M. įregistruodamas automobilį Mercedes Benz UAB (duomenys neskelbtini)vardu, kaltinamojo veiksmai buvo esminiai, kuriais nukentėjusysis buvo suklaidintas. Teismui nekyla abejonių, kad automobilio Mercedes Benz įregistravimas bendrovės vardu visų pirma buvo svarbus sudaryti lizingo sutartį su SIA (duomenys neskelbtini) dėl šios transporto priemonės. Tokį interesą turėjo ir R. S.. O aptartas nukentėjusiojo P. M. (suaugusio, fiziškai ir psichiškai išsivysčiusio asmens) elgesys laikytinas nerūpestingu, neatidžiu, netgi abejingu disponuotam turtui. Šiame kontekste pasakytina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis oficialiai kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl pretenzijų (pavyzdžiui, siuntė atitinkamus raštus), taip pat ėmėsi ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. M. tik 2016 m. liepos 5 d. protokolu–pareiškimu kreipėsi į policiją dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos (8 t., b. l. 151–153), nors jau 2016 m. balandžio 4 d. VĮ „Regitra“ buvo užregistruotas automobilis Mercedes Benz UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Be to, teismas neatmeta, kad tarp D. A. ir R. S., kuris veikė asmeniniais ir/ar P. M. interesais, buvo papildomi neoficialūs susitarimai dėl automobilio Mercedes Benz, tačiau iškilo nesutarimų tarp jų nesutarimų.
Todėl teismas pripažįsta, kad D. A. veiksmuose dėl automobilio Mercedes Benz prieš P. M. nėra būtinojo objektyviojo sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės. Ši aplinkybė šalintina iš D. A. pareikšto kaltinimo.
Kita D. A. kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dalis yra susijusi su I. T. priklausančio turto (automobilio Land Rover Range Rover Evoque) įgijimu apgaule.
D. A. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. nuo balandžio mėn. iki gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas išankstinį ketinimą neatsiskaityti, įtikino I. T. jo vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) parduoti I. T. priklausantį automobilį Land Rover Range Rover Evoque, 39 000 Eur vertės, pirkimo–pardavimo sutartyje fiksuojant 20 000 Eur pardavimo kainą, po to D. A. nurodymu 2016 m. gegužės 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, susirašinėjant ir siunčiant dokumentus paštu, buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią I. T. pardavė jam priklausantį automobilį UAB (duomenys neskelbtini), po to 2016 m. gegužės 18 d. automobilį perregistravo VĮ „Regitra“, Kaune, Taikos pr. 145, UAB (duomenys neskelbtini)vardu ir perdavė D. A. siųstam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.
Nukentėjusysis I. T. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad jis įsigijo automobilį Land Rover 2016 m. pradžioje. Automobiliu besinaudojant tam tikrą laiką, iškilo problemų, todėl nutarė parduoti jį. Apie automobilio pardavimą buvo užsiminta tiek R. S., tiek kitiems draugams. R. S. pasakė, kad galbūt rado pirkėją, kuris norėtų įsigyti automobilį, paminėjo, kad tai – pažįstamas, vėliau užsiminė, kad tai yra UAB (duomenys neskelbtini) atstovas D. A.. Pasak nukentėjusiojo, jis toliau bendravo su D. A.. R. S. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad dėl automobilio Land Rover D. A. paklausė, ar kas nors parduoda automobilį, nes norėjo žmonai nupirkti transporto priemonę. R. S. prisiminė I. T., davė jo kontaktus ir viską toliau jie derinosi. R. S. daugiau nebedalyvavo. Teismas pažymi, kad kaip ir atveju su nukentėjusiuoju P. M. R. S. atliko tam tikrą tarpininko vaidmenį, nors ir mažesnį, tarp I. T. ir D. A., t. y. liudytojas suvedė minėtus asmenis dėl automobilio Land Rover. Visi asmenys (P. M., I. T. ir R. S.) yra draugai, jie tarpusavyje bendrauja. Todėl darytina išvada, kad R. S. vaidmuo pasiūlant D. A. kaip suinteresuotą asmenį nupirkti automobilį Land Rover nebuvo atsitiktinis. Šiame kontekste pasakytina, kad pagal UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą, automobiliui Land Rover UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ priklausančioje stotyje, esančioje Kaune, Taikos pr. 116H, 2015 m. birželio 25 d. buvo atlikta automobilio, įvežto iš ne ES šalies, ekspertizė ir techninė apžiūra. Pagal turimų dokumentų įrašus, ekspertizei automobilį pateikė A. J. (2 t., b. l. 87–92). Byloje nustatyta, kad šis asmuo yra R. S. pusbrolis. Įvertinus R. S. ryšį su I. T. (artimi draugai), aplinkybė, kad liudytojo pusbrolis dar 2015 m. birželio mėn. gabeno minėtą automobilį ekspertizei ir techninei apžiūrai, nelaikytina atsitiktinumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio Land Rover pirkimo pardavimo sutartis 25 000 Eur sumai tarp I. T. ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 2015 m. gruodžio 28 d. (10 t., b. l. 99). Taigi dar iki šios dienos R. S. pusbrolis laikinai valdė automobilį Land Rover. A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. J. paprašė nugabenti automobilį Land Rover į techninę apžiūrą ar į sueuropinimą. Byloje taip pat nustatyta, kad R. S. bylai reikšmingu laiku dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo D. J. ir kurioje tuo metu dirbo R. S.. Visa tai neleidžia abejoti, kad R. S. dar iki 2015 m. gruodžio 28 d. automobilio Land Rover pirkimo–pardavimo sutarties, kurią pasirašė I. T., žinojo apie šią transporto priemonę. Įvertinus visas aplinkybes, abejotina, ar I. T. atsitiktinai įgijo automobilį Land Rover. Šiame kontekste pasakytina, kad R. S. yra draugas tiek I. T., tiek P. M., jis surado D. A., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovą, dėl nukentėjusiųjų automobilių pardavimo. Kaip minėta, P. M. iš R. S. žinojo, kad užtruko automobilio pardavimas. Kita vertus, R. S. vis tiek suvedė I. T. su D. A., pats neinformavo I. T. dėl jo draugui sukeltų problemų, kas yra nelogiškas elgesys.
Svarbu ir tai, kad pagal UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą, 2016 m. vasario 4 d. atliktas šio automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelės keitimas, išduotas techninės apžiūros kortelės dublikatas Nr. (duomenys neskelbtini). Į techninių apžiūrų informacinę sistemą įvestas pateikto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojo pažymėjimas, išduotas R. S. vardu) (2 t., b. l. 87–92). Be to, bylą nagrinėjant teisme, buvo nustatyta, kad R. S. 2016 m. kovo 23 d. Kaune vairavo automobilį Land Rover rankomis naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu bet laisvų rankų įrangos, taip pat nepateikė automobilio registracijos liudijimo (14 t., b. l. 58). Nors šios aplinkybės buvo iki 2016 m. gegužės 2 d. automobilio Land Rover pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau tai patvirtina, kad tam tikru metu R. S. disponuodavo minėta transporto priemone.
Byloje iš tiesų yra 2016 m. gegužės 2 d. automobilio Land Rover pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp I. T. ir UAB (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur sumai (2 t., b. l. 37–38). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad su D. A. buvo susitarta, jog reali automobilio kaina yra 39 000 Eur, nes tokia transporto priemonės vertė buvo, nukentėjusysis mokėjo už ją lygiai tiek pat (39 000 Eur), tik dokumentuose nebuvo tai įforminta. Taigi, priešingai, nei teigiama kaltinime, ne D. A. įkalbėjo I. T., o paties nukentėjusiojo iniciatyva pirkimo–pardavimo sutartyje fiksuota automobilio Land Rover kaina – 20 000 Eur. Teigti, kad kaltinamasis galėjo daryti kokią nors įtaką transporto priemonės kainai, nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai, kad tikroji automobilio Land Rover kaina buvo 39 000 Eur, nėra patvirtinti jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti. Teismas taip pat vertina, kad, jei tikėtume I. T. parodymais dėl automobilio Land Rover neoficialios 39 000 Eur kainos, nukentėjusysis, siekdamas dokumente sumažinti transporto priemonės kainą, tokiu savo elgesiu siekė būti nesąžiningas. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis reikalavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) ar jos vadovas D. A. papildomai užtikrintų dėl galimybės atsiskaityti už automobilį Land Rover, juolab nėra duomenų, kad iki nagrinėjamo įvykio I. T. sudarė panašaus pobūdžio sandorius su UAB (duomenys neskelbtini) arba jį su kaltinamuoju sietų kiti verslo santykiai, kas leistų nukentėjusiajam besąlygiškai pasitikėti kaltinamuoju.
Pasak I. T., buvo padarytas automobilio Land Rover vertinimas, vėliau nukentėjusiajam buvo UAB (duomenys neskelbtini) atsiųsti įgaliojimai, kad jis galėtų perregistruoti transporto priemonę UAB „(duomenys neskelbtini) vardu, o po to – lizingo bendrovės vardu. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad I. T. buvo suteikti įgaliojimai dėl automobilio Land Rover perregistravimo (9 t., b. l. 6–7). Nukentėjusysis 2016 m. gegužės 18 d. pateikė prašymus VĮ „Regitra“ perregistruoti minėtą transporto priemonę (10 t., b. l. 110–111). Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad automobilis Land Rover buvo užregistruotas SIA (duomenys neskelbtini) vardu, kad būtų galimybė UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti lizingo sutartį dėl minėtos transporto priemonės. Kita vertus, I. T., dar net negavęs pinigų, kaip teigė nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu, ir nesiėmęs papildomų priemonių, kad D. A. įsipareigotų iki konkrečios datos sumokėti sutartą pinigų sumą, sutiko perregistruoti automobilį Land Rover UAB (duomenys neskelbtini) vardu, o po to – lizingo bendrovės vardu. Kaip minėta, bylai reikšmingu laiku I. T. perregistravo ne tik automobilį Land Rover, bet ir kitą automobilį Mercedes Benz. Schema buvo ta pati – transporto priemonę perregistruoti iš UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei SIA (duomenys neskelbtini). I. T. ir P. M. yra seni draugai, todėl neįtikėtina, kad I. T. nekalbėjo su savo geru draugu apie automobilių Land Rover ir Mercedes Benz perregistravimą.
Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad po to jis atidavė automobilį, dokumentus, taip pat technikinį pasą, raktelius D. A. atstovui. Iki tol šio asmens nepažinojo. D. A. apibūdino vaikiną. Šis prisistatė kaip bendrovės atstovas, nepasakė savo vardo ar pavardės, nepateikė jokio dokumento (įgaliojimo ar kito dokumento). Automobilio perdavimas aktas nebuvo sudarytas su atvykusiu asmeniu. Daugiau niekas nedalyvavo automobilio perdavime. Be nukentėjusiojo minėtų parodymų byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad I. T. perdavė automobilį Land Rover UAB (duomenys neskelbtini) atstovui. Teismas pažymi, kad dėl automobilio perdavimo nebuvo surašytas joks dokumentas, nors perduodant vertingą transporto priemonę paprastai turi būti imamasi apdairumo. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad jis net nesidomėjo asmeniu, kuriam perduoda transporto priemonę (nepaprašė jo asmens dokumento, įgaliojimo ar kitaip neįsitikino asmens tapatybe). Tai laikytina nukentėjusiojo nerūpestingu ir neatsargiu elgesiu. D. A. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad jam buvo perduota minėta transporto priemonė (11 t., b. l. 66–68). Taigi, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų yra prieštaravimų dėl to, ar buvo perduotas automobilis Land Rover kaltinamojo bendrovei, ar ne, o nesant kitų objektyvių įrodymų, negalima pašalinti tokių prieštaravimų.
Byloje nustatyta, kad SIA (duomenys neskelbtini) perėmė iš Nyderlandų policijos automobilį Land Rover (1 t., b. l. 126). Byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis automobilis Land Rover atsidūrė šioje valstybėje. Šiuo atveju vien automobilio Land Rover perregistravimo UAB (duomenys neskelbtini) vardu nepakanka pripažinti, kad prieš I. T. buvo panaudota apgaulė BK 182 straipsnio prasme. Byloje iš tiesų yra nukentėjusiojo siųsto elektroninio laiško, siųsto 2016 m. gegužės 26 d. 19.19 val. UAB (duomenys neskelbtini), kopija, iš kurios matyti, kad I. T. vardu buvo prašoma nutraukti UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir I. T. dėl automobilio Land Rover (8 t., b. l. 41). Kita vertus, šis nukentėjusysis nesiėmė priemonių ginti savo teises civiline tvarka, pareiškiant civilinį ieškinį UAB (duomenys neskelbtini). Tuo metu D. A. dar buvo bendrovės direktorius.
Todėl teismas pripažįsta, kad D. A. veiksmuose dėl automobilio Land Rover prieš I. T. nėra būtinojo objektyviojo sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės. Ši aplinkybė šalintina iš D. A. pareikšto kaltinimo.
Kita vertus, teismas daro išvadą, kad byloje pasitvirtino kaltinimo dalis, kad D. A. tyčia apgaule savo naudai užvaldė didelės vertės svetimą, lizingo bendrovės SIA (duomenys neskelbtini) turtą – 56 872,50 Eur:
D. A., turėdamas išankstinį ketinimą lizingo įmokų nemokėti, 2016 m. gegužės 16 d. kreipėsi į lizingo bendrovę SIA (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur sudarė finansinio lizingo ir pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią lizingo bendrovė įgijo iš UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotus automobilius Mercedes Benz A220 CDI ir Land Rover Range Rover Evoge, už tai 2016 m. gegužės 19 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą bankiniu pavedimu pervesdama 56 872,50 Eur, likusią automobilio kainos dalį, t. y. 24 502,50 Eur užskaitydama kaip pirmąją įmoką ir minėtą turtą lizingo sutarties pagrindu palikdama naudotis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. A., tačiau jis įmokų lizingo bendrovei nemokėjo, automobilių lizingo bendrovei negrąžino, taip apgaule užvaldė didelės vertės lizingo bendrovės SIA (duomenys neskelbtini) 56 872,50 Eur vertės turtą.
D. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama D. A., 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi dėl dviejų lengvųjų automobilių Mercedes Benz ir Land Rover finansavimo. Šiuo tikslu 2016 m. gegužės 16 d. tarp SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos dvi finansinio lizingo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas iš (duomenys neskelbtini) įsigijo lengvąjį automobilį Mercedes Benz A220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį perdavė UAB (duomenys neskelbtini) pagal finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis ir valdyti už užmokestį (sudarė grįžtamojo lizingo sandorį). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) SIA (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialas iš UAB (duomenys neskelbtini)įsigijo Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pardavė UAB (duomenys neskelbtini) pagal finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naudotis ir valdyti už užmokestį (sudarė grįžtamojo lizingo sandorį). Finansuojama suma pagal abi finansinio lizingo sutartis 56 872,50 Eur buvo pervesta į „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88, 92–118).
Sprendžiant, ar D. A. veiksmuose yra sukčiavimo požymių, teismas pirmiausia vertina tai, kad 2018 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2016 m. balandžio 1 d. (bendrovėje transporto priemonių įsigijimas fiksuotas 2016 m. balandžio ir gegužės mėn.) bendrovės banko sąskaitoje buvo 0,47 Eur likutis (specialisto išvados 3 p., 4 t., b. l. 94–113), t. y. bendrovė banko sąskaitoje iki 2016 m. balandžio 1 d. iš esmės neturėjo jokių pajamų. D. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) veiklos gauti pinigai buvo disponuojami grynaisiais, tačiau teismas pastebi, kad toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nebuvo visapusiškai ir tinkamai vedama, todėl nustatyti, kokiais grynaisiais pinigais bendrovė disponavo, nėra galimybės. Specialistė taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. į UAB (duomenys neskelbtini)banko sąskaitą įmokėta 260 Eur grynais pinigais, 56 872,50 Eur gauta iš SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo (specialisto išvados 3 p., 4 t., b. l. 94–113). Tai įrodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. pagrindinis oficialiai atsispindėjęs UAB (duomenys neskelbtini) pajamų šaltinis buvo iš SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo gauti pinigai. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis buvo suinteresuotas iš lizingo bendrovės gauti pinigų. Teisiamųjų posėdžių metu buvo apklaustos bylai reikšmingu laiku UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą tvarkiusios V. Z. ir M. P.. Liudytoja V. Z. teigė, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė automobilių pardavimu, šiek tiek statybų veikla. Pagal pirkimo–pardavimo sutartis traukdavo automobilius į apskaitą, buvo keli mėnesiai, kai buvo perkami automobiliai. Kita vertus, liudytoja pastebėjo, kad kai UAB (duomenys neskelbtini) pirko automobilius, atrodė, kad bendrovė padėtis yra nekokia. Liudytoja M. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad per jos darbo laiką UAB (duomenys neskelbtini) nevyko sandoriai. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad finansinė būklė bendrovės buvo normali, tikrai nekritiška, jos manymu, bendrovė turėjo pakankamai pajamų, tačiau vien tokių liudytojos parodymų nepakanka pripažinti, kad D. A. turėjo tikslą mokėti įmokas lizingo bendrovei pagal lizingo sutartis.
2018 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-37-7964 nustatyta, kad, UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje gavus pinigus iš SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, didžioji dalis šių pinigų buvo itin greitai sunaudota, t. y. 4817,78 Eur pervesta „Citadele“ lizingui, 3000 Eur išimta grynais pinigais per bankomatus (1800 Eur išimta 2016 m. gegužės 22 d., 1200 Eur išimta 2016 m. gegužės 28 d.), 20 000 Eur pervesta UAB (duomenys neskelbtini) su nuoroda „laikina paskola“, 23 000 Eur išmokėta D. A., 6011,19 Eur kitos išlaidos (už buhalterinės apskaitos tvarkymą, statybines medžiagas, draudimų, patalpų nuomą ir kt.), likutis 2016 m. gegužės 31 d. 303,54 Eur (specialisto išvados 3 p., 4 t., b. l. 94–113). Byloje nenustatyta, kad iš SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo gauti pinigai buvo investuoti į bendrovės veiklą ar tais pačiais pinigais bent pradėtos mokėti pirmosios įmokos lizingo bendrovei. Priešingai, aptariami pinigai buvo panaudoti įvairiems UAB (duomenys neskelbtini)ar asmeniškai D. A. poreikiams tenkinti. Šiame kontekste pasakytina, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 20 000 Eur pervesta UAB (duomenys neskelbtini) su nuoroda „laikina paskola“, tačiau, atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo gauta visų buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl negalima nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) yra gavusi/suteikusi paskolų D. A., Ž. A. bei ar jos pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais. Vien D. A. ir liudytojo Ž. A. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, dėl UAB (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos UAB (duomenys neskelbtini), nesant jokių juos patvirtinančių dokumentų, nepakanka daryti išvados, kad buvo tokia finansinė operacija.
Toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu bankiniais mokėjimo pavedimais nebuvo fiksuota įmokų SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui (specialisto išvados 4 p., 4 t., b. l. 94–113). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo bent vieną įmoką pagal lizingo sutartis. Dėl šios priežasties SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas 2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB (duomenys neskelbtini), kad lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nes UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė sutartyse nustatytų mokėjimų įsipareigojimų, o visos kitos priemonės skolos išieškojimui panaudotos. Automobiliai negrąžinti (1 t., b. l. 114). Byloje yra SIA (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 15 d. priminimas, siųstas UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (9 t., b. l. 160–161), 2016 m. rugpjūčio 9 d. pranešimas (9 t., b. l. 162–163), kuriais UAB (duomenys neskelbtini) informuota apie prisiimtų įpareigojimų vykdymą. Kita vertus, jokie veiksmai siekiant bent minimaliai patenkinti lizingo bendrovės turtinius interesus nebuvo daromi. Šiame kontekste pasakytina, kad nėra abejonių, jog D. A., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, lizingo sutarčių pasirašymo metu suvokė, kad bendrovė prisiima įsipareigojimus prieš lizingo bendrovę, t. y. mokėti lizingo įmokas, taip pat kitus susijusius mokėjimus. Kita vertus, nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo vykdyti bendrovės vardu prisiimtų įpareigojimų, juolab D. A. nebendradarbiavo su SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialu, nenurodė šiam filialui jokių priežasčių, dėl kurių UAB (duomenys neskelbtini)negalėjo vykdyti prisiimtų įpareigojimų, neprašė nors kuriam laikui atidėti įmokų mokėjimą. Toks akivaizdus kaltinamojo UAB (duomenys neskelbtini) vardu prisiimtų įpareigojimų ignoravimas patvirtina, kad nebuvo siekiama sąžiningai veikti, tenkinti lizingo bendrovės turtinius interesus.
Svarbu ir tai, kad byloje nustatyta, jog, praėjus nedideliam laikui (nepraėjus nė trims mėnesiams) po lizingo sutarčių sudarymo dienos, 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienintelio akcininko sprendimu nutarta atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų D. A. paskiriant į pareigas V. R. (3 t., b. l. 28). Bendrovės akcininku taip pat tapo V. R., pakeitęs D. A. (3 t., b. l. 6, 33). 2018 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-37-7964 nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo D. A. (specialisto išvados 7 p., 4 t., b. l. 94–113). Taigi D. A. nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nebeturėjo jokių ryšių su UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme nesugebėjo įtikinamai paaiškinti priežastis, dėl kurių jis taip staiga po lizingo sutarčių sudarymo dienos nebebuvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas. Bendrovės akcijų ir valdymo perleidimas trečiosios valstybės piliečiui leidžia daryti išvadą, kad D. A. taip pasielgė sąmoningai, siekdamas išvengti finansinių įpareigojimų, kylančių iš lizingo sutarčių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus bendrovę dėl bankroto.
D. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad automobiliu Mercedes Benz turėjo naudotis R. S., kaltinamasis taip pat nedisponavo automobiliu Land Rover. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad kaltinamasis informavo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą dėl minėtų aplinkybių. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas (lizingo bendrovės darbuotojas) I. M. parodė, kad jei lizingo bendrovei būtų pasakyta, kad automobiliai Mercedes Benz ir Range Rover yra kažkur kitur, nesusiję su įmone, nebūtų teikiamas lizingavimas. Teismo vertinimu, D. A. nuslėpė nuo lizingo bendrovės svarbias aplinkybes, susijusias su abiem automobiliais, kita vertus, jis vis tiek sudarė lizingo sutartis. Tai rodo, kad kaltinamasis bet kokiomis aplinkybėmis norėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini), kuriai jis atstovavo, gautų iš SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pinigus lizingo sutarčių pagrindu.
Gynyba bylą nagrinėjant teisme teigė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo PMV mokėtoja, turėjo didelę permoką (daugiau kaip 10 000 Eur), tačiau byloje nenustatyta, kad D. A., būdamas bendrovės vadovu, ėmėsi priemonių, kad minėta pinigų suma būtų panaudota tenkinant lizingo bendrovės finansinius interesus. Todėl vien minėto fakto nepakanka paneigti jo tyčios apgaule įgyti svetimą turtą.
Pasak D. A., jis, sužinojęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) prarado automobilius, kreipėsi į privatų detektyvą dėl transporto priemonių suradimo. Tokią aplinkybę patvirtino liudytojas E. P., kuris taip pat pateikė atitinkamus dokumentus, susijusius su bendradarbiavimu su D. A. (14 t., b. l. 14–19). Teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys yra reikšmingas sprendžiant D. A. tarpusavio santykius su R. S. ir nukentėjusiaisiais, tačiau ne santykiuose su lizingo bendrove, kuri niekaip nėra susijusi su automobilių buvimo vieta. Kaltinamasis, UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašydamas lizingo ir pirkimo–pardavimo sutartis, įsipareigojo, kad bendrovė disponuos automobiliais Mercedes Benz ir Land Rover, ir to įsipareigojimo turėjo laikytis. SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas pasitikėjo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip byloje nustatyta, bendrovė visiškai nepateisino lizingo bendrovės pasitikėjimo, juolab, kaip minėta, D. A. visiškai nebendradarbiavo su lizingo bendrove.
Dėl minėtų priežasčių nagrinėjamu atveju santykiai tarp kaltinamojo, kuris atstovavo UAB (duomenys neskelbtini), ir lizingo bendrovės peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir peraugo į baudžiamųjų teisinių santykių sritį, nes kaltinamasis panaudojo apgaulę prieš lizingo bendrovę, o ta apgaulė buvo esminė.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, D. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu prisiima finansinius įsipareigojimus iš SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir turi juos vykdyti. Nors UAB (duomenys neskelbtini) ir gavo iš lizingo bendrovės pagal pasirašytus susitarimus pinigus, tačiau bendrovė nevykdė finansinių įsipareigojimų, negrąžino gautų pinigų, lizinguoto turto. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad D. A., be kita ko, norėjo taip veikti.
D. A. apgaule įgyto svetimo turto vertė viršija 250 MGL dydį, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. A. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis nusikalto dėl savanaudiškų paskatų. Šiuo atveju D. A. savo nusikalstamais veiksmais apgaule įgijo lizingo bendrovės SIA (duomenys neskelbtini) turtą – 56 872,50 Eur. Lizingo bendrovei padaryta turtinė žala, iš viso 66 007,77 Eur.
D. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. A. anksčiau neteistas (12 t., b. l. 19–23), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (12 t., b. l. 7–18), yra vedęs, turi mažametį vaiką (12 t., b. l. 2), dirba.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. A. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismas nenustatė pagrindų taikyti D. A. BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei nustatyta sankcijoje.
D. A. nusikalstamos veikos padarymo metu (2016 m. gegužės mėn.) galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), kuri nustatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad „bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama“, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-132-942/2016).
Nagrinėjamu atveju D. A. padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal savo pobūdį nusikalstama veika nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams yra mažesnio pavojingumo, nei, pavyzdžiui, nusikalstamos veikos kito žmogaus gyvybei, sveikatai ir kt. Nuo kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos praėjo gana nemažas laikas (daugiau kaip ketveri metai). Per tą laiką dėl kaltinamojo nėra priimta naujų apkaltinamųjų nuosprendžių, jis taip pat nėra anksčiau teistas. Nors D. A. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nėra duomenų, kad jis piktybiškai daro administracinius nusižengimus. Taigi kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, įrodyta šioje byloje, yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Kaip minėta, kaltinamasis dirba, turi šeimą, mažametį vaiką. Taigi D. A. yra susaistytas gana stipriais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka, todėl jo izoliavimas nuo šeimos narių padarytų neigiamų pasekmių jiems. Teismo vertinimu, D. A. padarytos nusikalstamos veikos turtinis pobūdis, kaltinamojo asmenybė ir kitos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija)).
Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. A. atidėtinas bausmės vykdymas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant pareigas: viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, o, jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
V. Civiliniai ieškiniai
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis I. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 49 000 Eur turtinės žalos atlyginimo (8 t., b. l. 21–22), nukentėjusysis P. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 21 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 100–101), o SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 66 007,77 Eur turtinės žalos atlyginimo (14 t., b. l. 84).
BPK straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartais motyvais konstatuota, kad D. A. veiksmai prieš nukentėjusiuosius P. M. ir I. T. nelaikytini nusikalstamais, t. y. jo veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nenustačius vienos iš privalomų sąlygų – D. A. nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiuosius, tenkinti jų civilinius ieškinius nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, P. M. ir I. T. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-152-303/2017).
Nagrinėjamu atveju SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 66 007,77 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią turtinę žalą, pasak civilinės ieškovės, sudaro dėl abiejų automobilių bendrai: 1) neišpirkto turto vertė (atėmus turto pardavimo kainą), iš viso 16 613,64 Eur (47 250 Eur – 30 636,36 Eur); 2) pradelstos palūkanos, iš viso 987,41 Eur; 3) sutarčių nutraukimo mokestis, iš viso 708,75 Eur; 4) negautos palūkanos, iš viso 18 029,88 Eur; 5) delspinigiai, iš viso 24 346,21 Eur; 6) papildomos išlaidos, iš viso 5321,88 Eur (14 t., b. l. 85).
Civilinio ieškovo SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovė advokatė B. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad civilinis ieškinys susideda iš patirtų nuostolių, netesybų ir konkrečiai tai – neišpirkta turto vertė sutarties nutraukimo dieną 47 000 Eur, pradelstos palūkanos 987 Eur, sutarties nutraukimo mokestis 708 Eur, negautos palūkanos, t. y. tos palūkanos, kurios būtų jei sutartis būtų tinkamai vykdyta t. y. 18 000 Eur, ir delspinigiai sumažinti iki šimto aštuoniasdešimt dienų, nes buvo paskaičiuotas labai ilgas laikotarpis, delspinigių rūšys yra vien už turto negrąžinimą ir už neapmokėtas sumas t. y. 0,08 procento. Turto pardavimo kaina atimtina iš visos šios sumos, tai už automobilį Mercedes Benz gauta 13 636,36 Eur, o už automobilį Land Rover – 17 000 Eur. Papildomos išlaidos sudaro 5321,88 Eur, jos detalizuotos lentelėje apačioje, kur yra atlikti turto vertinimai, pardavimai, šie dokumentai pateikti kartu su civiliniu ieškiniu, o teisiamojo posėdžio metu pateikti papildomi duomenys apie su turtu susijusias išlaidas, kurios nurodytos paskutinėse dviejuose lentelės eilutėse dėl automobilio Mercedes Benz. Bendra skola yra 66 007,77 Eur. Civiline tvarka buvo priteista pinigų suma, jos nepavyko išreikalauti, todėl buvo kreiptasi baudžiamąja tvarka. Lizingo bendrovė skaičiuoja neišpirkto turto vertę, automobiliai kaip turtas atgautas, tačiau ne paties kaltinamojo iniciatyva. Dėl nusikalstamos veikos kyla nuostoliai, pinigai buvo išmokėti ir jie negrąžinti, civiline prasme tai – pagrįstai tikėtinos įmokos, kurias būtu lizingo bendrovė gavusi.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl D. A. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo visiškai įvykdytos finansinio lizingo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, dėl automobilių Mercedes Benz ir Land Rover. Teismui nekyla abejonių, kad tarp D. A. nusikalstamos veikos ir minėtų finansinio lizingo sutarčių neįvykdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus bendrovę dėl bankroto. Taigi nėra abejonių, kad D. A. tenka pareiga atlyginti lizingo bendrovei padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje pateiktų bendrųjų finansinio lizingo sutarties sąlygų 9.2.2 punkto matyti, kad, įvykus bet kuriam esminiam sutarties pažeidimui, lizingo davėjas turi teisę savo nuožiūra vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą lizingo davėjui bei atlyginti visus dėl išankstinio sutarties nutraukimo lizingo davėjo patirtas išlaidas bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo davėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Be to, tų pačių sąlygų 9.4 punkte nurodyta, kad, lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą (sutarties 9.2.2 punktas), lizingo gavėjas privalo sumokėti visus iki sutarties nutraukimo nesumokėtus lizingo mokėjimus, delspinigius, paslaugų kainoraštyje nurodyto dydžio sutarties nutraukimo mokestį, kitus šios sutarties pagrindu atsiradusius mokėjimus, taip pat padengti visas lizingo davėjo dėl šios sutarties nutraukimo patirtas išlaidas, kompensuoti turto pardavimo nuostolį, kuris lygus skirtumui tarp lizingo davėjo pardavus ar kitaip realizavus turtą gautos sumos ir neišpirktos turto vertės sutarties nutraukimo dieną, bei atlyginti tokio pobūdžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį (14 t., b. l. 127). Bendrųjų finansinio lizingo sutarties sąlygų lapuose yra pasirašęs D. A.. Taigi laikoma, kad jam buvo žinomos sutarties nutraukimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas buvo priversta nutraukti finansinio lizingo sutartis Nr. 705230/01 ir Nr. 705230/02, todėl neabejotina, kad lizingo bendrovė negavo pajamų (palūkanų, delspinigių), patyrė nuostolių (išlaidų), kurie detaliai išvardytos skolos apskaičiavimo lape, taip pat kurie susiję su sutarčių nutraukimu. Atsižvelgiant į tai, iš D. A. priteistina visa SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo patirta turtinė žala – 66 007,77 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tai atitinka teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-152-303/2017).
VI. Kiti klausimai
D. A. taikomos kardomosios priemonės – 4000 Eur užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (D. A. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (11 t., b. l. 147–149, 156–157, 158–159). Šios kardomosios priemonės taikytinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
D. A. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 12 d. 10 val. iki 2018 m. kovo 13 d. 16 val. (dvi dienos) (11 t., b. l. 53–57).
Kaltinamajam D. A. paskirtas kardomąsias priemones – 4000 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti.
1) nukentėjusiojo P. M. dokumentus, pateiktus prie 2016 m. liepos 5 d. savarankiškų daiktų dokumentų patiekimo protokolo, nukentėjusiojo I. T. dokumentą, pateiktą prie 2016 m. liepos 14 d. pareiškimo, SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo dokumentus, pateiktus prie 2017 m. gegužės 30 d. pranešimo, VĮ „Regitra“ 2017 m. lapkričio 23 d. atsiųstus dokumentus, VĮ „Registrų centras“ 2017 m. gruodžio 4 d. atsiųstus dokumentus palikti prie bylos medžiagos;
2) kratos metu rastą ir paimtą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. gruodžio 18 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, grąžinti D. A.;
3) medžiagą Nr. M-1-01-44266-16 grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dokumentų valdymo poskyriui.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), atidėti D. A. paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant pareigas:
1) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, o, jo netekus, registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);
2) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Jei D. A. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktintą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 12 d. 10 val. iki 2018 m. kovo 13 d. 16 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
D. A. taikomas kardomąsias priemones – 4000 Eur užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (D. A. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš D. A. priteisti civiliniam ieškovui SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui 66 007,77 Eur (šešiasdešimt šešis tūkstančius septynis eurus ir septyniasdešimt septynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiųjų P. M. ir I. T. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
1) nukentėjusiojo P. M. dokumentus, pateiktus prie 2016 m. liepos 5 d. savarankiškų daiktų dokumentų patiekimo protokolo, nukentėjusiojo I. T. dokumentą, pateiktą prie 2016 m. liepos 14 d. pareiškimo, SIA (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo dokumentus, pateiktus prie 2017 m. gegužės 30 d. pranešimo, VĮ „Regitra“ 2017 m. lapkričio 23 d. atsiųstus dokumentus, VĮ „Registrų centras“ 2017 m. gruodžio 4 d. atsiųstus dokumentus palikti prie bylos medžiagos;
2) kratos metu rastą ir paimtą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. gruodžio 18 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, grąžinti D. A.;
3) medžiagą Nr. M-1-01-44266-16 grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dokumentų valdymo poskyriui.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.