- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2-883-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01021-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,B“
- Atsakovas
- C
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,A“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,B“ ieškinį atsakovui C dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,A“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,B“ kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo C, buvusio BUAB ,,A“ vadovo, 407 206,67 Eur jai padarytos žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Šalys 2023 m. liepos 7 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą patvirtinti jų 2023 m. birželio 19 d. sudarytą taikos sutartį.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo BUAB ,,A“ 2023 m. liepos 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo nesutikimą dėl šalių 2023 m. birželio 19 d. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. Nurodė, kad taikos sutarties nuostatos nėra suderinamos su formuojama teismų praktika, prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia bankrutavusios bendrovės kreditorių teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi prašymą patvirtinti taikos sutartį patenkino: (1) patvirtino ieškovės AB ,,B“ ir atsakovo C 2023 m. birželio 19 d. sudarytą taikos sutartį; (2) civilinę bylą nutraukė; (3) pripažino bylos medžiagą nevieša; (4) grąžino ieškovei 3 021,75 Eur žyminį mokestį; (5) panaikino 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; (6) atšaukė 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdį.
5. Atmesdamas kaip nepagrįstus trečiojo asmens BUAB ,,A“ argumentus, kad prašymas patvirtinti taikos sutartį prieštarauja formuojamai teismų praktikai, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnyje nėra numatytas toks taikos sutarties netvirtinimo pagrindas – prieštaravimas teismų praktikai. Kita vertus, trečiojo asmens prieštaravimuose nurodyta teismų praktika yra suformuota savo esme netapačiose civilinėse bylose.
6. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir tokius trečiojo asmens argumentus, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą C, nes neįrodinėjo individualios žalos jai padarymo, faktiškai ši žala yra padaryta bendrovei ir jos kreditoriams. Priešingai, ieškovės procesinių dokumentų turinys leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovė siekė įrodyti ne bendrovei ar visiems jos kreditoriams, o būtent jai pačiai padarytą žalą, atsakovo kryptingą veikimą prieš ieškovę. Teismas pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad trečiasis asmuo BUAB ,,A“ savarankiškų reikalavimų nereiškė nei ieškovei AB „B“, nei atsakovui C, neinicijavo jokių teisminių procesų. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad trečiasis asmuo būtų pareiškęs kokius nors turtinius reikalavimus proceso šalims, įskaitytinai ir atsakovui C.
7. Teismo vertinimu, taikos sutartimi jos šalys jokia apimtimi nenusprendė dėl trečiojo asmens teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo padaryti ir tokią išvadą, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens interesus. Prieštaravimuose nurodytus argumentus, kad, atsakovui sumokėjus ieškovei 130 000 Eur, žymiai pablogėtų atsakovo finansinė padėtis ir galbūt jis net taptų nemokus, teismas pripažino deklaratyviais, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis ir nelemiančiais poreikio įsiterpti į dispozityvumo principu užtikrinamą šalių procesinę teisę baigti teisminį ginčą taikos sutartimi.
8. Teismas konstatavo, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir (ar) viešajam interesui, todėl šią sutartį patvirtino, o civilinę bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Trečiasis asmuo BUAB ,,A“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti šalių prašymą patirtinti jų sudarytą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms, reglamentuojančioms kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką. Skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartis paneigia kreditorių lygiateisiškumo principą, JANĮ įtvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir leidžia vienam kreditoriui – ieškovei – gauti savo reikalavimo patenkinimą anksčiau už kitus kreditorius, tame tarpe ir už pirmos eilės kreditorių. Tuo yra pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos ir viešasis interesas.
9.2. Nors nagrinėjama civilinė byla nėra bendrovės bankroto byla, tačiau joje dalyvauja bankrutuojanti bendrovė, o ši aplinkybė patvirtina viešojo intereso byloje buvimą –būtinybę užtikrinti bankrutuojančios bendrovės bei visų jos kreditorių interesus, užtikrinti, kad priimtu procesiniu sprendimu nebus paneigtas bendrovės kreditorių lygiateisiškumas ir bankroto proceso tikslai.
9.3. Ieškovė neturėjo teisės reikšti tiesioginio ieškinio bankrutavusios bendrovės buvusiam vadovui. Pagal ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai vadovas pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš bendrovės patirtos žalos, todėl ieškinys turi būti reiškiamas bendrovės vardu ir jos naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017, 41, 56 punktai). Kol nėra baigtas bankroto procesas kreditoriai neturi teisės reikšti tiesioginių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017), o pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti jam žalą, padarytą bendrovės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
9.4. Trečiasis asmuo į šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas ieškovės prašymu, todėl akivaizdu, kad bylos išsprendimas turi įtakos trečiojo asmens teisėms bei interesams. Trečiasis asmuo viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad ieškinys turi būti kvalifikuojamas kaip netiesioginis, pareikštas trečiojo asmens BUAB ,,A“ naudai.
Atsiliepimas
10. Ieškovė AB ,,B“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
10.1. Trečiasis asmuo BUAB ,,A“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė taikos sutartimi siektų gauti iš BUAB ,,A“ savo reikalavimų patenkinimą pažeisdama kitų kreditorių ar pačios bendrovės interesus. Nepateikta jokių įrodymų, kad dėl skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties sumažėtų bendrovės turtas ar kitaip neigiamai būtų paveikti bendrovės (ar jos kreditorių) turtiniai interesai.
10.2. Atskirajame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017 yra numatyta ribojimo teikti tiesioginį ieškinį, kol nėra pasibaigęs bankroto procesas, išimtis – jeigu kreditorius įrodinėja, jog jam padaryta individuali žala. Todėl ieškovė, kuri įrodinėjo individualios žalos jai padarymą, turėjo teisę pareikšti tiesioginį ieškinį.
10.3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas turėjo modifikuoti ieškinį iš tiesioginio į netiesioginį, tokia teismo teisė jokiame teisės akte nėra numatyta. Be to, trečiasis asmuo, nors turėjo tokią teisę bei galimybę, ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovui nėra pareiškęs.
10.4. Trečiasis asmuo BUAB ,,A“ nepraranda jokio turto ar turtinių teisių. Nebuvo ir negali būti pažeista JANĮ įtvirtinta kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Vien aplinkybė, kad ieškovė taikos sutartimi išsprendžia teisminį ginčą, kilusį tarp ieškovės ir atsakovo, kuris anksčiau ėjo BUAB ,,A“ vadovo pareigas, nėra ir negali reikšti ieškovės kreditorinio reikalavimo patenkinimo JANĮ nustatyta tvarka.
10.5. Taikos sutartimi jokia apimtimi nedarant įtakos BUAB ,,A“ turtinei būklei ir (ar) jos turtiniams interesams, nėra ir pagrindo spręsti dėl viešojo intereso nemokumo procese pažeidimo.
11. Atsakovas C atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
11.1. Teismo išvada, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, yra pagrįsta. Atskirajame skunde ir nėra jokių išsamių paaiškinimų, kodėl taikos sutartis šiuo atveju turi būti pripažinta kaip prieštaraujanti atsiskaitymų su kreditoriais tvarkai ir (arba) pažeidžianti bendrovės ir jos kreditorių interesus.
11.2. Vien formalus trečiojo asmens dalyvavimas civilinėje byloje nesudaro pagrindo pripažinti, kad taikos sutartis savaime pažeidžia jo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).
14. Taigi, viena vertus, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi visiškai atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Todėl nagrinėjant bylą teisme pirmiausia ir turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinti tokią šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 48 punktas).
15. Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų visgi nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Pažymėtina, kad teismui atsisakius tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, ji neįgyja teisinės galios ir tokiu atveju teismas turi tęsti ginčo nagrinėjimą CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 57 punktas).
16. Apeliantės BUAB ,,A“, kuri procese dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įsitikinimu ieškovės AB ,,B“ ir atsakovo C 2023 m. birželio 19 d. sudaryta ir skundžiama teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl teismas neturėjo tokios taikos sutarties tvirtinti. Prieštaravimas įstatymo imperatyvui yra grindžiamas sutarties prieštaravimu imperatyvioms JANĮ nuostatoms, reglamentuojančioms atsiskaitymo su nemokios bendrovės kreditoriais tvarką, jos kreditorių teisių pažeidimu, prieštaravimu viešajai tvarkai ir gerai moralei. Apeliantės vertinimu, ieškovė neturėjo teisės reikšti tiesioginio ieškinio, juo labiau kad ir sąlygos tokiam ieškiniui pareikšti nebuvo įrodinėjamos. Tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo.
17. Visų pirma atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė neturėjo teisės teikti tiesioginio ieškinio bei kad faktiškai buvo pateiktas netiesioginis ieškinys dėl žalos, patirtos apeliantės ir jos kreditorių, atlyginimo. Ieškovės ieškinyje nurodyta, kad reikalavimas atsakovui C dėl 407 206,67 Eur žalos, patirtos jam netinkamai vykdant apeliantės BUAB ,,A“ vadovo pareigas, atlyginimo buvo grindžiamas tokiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis: žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė neturi pakankamai lėšų įsipareigojimams su ieškove (duomenys neskelbtini) sudarytai sutarčiai vykdyti ir kad ieškovė ketina inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą, atsakovas pasiūlė sudaryti susitarimą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, nors jau žinojo, kad šio susitarimo nevykdys; atsakovo suklaidinta ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė papildomą susitarimą dėl skolos mokėjimo išdėstymo, kuris buvo užtikrintas ieškovės naudai išduotais vekseliais; iš karto po šio susitarimo atsakovo sprendimu buvo nurašytas didelės –140 000 Eur – vertės bendrovės turtas; nors ieškovė kreipėsi į antstolį dėl vekselių vykdymo, o išieškojimą pradėjęs antstolis areštavo bendrovės turtą, tačiau atsakovo prašymu ir jam patikinus, kad įsipareigojimai visgi bus vykdomi, areštas turtui buvo panaikintas; bendrovės turtas ir toliau buvo švaistomas, o įsipareigojimai nevykdomi.
18. Toks ieškinio pagrindas ir dalykas patvirtina, kad ieškovė kreipėsi su tiesioginiu ieškiniu dėl jai individualiai, o ne visiems kreditoriams, padarytos žalos atlyginimo, atsakovui kas kartą pateikiant klaidingas garantijas, kad gera valia vykdys prievoles ieškovei, bet tuo laikotarpiu, kai ieškovė nesiėmė priverstinio vykdymo veiksmų, bendrovės turto masė buvo mažinama, bet su ja neatsiskaitoma.
19. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovas, kol dar nėra pasibaigęs bendrovės bankroto procesas, iš viso neturi teisės reikšti tiesioginio ieškinio, atitinkamai, neturi ir teisės sudaryti taikos sutartį. Apeliantė neteisingai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimus dėl sąlygų, kurioms esant kreditorius turi teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bankrutavusio juridinio asmens valdymo organams.
20. Apeliantės nurodytose kasacinio teismo nutartyse iš tiesų yra nurodyta, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą bendrovės administracijos vadovo ar akcininko veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Tačiau kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs ir apie išimtis iš šios bendrosios taisyklės, kurias nustačius kreditoriaus teisė kreiptis į teismą su tiesioginiu ieškiniu negali būti ribojama: 1) kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 38 punktas).
21. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad kreditorius negali reikšti tiesioginio ieškinio savo skolininko akcininkui ar vadovui dėl žalos atlyginimo tol, kol skolininkui iškelta bankroto byla nėra baigta, jeigu neįrodinėja, kad jam padaryta individuali žala. Tik pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017, 34 punktas).
22. Vadinasi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką kreditorius tebevykstant bendrovės bankroto procesui gali kreiptis į teismą su tiesioginiu ieškiniu tik dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju būtent individualios žalos padarymo faktą ir siekė įrodyti ieškovė, pareikšdama nagrinėjamoje byloje ieškinį atsakovui. Todėl, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantė, vien toks faktas, kad trečiojo asmens bankroto procesas tebevyksta, savaime nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog kreditorė (ieškovė) iš viso neturi teisės pareikšti tiesioginio ieškinio dėl jai individualiai padarytos žalos atlyginimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neįžvelgia ir taikos sutarties sąlygų prieštaravimo viešajai tvarkai ar apeliantės kreditorių interesams. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas).
24. Iš šalių sudarytos taikos sutarties nuostatų matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovas C ieškovei AB ,,B“ sumokės (duomenys neskelbtini) Eur (taikos sutarties 1.4 papunktis) bei mokės sutarto dydžio palūkanas. Taigi, ieškovė sutiko sumažinti savo reikalavimą, o atsakovas sulygtą sumą įsipareigojo sumokėti dalimis pagal taikos sutartyje numatytą mokėjimo grafiką. Kaip teisingai atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodė šalys, apeliantės teisės ir pareigos tokiomis sutarties sąlygomis nebuvo sukuriamos ar pakeičiamos, jokie materialiniai teisiniai padariniai jai nekils, nebent, susiklosčius atitinkamoms sąlygoms, galėtų sumažėti kreditorių reikalavimų sumos dydis bankroto byloje, o tokia aplinkybė būtų vertinama kaip pozityvus poveikis.
25. Atskirojo skundo argumentai, kad patvirtintus taikos sutartį ieškovė įgijo nepagrįstą pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu, kadangi jos reikalavimas bus patenkintas pažeidžiant kreditorių eilę ir pirmiau nei kitų kreditorių reikalavimai, šioje situacijoje nėra aktualūs.
26. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančios apeliantės bankroto bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad bankroto byla jai buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo patvirtinti apeliantės kreditorių reikalavimai, kurie ne kartą patikslinti ir (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinti 84 kreditorių 1 040 542,56 Eur sumos reikalavimai, kurie tenkinami pirma eile, 113 kreditorių 7 752 563,95 Eur reikalavimai, kurie tenkinami antra eile, be kita ko, ir ieškovės 407 206,67 Eur reikalavimas, bei vieno įkeitimu ar hipoteka užtikrinto kreditoriaus 564 834,68 Eur reikalavimas.
27. Akivaizdu, kad apeliantės įsipareigojimai kreditoriams yra labai dideli, tačiau duomenų, kad jų išieškojimas turėtų būti nukreiptas ne į pačios bendrovės, o jos buvusio vadovo, atsakovo C turtą, nėra. Apeliantė nėra pareiškusi reikalavimo dėl žalos atlyginimo jai ar bendrovės kreditoriams priteisimo iš atsakovo, taip pat byloje nėra ir tokių duomenų, kad ji turėtų galiojantį vykdytiną reikalavimą atsakovui. Todėl ir pagrindo vertinti, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nevykdys taikos sutarties sąlygų ir į jo turtą bus nukreiptas išieškojimas, sumažės apeliantės kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybė, nėra. Atitinkamai, negalima sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismui patvirtintus taikos sutartį yra pažeisti kitų apeliantės kreditorių interesai ar JANĮ imperatyvios nuostatos, susijusios su kreditorių reikalavimų tenkinimo eile.
28. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nesudaro.
29. Byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.