Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistajam R. Š., gynėjui advokatui Tomui Kaminskui, nukentėjusioms D. M., V. I., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. ir prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš V. I.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš A. J.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš M. B.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems);

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš R. J.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš J. S.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš D. B.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš L. R.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš D. M.) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš I. J.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš R. Š. priteista: V. I. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų), A. J. 5253 Lt (penki tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt trys litai), M. B. 1300 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai litų), R. J. 800 Lt (aštuoni šimtai litų), J. S. 1525 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt penki litai), D. B. 1040 Lt (vienas tūkstantis keturiasdešimt litų), L. R. 6081,39 Lt (šeši tūkstančiai aštuoniasdešimt vienas litas 39 ct), D. M. 3965,20 Lt (trys tūkstančiai devynis šimtai šešiasdešimt penkis litai 20 ct), I. J. 6461,55 Lt (šeši tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt vienas litas 55 ct), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinei ligonių kasai 5781,88 Lt (penki tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt vienas litas 88 ct), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2900,26 Lt (du tūkstančiai devyni šimtai litų 26 ct), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2315,12 Lt (du tūkstančiai trys šimtai penkiolika litų 12 ct).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2010-11-08 apie 19.00 val. prie pastato, esančio Kaune, S. Žukausko g. 26, ranka sudavė smūgį į veidą V. I., pastarajai pargriuvus ant žemės, jis nuo V. I. peties nutraukė rankinę, 20 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, 70 Lt vertės, su grynaisiais pinigais - 14 Lt, moteriškas skėtis, 30 Lt vertės, MP3 grotuvas, 200 Lt vertės, ir su pagrobtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino, šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas V. I. sveikatą bei užvaldydamas jos 334 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2010-12-20 apie 18.00 val. prie parduotuvės „Kubas“, esančios Kaune, Ašigalio g. 47A, ranka sudavė smūgį į veidą A. J., pastarajai pargriuvus ant žemės, iš A. J. rankų ištraukė rankinę, 80 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, 50 Lt vertės, su grynaisiais pinigais – 900 Lt, ir Kauno viešojo transporto elektroninis bilietas, 100 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1661-2“, 300 Lt vertės, ir su pagrobtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino, šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas A. J. sveikatą bei užvaldydamas jos 1430 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2010-12-23 apie 17.30 val. pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Sukilėlių pr. 92 ir Sukilėlių pr. 96, ranka sudavė smūgį į galvą M. B., pastarajai pargriuvus ant žemės, jis iš M. B. rankų ištraukė rankinę, 300 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, 50 Lt vertės, su grynaisiais pinigais – 270 Lt, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 350 Lt vertės, fonendoskopas, 50 Lt vertės, ir su pagrobtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas M. B. sveikatą bei užvaldydamas jos 1020 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2010-12-27 apie 19.00 val. pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Šiaurės pr. 30 ir 38, ranka sudavė smūgį į galvą R. J., pastarajai pargriuvus ant žemės, jis nuo R. J. peties nutraukė rankinę, 200 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, 70 Lt vertės, su grynaisiais pinigais – 230 Lt, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 500 Lt vertės, ir su pagrobtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino, užvaldydamas R. J. 1000 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2011-01-04 apie 18.30 val. pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Ukmergės g. 14 ir 18, ranka sudavė smūgį į veidą J. S., pastarajai pargriuvus ant žemės, jis spyrė dar ne mažiau kaip tris smūgius J. S. į galvą, nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, ir nuo J. S. peties nutraukė rankinę „Picart“, 350 Lt vertės, kurioje buvo 120 Lt vertės piniginė su grynaisiais pinigais – 10 Lt, kita 135 Lt vertės piniginė, moteriškas skėtis, 80 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia Uluvial“, 650 Lt vertės, ir su pagrobtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino užvaldydamas jos 1345 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2011-01-06 apie 18.00 val. pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Šiaurės pr. 32 ir 36, Kaune, ranka sudavė du smūgius į galvą D. B., pastarajai pargriuvus ant žemės, jis nuo D. B. peties nutraukė 80 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 20 Lt vertės piniginė, su grynaisiais pinigais – 100 Lt, Kauno viešojo transporto elektroninis bilietas, 75 Lt vertės, akiniai su dėklu, 80 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, 200 Lt vertės, ir su pagrobtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino užvaldydamas D. B. 555 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2011-01-08 apie 18.00 val. pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Sukilėlių pr. 92 ir 96, ranka sudavė smūgį į veidą L. R., tuo nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, ir, pastarajai pargriuvus ant žemės ir praradus sąmonę, jis paėmė L. R. turėtą 400 Lt vertės rankinę, kurioje buvo batonas 2 Lt vertės, 1 litro talpos pakelis pieno 2 Lt vertės, žurnalas „Savaitė“ 1,50 Lt vertės ir laikraštis „Lietuvos rytas“ 3,99 Lt vertės bei su pagrobtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino, užvaldydamas L. R. 409,49 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2011-01-08 apie 18.30 val. pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Šiaurės pr. 30 ir Šiaurės pr. 38, ranka sudavė smūgį į veidą D. M., pastarajai pargriuvus ant žemės ir dėl įbauginimo numetus savo rankinę ant tako bei pasakius, kad jis gali rankinę pasiimti, R. Š. nuo tako paėmė D. M. rankinę 50 Lt vertės, kurioje buvo piniginė 40 Lt vertės, su grynaisiais pinigais – 80 Lt, Kauno viešojo transporto elektroninis bilietas , 90 Lt vertės ir su pagrobtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino, šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas D. M. sveikatą bei užvaldydamas jos 260 Lt vertės turtą.

Be to, R. Š. 2011-01-10 apie 18.30 val. pėsčiųjų take, tarp pastatų, esančių Kaune, Pramonės pr. 57 ir 59, sudavė smūgį į veidą I. J., pastarajai pargriuvus ant žemės, jis sudavė dar ne mažiau kaip 5 smūgius I. J. į veidą tuo nesunkiai sutrikdydamas I. J. sveikatą, iš jos rankų ištraukė 120 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 15 Lt vertės piniginė, su grynaisiais pinigais – 400 Lt, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 800 Lt vertės, kitas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. 150 Lt vertės, akiniai „Reebok“ su dėklu, 700 Lt vertės, ir su pagrobtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino užvaldydamas jos 2185 Lt vertės turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė ir nukentėjusiosios prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestinas, prokurorės D. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis R. Š. skundžia nuosprendį bausmės skyrimo dalyje, nurodo, kad ji yra per griežta ir prašo bausmės dydį sumažinti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmė nuteistajam skirta teisingai. Kolegija pažymi, kad LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. Š., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad R. Š. padarė tyčinius, savanaudiškus, turtinius, smurtinius nusikaltimus. Byloje nustatyta, kad R. Š. nuteistas už padarymą devynių nusikaltimų, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat teismas įvertino aplinkybes, kad R. Š. nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus už neatsargaus ir tyčinio nusikaltimų, numatytų LR BK 281 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei buvo vieną kartą baustas administracine nuobauda. Šios aplinkybės svarbios skiriant bausmę ir vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad R. Š. atlygino po nedidelę dalį žalos nukentėjusiosioms. Be to, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagrįstai laikė tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus, padėjo išaiškinti tiesą byloje ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai vadovavosi LR BK 27 straipsnio 1 dalies ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Minėtos įstatymo nuostatos numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl teismas pagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija pažymi, kad LR BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki 6 metų. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes, jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai už kiekvieną nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmes nuo dvejų metų šešių mėnesių iki trejų metų trijų mėnesių, kurių terminas arba neviršija, arba viršija nežymiai laisvės atėmimo bausmių vidurkį, numatytą sankcijoje. Todėl daroma išvada, kad už nusikaltimus, kuriuos padarė R. Š., yra skirtos teisingos bausmės. Be to, teismas pagrįstai bausmes subendrino, nes toks reikalavimas keliamas LR BK 63 straipsnyje, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo taisykles, kuomet asmuo nuteisiamas už kelias nusikalstamas veikas.

Nuteistasis mano, jog jam skirta per griežta galutinė subendrinta bausmė. Kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas, todėl atmestinas. LR BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. To paties straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmių skyrimą ir jų subendrinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, teisingai įvertino LR BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai skyrė bausmes nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas. Paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, atitinka nuteistojo padarytų veikų ir paties nuteistojo pavojingumą, yra teisingos ir tinkamos realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, todėl skirti švelnesnes bausmes nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog įvertinus padarytų veikų kiekį, pobūdį, nuteistojo asmenybę, ta aplinkybė, kad jis turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę bei su tuo susijusius suvaržymus ir apribojimus šeimos, vaikų atžvilgiu, nepažeidžia proporcingumo principo ir nelaikytina, jog paskirtąja bausme siekiamas tikslas bei taikomi suvaržymai būtų akivaizdžiai neproporcingi apribotoms nuteistojo galimybėms rūpintis vaikais ir šeima.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo skundo argumentais dėl iš dalies patenkintais ieškiniais priteistų sumų dydžių padarytai žalai atlyginti. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nukentėjusiųjų reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš esmės išsprendė teisingai. Pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, vadovaujamasi CK 6.250 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir pan. teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir pan. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas padarė smurtinius nusikaltimus – plėšimus, kuriais kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į kitų asmenų sveikatą. Plėšimo metu nukentėjusiosios buvo užpultos, joms buvo sutrikdyta sveikata, jos buvo priverstos kęsti skausmą, baimę, nerimą, pažeminimą, dėl sužalojimų veiduose laikinai pablogėjo jų išvaizda ir bendravimo galimybės. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai atsižvelgė į kiekvienos nukentėjusiosios patirtų sužalojimų laipsnį, nedarbingumo trukmę, padarytą turtinę žalą, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį bei į jo išlaikymo pareigas. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog V. I. buvo padarytas žandikaulio lūžimas, gydymas stacionare truko 4 dienas, A. J. padaryti žandikaulio sinusų priekinių sienelių lūžimai, dėl ko stacionare gydėsi 4 dienas, į tai, jog jos nedarbingumas truko šventiniu laikotarpiu, R. J. nebuvo laikinai nedarbinga, sužalojimų jai nenustatyta, L. R. padarytos kraujosruvos veide, lūpose, smegenų sukrėtimas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ji nepateikė teismui jokių duomenų, jog slaugo visišką negalią turintį sutuoktinį, D. M. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos ir muštinė žaizda veide, I. J. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, nosies pertvaros iškrypimas, dėl ko buvo būtinas chirurginis gydymas, taip pat padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, suduodant ne mažiau 6 smūgius, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą kompensuos šios sumos: V. I. – 3000 Lt; A. J. – 3500 Lt; R. J. – 1000 Lt; L. R. – 3500 Lt; D. M. – 3000 Lt ir I. J. – 5000 Lt. Įvertinusi tai, kolegija nesutinka ir su nuteistojo skundo argumentais, jog nuosprendžiu buvo priteistos per didelės sumos nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas, bausmių skyrimo dalis nuosprendyje paliekama nepakeista.

Apeliaciniu skundu prokurorė D. Sabaliauskaitė prašo nuosprendyje keisti civilinio ieškinio dalį. Nurodo, jog tenkindamas R. J. ieškinį, apylinkės teismas neteisingai nustatė iš nukentėjusios pagrobtos rankinės vertę bei per klaidą rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog R. J. priteistina ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors nukentėjusioji D. B. ieškiniu neprašė atlyginti neturtinės žalos, apylinkės teismas jai nepagrįstai priteisė 1000 Lt (pažymėtina, jog ieškiniu D. B. prašė priteisti 340 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau teismo posėdyje jai buvo geranoriškai atlyginta 300 Lt).

Su šiais prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais kolegija nesutikti negali. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji R. J. ieškiniu prašė priteisti 1200 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 81-82). Ieškinyje nurodė, jog iš nukentėjusios R. J. pagrobtos rankinės vertė yra 200 Lt, teismo posėdyje ši aplinkybė buvo taip pat patvirtinta. Nuosprendyje R. Š. nuteistas už rankinės, kurios vertė 200 litų, pagrobimą. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad nukentėjusioji nurodė, jog pagrobtos rankinės vertė 100 litų, o padarytos žalos suma sudaro 1100 litų. Taigi teismas nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį 100 litų. Be to, iš teismo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. J. buvo padaryta 1000 Lt neturtinė žala dėl patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir pažeminimo, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ši suma nebuvo įtraukta į nukentėjusiajai priteistą bendrą žalos atlyginimo sumą.

Teisėjų kolegija pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentui dėl D. B. nepagrįstai priteistos 1000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti, nes ši nukentėjusioji reikalavimų atlyginti neturtinę žalą baudžiamojoje byloje nebuvo pareiškusi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nuosprendžio dalis dėl R. J. ir D. B. priteistų sumų žalai atlyginti keistina (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas). Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinį skundą patenkintini.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti, nurodant, kad iš R. Š. priteista R. J. 900 Lt (devyni šimtai litų) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti, o D. B. - 40 Lt (keturiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.