Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. Š. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje (devynios veikos) nuteistas subendrinta 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 11 d. Komisijos 2016 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistasis R. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad pagal galiojantį įstatymą visiems nuteistiesiems yra numatyta teisė į lygtinį paleidimą. Vienintelė sąlyga – tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip matyti iš nutarties, teismas remiasi tik savo subjektyvia nuomone, nepateikdamas jokių konkrečių argumentų, kodėl negali patvirtinti komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis pažymi, kad individualų socialinės reabilitacijos planą įvykdė, noriai dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose renginiuose, dirba, darbinė motyvacija teigiama. Nusikaltimu padarytą žalą dengia reguliariai iš pataisos įstaigoje gaunamų pajamų. Dalyvavo projekte „Asmenų, paleistų iš įkalinimo įstaigų socialinė bei profesinė reabilitacija ir integracija į darbo rinką (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskrityje“, mokėsi, įgijo specialybių. Kriminalinių nuostatų nesilaiko, palaiko ryšius su artimaisiais. Išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas. Komisija paminėtas aplinkybes įvertino teisingai ir pagrįstai nustatė, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ir lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Skunde nuteistasis R. Š. taip pat nurodo, kad yra teistas už apysunkį nusikaltimą, teistas du kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Aplinkybės, kad jis bausmės atlikimo metu koreguoja savo elgesį teigiama linkme, rodo savo asmenybės keitimosi pažangą, sudaro pagrindą manyti, kad jis daugiau nenusikals. Teismas atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą motyvuoja nuobaudomis, kurios negalioja ir tokiu atveju asmuo laikomas neturinčiu nuobaudų. Teismas neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, neteisingi ir prieštaraujantys įstatymams. Visi atvejai, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, yra numatyti BVK 158 straipsnyje. Pateiktas sąrašas yra baigtinis ir nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyta nei vieno iš pagrindų, kuriems esant lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad šiuo atveju nenustatyta pakankama pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. Š. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (59 balai iš 168 galimų), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, iš kurios sprendžiama, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje. Nuteistasis R. Š. bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo specialybes, aktyviai dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose renginiuose, dirba, dengia civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino kaip rodančias nuteistojo pastangas pataisos namuose elgtis tinkamai, tačiau pagrįstai pripažino, kad šių aplinkybių nepakanka akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui. Remiantis pateiktos medžiagos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis nors ir stengiasi bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai, buvo penkis kartus skatintas, tačiau taip pat buvo ir baustas. Iš pažymos apie asmens nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad R. Š. bausmės atlikimo metu baustas devynis kartus. Vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus nuteistasis pažeidinėjo viso bausmės atlikimo metu, paskutinis pažeidimas padarytas pakankamai neseniai – 2016 m. kovo 21 d. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja (2016 m. kovo 21 d. paskirta nuobauda panaikinta prieš terminą 2016 m. birželio 27 d.), tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nesilaikyti nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų ir leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo atžvilgiu taikomos probacijos sėkmingumu. Probacija neišvengiamai yra susijusi su tam tikrų įpareigojimų vykdymu ir draudimų laikymusi, todėl aplinkybė, kad nuteistasis, net ir būdamas bausmės atlikimo vietoje, yra linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką, leidžia daryti išvadą, kad probacijos taikymas nebus efektyvus. Pagrindą abejoti probacijos sėkmingumu sudaro ir nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei vis dar išliekantys kriminogeniniai veiksniai. Kaip minėta, pagal OASys metodiką nuteistojo R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei. Tokia pati rizika – 59 balai – buvo nustatyta ir 2015 m. lapkričio 19 d. svarstymo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai. Paminėtos aplinkybės, taip pat dviprasmiškos nuostatos į prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą turėjimas, polinkis kartoti tas pačias klaidas neįvertinant ankstesnio patyrimo, nuolatinis situacijų, padidinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, pasirinkimas, patvirtina apylinkės teismo nutartyje padarytą išvadą dėl galimybės taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą nebuvimo. Kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju yra vidutinė, nenustatyta, todėl apylinkės teismas tvirtinti komisijos nutarimą atsisakė pagrįstai.Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. Š. savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, todėl nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliktina galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.