Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, R. L. dėl laidavimo pagal vekselį pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Astonus“, antstolis G. B. ir 23-ojo notarų biuro notarė J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašo pripažinti negaliojančiu 2007 m. liepos 28 d. vekselio įrašą dėl D. K. įrašymo laiduotoja 440 000 Lt (127 432,81 Eur) sumai nuo jo sudarymo momento; panaikinti iš dalies 2009 m. sausio 7 d. Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės J. M. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 67) išduotą D. K. vardu; taikyti restituciją ir grąžinti be teisinio pagrindo iš D. K. išieškotus 430,13 Eur, priteisiant šią sumą iš atsakovės UAB “Gelvora”, ir 12 958,91 Eur, priteisiant šią sumą iš atsakovės BAB “Ūkio bankas“ ieškovės naudai; priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, teisme ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad UAB „Astonus“ vienintelio akcininko I. I. sprendimu buvo nuspręsta kreiptis į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą dėl 440 000 Lt (127 432,80 Eur) kredito gavimo trijų metų laikotarpiui prekybinės veikslo vystymui; prievolių užtikrinimui įkeisti atsargas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas ir būsimas įplaukas į UAB „Astonus“ AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filiale. Akcininkas nusprendė įgalioti bendrovės direktorę D. K. pasirašyti kredito sutartį su AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialu, įkeitimo lakštus bei kitus reikalingus dokumentus.

3. 2007-07-27 tarp UAB „Astonus“, kuriai atstovavo direktorė D. K., ir AB „Ūkio Bankas“, kuriai atstovavo J. K., buvo pasirašyta Kredito linijos sutartis Nr. KR09-602/07 (toliau Kredito sutartis) dėl 440 000 Lt (127 432,80 Eur) kredito suteikimo. Kredito sutarties 1.8.2 p. numatyta, kad pateikiamas UAB „Astonus“ paprastasis vekselis 440 000 Lt (127 432,80 Eur) sumai su 6 mėn. VILIBOR + 1.8 % (bet ne mažiau kaip 6.85 % metinėmis palūkanomis, laiduotojas I. I., apmokamas jį pateikus. 2007-07-28 UAB „Astonus“ pagal išrašytą paprastąjį vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti AB „Ūkio Bankas“ 440 000 Lt (127 432,80 Eur), tačiau vekselis buvo laiduotas ieškovės D. K., o ne I. I..

4. Pagal 2007-07-28 vekselį 23-ojo Kauno miesto notaro biuro notarė J. M. 2009-01-07 atliko vykdomąjį įrašą Nr. 67 išieškoti iš skolininko UAB „Astonus“ bei laiduotojos D. K., vekselio turėtojos AB „Ūkio Bankas“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 471613,12 Lt (136 588,60 Eur) ir 6 % palūkanų, skaičiuojant nuo skolos sumos per laikotarpį nuo termino pasibaigimo iki vykdomojo įrašo dienos. Su visomis išlaidomis išieškotina bendra suma iš UAB „Astonus“ ir D. K. – 473 519,47 Lt (137 140,71 Eur). Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui G. B.. 2016-08-26 reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi BUAB „Ūkio bankas“ pardavė paskolos sutartis, sudarytas tarp jos ir jos klientų bei su jomis susijusių sandorių portfelį UAB „Gelvora“, tame tarpe, ir skolą UAB „Astonus“. 2020-04-06 antstolis G. B. priimtu patvarkymu dėl informacijos suteikimo informavo ieškovės atstovę, kad AB „Ūkio bankas“ (pirminiam išieškotojui) iki 2017-07-17 imtinai buvo pervesta 12 958,91 Eur suma, o UAB „Gelvora“ iki 2017¬07-18 buvo pervesta – 430,13 EUR suma.

5. Ieškovė nurodė, kad jos pažįstama A. Š. pasiūlė ir įtikino ją kurti verslą kartu. A. Š. vyras R. L. nusprendė įsigyti veikiančią bendrovę ir paskirti ieškovę direktore. Visai UAB „Astonus“ veiklai vadovavo ir ją organizavo R. L., o ieškovė buvo bendrovės direktore tik formaliai. Atsakovas R. L. įtikino ieškovę pasirašyti paskolos sutartį įmonės vardu su banku. Paaiškino, kad verslui plėsti reikia pinigų, kuriuos jai, kaip įmonės direktorei, reikia paimti iš banko Ukmergėje. Visą laikotarpį nuo ieškovės paskyrimo bendrovės direktore iki ėjo direktorės pareigas ir buvo bendrovės akcininke, visus su įmonės veikla bei vidinius dokumentus, kurie buvo pasirašyti ieškovės, rengė atsakovas R. L., liepdavo ieškovei pasirašyti užtikrindamas ją, kad taip reikia įmonės veikloje, kad jos asmeninės atsakomybės tame nėra.

6. Ieškovė paaiškino, kad neįtarė apgaulės ir melo, pasirašydavo atsakovo parengtus ir pateiktus pasirašyti dokumentus, susijusius su bendrovės veikla, nes manė, kad juos turėjo pasirašyti kaip bendrovės direktorė bendrovės vardu. Kredito sutarties pasirašymo metu banke kartu su dokumentais jokio vekselio nebuvo, net neprisimena, kad būtų pasirašiusi vekselį kaip laiduotoja. Tačiau kaip paaiškėjo vėliau jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, vekselį ji pasirašė ir kaip asmeniškai laiduodama. Atsakovas R. L. jai visada duodamas pasirašyti dokumentus aiškino, kad juos reikia pasirašyti kaip bendrovės vadovei. Banke nei R. L., nei banko darbuotoja, kuri tvarkė kredito dokumentus, neaiškino laidavimo pasekmių, kad neva ji kaip fizinis asmuo laiduoja ir prisiima atsakomybę už UAB „Astonus“ 440 000 Lt (127 432,80 Eur) paskolą bankui.

7. 2018-07-31 Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu R. L. pripažino kaltu UAB „Astonus“ epizode pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, o ieškovei, kaip nukentėjusiajai nuosprendžiu iš R. L. priteista 1000 Eur neturtinė žala, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. AB „Ūkio bankas“ darbuotojai J. K. taip pat buvo pareikšti įtarimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kad aplaidžiai vykdė pareigas dėl paskolų ir kreditų suteikimo, tačiau jos atžvilgiu byla buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ieškovė pažymėjo, kad Kredito sutarties 1.8.2. p. numatyta, jog pateikiamas UAB „Astonus“ paprastasis vekselis 440 000 Lt (127 432,80 Eur) sumai su 6 mėn. VILIBOR + 1.8 % (bet nemažiau kaip 6.85 % metinėmis palūkanomis), laiduotas I. I., apmokamas jį pateikus. Kredito sutartyje nėra įrašyta, kad už paskolą bankui laiduoja ieškovė, tačiau vekselis pasirašytas jos kaip laiduotojos. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės prievolės laiduoti pagal šią Kredito sutartį, nes vekselio išdavimo teisinis pagrindas buvo Kredito sutartis, kurioje, kaip laiduotojas nurodytas visai kitas asmuo. Ieškovė neturėjo valios laiduoti už prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui išduotame vekselyje nurodytos sumos grąžinimui. Ją apgavo ir suklaidino atsakovas R. L., faktiškai veikęs kaip UAB „Astonus“ vadovas, ir atsakovės BAB „Ūkio bankas“ darbuotoja. Ieškovės atstovė baigiamųjų pasisakymų metu prašė teismo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes kvalifikuoti tinkamai, jeigu ieškovė nurodė netinkamą teisinį pagrindą.

8. Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ prašo ieškinį atmesti.

9. Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė ir atstovės teisme paaiškino, kad ieškovė nepagrįstai remiasi 2018-07-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis šioje byloje, nes nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Atitinkamai ieškovės argumentai apie tai, jog laidavimo sutarties (laidavimo pagal vekselį) sudarymas apgaulės būdu yra įrodytas baudžiamojoje byloje privalo būti atmesti kaip nepagrįsti. Kredito sutartis, kuri baudžiamojoje byloje buvo pripažinta sudaryta apgaulės įtakoje, ir vekselio kaip sandorio galiojimas net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šių sandorių galiojimo kvestionavimas privalo būti paliktas nenagrinėtas. Laidavimo pagal vekselį teisėtumo aplinkybės civilinės teisės prasme nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai, laidavimo pagal vekselį teisėtumo ir galiojimo klausimas turi būti sprendžiamas šioje byloje, remiantis CPK ir CK nuostatomis.

10. Kaip galima matyti iš nuosprendžio turinio Astonus epizode, baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas nusikaltimo pagal BK 182 str. 2 d. padarymo faktas, t. y. sukčiavimas, kurio būdu kito asmens vardu buvo įgytas didelės vertės svetimas turtas. Nuosprendyje yra konstatuota, jog Astonus buvo suteiktas kreditas, kurį R. L. panaudojo savo reikmėms. Atitinkamai, šis atsakovas tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir savo veiksmais bankui padarė didelę žalą. Taigi, atsakovės vertinimu, net jeigu nuosprendis baudžiamojoje byloje būtų įsiteisėjęs, tai savaime nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimus, byloje būtų saistomas teismo priimto nuosprendžio, kadangi šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl laidavimo pagal vekselį pripažinimo negaliojančiu, kas nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtame nuosprendyje nėra vertinama, ar laidavimas pagal vekselį buvo atliktas apgaulės būdu pasinaudojant ieškove.

11. Ieškovė laidavimo faktą traktuoja laidavimo sutartimi, kas iš esmės nėra teisinga teisine prasme. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo laiduotoja pagal vekselį. Teisine prasme laidavimo sutartis ir laidavimas pagal vekselį nėra laikomi tapačiais teisiniais santykiais. Kadangi ieškovė buvo laiduotoja pagal vekselį, tai savo reikalavimą jį formuoja neteisingai ir įdingai.

12. Atsakovės vertinimu, ieškovė klaidingai remiasi CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatomis kaip pagrindu ginčyti laidavimą pagal vekselį. Sandorį dėl apgaulės galima ginčyti šiais pagrindais: pirma, jeigu apgaulę panaudojo kita sandorio šalis; antra, jeigu apgaulę panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, jog apgaulę pasirašant Kredito sutartį ir laidavimą pagal vekselį panaudojo R. L.. Šis atsakovas nėra nei Kredito sutarties, nei vekselio sutarties šalis. Jis nagrinėjamų sandorių kontekste yra trečiasis asmuo. Todėl ieškovė savo reikalavimą dėl laidavimo pagal vekselį pripažinimo negaliojančiu turėtų grįsti CK 1.91 straipsnio 6 dalimi, įrodant, jog: R. L. panaudojo apgaulę; atsakovė AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Astonus“ žinojo arba turėjo žinoti šias aplinkybes. Ieškovė patikslintu ieškiniu šių sąlygų neįrodinėja, remiasi išimtinai CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu ir teismų praktikos išaiškinimais dėl tinkamo valios išreiškimo, neatkreipdama dėmesio į tai, kad apgaulę tariamai panaudojo ne sandorio šalis, o trečiasis asmuo R. L..

13. Atsakovės įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, jog AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Astonus“ žinojo ar galėjo žinoti aplinkybes apie tariamus R. L. nesąžiningus veiksmus, kurių įtakoje ieškovė pasirašė laidavimą pagal vekselį. Laidavimo pagal vekselį sudarymo metu ieškovė ėjo UAB „Astonus“ direktorės pareigas, dėl ko galėjo ir turėjo suprasti laidavimo pagal vekselį esmę ir prievolės pagal vekselį neįvykdymo pasekmes, todėl ieškovė neįrodė valios trūkumo pasirašant laidavimą pagal vekselį. Iš ieškovės dėstomų aplinkybių matyti, jog ji siekė sukurti verslą ir tuo tikslu tapo bendrovės direktore. Bendrovės verslo plėtrai ieškovė laisva valia, nieko neverčiama, pasirašė Kredito sutartį, o vėliau ir laidavimą pagal vekselį. Atitinkamai, ieškovės valia gauti pinigines lėšas ir laiduoti už prievolės neįvykdymą pagal vekselį buvo aiškiai išreikšta. Ieškovė nenurodė, kad ji niekuomet nesiekė tapti UAB „Astonus“ direktore ir plėsti šios bendrovės verslo, todėl jos teiginiai apie tariamą valios trūkumą yra visiškai nepagrįsti. Pasirašydama atitinkamus dokumentus (tarp jų ir laidavimo vekselį) ji suvokė šių sandorių neįvykdymo pasekmes. Ieškovei nukentėjus nuo tariamų nesąžiningų atsakovo R. L. veiksmų, ji turėtų inicijuoti atskirą teisminį procesą ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš šio atsakovo, o ne savo rizika priimtų veiksmų pasekmes perkelti bankui, kaip sąžiningam visų sudarytų sandorių subjektui.

Ieškovė apie tariamą savo teisės pažeidimą sužinojo 2009-03-26, kuomet gavo antstolio raginimą įvykdyti prievolę pagal vekselį, tačiau ieškinį dėl laidavimo pagal vekselį pripažinimo negaliojančiu nusprendė pareikšti tik po beveik 11 metų, t. y. pirminį ieškinį pareiškė 2020-02-12. Hipotetiškai laikantis ieškovės dėstomos pozicijos, jog ji neva net neatsimena, kad laidavimą pagal vekselį pasirašė ar kad parašas buvo išgautas panaudojant apgaulę, tai tokioje pačioje situacijoje protingas ir apdairus asmuo, gavęs antstolio raginimą apie prievolės įvykdymą, turėjo suprasti, jog jos atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, nes yra pradėtas išieškojimo procesas dėl sandorių, kurių ieškovė nėra sudariusi. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą vertinimą. Ieškovė, gavusi antstolio raginimą nesiaiškino šios situacijos detaliau, neprašė antstolio paaiškinti apie susiklosčiusią situaciją, nesikreipė nei į R. L. nei į kitas institucijas, siekdama apginti savo tariamai pažeistas teises. Ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant paneigti laidavimo faktą. Todėl akivaizdu, jog ieškovė, gavusi antstolio raginimą, suvokė, kokiu pagrindu yra vykdomas iš jos išieškojimas ir tik praėjus 11 metų, t. y. sugalvojus pretekstą ginčyti laidavimą ir tokiu būdu išvengti savo įsipareigojimų vykdymo, kreipėsi į teismą.

17. Atsakovės manymu, ieškinys yra nepagrįstas dalyje, kurioje prašoma iš jos priteisti 13 389 Eur sumą. Nurodo, kad 2017-03-06 atsakovė buvo pakeista naujuoju išieškotoju vykdomojoje byloje Nr. 0040/09/01219. Todėl jai nėra žinomos ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl 2007-07-27 Kredito linijos sutarties Nr. KR09-602/07 ir 2007-07-28 paprastojo vekselio pasirašymo, baudžiamosios bylos, kurioje R. L. buvo pripažintas kaltu, o ieškovė nukentėjusiąja ir kitos susijusios aplinkybės. Todėl atsakovė į ieškinį atsiliepė jo pagrįstumą vertindamas bendrąja prasme.

18. Ieškovė ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 1.91 straipsnio 1 dalį ir įrodinėja, kad ginčo vekselis buvo laiduotas apgaulės būdu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė pateikia tik bendro pobūdžio nuorodas į baudžiamąją bylą Nr. 1-15-190/2018, tačiau nepateikia jokių įrodymų, taip pat, konkrečiai nenurodo, kaip būtent pasireiškė apgaulė ieškovės atžvilgiu, pastarajai laiduojant 2007-07-28 paprastąjį vekselį. Taip pat, pastebėtina, kad ieškiniu nėra ginčijamas faktas, jog būtent ieškovė pasirašė 2007-­07-28 paprastąjį vekselį.

19. Ieškiniu prašoma taikyti restituciją ir ieškovei grąžinti 13 389 Eur, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu prašo iš atsakovės priteisti 13 389 Eur, taip pat, nepateikia jokių įrodymų tokiam reikalavimui pagrįsti, todėl toks reikalavimas laikytinas visiškai nepagrįstu. Iš antstolio G. B. patvarkymo matyti, kad atsakovei vykdomojoje byloje yra pervesta tik 430,13 Eur suma. CK 1.91 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovė 2007-07-27 Kredito linijos sutarties Nr. KR09-602/07 sudarymo ir/ar 2007-07-28 paprastojo vekselio pasirašymo metu buvo nesąžininga. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė būtų panaudojusi apgaulę tam, kad ieškovė sudarytų ginčijamus sandorius. Dėl nurodytų priežasčių, restitucija atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma.

22. Atsiliepime nurodė, kad pagrindas notarui išduoti vykdomąjį įrašą pagal vekselį yra vekselis ir vekselio turėtojo prašymas. Ką notaras privalo patikrinti priimdamas prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, yra numatyta Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėse bei notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje. Būtent pagal šias taisykles, priimdamas prašymą įforminti vykdomąjį įrašą, notaras privalo patikrinti: 1) ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; 2) vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, ar vekselyje yra visi LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau - ĮPVĮ) numatyti vekselio rekvizitai ir ar 3) vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Nagrinėjamu atveju ginčo vekselis turi visus privalomus rekvizitus, jis neturi jokių formalių trūkumų, yra teisėtas ir galiojantis; vekselis yra neprotestuotinas – vekselio turėtojas atleistas nuo pareigos įforminti protestą; išieškotoja – AB Ūkio bankas, yra/buvo teisėta šio vekselio turėtoja; ĮPVĮ 33 straipsnyje nustatyta, kad laidavimas išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Ginčo vekselyje, kaip laiduotoja yra pasirašiusi ieškovė ir laidavimas atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus.

23. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį/patikslintą ieškinį nepareiškė.

Teismas nustatė:

24. Byloje sprendžiamas ginčas dėl laidavimo pagal vekselį ir vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Motyvuojamoji dalis

25. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. nuo 2007 m. liepos 12 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d. buvo UAB „Astonus“ direktore (patikslinto ieškinio priedas Nr. 1).

26. 2007 m. liepos 20 d. UAB „Astonus“ vienintelio akcininko I. I. sprendimu (patikslinto ieškinio priedas Nr. 4) buvo nuspręsta kreiptis į atsakovės BAB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialą dėl 440 000 Lt (127 432,80 Eur) kredito gavimo trijų metų laikotarpiui prekybinės veiklos vystymui. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo nuspręsta įkeisti atsargas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas ir būsimas įplaukas į UAB „Astonus“, esančias banko Ukmergės filiale. Taip pat nuspręsta įgalioti UAB „Astonus“ direktorę pasirašyti kredito sutartį su banko Ukmergės filialu, įkeitimo lakštus bei kitus reikalingus dokumentus.

27. 2007 m. liepos 27 d. UAB „Astonus“, atstovaujama šios bendrovės direktorės ieškovės D. K., su AB „Ūkio bankas“ pasirašė kredito linijos sutartį Nr. KR09-602/07 (toliau – Kredito sutartis) dėl 440 000 Lt (127 432,80 Eur) kredito suteikimo (patikslinto ieškinio priedas Nr. 5). Šios Kredito sutarties 1.8 punkte šalys, be sprendimo 26 punkte paminėtų prievolių užtikrinimo priemonių, taip pat susitarė, kad bus pateikiamas UAB „Astonus“ paprastasis vekselis 400 000 Lt sumai, laiduotojas I. I. (pavardė paryškinta, nurodytas asmens kodas), apmokamas jį pateikus (1.8.2 punktas).

28. Byloje nustatyta, kad UAB „Astonus“ pagal 2007 m. liepos 28 d. išrašytą paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti AB „Ūkio bankas“ 440 000 Lt (127 432,80 Eur). Kaip minėta, Kredito sutartyje buvo susitarta, kad UAB „Astonus“ vekselį laiduos I. I., tačiau vekselyje laiduotoja nurodyta ieškovė D. K. (patikslinto ieškinio priedas Nr. 3).

29. Vekselio turėtoja atsakovė BAB „Ūkio bankas“ 2009 m. sausio 5 d. pateikė prašymą Nr. 160-03-1 notarei J. M. dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Prašyme nurodė, kad 2008-12-09 pateikė reikalavimą Nr. 194 vekselio davėjai UAB „Astonus“ ir reikalavimą Nr. 195 laiduotojai pagal vekselį D. K. apmokėti vekselį (įrodymai pateikti 2020-12-30, reg. Nr. DOK-33316). Prašyme nurodė UAB „Astonus“ buveinės adresą ir laiduotojos adresą (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad atsakovė į bylą nepateikė duomenų apie tai, kad paminėtas reikalavimas apmokėti vekselį buvo įteiktas ieškovei, kuomet prašyme notarei nurodytas laiduotojos adresas ir raginimas jai buvo siųstas ne ieškovės, o atsakovo R. L. gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė taip pat pateikė 2008-10-21 pranešimą ieškovei dėl vekselio apmokėjimo, kuris buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nėra duomenų apie jo įteikimą ieškovei, o ji tvirtina, kad negavo nei vieno pranešimo. Notarei taip pat buvo pateiktas vekselis. Šių duomenų pagrindu 23-ojo Kauno miesto notaro biuro notarė J. M. 2009-01-07 atliko vykdomąjį įrašą Nr. 67 išieškoti iš skolininkės UAB „Astonus“ bei laiduotojos D. K. BAB „Ūkio bankas“ naudai iš viso 473 519,47 Lt. ir 6 % palūkanas, skaičiuojant nuo skolos sumos per laikotarpį nuo termino pasibaigimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos ir kitas su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas. Šalių paaiškinimais ir antstolio atsiliepimu į ieškinį nustatyta, kad vekselyje prierašą, kad „2009 m. kovo 26 d. įteiktas raginimas D. K.“ padarė antstolis G. B..

Dėl apgaulės sudaryto sandorio negaliojimo

37. Byloje nėra ginčo, kad vekselis, kurį laidavo ieškovė, buvo išrašytas užtikrinant UAB „Astonus“ prievoles pagal Kredito sutartį, nes taip buvo nurodytos 1.8.2 punkte. Pagal Kredito sutartį vekselį 400 000 Lt sumai laiduoti turėjo I. I., tačiau laidavo D. K.. Kadangi vekselio laidavimo sąlyga buvo įtvirtinta Kredito sutartyje, tai jos sąlygos dėl vekselio išrašymo ir jo laidavimo, sprendžiant dėl ieškovės valios laiduoti vekselį susiformavimo ir apgaulės, priešingai nei mano vekselio gavėja, yra reikšmingos. Teismas turi pagrindo manyti, kad 2007 m. liepos 20 d. UAB „Astonus“ vienintelio akcininko I. I. sprendimo turinys, kai ieškovė kaip UAB „Astonus“ buvo įgaliota pasirašyti tik kredito sutartį su banko Ukmergės filialu, įkeitimo lakštus bei kitus reikalingus dokumentus, Kredito sutarties šalių 1.8.2 punkte įtvirtinta sąlyga dėl I. I. vekselio laidavimo, atsakovo R. L. veiksmai bei banko darbuotojų neveikimas lėmė tai, kad ieškovė pasirašė vekselio laidavimą, nors bylos duomenys neteikia pagrindo sutikti su BAB „Ūkio bankas“ nuomone, kad tai atitiko ieškovės vidinę valią ir ji turėjo materialines galimybes laiduoti už vekselio davėjo prievoles.

38. Kasacinis teismas dėl apgaulės sudaryto sandorio negaliojimo yra nurodęs, kad ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas). Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

39. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019 61 punktą).

40. Teismas sprendžia, kad ieškovės detalūs ir nuoseklūs paaiškinimai, ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės dėl atsakovo R. L., kuris faktiškai veikė kaip kredito gavėjos UAB „Astonus“ atstovas, pirmiau nurodytos aplinkybės dėl Kredito sutarties sąlygų dėl prievolių užtikrinimo vekseliu laidavimo, sprendimo 29 punkte nurodytos aplinkybės dėl vekselio turėtojos atsakovės BAB „Ūkio bankas“ 2008-12-09 reikalavimo apmokėti vekselį Nr. 195 siuntimo ieškovei atsakovo R. L. gyvenamosios vietos adresu teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė vekselio laidavimą pasirašė dėl R. L. apgaulės ir banko darbuotojų nutylėjimo dėl sandorio esmės ir jo pasekmių.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ieškovo paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai turi būti tikslūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Nuosekliais ieškovo parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėj byloje Nr. Nr. 3K-3-107/2013).

43. Vertinant ieškovės paaiškinimų detalumą, nuoseklumą ir patikimumą teismas turi pažymėti, kad ieškovės nurodytos aplinkybes dėl UAB „Astonus“ 440 000 Lt (127 432,81 Eur) Kredito sutarties sudarymo aplinkybių, banko darbuotojų veiksmų buvo nustatytos ir 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Šiuo nuosprendžiu R. L. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį dėl UAB „Astonus“ epizodo dėl 440 000 Lt (127 432,81 Eur) kredito sutarties sudarymo ir nuteistas 3 metams laisvės atėmimo. Nuosprendyje be kita ko nurodyta, jog teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad R. L., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ūkio bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas, žadėdamas pagalbą įkuriant kosmetologijos verslą, įgavo D. K. pasitikėjimą, bei įtikindamas, kad verslui pradėti būtinas kreditas, 2007-07-19 D. K. vardu įsigijo UAB „Astonus" akcijas, melagingai žadėdamas pakeisti UAB „Astonus“ veiklą iš prekybos santechnikos įrangą į kosmetologijos paslaugas teikiančią bendrovę, fiktyviai įdarbindamas ją šios įmonės direktore, 2007-07-20 kartu su D. K., kuri buvo suklydimo įtakoje, nuvyko į AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialą, esantį Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur pateikė prašymą dėl 440000 litų kredito suteikimo bei įtikino ją kaip laiduotoją pasirašyti paprastąjį vekselį 440 000 litų sumai, apgaulingai paaiškindamas, kad tai tik formalumas, po ko 2007-07-30 pagal kredito sutartį Nr. KR09-602/07 UAB „Astonus“ neteisėtai buvo suteiktas 440 000 Lt kreditas, kurį R. L. panaudojo savo reikmėms, t. y. turėdamas savo žinioje UAB „Astonus” bankinę mokėjimo kortelę ir prisijungimo prie sąskaitų kodus, iš UAB „Astonus” banko sąskaitos 2007-07-30 pervedė 200 000 litų sumą B. L., kaip savo skolos dalį už butą (duomenys neskelbtini), 2007-07-31 pervedė 88 500 litų sumą už UAB „Astonus“ akcijas I. I., 2007-08-01 pervedė 45 000 litų sumą už UAB „Astonus“ akcijas I. I., o likusius pinigus panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir savo veiksmais AB “Ūkio Bankas” padarė didelę 440 000 Lt sumai turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

44. 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018 taip pat nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2007-07-27 buvo pasirašyta kredito linijos sutartis Nr. KR09-602/07, pagal kurią UAB „Astonus“ buvo suteiktas 440000 litų kreditas apyvartinėms lėšoms, pasirašė banko darbuotoja J. K. ir UAB „Astonus“ direktorė D. K. (X t., 11-22 l.). Nuosprendyje pažymėta, jog ikiteisminio tyrimo metu AB „Ūkio bankas“ nurodė, kad „Ūkio banko“ Ukmergės filialo darbuotojai netinkamai vykdė „Kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo“ tvarką (nuosprendžio 48 psl.). Nuosprendyje (51, 52 psl.) nurodyta, kad baudžiamojoje byloje yra pateikti Ūkio Banko administracijos raštai dėl nagrinėjamų paskolų ir kreditų išdavimo < > „Astonus“, < > ir kitiems, kuriuose teigiama, kad kaltinamieji V. K. – Ukmergės banko filialo valdytojas ir J. K. – jo pavaduotoja – išduodant didelės vertės paskolas bei kreditus netinkamai atliko savo darbą, pažeidinėjo bankuose nustatytas tvarkas ir taisykles, netinkamai vertino kredito rizikas, savalaikiai neatliko kredito lėšų panaudojimo kontrolės ir projektų įgyvendinimo priežiūros, pasirašinėjo sutartis nedalyvaujant kredito gavėjui, leisdavo kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį ir tuo padarė bankui didelės žalos ( 5 t., b.l. 56-67, 21 t., b.l. 106-108., 8 t., b.l. 116-120., 10 t., b.l. 2-7., 12 t., b.l. 172 ). J. K. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

45. Teismas pastebi, kad aplinkybes dėl banko darbuotojos padarytų pažeidimų išduodant kreditą UAB „Astonus“ taip pat nurodė ir BAB „Ūkio bankas“ 2018-08-20 apeliaciniame skunde, kurį teikė dėl 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio (9 ir 15 punktai). Teismas pažymi, kad bankas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti Kredito sutarties sudarymo bylą, kad patvirtintų savo užimtą poziciją teisme, jog nėra banko kaltės dėl kredito išdavimo UAB „Astona“, kurio prievolių įvykdymo užtikrinimui ir buvo išduotas UAB „Astonus“ vekselis, laiduotas ieškovės. Sutiktina su atsakovės BAB „Ūkio bankas“ argumentais, kad šioje byloje nėra ginčijama Kredito sutartis, tačiau būtent ieškovės paaiškinimai ir ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės dėl Kredito sutarties sudarymo ir jos sąlygos gali patvirtinti ieškovės valios susiformavimą (ne)laiduoti kredito gavėjos bankui išduotą vekselį.

46. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno asmens valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai, kurie ir nulemia norą sudaryti sandorį. Šis asmens noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-416-464/2017). Teismas vertindamas ieškovės paaiškinimus ir pirmiau paminėtus įrodymus konstatuoja labiau tikėtiną aplinkybę, kad ieškovės valia buvo įtakojama atsakovo R. L. apgaulės. Ieškovė pasitikėjo šiuo asmeniu ir banko darbuotoja, kuri veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, atstovaudama BAB „Ūkio bankas“, pasirašant 2007-07-27 kredito linijos sutartį Nr. KR09-602/07 dėl UAB „Astonus“ 440000 litų kredito suteikimo, kurioje buvo parašyta, kad kredito prievolių įvykdymo užtikrinimui pateikiamas paprastasis vekselis, laiduotas I. I., o ne laiduotas ieškovės (sutarties 1.8.2 punktas). Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kokios aplinkybės sąlygojo kredito prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės – vekselio laidavimo pasikeitimą, kodėl vekselio laiduotoja Kredito sutartyje nebuvo nurodyta ieškovė bei kaip buvo įsitikinta, kad ieškovė, laiduodama vekselį, turi galimybės realiai užtikrinti 400 000 Lt prievolės įvykdymą.

47. Teismas vertina, kad bylos duomenys teikia pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog UAB „Astonus“ faktiškai vadovo funkcijas atliko R. L., kuriam apie ieškovės iškeltą bylą yra žinoma, tačiau šis atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės argumentų, kad UAB „Astonus“ direktore ieškovė buvo tik formaliai, pasirašinėjo atsakovo pateiktus dokumentus, kuriuos jis rengė ir teikė bankui, o ieškovė juo ir banko atstove pasitikėjo, todėl apgaulės įtakoje suklydo, pasirašydama UAB „Astonus“ vekselio laidavimą. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų laidavusi vekselį, jeigu apgaulės nebūtų buvę, nes byloje nėra jokių duomenų spręsti apie realias ieškovės galimybes įvykdyti prievolę pagal vekselio laidavimą, todėl teismas konstatuoja laidavimo pagal vekselį sandorio sudarymo metu egzistavusį esminį ieškovės suklydimą dėl ieškovės atžvilgiu panaudotos apgaulės (CK 1.91 straipsnio 6 dalis). Todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2007-07-28 vekselio įrašą dėl D. K. įrašymo kaip laiduotoja 440 000 Lt (127 432,81 Eur) sumai nuo jo sudarymo momento.

Dėl vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiu

48. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptartų įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo išaiškinta, jog notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą tik nustatęs, kad įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nurodytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisydamas to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014, 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020).

49. Sutiktina su trečiuoju asmeniu J. M., kad 2009-01-07 vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 67) dėl prievolės pagal ieškovės D. K. laidavimą ji įrašė turėdama duomenis apie ĮPVĮ 81 straipsnyje nurodytų sąlygų įvykdymą patvirtinančius dokumentus. Tačiau pripažinus negaliojančiu 2007-07-28 vekselio įrašą dėl D. K. įrašymo laiduotoja, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl Kauno m. 23-ojo notarų biuro notarės J. M. 2009-01-07 atlikto vykdomojo įrašo (notarinio reg. Nr. 67) dalies dėl reikalavimo išieškoti iš laiduotojos D. K. vekselio turėtojos BAB „Ūkio bankas“ naudai nesumokėtą vekselio sumą, palūkanas ir kitas su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas, pripažinimo negaliojančia nuo šio įrašo atlikimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties

50. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1, 2, 5 dalys nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

51. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 d. nustatytą bendrąją taisyklę, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu. Konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau, teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

53. Kaip nustatyta byloje, ieškovė apgaulės įtakoje suklydo pasirašydama vekselio laidavimą, t. y. ji net nesuprato, kad 2007-07-28 pasirašydama vekselį už jį laiduoja asmeniškai. Pastebėtina, kad atsakovė BAB „Ūkio bankas“ taip pat neteigia, kad vekselio laidavimo pasirašymo dieną ieškovė suprato apie galimą savo teisių pažeidimą. Ši atsakovė paaiškino, kad senaties terminą reikėtų pradėti skaičiuoti nuo 2009-03-26, kuomet antstolis pranešė apie pradėtą priverstinį ginčo vykdomojo įrašo vykdymą. Šio sprendimo 30 punkte nurodyta, kad antstolio siųsti dokumentai ieškovei adresu (duomenys neskelbtini) 2009-03-26 buvo įteikti I. ir I. (prašymas dėl įrodymų pateikimo teisme gautas 2020-11-18, reg. Nr. DOK-29724), t. y. ne ieškovei. Byloje nėra duomenų spręsti, kad tai ieškovės šeimos nariai, todėl teismas šios datos neturi pagrindo laikyti ieškinio senaties termino eigos pradžia.

54. Ieškovė į bylą pateikė antstolio 2010-11-26 informaciją AB „Ūkio bankas“ darbuotojai I. C., kur nurodyta, kad antstolis su ieškove susisiekė 2010-09-23, o ji buvo atvykusi į antstolio kontorą 2010-11-26. Ieškovė laiko, kad tik tuomet sužinojo apie vykdomąjį įrašą. Teisme ieškovė paaiškino, kad apie tai, jog areštuota jos sąskaita jai tapo žinoma 2009 m. rugpjūčio mėn., bet ji turėjo kitų skolinių įsipareigojimų, todėl arešto nesiejo su laidavimu pagal vekselį, nes ji nesuprato, kad laidavo vekselį. O apie tai, kad ji buvo apgauta dėl vekselio laidavimo ji suprato tik 2010 m. pabaigoje, kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Atsakovo R. L. apgaulės veiksmai, susiję su UAB „Astonus“ kredito gavimo aplinkybėmis, konstatuoti 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018. Ieškovės ieškinys, pateiktas teismui 2020-02-25, po jo trūkumų šalinimo buvo priimtas 2020-03-30. Todėl teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir spręsdamas dėl ieškovės vidinio teisės pažeidimo suvokimo konstatuoja, kad dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl ieškovės pažeista teisė turi būti ginama (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Dėl restitucijos taikymo

55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020, 107 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015; kt.).

56. Pripažinus 2009-01-07 atlikto vykdomojo įrašo (notarinio reg. Nr. 67) dalį ieškovės atžvilgiu, restitucija turi būti taikoma (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kaip detaliai nurodyta šios sprendimo 33 punkte, iš ieškovės vykdant paminėtą vykdomąjį dokumentą išieškota 2020 m. rugpjūčio 18 d. antstolio G. B. patvarkyme dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad iki 2017 m. liepos 17 d. pervesta atsakovei BAB „Ūkio bankas“ iš ieškovės D. K. išieškota 13 136,59 Eur, o nuo 2017 m. liepos 18 d. atsakovei UAB „Gelvora“ pervesta 430,13 Eur. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė BAB „Ūkio bankas“ realiai gavo 10 850,91 Eur, o atsakovė UAB „Gelvora“ 2 285,68 Eur. Todėl taikant restituciją, priteistina šioms atsakovėms grąžinti ieškovei vykdant panaikintą vykdomojo įrašo dalį iš jos išieškotas pinigines lėšas (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kadangi BAB „Ūkio bankas“ 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi (įsiteisėjo 2013-06-07) iškelta bankroto byla (Nr. B2-10-254/2021), nuginčytas vykdomasis įrašas atliktas 2007-07-28 vekselio laidavimo pagrindu, t. y. iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo atsiradusiu pagrindu, tai ieškovė teisę į priteistų restitucijos pagrindu piniginių lėšų grąžinimo, įsiteisėjus šiam sprendimui, gali įgyvendinti reikšdama kreditorinį reikalavimą BAB „Ūkio banko“ bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

58. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

59. Ieškovė turėjo 183 Eur žyminio mokesčio išlaidų (100 Eur + 38 Eur) bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi buvo atleista nuo 1831 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė 2020 m. lapkričio 19 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovų 1633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: už ieškinio (tame tarpe ir patikslinto ieškinio) surašymą ir kitų būtinų dokumentų, susijusių su ieškinio rengimu bei jo pateikimu teismui rinkimą, prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, dubliko, prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimu, už pasirengimą teismo posėdžiams, klientės interesų atstovavimą juose, pasiruošimą baigiamajai kalbai.

60. Ieškovės prašoma priteisti 1633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų BAB „Ūkio banko“ iš bankroto administravimui skirtų lėšų (ĮBĮ 36 straipsnis) ir iš atsakovų UAB „Gelvora“ ir R. L. po 544,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (1633,50 Eur : 3 = 544,50 Eur) (CPK 98 straipsnis).

61. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ yra bankrutavusi įmonė, todėl ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovė atleista nuo 1831 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, valstybei žyminis mokestis priteisiamas tik iš UAB „Gelvora“ ir R. L. po 610,33 Eur iš kiekvieno atsakovo (1831 Eur : 3 = 610, 33 Eur) (CPK 96 straipsnis).

62. Ieškovė taip pat turėjo 138 Eur žyminio mokesčio išlaidų, kuris priteisimas iš visų atsakovų lygiomis dalimis po 46 Eur (138 Eur : 3 = 46 Eur). Iš atsakovės BAB „Ūkio banko“ šios išlaidos priteisimos iš bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 35,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos lygiomis dalimis po 11,92 Eur priteisimos iš visų atsakovų (35,76 Eur : 3 = 11,92 Eur). Iš atsakovės BAB „Ūkio banko“ šios išlaidos priteisimos iš bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 96 straipsnis).

64. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovės BAB „Ūkio banko“ iš bankroto administravimui skirtų lėšų ieškovei priteisiama 590,50 Eur (544,50 Eur + 46 Eur). Iš UAB „Gelvora“ ir R. L. ieškovei priteisiama po 590,50 Eur (544,50 Eur + 46 Eur) ir valstybei iš šių atsakovų priteisiam po 622,25 Eur (610,33 Eur + 11,92 Eur), o iš atsakovės BAB „Ūkio banko“ 11.92 Eur iš bankroto administravimui skirtų lėšų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2007 m. liepos 28 d. paprastojo vekselio, išduoto AB „Ūkio bankas“, įrašą dėl D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įrašymo laiduotoja 440 000 Lt (127 432,81 Eur) sumai nuo jo sudarymo momento.

Panaikinti 2009 m. sausio 7 d. Kauno miesto 23-ojo notaro biuro notarės J. M. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 67) dalyje dėl reikalavimų išieškoti iš laiduotojos D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją ir priteisti BAB „Ūkio bankas“, j. a. k. 11202013, grąžinti ieškovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 850,91 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 91 ct).

Taikyti restituciją ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, j. a. k. 125164834, grąžinti ieškovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 285,68 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 68 ct).

Priteisti iš atsakovės BAB „Ūkio banko“ iš bankroto administravimui skirtų lėšų ieškovei D. K. 590,50 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gelvora“ ieškovei D. K. 590,50 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. K. 590,50 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės BAB „Ūkio bankas“ iš bankroto administravimui skirtų lėšų 11,92 Eur (vienuolika eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Gelvora“ ir R. L. po 622,25 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus 25 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.