Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3357-560/2020 pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „TGS Group“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

5. Nors šalys laisvos susitarti dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą, taip pat ir į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinį statusą (likviduojama dėl bankroto), teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą – likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių interesus, nes taikos sutartimi neatlygintinai susitarta dėl kreditorinių reikalavimų atsisakymo, skolininkui taikos sutartimi neprisiimant jokių įsipareigojimų kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

7. Prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3357-560/2020 grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

8. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta praktika).

9. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

10. Prašomoje atnaujinti byloje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo buvusio nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto vizija“, ir atsakovo UAB „TSG Group“.

11. Prašyme atnaujinti procesą remiamasi tuo, kad taikos sutartimi neatlygintinai susitarta dėl kreditorinių reikalavimų atsisakymo, skolininkui taikos sutartimi neprisiimant jokių įsipareigojimų kreditoriui.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

13. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).

14. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujant atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto vizija“, ir skolininko UAB „TSG Group“.

15. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad pagal teismo patvirtintą šalių taikos sutartį ieškovas visiškai atsisakė savo reikalavimų atsakovui pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, įskaitant bylinėjimosi išlaidas. Taigi patvirtinta taikos sutartimi iš esmės buvo įformintas ieškinio atsisakymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju svarbi aplinkybė, ar kreditoriai pritarė patvirtintai taikos sutačiai, nes ieškinio atsisakymo atveju kreditorių pritarimas yra reikalingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-932-370/2022).

16. Nors šioje byloje akivaizdaus kreditorių pritarimo nebuvo, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Nr. eB2-337-560/2022 yra sukurti ryšiai su civiline byla Nr. e2-3357-560/2020. Visi pareiškėjos kreditoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje yra įtraukti trečiaisiais asmenimis, jiems suteikiant galimybę matyti bankroto bylos duomenis. Todėl spręstina, kad nuo 2020 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo pareiškėjos kreditoriams buvo žinoma apie teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, todėl kreditoriai buvo tinkamai informuoti ir apie taikos sutartį, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3357-560/2020. Nėra duomenų, kad kreditoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų gynę savo interesus teismine tvarka, nesutikdami su bylos užbaigimu taikos sutartimi.

17. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis bankroto proceso dalyvis. Administratorius, atstovaudamas įmonės ir jos kreditorių interesams, turi pareigą vertinti bylų, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, perspektyvas, vertinti įmonės vardu pareikštų ieškinių pagrįstumą, ir užtikrinti, kad įmonė nepatirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų, nedidėtų įmonės skolos ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1637-560/2011). Taigi, tiek ieškinio pareiškimas, tiek pareikšto ieškinio perspektyvumo patikrinimas priklauso būtent administratoriui.

18. Nagrinėjamu atveju BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nemokumo administratorius UAB „Bankroto vizija“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo pateikė nustatęs bylos neperspektyvumą.

19. Kaip matyti iš prašomos atnaujinti civilinės bylos duomenų, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „TGS Group“ buvo pareiškęs dėl 13 768,23 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Skola kildinama iš rangos santykių, atsakovui pagal 2015 m. birželio 1 d. Statybos rangos sutartį Nr. TGS-ABA-2015/06/01 ne laiku ir netinkamai atlikus sutartus rangos darbus. Ieškinys buvo grindžiamas netiesioginiais įrodymais. Atsakovas pateikė duomenis, kad kategoriškai nesutiko su ieškovo pretenzijomis. Tvirtino, kad defektai buvo ištaisyti, o ieškovo pateikti kaip įrodymai netinkamai atliktiems darbams patvirtinti buvo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl darbų, kurių atsakovas nevykdė ir nebuvo įsipareigojęs vykdyti. Taip pat atsakovas rėmėsi tuo, kad darbų terminams įtakos turėjo paties ieškovo veiksmai, jam ne laiku paruošiant aikštelę bei laiku atsakovui nepatiekiant reikalingų medžiagų.

20. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikė argumentų dėl bylos perspektyvumo, nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad taikos sutartis akivaizdžiai pažeistų bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių interesus, taigi pažeistų viešąjį interesą.

21. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad byloje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y., kad teismas negalėjo tvirtinti šalių taikos sutarties dėl viešojo intereso pažeidimo. Todėl praeiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atmestinas.

22. Taip pat pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutu siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, spręsdamas, kad buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius UAB „Bankroto vizija“ sudarė taikos sutartį itin nepalankiomis sąlygomis įmonei ir jos kreditoriams, turi procesinę galimybę reikšti nemokumo administratoriui ieškinį dėl žalos atlyginimo, įrodinėdamas visas administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų reiškęs tokio pobūdžio ieškinį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad pareiškėjas nėra išnaudojęs tokios procesinės galimybės galimai pažeistų įmonės ir (ar) kreditorių interesų gynimui, proceso atnaujinimo institutas negali būti taikomas ir šiuo pagrindu.

24. Atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo (ieškovo) BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3357-560/2020.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.