- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-581-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04060-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. (E. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir jam paskirta 36 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. S. paskirta galutinė 24 parų arešto bausmė.
UAB „Iki Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš E. S. 167,94 Eur UAB „Iki Lietuva“ naudai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. sausio 11 d. apie 19.19 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko į UAB „Iki Lietuva“ priklausančią parduotuvę „Iki“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur parduotuvės prekybos salėje iš prekių lentynos paėmęs 3 vnt. 1 kg svorio kavos pupelių „Pellini Espresso Bar Cremoso Nr. 9“ pakelių, kurių vieno kaina 27,99 eurai, viso bendrai 83,97 eurų sumai, 3 vnt. 1 kg svorio kavos pupelių „Pellini Espresso Bar Vivace Nr. 82“ pakelių, kurių vieno kaina 27,99 eurai, viso bendrai 83,97 eurų sumai, susidėjo juos į su savimi atsineštą maišelį ir išėjo iš parduotuvės pro kasas nesumokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „Iki Lietuva“ priklausantį 167,94 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo peržiūrėti byloje esantį vaizdo kameros pavadinimu „Iejimas 1“ vaizdo įrašą pavadinimu „D15 20230111191835“, taip pat pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 24 parų arešto bausmę ir vietoje šios bausmės paskirti jam švelnesnę bausmę – viešuosius darbus, paskirti gydymą nuo narkotinių medžiagų, reabilitaciją.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog neaišku, ar nuteistasis tikrai padarė šią vagystę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio trečiajame lape nurodoma, kad vaizdo kameros pavadinimu „Iejimas 1“ vaizdo įraše pavadinimu „D15_20230111191835“ matoma, kaip 19:19:18 val. į „Iki“ parduotuvę pro duris užeina vyriškis, 30-45 metų, vidutinio kūno sudėjimo, juodų plaukų, vilkintis tamsiai mėlyną striukę, mūvintis chaki spalvos kelnėmis, avintis juodos spalvos sportiniais bateliais, ant nugaros užsidėjęs juodos spalvos kuprinę su „V“ formos pilkomis juostomis. Neprisimena, kad tokią kuprinę išvis turėtų. Įeidamas į parduotuvę prekes dedasi į kuprinę, jei su ja ateina, o ne į „Rimi“ parduotuvės pirkinių maišelį. Neatsimena, ar išvis turi chaki spalvos kelnes. Nustačius, kad vaizdo kamerų įrašuose tikrai užfiksuotas nuteistasis, apeliantas nurodo besigailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos, išreiškia norą keistis, ieškoti darbo, pažymi, kad dalyvauja metadono programoje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti liudytoją D. K., kuri apklausta nurodė žinanti nuteistąjį E. S. iš matymo, tačiau detaliai neprisimenanti įvykio aplinkybių. Teisme buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojos pareigose. Jos darbo vieta yra parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 13 d., atvykusi į darbo vietą, peržiūrėjo parduotuvėje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašą. Peržiūrint vaizdo įrašą pastebėjo, kad prekių skyriuje, kur yra sudėtos kavos pupelės, yra atsiradę tarpai. Užfiksavusi minėtus tarpus tarp prekių, toliau peržiūrinėjo parduotuvėje įrengtų vaizdo kamerų įrašus. Peržiūrint įrašus pastebėjo, kaip 2023 m. sausio 11 d. į parduotuvę atėjo jai iki tol nepažįstamas asmuo, vilkintis mėlynos spalvos striukę su gobtuvu. Minėtas asmuo atėjo į prekių skyrių, kur yra parduodamos kavos pupelės. Atėjęs į skyrių, asmuo paėmė 6 pakelius kavos pupelių, susidėjo juos į atsineštą maišelį ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už paimtas prekes. Užfiksavus vagystės faktą, pagal nustatytą tvarką surašė tarnybinį pranešimą. Surašius tarnybinį pranešimą dėl vagystės, atidavė jį parduotuvės administracijai (1 t., b. l. 30-31). Liudytoja apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat peržiūrėtas byloje esantis vaizdo kameros „Iejimas 1“ vaizdo įrašas „D15 20230111191835“, prie bylos prijungtas nuteistojo pateiktas medicinos dokumentų išrašas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundas buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).
8. Iš nuteistojo E. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas abejoja dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, prašo peržiūrėti UAB „Iki Lietuva“ vaizdo kamerų įrašus. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmę.
Dėl vaizdo įrašų vertinimo
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su UAB „Iki Lietuva“ vaizdo įrašų, kurie yra bylos medžiagos dalis, turiniu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančiais vaizdo įrašais nustatyta nuteistojo E. S. tapatybė. Kaip nustatyta byloje, vaizdo kameros pavadinimu „Iejimas 1“ vaizdo įraše pavadinimu „D15_20230111191835“ užfiksuotas vyriškis, 30-45 metų, vidutinio kūno sudėjimo, juodų plaukų, vilkintis tamsiai mėlyną striukę, mūvintis chaki spalvos kelnėmis, avintis juodos spalvos sportinio tipo bateliais, ant nugaros užsidėjęs juodos spalvos kuprinę, ant kurios pavaizduotas pilkos spalvos ženklas, kurio forma panaši į „V“ raidę. Vaizdo kameros įraše užfiksuotas vyras rankoje nešasi rudos spalvos pirkinių maišelį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal vaizdo kameros „Iejimas 1“ vaizdo įrašą „D15_20230111191835“ nėra aišku, ar nusikalstamą veiką padarė E. S., tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstama veika užfiksuota byloje esančių vaizdo įrašų visuma, o ne tik minėtu nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamu vaizdo įrašu, kuriame matomas tik įėjimas į parduotuvę.
10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su vaizdo kameros pavadinimu „Kamera 30“ vaizdo įrašo pavadinimu „D30_20230111191822“ bei vaizdo kameros pavadinimu „Kamera 32“ vaizdo įrašo pavadinimu „D30_20230111191822“ turiniu, konstatuoja, kad vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotas vyras yra nuteistasis E. S. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro remdamasi byloje pateikta E. S. nuotrauka (1 t., b. l. 59), taip pat ir tuo, kad vaizdo įraše pavadinimu „D30_20230111191822“ užfiksuotas vyras, kuris užfiksuotas profiliu, atsisuka tris kartus, taip parodydamas savo veidą. Minėtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip nuteistasis prieina prie lentynų, kuriose sudėtos kavos prekės, ir iš viršutinės lentynos dešine ranka paima juodas kavos pakuotes, 6 vnt., ir susideda į pirkinių maišelį. Po šių veiksmų vyriškis palieka kavos skyrių 19:20:02 val. (1 t., b. l. 36-38). Minėtuose vaizdo įrašuose, tarp jų ir nuteistojo nurodytame vaizdo įraše „D15_20230111191835“, matomas tas pats asmuo, t. y. nuteistasis E. S., todėl nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktos abejonės dėl to, jog neaišku, ar nuteistasis tikrai padarė aptariamą vagystę, atmestinos kaip nepagrįstos. Papildomai pažymėtina, kad byloje esančiame tarnybiniame pranešime dėl minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens policijos tyrėja pranešė atpažinusi E. S., kuriam ne kartą buvo surašomi administracinio nusižengimo protokolai už vagystes iš parduotuvių (1 t., b. l. 40), papildomai apklausta liudytoja D. K. nurodė žinanti E. S. iš matymo kaip minėtoje parduotuvėje „Iki“ besilankantį asmenį. Taip pat ir pats E. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad vagystė nebuvo suplanuota, jis tiesiog žino tą „Iki“ parduotuvę ir tiesiog prie tos parduotuvės buvo, pamatė, kaip apsaugos darbuotojas išėjo iš savo posto ir tuo metu apsidairė, paėmė maišelį, susikrovė kavas ir pasišalino (2 t., b. l. 56). E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo taip pat pripažino ir parodė, kad įvykio dieną atvyko į parduotuvę „Iki“, esančią (duomenys neskelbtini). Atvykęs į parduotuvę, nuėjo į parduotuvės skyrių, kuriame yra parduodama kava ir kavos pupelės. Būnant skyriuje iš lentynos paėmė 3 vnt. 1 kg svorio kavos pupelių „Pellini Espresso Bar Cremoso Nr. 9“ pakelių, kurių vieno kaina 27,99 eurai, viso bendrai 83,97 eurų sumai, 3 vnt. 1 kg svorio kavos pupelių „Pellini Espresso Bar Vivace Nr. 82“ pakelių, kurių vieno kaina 27,99 eurai, viso bendrai 83,97 eurų sumai. Paėmęs minėtas prekes, jas susidėjo į su savimi atsineštą maišą. Susidėjęs prekes į maišą, išėjo iš parduotuvės pro kasas, nesumokėjęs už paimtas prekes (1 t., b. l. 51-52). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus minėtus vaizdo įrašus E. S. patvirtino, kad šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo iš lentynos paėmęs kavos pakelius ir jas išsinešantis iš parduotuvės yra jis, E. S. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje surinkta įrodymų visuma nuteistojo E. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta.
Dėl bausmės
11. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013).
12. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-161-303/2023 ir kt.).
13. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami visuomenės interesai. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.
14. Taip pat pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
15. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtis nustatyta BK 3 straipsnio 2 dalyje: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-689/2021, 2K-47-697/2023 ir kt.). Šioje byloje E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.). Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarymą numato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmes. Šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą numato tas pačias bausmes, t. y. viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo E. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 178 straipsnio 5 dalį, nes tai nepalengvintų nuteistojo teisinės padėties.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. S. skyrė 36 parų areštą, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 24 parų arešto bausmę. Spręsdamas dėl E. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (nedidelės vertės turto vagystė), nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, pagrobtos prekės parduotuvei negrąžintos, todėl buvo padaryta reali žala. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį E. S. – jis yra teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 18 kartų Lietuvoje, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat 5 kartus teistas užsienyje (2 t., b. l. 1-17), labai daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 67-186), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 66), paties nuteistojo teigimu, nusikalstamų veikų darymo metu turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, dalyvavo ir dalyvauja metadono programoje, buvo ir reabilitacijoje, tačiau ten gydytis nustojo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti E. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus tik griežčiausią jos sankcijoje numatytą arešto bausmę.
17. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. nesutinka su jam pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirta arešto bausme, jo vertinimu, ji yra per griežta ir prašo skirti viešuosius darbus. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutinka. Kaip minėta, nuteistasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 67-186), taip pat už analogiško pobūdžio pažeidimus – smulkias vagystes, važiavimą be bilieto, anksčiau daug kartų teistas Lietuvoje ir užsienyje taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (vagysčių) padarymą bei kitų nusikalstamų veikų (turto sunaikinimo ar sugadinimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, plėšimo, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo ir kt.) (2 t., b. l. 1-17; 2 t., b. l. 19-25) padarymą. Minėti nuteistąjį E. S. charakterizuojantys duomenys rodo, kad E. S. nusikalstamas elgesys yra sistemingas, susiformavęs, nuteistasis, nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia. Atsižvelgiant į tai, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad nuteistojo E. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, šiuo atveju pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – areštą, o skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jam jau buvo skiriamos ir švelnesnės, ir griežčiausios bausmės, ir jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nėra tikslinga. Priešingai, nei nurodo nuteistasis E. S., šiuo atveju paskiriant kitokią nei arešto bausmę, teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi, teismo vertinimu, tokia bausmė būtų neproporcingai švelni, neužtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo.
18. Skunde nuteistasis taip pat prašo teismo jam skirti gydymą nuo narkotinių medžiagų, reabilitaciją. Šis nuteistojo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad priverstinis asmens gydymas yra taikomas ne bet tada, o konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais, kai yra būtina psichinės sveikatos priežiūros įstaigos pagalba. Kaip matyti iš nuteistojo medicinos dokumentų išrašo, E. S. turi psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus ir kt. PAM, priklausomybės sindromą, nuteistasis yra gydomas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale pakaitiniame gydyme metadonu. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnyje, kuriomis remiantis būtų pagrindas nuteistąjį E. S. priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti. Tai, kad nuteistasis E. S. turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, nėra pagrindas jį priverstinai gydyti. E. S., manydamas, kad jis nusikalstamas veikas daro dėl savo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, galėjo pats savarankiškai gydytis priklausomybių reabilitacijos centre, kol pasveiks.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam E. S. baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
20. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gruodžio 5 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo E. S. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 123,33 Eur.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju E. S. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad E. S. nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra gera, jam skiriama arešto bausmė, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 123,33 Eur iš nuteistojo E. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.