Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-53-328/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-15
Bylos Nr.: e2-53-328/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03325-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Žukauskienė
Ieškovas: I. J., N. J.
Atsakovas: T. M., G. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-53-328/2023(Proceso Nr. 2-06-3-03325-2021-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei,dalyvaujant ieškovei I. J., ieškovų atsakovui advokatui V. J.,atsakovui T. M., atsakovų atstovei advokatei A. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. J. (N. J.) ir I. J. patikslintą ieškinį atsakovams T. M. ir G. M. dėl nuosavybės teisių apgynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, E. A. projektavimo firma.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau (2022 m. spalio 3 d.) patikslino, prašydami teismo pripažinti, kad pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2018, yra neteisėtas ir jį panaikinti; pripažinti, kad ieškovų atlikta namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcija atlikta neteisėtai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovai N. J. ir I. J. dalinės nuosavybės teisėmis valdo ir disponuoja nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), susidedančio iš žemės sklypo. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį valdo atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. 2017 m. gruodžio 23 d. trečiasis asmuo E. A. projektavimo firma parengė namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, o atsakovai atliko namo rekonstrukcijos darbus. Namas prasiplėtė ir iškilo. Tam, kad atlikti tokią namo rekonstrukciją buvo reikalingas kaimyninio sklypo, t. y. ieškovų, sutikimas, nes pastatas ir aukščiu ir atstumu nuo ieškovų žemės sklypo pagal rekonstrukcijos planą viršijo STR nustatytus reikalavimus. Teigė, jog ieškovai tokių sutikimų nedavė, o ir niekas neprašė, tik buvo paprašyta leisti per jų kiemą pravesti komunikacijas, su tokiu prašymu sutiko ir leidimą davė. Kada prasidėjo statybos ir iki jų pabaigos, matė, kad yra pažeidžiami nustatyti reikalavimai ir dėl to priekaištavo, ieškovo teisybės savivaldybėje, kur ir pastebėjo, kad yra projektas, ant kurio aiškiai ne jų parašai. Dėl to kreipėsi į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu pasitvirtino, kad ant projekto ne jų parašai, o tai reiškia, kad projekte ieškovų parašai suklastoti. Nežino, kas suklastojo parašus, to negalėjo išsiaiškinti ir policija, atlikusi ikiteisminį tyrimą, tačiau nustačius, kad parašai yra ne ieškovų, yra akivaizdu, kad projektas negali būti laikomas teisėtu, o tai reiškia, kad jis yra naikintinas, panaikinus projektą, atsakovai įpareigotini atkurti padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos pradžios. Nurodė, jog atsakovas negavo ir neturėjo ieškovų, t. y. gretutinio sklypo savininkų, sutikimo, todėl savivaldybės institucija neturėjo teisės išduoti statybos leidimo. Teigė, jog niekas su ieškovais nederino pastato rekonstrukcijos plano, dėl to yra pažeistos jų, kaip gretutinio žemės sklypo savininkų teisės į nuosavybę, kurias ir prašo apginti. Kadangi nustatyta, jog parašai projekte yra ne ieškovų, jie įgijo teisę reikalauti pašalinti pažeidimus, kuriais yra pažeidžiamos jų nuosavybės teisės, o būtent namas pastatytas per arti ieškovų sklypo ribos, pastato aukštis viršija tris metus, todėl atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip trys metrai bei didėti kas puse metro priklausomai nuo pastato aukščio. Ieškovų turtinės teisės yra pažeidžiamos ir yra būtina apginti jų pažeistas teises.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą prašo solidariai skirti ieškovams 5 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos priteisiant solidariai atsakovų naudai.

Atsiliepime nurodė, ieškovų reikalavimo dėl pastato – gyvenamojo namo rekonstravimo projekto pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo nėra jokio pagrindo tenkinti, nes pats rekonstravimo projektas pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukuria, jis yra tik statybos leidimo dalis, todėl siekiant nuginčyti rekonstravimo projektą, būtina ginčyti statybos leidimą, kuris ir sukelia teisines pasekmes ieškovams, tačiau ieškovai byloje neginčija atsakovams išduoto statybos leidimo. Statybos leidimas gali būti ginčijamas per 1 mėnesį nuo jo įteikimo ar sužinojimo apie jį dienos. Tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovai nereiškia reikalavimo dėl statybos leidimo, kuris jiems sukuria teisines pasekmes, ginčijimo, nes supranta, kad tokiam reikalavimui pareikšti yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškovai apie statybos leidimą sužinojo dar 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje, ką patvirtina byloje pateiktas ikiteisminiame tyrime 2020 m. gruodžio 31 d. priimto nutarimo turinys. Taigi susipažindami su rekonstravimo projektu, ieškovai turėjo susipažinti ir susipažino su statybos leidimu, kuris išduotas 2018 m. spalio 12 d., todėl neabejotina, kad ieškovai apie statybos leidimo išdavimą sužinojo vėliausiai 2019 m. Mano, jog tai suvokiant ir buvo suformuluotas reikalavimas dėl rekonstravimo projekto panaikinimo, atskiriant šį dokumentą kaip nenusijusį su statybos leidimu. Tokiu būdu bandoma klaidingi teismą ir kitas proceso šalis, norint pasiekti tokio paties rezultato, kaip ir nuginčijus išduotą statybos leidimą, kas laikytina nesąžiningais ieškovų veiksmais procese. Teigė, jog reikalavimas negali būti tenkinamas vien tuo pagrindu, kad jis pats savaime be statybos leidimo nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovams. Nurodė ir tai, atsakovų namas pagal rekonstravimo projektą buvo priartėjęs prie kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams, arčiau negu 3 metrai, todėl atsakovų prašymu ieškovas N. J. ir ankstesnė ieškovų žemės sklypo bendrasavininkė M. V. (ieškovės motina) pasirašė rekonstravimo projekto esmine sudedamąja dalimi esančiame dokumente, kurio pavadinimas ,,(duomenys neskelbtini)sklypo planas 1:200“. Ieškovas sutikimą davė ir sklypo plane pasirašė atsakovo akivaizdoje. Atsakovas nematė, kaip sutikimą išdarė ir plane pasirašė M. V., nes ieškovė nunešė dokumentus pasirašyti M. V. ir po keleto dienų grąžino juos atsakovui pasirašytus. Pažymėjo, jog sklypo planas iki sutikimo išdavimo buvo pateiktas abiem ieškovams, ieškovai kartu su atsakovu kelis kartus aptarė jo sprendinius, kartu apėjo žemės sklypų ribas, aptarė kur ką pakels ir pan. Kaip suprato atsakovas, būtent ieškovė buvo tas asmuo, kuris ieškovų šeimoje priėmė sprendimą duoti rašytinius sutikimus ir pasirašyti sklypo plane. Nurodė, jog po namo rekonstravimo atsakovai savo žemės sklypą iš pietinės pusės, kurioje jų sklypas ribojasi su ieškovu žemės sklypu, aptvėrė tvora, geranoriškai palikdami ieškovams faktiškai naudotis 20 kv. m atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi. Taigi ieškovai, pasirašydami sklypo plane sutiko su tuo, kad: rengiant pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą, rekonstruojamas pastatas priartės arčiau kaip per 3 metrus iki sklypo ribos pietinėje dalyje; rengiant gyvenamojo namo rekonstravimo projektą ir nustatant minimalius priešgaisrinius atstumus tarp pastatų būtų pritaikomi ,,Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.1, 93.2, 93.3, 93.4 punktai“, leidžiantys neišlaikyti priešgaisrinius atstumus tarp pastatų skirtinguose sklypuose, įvertinant jų paskirtį, neužstatytą plotą tarp jų, pastatų užstatymo plotą bei nustatytą gaisrinio skyriaus plotą. Būtent sklypo plane (o ne dokumente pavadinimu Suvestiniame inžinerinių tinklų plane, dokumento žymuo (duomenys neskelbtini), laida 0), kurį ieškovai turi omenyje, patikslintame ieškinyje jį vadindami tai projektu, tai rekonstrukcijos projektu ir nurodydami, kad ieškovų parašų suklastojimą jame neva patvirtina ikiteisminio tyrimo metu sudaryta specialisto išvada, buvo nurodyti ieškovų žemės sklypo bendrasavininkų rašytiniai sutikimai tam, kad rengiant rekonstravimo projektą, rekonstruojamas atsakovų namas priartėtų arčiau kaip per 3 metrus iki ieškovų žemės sklypo ribos, taip pat žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojamas namas, esminiai elementai ir sprendiniai, tokie kaip sklypo plotas, užstatymo tankis, bendras pastato plotas, želdiniai, sklypo ribos, aplinkinių sklypų ribos ir kt. Atkreipė dėmesį, jog prie ieškovų pradinio ieškinio pridėto 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime turinys patvirtina, kad ieškovai kreipėsi į prokuratūrą ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos dėl ieškovo rankraštinio įrašo ,,N. J.“ bei jo parašo galimo suklastojimo konkrečiai dokumente pavadinimu ,,Suvestinis inžinerinių tinklų planas, dokumento žymuo (duomenys neskelbtini), laida 0“, o ne sklypo plane, kaip kad ieškovai klaidingai nurodė teismui procesiniuose dokumentuose. Iš ieškovų žemės sklypo bendraturčių sutikimų turinio ,,Suvestiniame inžinerinių tinklų plane“ akivaizdžiai matyti, kad jais buvo išreikšti sutikimai ne dėl to, jog rekonstruojamas atsakovų namas priartėtų arčiau kaip per 3 metrus iki ieškovų žemės sklypo ribos, kaip kad nurodoma ieškinyje, o dėl to, kad rekonstrukcijos metu būtų vykdomas inžinerinių tinklų iškėlimas, naujos kabelio trasos įrengimas ir sklypo aptvėrimas ažūrine tvora. Tuo tarpu sklypo plane nurodytos formuluotės, dėl kurių buvo duoti ieškovų žemės sklypo bendrasavininkų rašytiniai sutikimai yra akivaizdžiai aiškios, nedviprasmiškos ir netgi teisinio ar architektūrinio išsilavinimo neturintiems ieškovams buvo bei turėjo būti suprantamos. Todėl ikiteisminio tyrimo metu duoti ieškovų parodymai apie tai, kad jie abu pasirašė sutikimus neperskaitę viso teksto, vertintini itin kritiškai, taip pat kaip neapdairūs, neatidūs, nerūpestingi ieškovų veiksmai išduodant sutikimą. Ieškovai, piktnaudžiaudami teise, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, teigdami ir įrodinėdami, kad atsakovai neva negavo ir neturėjo ieškovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, sutikimo rekonstruojamam pastatui priartėti prie ieškovų žemės sklypo arčiau kaip per 3 metrus, nors kaip matyti, atsakovai buvo gavę visus reikiamus rašytinius sutikimus. Papildomai nurodė, jog namo rekonstravimo darbai pradėti 2018 m. spalio 15 d. ir užbaigti 2019 m. lapkričio 21 d. Šalia rekonstruojamo namo gyvenantys ieškovai žinojo ir turėjo žinoti apie atsakovų vykdomus namo rekonstrukcijos darbus jau jų vykdymo metu. Ieškovai, būdami apdairūs ir rūpestingi asmenys, pasibaigus statybos darbams, galėjo ir turėjo pasidomėti, kokiu pagrindu atsakovui naudojasi tariamai neteisėtai rekonstruotu pastatu. Ieškovai iki pat ieškinio pareiškimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.) jokių pretenzijų ar pastabų atsakovas nereiškė ir nesiėmė jokių veiksmų stabdyti rekonstravimo darbus, kitaip ginti savo neva pažeidžiamus teisėtus interesus. Teigė, jog ginčo rekonstrukcija nėra neteisėta, ji yra įteisinta pagal statybos normų reikalavimus, nuosavybės teisė į statinį priklauso atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėjo, jog Suvestinio inžinerinių tinklų plano sprendiniai liko neįgyvendinti, nes atsakovams nebeprireikė iškelti esamų inžinerinių tinklų. Papildomai nurodė, jog po rekonstrukcijos namo aukštis iškilo iki 6,8 m, todėl atsakovams nereikėjo gauti papildomo sutikimo iš ieškovų dėl rekonstruojamo namo aukščio, nes namo aukštis neviršijo 8,5 m. Nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, kad rekonstravimo projektui nepritarta, kad leidimas rekonstruoti statinį atsakovams išduotas neteisėtai ir pan. Nesant šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo tenkinti ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti namo rekonstrukciją neteisėta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo nuožiūra spręsti dėl ieškovų patikslinto ieškinio ir bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog administracijai su prašymu statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateiktas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. Projektas pateiktas laikantis teisės aktų reikalavimų, kartu su besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimais dėl projektuojamo pastato neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo. Sutikimai duoti pasirašant sklypo plano brėžinyje. Atsižvelgiant į tai, kad parašų autentiškumo patikra nėra administracijai priskirta funkcija, ginčo atveju nebuvo vertinama, ar parašas yra asmens, prie kurio pavardės pasirašyta.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog atsakovas pasielgė nesąžiningai. Teigė, jog kreipėsi į atsakovą, kai šis pradėjo statyti statinį nesilaikydamas trijų metrų iki sklypo ribos atstumo. Nurodė, jog atsakovas paaiškino, kad sutikimas tik formalus. Pripažino, jog parašus dėjo, tačiau teigė, jog sutikimo statybai arčiau nei trys metrai iki sklypo ribos nedavė, nurodė, jog sutuoktinis (ieškovas) niekada nepasirašo taip, kaip pasirašyta dokumente. Prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje ieškovų atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog ginčas senas, paaiškino, jog ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos guosdamasis, jog kaimynas stato namą, su juo nederina. Ieškovas susipažino su projektu, kai namas jau buvo baigtas statyti, pamatė, jog vienoje vietoje parašas ne jo, kitoje – kad uošvienės parašas netikras. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ekspertizė, kad nustatyti, ar parašai sutikime tų asmenų, ar ne. Ekspertas nustatė, kad parašai netikri. Vėliau aiškinantis paaiškėjo, kad viename dokumente buvo pasirašęs, bet tai buvo tuščias popieriaus lapas. Ekspertizė nustatė, kad dokumentai padirbti. Tokiu būdu pažeisti ieškovų interesai. Namas pastatytas arčiau nei numato teisės aktai. Sutikimai suklastoti. Nurodė, jog iš neteisės negali gimti teisė. Laiko, kad projektas yra neteisėtas, jį reikėtų panaikinti. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog ieškovai yra tvarkingi žmonės, gražiai tvarkosi. Nusprendė pasistatyti namą jų kaimynystėje. Iš pradžių vykdė projektavimo darbus. Kadangi reikėjo 30 cm ,,įeiti“ į trijų metrų teritoriją, architektas pareikalavo kaimyninio sklypo savininkų parašų brėžinyje. Atvykęs su planu vieną kartą kalbėjo su ieškovu, jis pasakė, kad pasirašys, bet antra savininkė serga. Kai atvyko padavė planą, žino, jog ieškovas yra inžinierius, jis peržiūrėjo dokumentus, pirma rašėsi ne ten, kur reikėjo, tada pasirašė tinkamai atsakovo akivaizdoje. Paaiškino, jog dokumentus paliko, kad pasirašytų antra savininkė M. V.. Ieškovė grąžino dokumentus po kelių dienų su visų bendraturčių parašais. Tuo viskas baigėsi. Vyko projektavimo darbai. Vėliau, kai namas jau buvo baigtas statyti, prasidėjo konfliktai. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, jog pats rekonstrukcijos projektas kaip dokumentas nesukelia jokių teisinių padarinių, nes tai yra statybos leidimo išdavimo sąlyga ir tuo pačiu statybą leidžiančio dokumento sudedamoji dalis. Ieškovai neginčijo statybos leidimo išdavimo teisėtumo, pagrįstumo. Akivaizdu, kad statybą leidžiančiam dokumentui ginčyti ieškovai yra praleidę sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo sužinojimo momento. Ieškovai apie rekonstrukcijos projektą kaip tokį vėliausiai sužinojo dar 2019 m., kai vyko susipažinti su rekonstrukcijos projektu. Byloje ieškovė nurodo, kad atsakovų namas neteisėtai priartėjo prie sklypo ribos arčiau nei trys metrai. Aiškinamojo rašto pirmoje dalyje aiškiai nurodyta, kad buvo gauti gretimų sklypų savininkų sutikimai. Tokį savo sutikimą ieškovai išreiškė ne Suvestinių inžinerinių tinklų plane, dėl ko jie buvo pareiškę pareiškimą prokuratūrai, o konkrečiai žemės sklypo plane. Ten aiškiai padėti parašai tiek ieškovo, tiek ieškovės motinos. Kitaip tariant į projektą įėjo visi sudedamieji dokumentai, kurie patvirtina tiek sutikimą, tiek pačio rekonstrukcijos projekto viešą svarstymą. Rekonstrukcijos projekto rengimo metu buvo gauti ieškovų rašytiniai sutikimai tam, kad rekonstruojamas namas priartėtų arčiau nei trys metrai ir tokie sutikimai buvo pakankami pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Tie rašytiniai sutikimai suteikė teisę projektuoti namą arčiau nei trys metrai iki ieškovų žemės sklypo ribos. Savo sutikimą sklypo plane ieškovai išreiškė pasirašant ieškovui ir ieškovės motinai. Duomenų, jog šitie parašai suklastoti byloje nepateikta jokių. Atkreipė dėmesį, kad nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo patvirtina, kad ekspertizė atlikta ne sklypo plane, o suvestiniame inžinerinių tinklų plane. Šie inžineriniai sprendiniai nebuvo įgyvendinti. Teisinės reikšmės ir įtakos suvestinis inžinerinių tinklų planas negali turėti. Atsakovų namo rekonstrukcija yra baigta, deklaruota, išviešinta, įregistruota. Papildomai atkreipė dėmesį į nenuoseklią ieškovų poziciją tiek reiškiant reikalavimus, tiek siūlant ginčą spręsti taikiai. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. Ieškovui N. J. ir palikėjai M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjai M. V. (ieškovės motina) mirus jos teises ir pareigas perėmė ieškovė I. J..

Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas (nugriautas po rekonstrukcijos), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, kiti inžineriniai statiniai – aptvėrimai) adresu (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovo T. M. užsakymą E. A. projektavimo firma parengė pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (techninis projektas, parengimo metai 2018) (toliau ir – Projektas). Atsakovams buvo išduotas 2018 m. spalio 12 d. statybą leidžiantis dokumentas (leidimas rekonstruoti statinį) Nr. (duomenys neskelbtini). Projektą sudaro: bendrieji duomenys (žymuo (duomenys neskelbtini)), sklypo planas ir statinio architektūra (žymuo (duomenys neskelbtini)), konstrukcinė dalis (žymuo (duomenys neskelbtini)), lauko vandentiekis ir nuotekų šalinimas (žymuo (duomenys neskelbtini)) ir statinio konstrukcijos (žymuo (duomenys neskelbtini)) bei inžineriniai – geologiniai tyrimai ir inžineriniai tyrinėjimai – topo nuotrauka.

Projekto sudėtine dalimi yra sutikimai. Iš Projekto matyti, jog jį rengiant buvo gauti gretimo sklypo adresu (duomenys neskelbtini), sutikimai: Projekte yra pateiktas žemės sklypo planas (dokumento pavadinimas – (duomenys neskelbtini), dokumento žymuo (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Sklypo planas), kuriame yra N. J. ir M. V. parašai, kuriais gretimo sklypo bendraturčiai sutiko, kad rengiant pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą, rekonstruojamas pastatas priartės arčiau kaip per 3 metrus iki sklypo ribos pietinėje dalyje; neprieštaravo, kad rengiant gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą ir nustatant minimalius priešgaisrinius atstumus tarp pastatų būtų pritaikomi ,,Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.1, 93.2, 93.3, 93.4 punktai“, leidžiantys neišlaikyti priešgaisrinius atstumus tarp pastatų skirtinguose sklypuose, įvertinant jų paskirtį, neužstatytą plotą tarp jų, pastatų užstatymo plotą bei nustatytą gaisrinio skyriaus plotą. Projekte esančiame Suvestiniame inžinerinių tinklų plane, dokumento žymuo (duomenys neskelbtini) (toliau – Inžinerinių tinklų planas) yra atlikti rankraštiniai įrašai ,,M. V.“ ir ,,N. J.“ su parašais po sutikimo tekstu, kad gretimo sklypo savininkai (pasirašiusieji) neprieštarauja naujos kabelio trasos į sklypą (duomenys neskelbtini) su numatyta 1 m apsaugine zona, kuri kerta sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, įrengimui bei sutinka, kad sklypas (duomenys neskelbtini) būtų aptveriamas pagal kadastrinio sklypo ribas ažūrine 1,4 m aukščio tvora (kiaurymės sudaro 60 proc. tvoros ploto), vietoje esamos tinklo tvoros.

Projekto skiltyje ,,Projektinių pasiūlymų viešinimas“ pateikti duomenys, jog projekto vadovas E. A. gretimų sklypų savininkus, įskaitant M. V. ir N. J., 2018 m. kovo 15 d. pranešimu informavo apie galimybę laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 29 d. darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. susipažinti su Projektu bei iki viešo susirinkimo (2018 m. kovo 29 d.) teikti pasiūlymus. 2018 m. balandžio 3 d. viešo susirinkimo protokole užfiksuota, jog 2018 m. kovo 29 d. viešame susirinkime nedalyvavo nė vienas visuomenės atstovas, dėl ko viešo susirinkimo pirmininkas (projekto vadovas) konstatavo, kad viešojo susipažinimo procedūra atlikta, o visuomenė nesuinteresuota projektiniais pasiūlymais; kadangi iki viešojo svarstymo ir jo metu nebuvo gauta pastabų bei pasiūlymų – priimta, jog projektas vykdomas teisingai.

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog rekonstrukcija baigta ir rekonstruotas pastatas įregistruotas viešajame registre 2019 m. lapkričio 21 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2020 m. gegužės 21 d. atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; atlikti rekonstruoto gyvenamojo namo ir žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie įregistruoti viešajame registre.

Ieškovai pareiškimu ,,Dėl (duomenys neskelbtini) namo savininko veiksmų ir galimai suklastotų parašų“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūrą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą bei imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų nustatyta, ar išduodant statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui T. M. nebuvo pažeisti įstatymai ir suklastoti kaimyninio sklypo savininkų parašai, nurodoma, kad ieškovai nėra davę sutikimo dėl mažesnio atstumo kaip 3 metrai nuo jų gyvenamojo namo iki jų sklypo ribos; ieškovų žiniomis iš parodyto namo projekto statybos inspekcijoje ieškovės motinos M. V. parašas yra suklastotas ir ieškovo parašas taip pat galimai suklastotas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo (pripažintas nukentėjusiuoju) pareiškimą sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenų, tačiau toks asmuo nenustatytas. Iš nutarimo turinio matyti, jog ieškovas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad Inžinerinių tinklų plane yra ne jo ir ne uošvienės parašai, nurodė, jog kai pasirašė Sklypo plane, šiame dokumente plano nebuvo; I. J. parodė, jog pasirašydama Sklypo plane teksto neskaitė, o dokumente kurį pasirašė nebuvo jokio plano, Inžinerinių tinklų plane yra ne jos ir ne jos sutuoktinio parašai. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus ekspertizę buvo gautos Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose nurodoma, kad Inžinerinių tinklų plane rankraštinį įrašą ,,N. J.“ parašė T. M., tačiau nustatyti ar dokumente ieškovo vardu pasirašė T. M., I. J. ar kitas asmuo nebuvo galima, kadangi tiriamasis parašas yra išgalvotos transkripcijos, sudarytas tik iš spėjamai skaitomų raidinių ir neraidinių elementų bei paprastos sandaros užraito, todėl yra mažai informatyvus identifikaciniam tyrimui kitų asmenų atžvilgiu; tirti pateiktame Inžinerinių tinklų plane rankraštinį įrašą ,,M. V.“ padarė ne T. M., ne I. J., o kitas asmuo, nustatyti, ar M. V. vardu pasirašė T. M., I. J. ar kitas asmuo nebuvo galima, nes parašas mažai informatyvus.

Byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu atliktos ekspertizės išvados. 2020 m. liepos 23 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados, jog Inžinerinių tinklų plane rankraštinį įrašą ,,N. J.“ parašė ir pasirašė ne ieškovas, o rankraštinį įrašą ,,M. V.: parašė ir pasirašė ne M. V., Sklypo plane M. V. vardu pasirašė ne M. V.. 2020 m. liepos 3 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados: tikėtina, kad Inžinerinių tinklų planas buvo išspausdintas vienu spausdinimo veiksmu, kartu su plane esančiu sutikimo tekstu (nustatyti, ar pirma buvo išspausdinti visi tekstai, o po to parašyti rankraštiniai įrašai bei parašai negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių); Sklypo plane rankraštiniai įrašai ir parašai yra pasirašyti rašikliu ir jie nėra nukopijuoti techninėmis priemonėmis; tikėtina, kad Sklypo planas išspausdintas vienu spausdinimo veiksmu kartu su plane esančiu sutikimo tekstu; tikėtina, kad Sklypo plane pirma buvo išspausdinti brėžinys ir visi tekstai, o po to atlikti rankraštiniai įrašai su parašais. 2020 m. spalio 2 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados: Inžinerinių tinklų plane rankraštinį įrašą ,,N. J.“ atliko T. M. (nustatyti, ar parašą ieškovo vardu pasirašė T. M. ar kitas asmuo nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių); rankraštinį įrašą ,,M. V.“ atliko ne T. M., ne I. J., o kitas asmuo (nustatyti, ar parašą M. V. vardu pasirašė T. M., I. J. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama pareiškus ieškinį teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis –ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2012 ir kt.).

Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje dėl dispozityvių bylų išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

Nagrinėjamu atveju, ieškovai 2021 m. balandžio 6 d. ieškiniu dėl nuosavybės teisių apgynimo reiškė reikalavimus: 1) pripažinti, kad ieškovų atlikta namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija atlikta neteisėtai; 2) įpareigoti atsakovus atkurti padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos pradžios, nugriauti neteisėtai atliktus statybos padarinius; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu 2022 m. spalio 3 d. ieškiniu ieškovai prašo teismo: pripažinti, kad pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2018, yra neteisėtas ir jį panaikinti; pripažinti, kad ieškovų atlikta namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcija atlikta neteisėtai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo praktika šiuo aspektu, nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas bei civilinės bylos nagrinėjimo ribos nustatytinos ir teismas pasisako dėl materialinių teisinių reikalavimų pagal ieškovų patikslintą (2020 m. spalio 3 d.) ieškinį.

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovai prašo pripažinti, kad pastato – gyvenamojo namo, priklausančio atsakovams, rekonstravimo projektas yra neteisėtas ir jį panaikinti bei pripažinti, kad rekonstrukcija atlikta neteisėtai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 72 dalis numato, jog statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 82 dalis).

Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 dalis). Statinio rekonstravimo projektas rengiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninio reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų Namų. Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują Namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą Namą, Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai Namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos Namo dalies išmatavimai nekeičiami (Reglamento 1 punktas). Reglamento 8 punktas numato, jog Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. Pagal Reglamento 8 priedo 1 punktą, statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai: reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (Reglamento 8 priedo 1.1 papunktis).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-878 pripažintas netekusiu galios STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais bei patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017 reglamentas). Minėto reglamento nuostatos taikomos išduodant statybą leidžiančius dokumentus statybai Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe (STR 1.05.01:2017 reglamento 2 punktas). STR 1.05.01:2017 reglamento 11 punktas numato, jog norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį (išskyrus leidimą statyti naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį pajūrio juostoje ir statyti naują ar rekonstruoti statinį Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimą tęsti sustabdytą statybą), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pastatų (daugiabučių namų, viešųjų pastatų ar kitų) atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui. Pagal minėto reglamento 6 priedo 1.1. punktą, jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių, iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą privaloma gauti rašytinius pritarimus statinio projektui tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų. Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (STR 1.05.01:2017 reglamento 7 priedo 4 punktas). Statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų (STR 1.05.01:2017 reglamento 7 priedo 8 punktas).

Sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas, matyti, jog statinio rekonstrukcijos projektas yra sudėtinė ir būtina sąlyga statybą leidžiančiam dokumentui gauti, sudėtinė atitinkamos statybos rūšį leidžiančio dokumento dalis (CPK 3 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nurodoma, jog statinio projektas yra sudedamoji statybų proceso ir statinio įteisinimo proceso dalis. Projektas yra būtinas tam, kad statytojui būtų išduotas statybų teisėtumą patvirtinantis statybų leidimas. Būtent statybų leidimo išdavimo procese ir yra tikrinama projekto atitiktis norminių aktų reikalavimams. Savo ruožtu, vien tik projekto ginčijimas, prašymas pripažinti jį neteisėtu ieškovams nesukels teisinių padarinių, nes pritarimas ar nepritarimas projektui yra įforminamas atitinkamais administraciniais aktais (žr. Pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-191/2008 ir kt.).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Taigi tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai. Tokiais tarpiniais dokumentais gali būti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai ir atitinkami statytojo sumanyto statyti statinio sprendiniai, tokie kaip rekonstravimo projektas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, jog Projektas yra sudėtinė statybą leidžiančio dokumento dalis ir jo išdavimo sąlyga ir minėta, savaime materialiųjų teisinių padarinių ieškovams nesukelia. Teismas atkreipia dėmesį, jog reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu/panaikinimo byloje pareikštas nebuvo, todėl šio dokumento (ne)teisėtumo vertinimas nesudaro nagrinėjamos civilinės bylos dalyko, dėl ko teismas plačiau nepasisako.

Kita vertus, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovai, siekdami atlikti jiems priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukciją, parengė Projektą. Nustatyta, jog atsakovams priklausantis pastatas po rekonstrukcijos turėjo priartėti prie gretimo sklypo ribos mažesniu, nei nustatytas norminiu, t. y. 3 metrų iki gretimo sklypo ribos, atstumu (šis atstumas sumažėjo 30 cm.). Tokiu būdu siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo reikalingas gretimo sklypo savininkų, t. y. ieškovų, sutikimas Projektui. Atsakovams statybą leidžiantis dokumentas pagal Projektą buvo išduotas. Tokiu būdu pats Projektas ir jo pagrindu išduotas statybos leidimas yra teisėti, patvirtinti atsakingų institucijų ir asmenų ir šių dokumentų teisėtumo prezumpcija nenuginčyta (CPK 185 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog rekonstrukcija yra baigta bei įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka.

Ieškovai ieškinio reikalavimus dėl Projekto pripažinimo neteisėtu bei rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta grindžia aplinkybe, jog sutikimo Projektui nedavė, ieškovų parašai yra netikri, todėl Projektas neteisėtas. Tačiau byloje šiuos argumentus pagrindžiančių duomenų ir (ar) įrodymų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje esančio Sklypo plano matyti, jog būtent šiame dokumente yra išreikštas rašytinis gretimo sklypo savininkų ieškovo ir M. V. (teisių perėmėja – ieškovė) sutikimas dėl mažesnių, nei nustatyti minimalūs atstumai, taikymo, leidžiantys atsakovams rekonstruoti pastatą pagal Projektą. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog Sklypo plane, kuriame ir yra minėtas sutikimas, jo akivaizdoje pasirašė ieškovas, o kito bendraturčio parašu patvirtintą dokumentą atsakovui perdavė pati ieškovė. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir ieškovai (CPK 178 straipsnis). Priešingai, teismo posėdyje ieškovų atstovas paaiškino, jog ieškovas vieną dokumentą pasirašė, nors ir tvirtino, jog tai padarė tuščiame popieriaus lape, pažymint jog tokį argumentą pagrindžiančių aplinkybių nei ieškovai nenurodė ir neįvardijo (CPK 178 straipsnis). Tokių ieškovų prielaidų nepatvirtina byloje esantys ikiteisminio tyrimo duomenys, ekspertizės išvados, iš kurių matyti, jog labiau tikėtina išvada, jog Sklypo plane iš pradžių atspausdinti tekstai ir brėžiniai, o po to atlikti rankraštiniai įrašai (dokumentai pasirašyti).

Tokiu būdu byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visetas suponuoja, jog sutikimą įgyvendinti Projektą nesilaikant minimalių norminių atstumų, ieškovai atsakovams davė, tai patvirtindami parašais Sklypo plane (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybė, jog ieškovai tokį sutikimą davė neįsigilinę į jo prasmę ir turinį, neįvertinę tokio savo veiksmo sukeliamų pasekmių, t. y. elgdamiesi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, savaime, nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo vėliau tokį sutikimą neigti (CPK 185 straipsnis). Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios, iš šio sandorio atsiranda teisės ir pareigos jį sudariusiam asmeniui, kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys). Bylos duomenys suponuoja, jog ieškovai savo elgesiu, atliktais veiksmais sukūrė teisines prielaidas atsakovams įgyvendinti Projekto sprendinius, kai rekonstruojamas statinys priartėja arčiau nei 3 m iki gretimo sklypo ribos, nors ir elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai (CPK 185 straipsnis). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 1 , dalys). Asmuo, nepakankamai rūpestingai ir atidžiai įgyvendinamas savo teises ir prisiimdamas pareigas, prisiima tokio savo elgesio galimas neigiamas teisines pasekmes.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimai, tokie, kokie jie yra pareikšti byloje negali būti tenkinami, kadangi nesukurs materialinių teisinių pasekmių ieškovams (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, byloje esantys duomenys ieškovų argumentų nepatvirtina. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog Inžinerinių tinklų plane ieškovai nepasirašė, savaime, nesant kitų duomenų, neturi teisinės reikšmės Projekto teisėtumo vertinimui, pažymint, jog šio dokumento atitiktis teisės aktų reikalavimams buvo vertinta administracinės procedūros metu, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, kurio teisėtumo prezumpcija, minėta, nėra nuginčyta. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad atlikta rekonstrukcija yra baigta, įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka pagal galiojančius statybą leidžiančius dokumentus ir kitus teisės aktus, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti šį procesą neteisėtu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškinys netenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kadangi kiti šalių nurodyti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi, teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos skyrimo

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Teismas, nustatęs numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Šioje byloje įvertinus esančius duomenis, šalių procesinį elgesį, konstatuoti ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nėra pagrindo. Įstatymas numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Ieškovai šia teise pasinaudojo, pareiškė ieškinį teisme, ieškinio reikalavimo pagrįstumą įvertino teismas. Todėl atsakovų prašymas skirti ieškovams baudą nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovai byloje pateikė duomenis, jog patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas, už ieškinio reikalavimus sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį.

Atsakovai byloje pateikė įrodymus, jog patyrė byloje 4 055,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Netenkinus ieškinio, ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovams iš ieškovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 4 055,03 Eur sumai lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovų patikslinto ieškinio.

Priteisti iš ieškovų N. J. (N. J.) ir I. J. 4 055,03 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimt penkių eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis atsakovų T. M. ir G. M. naudai.

Netenkinti atsakovų prašymo dėl baudos skyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė