- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-191/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- K. B., Klaipėdos
- Trečiasis asmuo
- Žemaitijos visuomenės parlamentui
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Eduardas Antonenkas, Marina Savel
- Kategorijos
- 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-584-370/2007 pagal ieškovo J. B. ieškinį (ieškinio reikalavimus) atsakovams Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarei A. K. , Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, K. B. , AB „VST“, UAB „Vakarų mašinos“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Žemaitijos visuomenės parlamentui, dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo bei arkinio sandėlio išreikalavimo iš neteisėto valdymo, pažymų ir turto teisinės registracijos panaikinimo, nuostolių dėl elektros transformatorinės sunaikinimo bei negauto nuomos mokesčio atlyginimo, iškeldinimo ir turto išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pripažinti negaliojančiais 1995 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. B. komercinės įmonės filialo savininko J. B. ir atsakovo K. B. , Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Klaipėdos r. žemės ūkio valdybos išduotą 1995 m. birželio 27 d. pažymą, žemės sklypo ribų atribojimo brėžinį, 1995 m. liepos 4 d. išduotą K. B. nuosavybės teisės į žemės sklypą pažymėjimą, 1995 m. liepos 3 d. išorinės dangos ir cinko skardos gaminių pirkimo–pardavimo sutartį, arkinio sandėlio rekonstrukcijos Plungės r. architekto A. S. taisytą projektą, pripažįstant 1995 m. kovo 8 d. projekto variantą teisėtu, elektros vartojimo 2004 m. rugsėjo 9 d. sutartį ir ribos aktą-pažymą Nr. 42000-1197, įpareigojant AB „VST“ sudaryti sutartį su ieškovu, išduodant jam naują ribos aktą, priteisti iš atsakovų AB „VST“ ir UAB „Vakarų mašinos“ solidariai po 30 000 Lt žalos atlyginimo už teisėtos transformatorinės sunaikinimą, įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą ištaisyti duomenis apie žemės sklypo ir sandėlio savininką, priteisti iš atsakovo K. B. 30 000 Lt žalos atlyginimo už transformatorinės sunaikinimą ir 89 100 Lt nuostolių dėl nuomos sutarties pakeitimo, pripažinti teisėtomis J. B. sudarytas 2 panaudos sutartis su UAB „Vakarų mašinos“, pripažinti 2003 m. lapkričio 25 d. panaudos sutartį tarp K. B. ir UAB „Vakarų mašinos“ negaliojančia ir iškeldinti atsakovą UAB „Vakarų mašinos“ iš sandėlio, o žemės sklypą išreikalauti iš K. B. neteisėto valdymo. Nurodė, kad 1995 m. birželio 28 d. ir 1995 m. liepos 3 d. notarinėmis sutartimis jis, kaip J. B. komercinės įmonės filialo savininkas, atsakovui K. B. dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių buvo priverstas perleisti 0,53 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir išorinės dangos bei cinko skardos gaminius. Tuo metu jis buvo persekiojamas, tai žinojo K. B. , kuris, pasinaudodamas susidariusia situacija ir jį apgaudamas, pasiūlė ginčo turtą pasaugoti. Dėl to jis pasirašė sutartis, tačiau vis tiek faktiškai pats valdė ir disponavo turtu, o kai nuo 1996 m. rugsėjo mėnesio iki 1997 m. gruodžio mėnesio buvo išvykęs iš Lietuvos, buvo išdavęs įgaliojimus tvarkyti turtą kitiems asmenims, grįžęs pats toliau valdė turtą iki 2003 m. sausio mėnesio, kada sužinojo, jog K. B. ne tik neketina grąžinti jam turto, bet ir suklastodamas dokumentus įformino savo nuosavybę bei keitė jo sudarytas nuomos ar panaudos sutartis su trečiaisiais asmenimis. Tai, kad ieškovas neketino parduoti žemės, įrodo ta aplinkybė, jog jis, kaip individualios įmonės savininkas, gavo žemės sklypą specialiai paskirčiai, įsigijo statybinių medžiagų angarui statyti, užsisakė ir vykdė statybos projektą savo lėšomis, dalyvavo statinį pripažįstant tinkamu naudoti, ruošė dokumentus ir gavo ginčo transformatorinės aktą, sudarė su elektros energijos tiekimo įmone sutartį. Mano, kad faktiškai apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik 2003 m. sausio mėnesį, kai kilo ginčas su K. B. , kuris nebesutiko turto jam grąžinti, o pareiškė ketinimus ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl pažeistos teisės turi būti ginamos, o jei ieškinio senaties terminas praleistas, tai jis atnaujintinas. Taip pat paaiškino, kad notarė, tvirtindama sandorius, tinkamai nepatikrino dokumentų apie parduodamą turtą, neįsitikino, ar už parduodamą turtą yra sumokėta, be to, ir kaina neatitiko tikrovės, pateiktas žemės sklypo brėžinys neatitiko įstatymų reikalavimų, jame nebuvo pažymėtas faktiškai pastatytas angaras, jokių skardos gaminių ir metalo konstrukcijų jis tuo metu nebeturėjo, nes jie buvo panaudoti angaro statybai. Pagal jo prašymus atlikti tyrimai baudžiamosiose bylose patvirtino, kad dokumentai buvo klastojami, jis pripažintas nukentėjusiu asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir notarei pateiktų dokumentų, susijusių su sutarties tvirtinimu, skardos gaminių sutarties nuginčijimas, žemės sklypo ir statinio įteisinimas K. B. vardu yra pagrindiniai ieškinio reikalavimai, o kiti – sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovų, turto išreikalavimas, žalos ir nuostolių dėl transformatorinės sunaikinimo atlyginimas – yra išvestiniai. Teismas priėjo prie išvados, kad sandoriui tvirtinti būtinus dokumentus pateikė pats ieškovas, pateikto žemės sklypo atribojimo brėžinio duomenų ieškovas neginčijo, nėra duomenų, kad jame esanti informacija neatitiko tikrovės. Tai, kad pažymoje apie nuosavybės teise valdomą sklypą nebuvo nurodytas angaras, tik patvirtina aplinkybę, jog angaro įteisinimo darbai dar nebuvo iki galo atlikti. Ieškovo nurodomas statybos leidimas patvirtina tik statybų pradžios teisėtumą, o šalys, nenurodžiusios valstybės institucijoms nebaigtos statybos duomenų, faktiškai perleidimo sandorį įformino kaip statybinių medžiagų perleidimo sandorį ir vėliau juo rėmėsi statinio įforminimo metu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas reikalauja apginti jo, kaip fizinio asmens, turtines teises, tačiau ginčijamų sandorių metu jis neveikė kaip fizinis asmuo ir byloje nėra duomenų apie teisių perėmimą, todėl jis neturi reikalavimo teisės. Teismas nesutiko, kad sandorio kaina neatitiko realios vertės, nes ji nebuvo mažesnė už kainą, kuri už šį žemės sklypą buvo sumokėta valstybei. Atmesti ieškovo argumentai dėl notarės tinkamo pareigų neatlikimo ir neįsitikinimo, ar pinigai buvo sumokėti, kadangi ieškovas patvirtino, jog notarė klausė apie atsiskaitymą. Teismas taip pat rėmėsi atsakovo K. B. paaiškinimais, kad turtas buvo perleistas už skolas, o tokio įskaitymo būdo galioję įstatymai nedraudė. Be to, teismas nesutiko su ieškovo nurodoma ieškinio senaties termino pradžia ir nurodė, kad dar 1999 metais kitos bylos nagrinėjimo metu ieškovas neprieštaravo atsakovo K. B. paaiškinimams apie jo turimą žemės sklypą prie Jakų žiedo, pats ieškovas pripažino, kad dalyvavo inventorizuojant ir perduodant eksploatuoti statinius, vadinasi, jis disponavo visa informacija apie ginčo turtą, todėl nėra pagrindo ieškinio senatį skaičiuoti nuo ieškovo nurodomos datos – 2003 m. sausio 2 d. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo nurodomi dokumentų klastojimo ir transformatorinės sunaikinimo faktai nebuvo patvirtinti, ieškovas nepateikė reikalavimo teisę patvirtinančių įrodymų. Atmesdamas pagrindinius ieškinio reikalavimus, teismas atmetė ir išvestinius, nes atsakovas, kaip turto savininkas, turėjo teisę disponuoti savo turtu ir sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. B. prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tenkinti visus ieškinio reikalavimus, vietoj 60 000 Lt žalos atlyginimo iš AB „VST“ ir UAB „Vakarų mašinos“ priteisti ieškovui 2004 m. rugsėjo 9 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą transformatorinę bei priteisti iš atsakovo K. B. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neaiškus, teismas neįvertino, kad ginčo žemės kaina buvo žymiai didesnė, kad atsakovas K. B. turtą ir nuompinigius užvaldė sukčiaudamas ir pakeisdamas nuomos sutartį su ieškovo nuomininku. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad nuo valstybinės žemės įsigijimo momento jis naudojo žemę pagal tikslinę paskirtį, neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus, neleido pasisakyti trečiojo asmens Žemaitijos parlamento atstovui. Nurodė, kad 1995 metais žemės sklypų negalima buvo parduoti, kadangi žemės reformos metu buvo draudžiama parduoti žemę kitų rajonų gyventojams, šios žemės paskirtis buvo speciali, ribų planas patvirtintas tik 2001 m. Ginčijamos 1995 m. birželio 28 d. ir 1995 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutartys laikomos nesudarytomis, nes jose nenurodyta kaina, jos sudarytos dėl suklydimo ir darant ekonominį bei psichologinį spaudimą. Atsakovas K. B. pinigų į notaro depozitinę sąskaitą nepervedė, o notaras jų nepervedė ieškovui ar jo vadovaujamai įmonei. Be to, nuosavybės teisė atsiranda tik nuo perdavimo momento. Atsakovui pagal ginčijamas sutartis nei žemės sklypas, nei skarda perduoti nebuvo, perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. Kadangi turtas nebuvo perduotas, ieškovas jį 13 metų valdo, sudarinėja sutartis su nuomininkais. Sandėliai buvo pastatyti 1995 m. gegužės 30 d. (iki ginčijamų sutarčių sudarymo), tačiau sutartyse tyčia nenurodyti. Ginčijamos sutartys buvo sudarytos apgaulės ir ekonominio spaudimo būdu, pasinaudojant sunkia ieškovo situacija ir pasižadant trejus metus pasaugoti dokumentus, o vėliau jais pasinaudojant. Sandorių sudarymo metu notarė dokumentų netikrino. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Klaipėdos rajono savivaldybė 1995 m. birželio 27 d. išdavė pažymą Nr. 1506 ieškovui apie tai nežinant, joje nenurodė statinių, kiemo elektros stulpų ir administracinio pastato elektros instaliacijas bei kitų duomenų. Be to, bet kokį žemės pardavimą kito rajono gyventojui, ypač pensininkui, draudė žemės reforma. VĮ Registro centro išraše nenurodyta, kad arkinio sandėlio statyba baigta 1995 metais, nenurodyta sandėlio vertė, valstybinės žemės įsigijimo ir geodezinių matavimų kaina, sandėlio ir kitų statinių rinkos kaina. 1995 m. birželio 28 d. žemės ir arkinių sandėlių statybos vertė buvo 192 244,62 Lt, o rinkos kaina 400 000 Lt. Be to, žemės sklypas buvo parduotas nesant esminio dokumento – žemės ribų plano, kuris buvo patvirtintas tik 2001 metais, o tvirtinant sutartį buvo remiamasi netinkamai patvirtintu 1942 metų koordinačių atribojimo brėžiniu. Ieškovas nurodo, kad jis žemės sklypą 1994 m. gruodžio 31 d. įgijo 99 metams už 15 000 Lt, o 1995 m. balandžio 12 d. nusipirko 0,53 ha žemės už 17 554 Lt pagal 1995 m. sausio 27 d. potvarkį, papildomai atliko geodezinius matavimus, todėl žemės kaina buvo 41 387,62 Lt, o rinkos kaina 200 000 Lt. Jis taip pat už 7 000 Lt užsisakė sandėlių projektavimo darbus, o 1995 m. gegužės 23 d. jam išduotas statybos leidimas, 1995 m. birželio 22 d. Gargždų ET priimtas elektros priėmimo į eksploataciją aktas. Nuo tada ieškovas nuolat mokėjo už elektros energiją, jis buvo sandėlio statytojas ir savininkas. Žemės sklypo ribų planas patvirtintas tik 2001 m. rugsėjo 26 d. Teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 20 d. pažyma Nr. 160 patvirtina, jog ieškovas yra teisėtas arkinio sandėlio statytojas ir savininkas. Ieškovas nurodo, kad nė vienas iš teismų nepasisakė dėl 1994 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkio ir žemės pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nėra nutraukta, ieškovas savo turtą valdo 13 metų, todėl ieškinio senaties terminas nepasibaigė. Ieškovas minėta sutartimi įsigijo žemės ir statė sandėlį savo (fizinio asmens) vardu, o ne filialo vardu. Paaiškino, kad 1994 m. lapkričio 24 d. sutartimi žemę įsigijo J. B. , o 1995 m. balandžio 12 d. sutartimi – J. B. komercinės įmonės filialas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai nustatė pastatytų statinių teisinę padėtį, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teismas skundžiamame sprendime dėl 1995 m. liepos 3 d. notaro patvirtintos skardos gaminių pirkimo–pardavimo sutarties iš esmės nepasisakė. Ieškovas nurodo, kad 1995 m. liepos 3 d. sutartyje skardos kaina yra 17 989 Lt, tačiau ieškovui kartu su pervežino paslaugomis ji kainavo apie 50 000 Lt, o vėliau, 1995 metais, patvirtinta angaro vertė 150 857 Lt. Be to, sutarties sudarymo dieną ieškovas sutartyje numatytų gaminių neturėjo, kadangi 1995 m. gegužės 30 d. priėmė iš brigados du sumontuotus arkinius sandėlius, pastatytus pagal ieškovui išduotą leidimą ir suderintą projektą. Atsakovas K. B. nepateikė jokių įrodymų, kad atsiskaitė su ieškovu už skardos gaminius, o sutartyje nurodytas teiginys, kad ieškovas pinigus gavo iki pardavimo, neatitinka tikrovės. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas K. B. neginčijo tos aplinkybės, kad jis sugadino ieškovo transformatorinę, kurios atstatymas kainuos 90 000 Lt. Ieškovas nurodo, kad jo nuosavybės teises į transformatorinę įrodo 1995 m. birželio 22 d. priėmimo į eksploataciją aktas, 1995 m. birželio 30 d. ribos aktas-pažyma, elektros tiekimo sutartis, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo teisių pažeidimas neįrodytas. Teigia, kad atsakovas buvo suinteresuotas išardyti ieškovui priklausančią transformatorinę ir savo vardu pastatyti naują, galingesnę. Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog sandėlį jis statė kaip savo nuosavybę. Pagal galiojusias teisės normas atsakovas galėjo įsigyti iš ieškovo tik žemės sklypą, todėl ieškovo pastatyti statiniai negalėjo būti laikomi kito savininko žemės sklypo priklausiniais. Be to, jis žemės sklypo neįgijo, nes žemės pardavimą draudė žemės reforma. Kadangi atsakovas išnuomojo žemės sklypą su priklausiniais, ieškovas prašo atlyginti jam šiais veiksmais nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. padarytus nuostolius, tai yra 89 100 Lt. Ieškovas nurodo, kad vienoje byloje jo reikalavimas dėl nuompinigių priteisimo buvo atmestas, kol nebus nuginčytos šioje byloje ginčijamos sutartys, o kitoje byloje ieškovas ketina tikslinti reikalavimus dėl nuomos mokesčio priteisimo laikotarpio. Ieškovas taip pat nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi sprendimą priėmė teisėja, kuri anksčiau sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas neteisingai visiems ieškinio reikalavimams nustatė ieškinio senaties termino pradžią 1995 m. birželio 29 d., nes apie pažeistas teises ieškovas sužinojo 2003 m. sausio 10 d. Be to, teismas skundžiamame sprendime neišdėstė trečiojo asmens Žemaitijos visuomenės parlamento atstovo paaiškinimų, neįsigilino į bylos esmę, nenusiuntė jam procesinių dokumentų, todėl pastarasis negalėjo tinkamai naudotis CPK 47 straipsnyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis.
Trečiasis asmuo Žemaitijos visuomenės parlamentas pateikė teismui pareiškimą dėl prisijungimo prie apeliacinio skundo, kuriame palaiko visus apeliacinio skundo argumentus ir prašymus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. B. pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, teisingai nustatė ir išanalizavo ieškovo nurodomas faktines aplinkybes bei išnagrinėjo visus pareikštus reikalavimus. Teismas tinkamai išaiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „VST“ apeliacinį skundą dėl jam pareikšto reikalavimo prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis įsigijo 25 kW galios elektros transformatorinę, nes atsakovas ieškovui jos nepardavė, o jo nurodomi įrodymai – elektros energijos vartojimo sutartys, ribų aktai – nėra nuosavybės teisę patvirtinantys įrodymai. Be to, sutartys buvo pasirašomos įmonių vardu, o byloje nėra įrodymų, kad transformatorinė įtraukta į jų balansą, o vėliau perleista ieškovui. Bendrovė transformatorinės nedemontavo, svetimo turto nesisavino, byloje yra duomenų, kad ji buvo perkelta į ginčo sklypą, tačiau atsakovui nėra žinoma, kas tai padarė. Naujai pastatyta transformatorinė yra atsakovo AB „VST“ nuosavybė, ji buvo pastatyta remiantis UAB „Vakarų mašinos“ paraiška ir kitais dokumentais. Atsakovas ieškovui jokios žalos nepadarė, o sutartį su atsakovu gali sudaryti remdamasis teisės aktų reikalavimais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Dokumentai, kuriais remiantis buvo atlikta K. B. daiktinių teisių į ginčo žemės sklypą registracija, nėra panaikinti ar kitokiu būdu netekę galios. Teismui šiuos dokumentus pripažinus negaliojančiais, suinteresuoto asmens prašymu duomenys galėtų būti pakeisti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą notarė A. K. nurodo, kad iki ieškinio pareiškimo pasibaigė ieškinio senaties terminas ir prašo jį taikyti. Teigia, kad toks ieškovo reikalavimas jau buvo nagrinėtas. Ieškovas, sudarydamas žemės pirkimo–pardavimo sutartį, išreiškė valią savo turtą parduoti, tai patvirtino savo parašu. Tvirtindama sutartį notarė rėmėsi pažyma, kurioje nurodytas registruotas turtas ir jo kaina. Notarė, tvirtindama sutartį, neišreiškė valios dėl sutarties, o tik patvirtino šalių valią, išaiškino atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes. Šalys patvirtino, kad sutarties nuostatos atitinka jų valią, ieškovas pasirašė asmeniškai. Sandorio turinys ir forma atitinka teisės aktų reikalavimus, jai tvirtinti buvo pateikti būtini dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš ieškinio ir apeliacinio skundo matyti, kad pagrindiniai ieškovo keliami reikalavimai yra 1995 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir 1995 m. liepos 3 d. išorinės dangos ir cinko skardos gaminių pirkimo–pardavimo sutarčių ginčijimas. Kiti ieškovo reikalavimai yra susiję arba su prielaidomis šiems sandoriams sudaryti (sutarčių sudarymui pateiktų dokumentų ginčijimas), arba su šių sandorių pasekmėmis (dėl ginčijamų sandorių sudarytų sandorių ginčijimas, žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus reikalavimas). Taigi byloje keliamo ginčo esmė yra minėtų dviejų sutarčių teisėtumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išskyrė pagrindinius ir išvestinius reikalavimus, nes pagrindinių reikalavimų išsprendimas lemia išvestinių reikalavimų pagrįstumą.
Dėl 1995 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, nustatė, kad ieškovas ginčija 1995 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį keliais pagrindais, nurodo, kad ši sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, esant ekonominiam spaudimui, kad ieškovas ketino atsakovui duoti pasaugoti minėtą turtą, kad tai buvo sandoris, sudarytas tik dėl akių, o šalys iš tikrųjų neketino sukurti teisinių pasekmių, kad pagal šį sandorį ieškovui nebuvo sumokėti pinigai. Pažymėtina, kad ieškovas reikalavimą dėl minėtos sutarties nuginčijimo buvo pareiškęs anksčiau, todėl svarbu nustatyti, ar tai nėra tapatūs ieškinio reikalavimai. Reikalavimų tapatumui nustatyti būtinas ieškinio dalyko, faktinio pagrindo ir šalių tapatumas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kolegija nustatė, kad 2005 m. vasario 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovo reikalavimą dėl minėtos 1995 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir ieškinį atmetė dėl senaties (t. 1, b. l. 12), o Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 13-14). Iš byloje esančių teismo sprendimų matyti, kad ieškovas reikalavimą dėl 1995 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia reiškė tuo pagrindu, kad tai buvo tariamas sandoris, kad jo šalys nesiekė jo pasekmių, kad pagal šį sandorį nebuvo mokėti pinigai ieškovui, kad žemės sandoris buvo J. B. dėdės K. B. sutikimas pasaugoti turtą, kol atsakovas dėl grasinimų bus išvykęs į užsienį, kad ir po sandorio sudarymo jis šį turtą valdė, sandoris buvo sudarytas klastojant dokumentus ir apgaunant ieškovą (t. 1, b. l. 12-13). Kolegija pastebi, kad nors ieškovas savo reikalavimo minėtą faktinį pagrindą išdėsto chaotiškai ir nenuosekliai, tačiau matyti, jog jau išnagrinėtos bylos ir pakartotinai pareikšto reikalavimo dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia faktinis pagrindas iš esmės yra toks pats. Kaip minėta, reikalavimo tapatumui nustatyti yra būtinas šalių tapatumas. Kolegija nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovui K. B. ir trečiajam asmeniui Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarei A. K. . Nagrinėjamoje byloje (apeliaciniame skunde ieškovas aiškiai tai išskyrė, t. 8, b. l. 162) analogišką reikalavimą ieškovas pareiškė tiems patiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau nurodė kitą procesinę notarės padėtį – ją įtraukė atsakove. Kolegija pastebi, kad asmens patraukimas atsakovu yra ieškovo procesinė teisė, tačiau ši teisė negali būti priemonė ieškovui pakartotinai reikšti jau išnagrinėtus reikalavimus ir tokiu būdu siekti jau priimtų ir įsiteisėjusių sprendimų revizijos. Nors ieškovas nagrinėjamoje byloje notarę įtraukė atsakovu, jis jai jokių papildomų reikalavimų nereiškia, o tik prašo pripažinti žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia (reiškia analogišką reikalavimą jau išnagrinėtam), todėl yra pagrindas pripažinti, kad notarės procesinė padėtis šioje byloje atitinka trečiojo asmens procesinę padėtį, todėl galima daryti išvadą, kad ir šio reikalavimo šalys yra tapačios.
Kolegija nustatė, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje dėl 1995 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra tapatus jau išnagrinėtam reikalavimui, byloje nėra duomenų, kad priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai būtų peržiūrėti kasacine tvarka, panaikinti ar pakeisti, todėl yra pagrindas pripažinti, kad minėtais pagrindais ir minėtiems asmenims reiškiamas reikalavimas jau yra išnagrinėtas ir dėl jo yra priimtas bei įsiteisėjęs procesinis sprendimas, todėl ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovas reikalavimą dėl 1995 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindžia ir kitais pagrindais, todėl kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl naujai pareikštų reikalavimo pagrindų. Ieškovas nurodo, kad šiam sandoriui sudaryti buvo pateikti netinkami (įstatymo reikalavimų neatitinkantys) dokumentai, jis šiuos dokumentus (pažymą sandoriui ir ribų brėžinį) ginčija, papildomai nurodo, kad sandoris prieštarauja Žemės reformos įstatymo normoms (nurodė, kad reforma draudė šios žemės perleidimą atsakovui), kad nurodyta sklypo kaina yra per maža. Iš esmės visi šie ieškovo paminėti reikalavimo pagrindai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ginčija žemės pirkimą–pardavimą dėl to, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, tai yra kad toks sandoris pagal galiojusius teisės aktus apskritai negalėjo būti sudarytas bei kad šis sandoris buvo patvirtintas remiantis netinkamais (neteisėtais) dokumentais.
Atsakovas K. B. (pirkėjas pagal ginčijamą sandorį) prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 1995 metais, tai yra galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui, o ieškovas su ieškiniu kreipėsi jau įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, todėl sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą būtina nustatyti taikytiną teisės aktą.
Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo reikalavimą taikyti senatį, nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2003 m. sausio 10 d., kai atsakovas atsisakė jam grąžinti ginčijama sutartimi perleistą žemės sklypą, savo ruožtu atsakovas laikosi nuomonės, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo sandorio sudarymo momento.
Kolegija pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme. Šio instituto paskirtis yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, skatinti nukentėjusią šalį operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises bei sudaryti realias galimybes šias teises apginti. Iš kitos pusės, tai yra asmens pažeistų teisių teisminės gynybos ribojimas tais atvejais, kai, žinodamas apie savo teisės pažeidimą, asmuo per įstatymo nustatytą terminą nesiima priemonių savo teisėms ginti teisme, tai reiškia, kad tokiais savo veiksmais asmuo atsisako savo teisių gynimo arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.
Ieškovas, kaip minėta, žemės pirkimo–pardavimo sutartį ginčija tuo pagrindu, kad ji buvo sudaryta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai yra dėl to, kad sudarant šį sandorį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Iš esmės ieškovas ginčijamą sutartį prašo pripažinti niekine (kaip pats nurodo – „absoliučiai negaliojančia“). Pažymėtina, kad reikalavimams dėl niekinio sandorio pasekmių ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada toks sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą, tai yra apie jo pasekmes. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 1995 m. birželio 28 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties sudarymu rūpinosi pats ieškovas, jis pateikė notarei sandoriui sudaryti būtinus dokumentus, ginčijamoje sutartyje aiškiai nurodyta, kad „J. B. komercinės įmonės filialo savininkas J. B. parduoda“ žemės sklypą (t. 1, b. l. 41). Atsakovas K. B. šį sklypą savo vardu įregistravo Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 44) ir pagal tuo metu galiojusio CK 149 straipsnį tapo šio sklypo savininku. Kolegija pastebi, kad tokioje situacijoje ieškovas, dirbdamas versle ir būdamas apdairus ir rūpestingas, aiškiai suvokė, kad nuo sutarties sudarymo ir jos įregistravimo momento nuosavybės teisės į ginčo sklypą perėjo atsakovui, tai yra sudarius sandorį atsakovui pradėjus sandorį vykdyti ir atsiradus jo pasekmėms – įregistravus atsakovo nuosavybės teises ieškovas nuosavybės teisių į šį sklypą neteko (jas perleido) ir nuo tos dienos, nesutikdamas su sandorio pasekmėmis, įgijo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.
Ginčijamas sandoris, kaip minėta, buvo sudarytas galiojant 1964 m. CK, atsakovas pagal minėto kodekso 255 straipsnį savo nuosavybės teises 1995 m. liepos 4 d. įregistravo viešame registre (t. 1, b. l. 44), todėl nuo tos dienos ir prasidėjo ieškinio dėl niekinio sandorio pasekmių senaties termino pradžia. Pagal tuo metu galiojusio CK 84 straipsnį, bendras ieškinio senaties terminas buvo 3 metai, todėl nagrinėjamam sandoriui ginčyti tuo pagrindu, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ieškinio senaties terminas baigėsi 1998 m. liepos mėnesį. Kadangi ieškovas per įstatyme nustatytą terminą ieškinio dėl šio reikalavimo nepareiškė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas jo reikalavimą atmesti (1964 m. CK 90 straipsnis).
Dėl 1995 m. birželio 27 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos pažymos Nr. 1506 pripažinimo negaliojančia
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šią pažymą notarei pateikė pats ieškovas, jis ją pripažino kaip tinkamą, joje esančių duomenų neginčijo. Kolegija pastebi, kad ieškovo nurodyti ginčijamos pažymos trūkumai yra neesminiai ir jie nesudaro pagrindo išvadai, kad ši pažyma yra neteisėta ir turi būti pripažinta negaliojančia, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas atmestinas.
Dėl Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos 1942 m. koordinačių atribojimo brėžinio pripažinimo negaliojančiu
Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu koordinačių atribojimo brėžinį. Iš byloje esančio prašomo pripažinti negaliojančiu dokumento nuorašo matyti, kad ginčijamas brėžinys buvo patvirtintas Klaipėdos rajono valdybos 1995 m. sausio 21 d. potvarkiu Nr. 70-V. Ieškovas byloje administracinio pobūdžio reikalavimo dėl potvarkio, kuriuo buvo patvirtintas brėžinys, nereiškia, o bendrosios kompetencijos teismai reikalavimo dėl brėžinio pripažinimo negaliojančiu nenagrinėja, todėl bylos dalis dėl minėto reikalavimo nutrauktina, nes toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl 1995 m. liepos 4 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos žemės sklypų registracijos pažymėjimo, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypo savininkas yra atsakovas K. B. , pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo ištaisyti VĮ Registrų centro duomenis apie žemės sklypo savininką ir savininku nurodyti ieškovą bei ginčo žemės sklypo išreikalavimo iš atsakovo K. B. neteisėto valdymo
Kolegija jau minėjo, kad ieškovo reikalavimų dalis susijusi su ginčijamo sandorio pasekmėmis, šiuo atveju reikalavimai dėl nuosavybės teisių įregistravimo ginčijamo sandorio pagrindu yra išvestiniai. Kadangi kolegija bylos dalį dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo nutraukė, nes reikalavimas yra tapatus (pareikštas jau išnagrinėtais pagrindais), o prašymo dėl sandorio nuginčijimo kitais pagrindais netenkino ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas atmesti šį reikalavimą dėl ieškinio senaties, todėl, esant nenuginčytam žemės pirkimo–pardavimo sandoriui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl šio sandorio pagrindu atliktos registracijos pripažinimo negaliojančia, pakeisti duomenis registre ir išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos reikalavimus atmetė.
Dėl 1995 m. liepos 3 d. išorinės dangos ir cinko skardos gaminių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei įpareigojimo VĮ Registrų centrą ištaisyti duomenis apie žemės ūkio padangų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), savininką ir juo nurodyti ieškovą
Ieškovas išorinės dangos ir cinko skardos gaminių pirkimo–pardavimo sutartį ginčija tais pagrindais, kad sutartyje nurodyta per maža šių kilnojamųjų daiktų kaina, kad sutarties sudarymo metu sutartyje numatytų gaminių nebuvo, o buvo pastatytas arkinis sandėlis, kad sutarties nuostata apie pinigų sumokėjimą iki sutarties sudarymo neatitinka tikrovės, kad sutartis buvo sudaryta suklydus, dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo, kad ieškovas buvo atsakovo apgautas.
Kolegija pastebi, kad ieškovo ginčą dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia yra nagrinėję Plungės rajono apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismai (t. 1, b. l. 15-17). Įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje byloje ieškovas sutartį ginčijo tuo pagrindu, kad atsakovas pagal šią sutartį nėra mokėjęs pinigų, kad šie gaminiai buvo panaudoti arkinio sandėlio statybai. Teismai šiuos reikalavimus atmetė, Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl analogiškais motyvais, kaip ir dėl 1995 m. birželio 28 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kolegija šią bylos dalį nutraukia, nes tai yra reikalavimas, tapatus išnagrinėtam (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovas sutartį ginčija dar ir tuo pagrindu, kad nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties objekto, tai yra jog nebuvo gaminių, o buvo pastatytas sandėlis (nekilnojamasis daiktas). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tol, kol nėra sutvarkyti sukurto (pastatyto) nekilnojamojo daikto įteisinimo dokumentai, šis objektas teisine prasme nėra laikomas atskiru turtiniu vienetu, o tai yra kilnojamųjų daiktų (panaudotų jo statybai, pagaminimui) visuma. Vadinasi, iki to momento, kol ieškovo nurodomas arkinis sandėlis nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įteisintas kaip atskiras nekilnojamasis objektas, jis kaipo toks neegzistavo, o civilinėje apyvartoje galėjo būti naudojamos tik jo sudedamosios dalys kaip kilnojamieji daiktai. Tam, kad statybinių medžiagų visuma, panaudota nekilnojamajam objektui sukurti, būtų pripažinta nauju nekilnojamuoju objektu, būtinas šio objekto sukūrimo teisėtumas, kuris konstatuojamas atlikus visas įteisinimo procedūras.
Ieškovas išorinės dangos ir cinko skardos gaminių pirkimo–pardavimo sutartį ginčija kolegijos jau minėtais pagrindais (dėl apgaulės, spaudimo, klaidingai nurodytos kainos, sutarties objekto nebuvimo), tačiau kolegija pastebi, kad ši sutartis buvo sudaryta analogiškomis sąlygomis kaip ir ginčijama žemės pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovas dalyvavo sudarant šią sutartį, taip pat inventorizuojant ir perduodant eksploatuoti turtą, todėl apie, jo manymu, pažeistas teises jis sužinojo sutarties sudarymo dieną ir nuo to momento jis per 1964 m. CK 84 straipsnyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, tai yra iki 1998 m. liepos 3 d., galėjo su ieškiniu kreiptis į teismą ir teismine tvarka ginti savo teises, tačiau jis ieškinio senaties terminą praleido, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškovo reikalavimą atmesti (1964 m. CK 90 straipsnis). Atmetus reikalavimą dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl duomenų apie sandėlio savininką ištaisymo registre.
Dėl (duomenys neskelbtini) arkinio sandėlio pertvaros rekonstrukcijos projekto pripažinimo neteisėtu bei ieškovo J. B. 1995 m. kovo 8 d. projektavimo užduoties ir generalinio sandėlio projekto pripažinimo pirminiais ir teisėtais
Ieškovas šiuo reikalavimu iš esmės prašo atsakovo projektą pripažinti neteisėtu, o jo projektą teisėtu. Kolegija pastebi, kad statinio projektas yra sudedamoji statybų proceso ir statinio įteisinimo proceso dalis. Projektas yra būtinas tam, kad statytojui būtų išduotas statybų teisėtumą patvirtinantis statybų leidimas. Būtent statybų leidimo išdavimo procese ir yra tikrinamas projekto atitiktis norminių aktų reikalavimams. Savo ruožtu, vien tik projekto ginčijimas, prašymas pripažinti jį neteisėtu bei patvirtinti kito projekto teisėtumą ieškovui nesukels teisinių padarinių, nes pritarimas ar nepritarimas projektui yra įforminamas atitinkamais administraciniais aktais. Be to, kolegija pastebi, kad, kaip minėta, šis reikalavimais yra išvestinis, todėl, teismui atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypo ir skardos ir cinko gaminių pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, minėtų objektų savininku yra laikomas atsakovas K. B. , kuris turi teisę, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, jam nuosavybės teise priklausantį objektą (šiuo atveju jam priklausantį arkinį sandėlį) tvarkyti savo nuožiūra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos ieškovo reikalavimus atmetė.
Dėl 2003 m. lapkričio 25 d. ilgalaikės panaudos sutarties, sudarytos tarp K. B. ir UAB „Vakarų mašinos“, dėl šios sutarties pagrindu sudarytų subnuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, UAB „Vakarų mašinos“ ir subnuomininko A. B. iškeldinimo
Ieškovas 2003 m. lapkričio 25 d. ilgalaikės panaudos sutartį (t. 1, b. l. 51) ginčija iš esmės tuo pagrindu, kad atsakovas, neturėdamas nuosavybės teisės į ginčo objektus, neturėjo teisės suteikti jais naudotis tretiesiems asmenims. Kadangi teismas atsakovo reikalavimus, kuriais jis siekė nuginčyti atsakovo K. B. nuosavybės teisę į ginčo objektus, atmetė, tai pagrįstai buvo atmesti ir šalutiniai reikalavimai dėl vėliau sudarytų sandorių, kuriais atsakovas perdavė dalį teisių į ginčo objektus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo nurodytais pagrindais atmetė ieškovo reikalavimą dėl sandorių nuginčijimo ir iškeldinimo.
Dėl 2004 m. rugsėjo 9 d. sutarties Nr. NV-04-18-268, sudarytos tarp AB „VST“ ir UAB „Vakarų mašinos“, pripažinimo negaliojančia ir 2004 m. lapkričio 17 d. elektros tinklo nuosavybės ribos akto–pažymos Nr. 42000-1197 pripažinimo negaliojančia bei įpareigojimo sudaryti sutartį ir ribos aktą su ieškovu
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas yra išvestinis, kad atsakovas K. B. turėjo teisę sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurie, savo ruožtu sutarčių pagrindu naudodamiesi išnuomotu turtu, sudarinėjo sutartis su paslaugų tiekėjais dėl atitinkamų paslaugų teikimo. Kolegija nenustatė, kad ginčijama sutartis ar aktas naikintinas ieškovo nurodytais pagrindais.
Dėl transformatorinės, numatytos 2004 m. rugsėjo 9 d. sutartyje, priteisimo ieškovui vietoj 60 000 Lt žalos už transformatorinės sunaikinimą iš atsakovų AB „VST“ ir UAB „Vakarų mašinos“
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jis turėjo nuosavybės teisę į ginčo transformatorinę, kad ji yra sunaikinta ir ją sunaikino atsakovai, tai yra ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės atsakovams, todėl teismas šį jo reikalavimą pagrįstai atmetė.
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo K. B. 30 000 Lt žalos atlyginimą dėl išardytos transformatorinės, 89 100 Lt nuostolių dėl nuomos sutarties pakeitimo
Tam, kad asmeniui būtų priteista žala, jis privalo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovo veiksmus, atsakovo kaltę, padarytą žalą ir jos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Byloje atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, sudarydamas sandorius su trečiaisiais asmenimis, realizavo savo, kaip turto savininko, teisę valdyti jam priklausantį turtą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šių reikalavimų teisėtas ir pagrįstas.
Dėl Žemaitijos visuomenės parlamento sudarytų dviejų panaudos sutarčių su nuomininku UAB „Vakarų mašinos“ pripažinimo teisėtomis
Kolegija pastebi, kad, išsprendus esminius šios bylos reikalavimus, buvo nustatyta, jog ieškovas neturi nuosavybės teisės į jo prašomomis pripažinti galiojančiomis sutartimis perduotus objektus, be to, jis nėra prašomų pripažinti sutarčių šalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos išvestinius reikalavimus atmetė.
Dėl ieškovo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą
Bylos dokumentai rodo, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti 1995 metais, ieškovas šiuos sandorius sudarė asmeniškai, rūpinosi dokumentais, vėliau tvarkė visus su ginčo turto įteisinimu susijusius reikalus, todėl, kaip kolegija minėjo, darytina išvada, kad jau tada ieškovas turėjo suvokti ir suvokė, jog jis perleido nuosavybės teisę į ginčo objektus ir, nesutikdamas su šiuo teisių perleidimu, savo teises gali ginti teisme. Kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo argumentai, jog įstatyme nustatytais terminais į teismą negalėjo kreiptis, nes jis buvo „priverstiniam pogrindyje“, nesudaro pagrindo žymiai praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti (1964 m. CK 90 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 1.1315 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teisme negalėjo paaiškinti, ką reiškia „buvimas pogrindyje“ ir nuo kokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų ar asmenų jis slėpėsi užsienyje. Kitų objektyvių įrodymų ar paaiškinimų dėl ieškinio senaties termino praleidimo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovas nepateikė.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo teismui pateikti procesiniai dokumentai neatitinka CPK reikalavimų, juose nėra aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas, ieškovas nurodo daug šalutinių aplinkybių, todėl kolegija dėl kitų ieškovo paminėtų ar kartotų argumentų nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant šią bylą.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti kitose bylose jau išnagrinėti ieškovo reikalavimai, naikintina ir bylos dalis dėl tapačių ir teisme nenagrinėtinų reikalavimų nutrauktina, o likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, netenkintinas ir jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo K. B. .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo dalį dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (tuo pagrindu, kad ši sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, esant ekonominiam spaudimui, kad ieškovas ketino atsakovui duoti pasaugoti minėtą turtą, kad tai buvo sandoris, sudarytas tik dėl akių, o šalys iš tikrųjų neketino sukurti teisinių pasekmių, kad pagal šį sandorį ieškovui nebuvo sumokėti pinigai), pripažinti negaliojančia 1995 m. liepos 3 d. išorinės dangos ir cinko skardos gaminių pirkimo–pardavimo sutartį (tuo pagrindu, kad atsakovas pagal šią sutartį nėra mokėjęs pinigų, kad šie gaminiai buvo panaudoti arkinio sandėlio statybai), pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Klaipėdos rajono žemės ūkio valdybos 1942 m. koordinačių atribojimo brėžinį panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.