Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. P. ir D. P. skundą dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nijolė Jutkienė, akcinė bendrovė Swedbank, K. V., M. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai (toliau – ir skolininkai) pateikė antstolei Nijolei Jutkienei 2023 m. spalio 27 d. skundą. Skunde nurodoma, kad 2023 m. spalio 10 d. antstolė Nijolė Jutkienė (toliau - antstolė) priėmė patvarkymą Nr. S- 23-92-16894 „Dėl turto kainos nustatymo“ kuriame nurodė, kad J. P. skolingas Swedbank, AB (toliau - kreditorius) 916 616,14 Eur nesumokėtos skolos ir 527 049,35 Eur palūkanų. Viso 1 443 665,40 Eur. Taip pat šiuo patvarkymu antstolė nusprendė: 1. Nustatyti J. P., D. P., K. V. ir M. V. priklausančios kaimo turizmo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kainą 840 000,00 Eur. Kaina nustatyta atlikus pakartotinę turto ekspertizę. Turto vertinimą atliko UAB „Lituka ir Ko“. Prieštaravimų dėl turto kainos negauta; 2. Turtą pardavinėti viešose varžytynėse; 3. Kaimo turizmo sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), parduodama visa kaip vienas vienetas kartu su integruota įranga, inžineriniais tinklais ir žemės sklypu; 4. Turto kaina pirmosiose varžytynėse yra 80 proc. nustatytos turto kainos; 5. Turto kaina antrosiose varžytynėse yra 60 proc. nustatytos turto kainos; 6. Skelbimas apie turto pardavimą tinklapyje www.evaržytynes.lt bus paskelbtos ne ankščiau po dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo šalims dienos; 7. Iki varžytynių paskelbimo tinklapyje www.evaržytynes.lt skolininkas turi teisę parduodamam turtui pasiūlyti savo pirkėją; 8. Visi, turintys teisių į parduodamą turtą, turi kreiptis į antstolę N. Jutkienę.

2. Pareiškėjai nurodė, kad šį potvarkį J. P. ir D. P. gavo elektroniniu paštu 2023 m. spalio 10 d., todėl, nesutikdami su potvarkiu, laikantis įstatymų nustatytų terminų, teikia skundą. Skundo pagrindai ir motyvai. 2023 m. birželio 27 d. antstolė priėmė „Patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ Nr. S-23-92-10138 (toliau - patvarkymas). Patvarkymu antstolė nusprendė: paskirti dar vieną pakartotinę ekspertizę; turto vertinimą pavesti atlikti UAB „Lituka ir Ko“; vertinant J. P., D. P., K. V. ir M. V. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įkeistą Swedbank, AB, be bendro turto vertinimo atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kokia vidutinė rinkos kaina panašių (labiausiai panašių) kaimo turizmo sodybų Lietuvoje ?; 2. Kokia vidutinė rinkos kaina žemės sklypų (panašių plotu, naudingumu, išsidėstymu) Lietuvoje?; 3. Ar vertinamame objekte yra statinių, įrenginių, kurie neįkeisti bankui ir buvo pastatyti, įrengti po turto įkeitimo?; 4. Jeigu tokių statinių ir įrenginių vertinamame objekte yra, ar tai turi žymią reikšmę turto vertei?; 5. Ar neįregistruotas NT objektas yra vertinamo objekto teritorijoje ir ar jo vertė turi įtakos vertinamo objekto vertei?; 6. Patvarkymą vykdyti siųsti UAB „Lituka ir Ko“ ir proceso šalims. 2023 m. rugsėjo 21 d. UAB „Lituka ir Ko“ turto vertintoja R. J., atlikusi turto vertinimą, surašė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. CER-30710. Naudojantis turima informacija, atsižvelgus į vertinamo turto fizinę būklę, statybos metus, turto pasiūlos ir paklausos lygį, kitus veiksnius bei rinkos konjunktūros sąlygas, nustatyta vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dienai (2023 m. liepos 17 d.) yra 840 000. Atsakydama į antstolės nurodytus klausimus, turto vertintoja nurodė, kad: 1. Vertintojas išanalizavęs įvykusių sandorių duomenis, daro išvadą, kad rinkoje pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainos ženkliai skiriasi, kainos svyruoja nuo 78 Eur/m2 iki 1.782 Eur/m2. Iš įvykusių pardavimo sandorių nėra galimybės nustatyti ar vertinamas turtas yra analogiškas vertinamai kaimo turizmo sodybai. Nėra aišku ar turtas buvo parduotas kaip nekilnojamojo turto objektas ar kaip verslo objektas generuojantis pajamas, taip pat nėra aiškios lyginamųjų objektų generuojamos pajamos iš trumpalaikio apgyvendinimo, turto užimtumas ir kiti parametrai, kurie galėtų atskleisti įvykusių sandorių aplinkybes; 2. Tokio tipo žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos kaina pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėje registruotus sandorius yra 313 Eur/a (žr. lentelė Nr. 58). Tokių sklypų kainos svyruoja nuo 212 Eur/a iki 563 Eur/a.; 3. Apžiūros metu nustatyta, kad teritorijoje yra neregistruota teniso aikštelė, tvora (aptverta teniso aikštelė), trinkelių aikštelė prie pastatų, ir rąstinis pastatas. Vertintojas, neturėdamas kadastrinių matavimų bylos ar registracijos dokumentų, leidžiančių identifikuoti pastatų ir statinių statybos metus ir technines charakteristikas, negali teigti ir neturi to patvirtinančios informacijos ar šie pastatai ir statiniai buvo pastatyti ar įrengti po turto įkeitimo; 4. Teritorijoje yra neregistruota teniso aikštelė, tvora (aptverta teniso aikštelė), trinkelių aikštelė prie pastatų, ir rąstinis pastatas. Vertintojo nuomone, ši turto komplekso dalis gali būti parduodama tik kartu su kitomis užbaigtą visumą (kompleksą) sudarančiomis dalimis, t. y. būtų parduodamas visas kompleksas kartu. Šie minėti pastatai ir statiniai užtikrina kokybišką kaimo turizmo sodybos paslaugų teikimą. Šių statinių ir pastatų vertė yra apskaičiuotoje pajamų metodu vertėje ir vertintojas negali identifikuoti kokią vertės dalį sukuria šis neregistruotas ir vertintojo identifikuotas nekilnojamasis turtas; 5. Vertintojas apžiūros metu identifikavo tik vertinamoje teritorijoje esančius pastatus ir statinius. Kitų pastatų ar statinių esančių ne objekto teritorijoje vertintojas neidentifikavo. Apžiūros metu nustatyta, kad teritorijoje yra neregistruota teniso aikštelė, tvora (aptverta teniso aikštelė), trinkelių aikštelė prie pastatų, ir rąstinis pastatas. Šių statinių ir pastato vertė yra apskaičiuotoje pajamų metodu vertėje ir vertintojas negali identifikuoti kokią vertės dalį su kuria šis neregistruotas ir vertintojo identifikuotas nekilnojamasis turtas. Šis turtas yra neatsiejamas nuo kaimo turizmo sodybos paslaugų teikimo. Vertintojas, atlikdamas turto vertinimą, nurodė, kad: 1. Visi sodyboje (duomenys neskelbtini) statiniai yra pastatyti 2006 metais, ką patvirtina 2006 m. lapkričio 9 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.78-54; 2. Žemės sklypas įgytas 2003 m. gruodžio 9 d. mainų sutarties Nr. 6384 pagrindu; 3. Vertintini statiniai ir žemė yra įkeisti Hipoteka. Įregistravimo pagrindas: 2007 m. gegužės 22 d. Sutartinė hipoteka Nr. 437; 2007-05-31 IDKNr. 15120070000447; 4. Vertinamas turtas nesudaro užbaigtos visumos (komplekso). Sklype yra teniso aikštė, tvora, trinkelių aikštelė ir pastatas. Šie statiniai nėra įregistruoti VĮ RC duomenų bazėje. Vertintojo nuomone, ši turto komplekso dalis gali būti parduodama tik kartu su kitomis užbaigtą visumą (kompleksą) sudarančiomis dalimis, t. y. būtų parduodamas visas kompleksas kartu. Pagal specialistės pateiktus turto vertinimo duomenis ir išvadas, matyti, kad ji įvertino tik įkeisto turto vertę, kas duoda pagrindą manyti, kad parduodant įkeistą turtą bus pažeisti J. P. ir D. P. įstatymais garantuotos nuosavybės teisės, nes: 1. Kaip nurodyta ekspertizės akte, ekspertas, nustatydamas rinkos vertę, rėmėsi prielaida, kad ekspertizės objektas susideda tiek iš aukščiau paminėtų nekilnojamojo turto objektų, tiek iš šių objektų priklausinių, užtikrinančių ekspertizės objekto funkcionavimą, kurie yra aprašyti šio ekspertizės akte, bei neįregistruoti statiniai, kurie bus parduodami kaip vieningas objektas; 2. Ekspertas neišsiaiškino visų neįregistruotų statinių ir jų neįvertino išlaidų metodu, nors turto savininkai turi tai pagrindžiančius dokumentus ir nėra jokių trukdžių nustatyti visų (duomenys neskelbtini) įkeistame žemės sklype esančius objektus išlaidų metodu; 3. Minėti, ekspertizės akte nurodyti neapžiūrėti ir neįvertinti objektai, nėra įvertinti ir pajamų metodu, todėl specialisto išvada, kad statinių ir pastatų vertė yra apskaičiuotoje pajamų metodu vertėje niekuo nepagrįsta; 4. Specialisto išvada, kad „iš įvykusių pardavimo sandorių nėra galimybės nustatyti ar vertinamas turtas yra analogiškas vertinamai kaimo turizmo sodybai nėra aiškios lyginamųjų objektų generuojamos pajamos iš trumpalaikio apgyvendinimo, turto užimtumas ir kiti parametrai, kurie galėtų atskleisti įvykusių sandorių aplinkybes“ prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tame tarpe užfiksuotoms akte, kad teikiamos turizmo paslaugos ir skaičiuojamos galimos pajamos, tiek ir paties akte nurodytiems turto vertinimo kriterijams; 5. Tai, kad specialistas neišsiaiškinęs pas turto savininkus turto, kuris yra neįregistruotas, statybos metus, jų pastatymui turėtas išlaidas rodo ekspertizės akto ne išsamumą; 6. Be eksperto nurodytos sodybos teritorijoje esančios neregistruotos teniso aikštelės, tvoros (aptverta teniso aikštelė), trinkelių aikštelės prie pastatų, ir rąstinio pastato šioje teritorijoje yra: elektros tinklai; 10 kv. kabelinė linija, modulinė transformatorinė, 0,4 kv. kabeliniai tinklai; sporto aikštynas; betoninių trinkelių, esančių sodyboje danga, bei stovėjimo aikštelių betoninė danga; vaikų žaidimo aikštelė; apsaugos sistema; šildymo ir vėdinimo įrenginiai; malkinė, bei pavėsinė; užstatytoje žemės sklypo dalyje įrengti asfalto dangos ir betono trinkelių privažiavimo keliai, takeliai, sklypas aptvertas medine tvora; prie ežero įrengti mediniai takai ir karšto vandens kubilas; vietinis vandentiekis ir vietinis nuotekų šalinimas; suskystintų dujų dujotiekis su rezervuaru; 7. Dar 2021 m. liepos 7 d. antstolei pateiktame skunde „Dėl priimto patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784“ pareiškėjai nurodė, kad šio skundo 6.3 p. nurodyti statiniai ir įrenginiai turi didelę vertę. Jų įrengimui ūkininkas J. P. išleido: 1. UAB „Hermestus“ (duomenys neskelbtini) teritorijoje, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengti ir jame esantys elektros tinklai, kurie yra neįregistruoti registre, ūkininkui J. P. kainavo 46 427,82 Eur; 2. 10 kv. kabelinė linija, modulinė transformatorinė, 0,4 kv. kabeliniai tinklai įrengti AB Rytų skirstomųjų tinklų 2005 m. gruodžio 30 d., ūkininkui J. P. kainavo 12 719,20 Eur; 3. sporto aikštynas, įrengtas (duomenys neskelbtini), ūkininkui J. P. kainavo 31 115,63 Eur; 4. apsaugos sistema, įrengta (duomenys neskelbtini), ūkininkui J. P. kainavo 9 155,52 Eur; 5. šildymo ir vėdinimo įrenginiai, įrengti (duomenys neskelbtini) sodybos statiniuose, ūkininkui J. P. kainavo 290 588,43 Eur; 6. betoninių trinkelių, esančių sodyboje dangą, bei stovėjimo aikštelių betoninės dangos, įrengtos UAB „Kelda“, ūkininkui J. P. kainavo 32 999,35 Eur. Iš jų 20 830,10 Eur kainavusią trinkelių dangą, 12 169,25 Eur kainavusią asfalto dangą; 7. IĮ „Bitaris“ sodybos teritorijoje įrengta vaikų žaidimo aikštelė, J. P. kainavo 1 013,67 Eur; 8. Viso minėtiems objektams pastatyti J. P. išleido 196 755,96 Eur ir tai be neįregistruoto pastato, malkinės ir pavėsinės, tvoros, medinių takelių vietinio vandentiekio, nuotekų šalinimo įrenginio, suskystintų dujų dujotiekio su rezervuaru. Minėti objektai, išskyrus neįregistruotą ūkinį pastatą, pavėsinę ir malkinę, buvo pastatyti dar iki turto įkeitimo AB „Swedbank“ ir pagal hipotekos sutarties sąlygas negali būti laikomi įkeistais bankui objektais. Neįkeistas AB „Swedbank“ turtas buvo užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Jokia šių objektų įtaka ekspertizės akto išvadoms, jų kaina ekspertizės akte nenurodyta. Minėti daiktai, tame tarpe neįkainoti elektros tinklai, laikytini esminėmis pagrindinio daikto dalimis, nes jie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.15 straipsnis).

3. Skunde nurodoma, kad šalys hipotekos sutartyje apsibrėžė hipotekos objektą, t. y. šalys susitarė tik dėl žemės įkeitimo, atskirai neaptardamos esamo ar būsimo statinio, pastatyto įkeistame žemės sklype, įkeitimo klausimo, t. y. šalys hipotekos lakšte nenurodė ir nesusitarė dėl jame esančių neįregistruotų bei būsimų objektų įkeitimo ir kitas turtas, sutarties galiojimo metu, bankui nebuvo įkeistas. Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės įjuos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui. Kadangi ekspertizės akte nėra aptarti žemės sklype esančių statinių vertėjų likimas, todėl vien dėl to aktas laikytinas nepagrįstu. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje yra nurodęs, kad „iš UAB „Verslavita“ pateikto ekspertizės akto duomenų, prie akto pridėtų nuotraukų, iš ieškovo pateikto 2017 m. lapkričio 15 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tai pat ieškovo pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, atliktų darbų apmokėjimo pažymos, PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad Turto perdavimo išieškotojui akto surašymo ir turto perdavimo metu žemės sklype, be akte nurodyto konkretaus Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto, buvo ir kitas neįkainotas, neregistruotas, žemės sklype esantis turtas: universali lauko aikštyno danga su lauko teniso, tinklinio, futbolo ir krepšinio linijomis; universalus lauko teniso / tinklinio komplektas; stacionarios krepšio konstrukcijos; mini futbolo vartai; transportuojami žiūrovų suoliukai; skiriamasis aikštyno tinklas; teniso aikštelės aptvaro komplektas, asfalto danga; ūkinis pastatas; elektros pastotė; tvora su vartais; ūkinis statinys su malkine; lauko pastogė; stulpinis apšvietimas; aptverta automobilių stovėjimo aikštelė; vaiko žaidimo aikštelė; vidinio kiemo betoninių trinkelių danga. (Nutarties 86 punktas). Taip pat Apeliacinis teismas minėtoje nutartyje yra nurodęs, kad „Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš varžytynių parduodant žemės sklypą, kuriame yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių, parduodamo turto vertė nustatoma remiantis žemės sklypo kartu su statiniais rinkos verte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Kaip matyti iš UAB „Verslavita“ pateikto ekspertizės akto duomenų, šio turto, esančio ginčo žemės sklype, UAB „Verslavita“ ekspertas nevertino. Teismo paskirtos ekspertizės akte, priešingai, yra užfiksuoti ir ieškovo atlikti turto pagerinimai (pvz., sporto aikštelė), įvertinti kaip turintys įtakos žemės sklypo ir viso objekto vertei“ (Nutarties 87 punktas). Taigi, teismo prejudiciniu sprendimu yra neginčytinai nurodyta, kad įvertinant žemės sklypą, kuriame yra statinių, turi būti nustatyta visa žemės sklypo su visais statiniais vertė, kas atliekant ekspertizę nebuvo atlikta. Minėtos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad antstolės 2023m. spalio 10 d. priimtas patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kaip prieštaraujantis aukščiau prieštaravimuose dėl ekspertizės akto nurodytoms aplinkybėms, teisės aktų reikalavimams, todėl naikintinas. Nenustačius tinkamos skolininkams priklausančio turto kainos, negalimas pagrįstas jo įkainavimas, varžytinių skyrimas ir turto pardavimas. Kadangi yra abejonių dėl 2023 m. rugsėjo 21 d. UAB „Lituka ir Ko“ ekspertizės aktu Nr. CER-30710 nustatytos, Hipotekos lakštu AB Swedbank įkeisto, pareiškėjams priklausančio turto vertės, todėl turi būti skiriama papildoma ar pakartotinė turto vertinimo ekspertizė/turto vertinimas.

4. Dėl D. P. teisių užtikrinimo organizuojant jai priklausančios turto dalies pardavimą skunde nurodoma, kad D. P. 2007 gegužės 22 d. buvo sudariusi Hipotekos sutartį pagal kurią įkeitė AB Swedbank sau priklausančią (duomenys neskelbtini) esančią turto dalį, kuri yra įvertinta nurodytame UAB „Lituk“a ir Ko ekspertizės akte Nr. CER-30710. Šia sutartimi užtikrintas J. P. skolos AB Swedbank grąžinimas. Pagal CK 4.181 straipsnio nuostatas, minėtas hipotekos sandoris laikytinas svetimo daikto hipoteka. CK 4.195 straipsnis nustato, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Minėtos įstatymų nuostatos rodo, kad šios hipotekos specifinė ypatybė, kad hipotekos davėjas neturi turtinės prievolės (skolinio įsipareigojimo) kreditoriui ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas įsipareigoja įvykdyti kito asmens - skolininko - įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą pirma laiko. Kitas sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas, kad skolos išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo įvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įkeisto daikto savininko atsakomybė aptariamu atveju kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai tą daiktą pardavus iš varžytynių. Svetimo daikto hipotekai, kaip prievolių užtikrinimo būdui, būdingas subsidiarumo principas. Subsidiarumo principas komentuojamo straipsnio kontekste reiškia, kad kai tai pačiai turtinei prievolei užtikrinti yra sudaromas svetimo daikto hipotekos ir tos pačios eilės kitos rūšies hipotekos sandoris, pagal kurį tai turtinei prievolei užtikrinti įkeičiamas ir pačiam skolininkui priklausantis turtas, pirmiausia išieškojimas turi būti nukreiptas į pačiam skolininkui priklausančius hipoteka įkeistus objektu. Savo prievolę bankui D. P. gali įvykdyti iki hipotekos objekto realizavimo momento (CK 4.194 straipsnio 1 dalis). Taigi, D. P., pagal sudarytą hipotekos sutartį, yra atsakinga kreditoriui AB Swedbank tik savo įkeistu turtu, turėdama teisę padengti skolos dalį lygią jos turto vertei. Norėdama įgyvendinti savo teises, ji turi aiškiai žinoti jai priklausančio turto vertę ir pasinaudoti teisę sumokant už ją kreditoriui skolos dalį, ko pagal atliktą ekspertizės aktą šiuo metu negalima.

5. Dėl potvarkyje nurodyto skolos dydžio pareiškėjai nurodo, kad 2023 m. spalio 10 d. Antstolės patvarkyme Nr. S-23-92-16894 „Dėl turto kainos nustatymo“ nurodyta, kad J. P., skolingas „Swedbank“ AB, 916 616,14 Eur nesumokėtos skolos ir 527 049,35 Eur palūkanų. Viso 1 443 665,40 Eur. 2023 m. spalio 18 d. J. P. kreipėsi į antstolę prašymas pagrįsti kreditoriaus nurodytos skolos dalį. Antstolės atsiųstame kreditoriaus dokumentuose nurodyta, kad skola yra 916 576,46 Eur, priskaičiuota įstatyminių palūkanų nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. spalio 19 d. - 367 133,20 Eur. Viso 1 283 709,60 Eur. Pažymi, kad palūkanos paskaičiuotos nuo likusios nesumokėtos skolos dalies - 684 389,45 Eur skaičiuotos visą laikotarpį, nors 2016 m. liepos 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0092/12/00784 kreditoriui AB „Swedbank“ buvo perduotas įkeistas turtas įkainuotas 688 000 Eur, kurį AB „Swedbank“ nuosavybės teise valdė iki 2020 m. lapkričio 5 d., t. y. iki Lietuvos apeliacinis teismas pripažino turto perdavimo aktą negaliojančiu, kas skolininkų nuomone nėra nei teisinga, nei sąžininga ir kelia dideles abejones tokių skaičiavimo pagrįstumu. Kitame AB „Swedbank“ atsiųstame rašte nurodyta kita skolos dalis: 684 389,45 Eur - pradelstas kreditas; 279 057,86 Eur priskaičiuotos sutartinės palūkanos; 59 021,12 Eur priteistos sutartinės palūkanos; 162 358,32 Eur priteisti delspinigiai už kreditą; 10 807,57 Eur priteisti delspinigiai už palūkanas; 367 133,20Eur priskaičiuotų palūkanų suma; 5 734,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; viso: 1 568 502 Eur. Pagal kreditoriaus patektus duomenis 2020 metų lapkričio 27 d., J. P. buvo skolingas 916 576,46 Eur skolos, bei 232 704,40 Eur palūkanų, 202,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1 793,20 Eur vykdymo išlaidų, viso 1 317 152,95 Eur. Be to, kreditorius buvo nurodęs, kad skolą sudaro ir papildomai jo patirtos išlaidos: 26 593,92 Eur atlyginimas perimant skolininkų turtą; 3 025 Eur išlaidos už turto vertinimą; 394,24 Eur vykdymo išlaidos; viso: 3 419,24 Eur. Lyginant 2020 m. ir 2023 m. pateiktus duomenis, aiškiai matomi skolos skaičiavimo skirtumai. Pažymi, kad AB „Swedbank“ dėl nepagrįstų ginčų 2016-2020 metų laikotarpyje, negali skaičiuoti patirtų išlaidų, nes jos nebuvo priskaičiuotos skolininkams. Taigi, neaišku kokiu pagrindu nuo 2020 metų skola padidėjo nuo 916 576,46 Eur iki 916 616,14 Eur, bei kaip paskaičiuotos palūkanos.

6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skolininkai D. P. ir J. P. mano, kad antstolės Nijolės Jutkienės 2023 m. spalio 10 d. Patvarkymas dėl turto kainos nustatymo vykdomoje byloje Nr. 0092/12/00784 yra neteisėtas ir naikintinas, skirtina papildoma ar pakartotinė ekspertizė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo: panaikinti 2023 m. spalio 10 d. antstolės Nijolės Jutkienės vykdomoje byloje Nr. 0092/12/00784 priimtą „Patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ Nr. S-23-92-10138 „ir įpareigoti antstolę Nijolę Jutkienę priimti procesinius sprendimą šioje byloje skirti papildomą ar pakartotinę J. P., D. P., M. V. ir K. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto - žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,700ha, paskirtis žemės ūkio; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 830,03kv. m., paskirtis poilsio; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 121,78 kv. m., paskirtis poilsio; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 121,79 kv. m, paskirtis poilsio; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 24,72 kv. m., paskirtis kita; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 18,33 kv. m. paskirtis kita; pastato, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 121,79 kv. m. paskirtis poilsio; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 25,66 kv. m., paskirtis kita; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 592,94 kv. m., paskirtis poilsio, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas Nr. 100,03 kv. m. paskirtis poilsio ir kitų statinių , kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) su visais priklausiniais turto vertinimo ekspertizę/turto vertinimą.

7. Antstolė Nijolė Jutkienė 2023 m. lapkričio 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų ir persiuntė jį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. Antstolės patvarkyme nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784 buvo priimtas antstolės Nijolės Jutkienės 2023 m. spalio 10 d. patvarkymas Nr. 23-92-16894 „Dėl turto kainos nustatymo“ (toliau - Patvarkymas dėl turto kainos nustatymo). 2023 m. spalio 30 d. gautas skolininkų J. P. ir D. P. skundas dėl patvarkymo panaikinimo. Skundas paduotas per jų atstovą advokatą Arūną Kontrimavičių.

8. Antstolė nurodė, kad hipoteka įkeisto turto vertė per visą vykdomosios bylos laikotarpį - nuo 2012 m., buvo nustatoma daugelį kartų. Atlikus antrą pakartotinę turto vertės ekspertizę šiais metais, UAB „Lituka“ ir Ko, nustatė 840 000,00 Eur turto vertę. Prieštaravimų dėl turto kainos nei viena iš vykdomosios bylos proceso šalių nepateikė. Ši antra pakartotinė ekspertizė (2023 m.) buvo atlikta abiems vykdomosios bylos šalims turint abejonių dėl pirmosios, 2023 m. pakartotinės ekspertizės (kurią atliko skolininkų pasirinktas UAB „Vertinimo partneriai“) kokybės. Pareiškėjai J. P. ir D. P. per savo atstovą pateikė 2023 m. spalio 27 d. skundą dėl patvarkymo panaikinimo (toliau - skundas), kuriuo prašo panaikinti Patvarkymą dėl turto kainos nustatymo ir įpareigoti antstolę N. Jutkienę priimti procesinį sprendimą šioje byloje skirti papildomą ar pakartotinę turto ekspertizę. Antstolė N. Jutkienė neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo ir paskirti dar vieną pakartotinę turto vertinimo ekspertizę dėl toliau nurodomų motyvų.

9. Antstolė nurodo, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 6.852 straipsnio 3 dalis numato, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Šiuo atveju jokie motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados nebuvo pateikti. Antstolė atliko jau antrą pakartotinę ekspertizę šiais metais, todėl skirti dar vienos eilinės pakartotinės ar papildomos ekspertizės pagrindo nėra. Pažymi, kad šioje vykdomojoje byloje įžvelgtinas akivaizdus skolininkų noras vilkinti procesą, nuolat teikiant skundus antstolei ir teismui, teikiant civilinius ieškinius ir prašant laikinųjų apsaugos priemonių - vykdymo veiksmų stabdymo, tokiu būdu vilkinant vykdymą, besitęsiantį dar nuo 2012 metų.

10. Antstolė taip pat nurodo, kad skolininkai vėl nepagrįstai siekia, kad turto vertinimo pakartotinė ekspertizė būtų atliekama antstolio lėšomis, nors tai nėra nei ekonomiškai pagrįsta, nei racionalu. Kaip numato aukščiau cituota CPK 6.852 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, jei pakartotinė ekspertizė skiriama dėl skolininko ar išieškotojo prieštaravimo jau atliktai ekspertizei, prieštaravimus pateikusi šalis privalo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Minėtame straipsnyje numatyta tik antstolio teisė, o ne pareiga, išskirtiniais atvejais skirti pakartotinę ekspertizę iš savo lėšų, šiuo atveju antstolis to daryti neketina. Pakartotinis Turto vertinimas iš antstolio lėšų nepagrįstai didintų vykdymo išlaidas, kurias tektų dengti realizuojamo Turto sąskaita, tai neatitiktų operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Vadovaujantis teismine praktika, teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, tačiau, neįpareigoja skirti pakartotinės ekspertizės, jei antstoliui nekyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės. Pažymi, kad CPK 682 straipsnio 4 dalis numato galimybę antstoliui atleisti ar atidėti mokesčio už prašomą pakartotinę ekspertizę mokėjimą, tačiau tik esant motyvuotam skolininko ar išieškotojo prašymui ir aplinkybes patvirtinantiems įrodymams. Šiuo atveju tokio prašymo nebuvo pateikta.

11. Antstolė nurodė, kad CPK 682 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pareiškėjai nereiškė ekspertui nušalinimo ir nepateikė argumentų, motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl netinkamo turto vertės nustatymo, taip pat įrodymų, kad atliktas vertinimas būtų neteisingas ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė būtų nustatyta vadovaujantis netinkamais metodais. Be to, atliekant vykdymo veiksmus jau buvo tenkintas skolininko prašymas atlikti pakartotinę ekspertizę ir ji buvo atliekama ne vieną kartą. Taipogi skunde nurodomi teiginiai dėl ekspertizės akto yra iš esmės neteisingi, kadangi išanalizavus ekspertizės aktą galime matyti, kad ekspertas vertino visus žemės sklype esančius objektus kaip kaimo turizmo sodybos visumą, nors skunde nurodoma, kad tai nebuvo vertinama. Išanalizavus ekspertizės akto aprašymą, galima matyti, kad buvo vertinamas ir sodybos pajamingumas, ir kitos svarbios aplinkybės, nustatant turto vertę. Eksperto patikimumu ir profesionalumu abejoti nėra pagrindo, ekspertizė atlikta atidžiai apžiūrint ir fiksuojant visą sodybą ir iš vidaus, ir iš išorės, įvertinus ir elektros ir kitų inžinerinių tinklų, automobilių stovėjimo aikštelės buvimą. Pareiškėjų nurodomi teiginiai dėl šildymo ir vėdinimo įrenginių, vandentiekio bei kt., neva kurie nebuvo įvertinti eksperto, yra visiškai nesuprantami ir nepagrįsti, kadangi tai nėra atskira nuo objekto įranga, tai yra objekto dalis, visa tai buvo įvertinta. Sodybos nuoma ir pajamų iš sodybos gavimas nebūtų įmanomi, jei sodyba neturėtų šildymo ir vėdinimo sistemos, vandens. Tai, kiek buvo patirta išlaidų įrengiant ar statant vertinamą sodybą, nėra svarbiausia, kadangi nustatant parduodamo turto vertę yra vertinamos ne patirtos ar nepatirtos išlaidos, o būtent jos dabartinė rinkos vertė, todėl tokie pareiškėjų svarstymai apie patirtas sodybai išlaidas nėra teisiškai reikšmingi. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindas skirti papildomą ekspertizę yra vykdymo proceso dalyvio motyvuotas prieštaravimas dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. <...> Be kita ko, asmuo siekdamas, jog būtų atliekama pakartotinė ekspertizė turi pareigą įvykdyti sąlygas nustatytas CPK 682 straipsnio 3 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą.

12. Antstolė pažymi, kad pareiškėjai skunde net nenurodo, ar nustatyta eksperto turto vertė, jų manymu, yra per maža ir kokia ta vertė turėtų būti bei kuo remiantis. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad ne visas turtas yra įkeistas hipoteka, nėra aptartas žemės sklype esančių statinių likimas (skundo 5.15 p.), tačiau šie teiginiai nėra susiję su atliktos ekspertizės patikimumu, kadangi vėl yra kvestionuojama pati hipoteka, kuri buvo bandoma ginčyti teisme, tačiau visi šie klausimai buvo išspręsti civilinėse bylose. Kaip galima matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-638-1120/2020, apeliantai taipogi teismui teigė, kad hipoteka įkeistas tik žemės sklypas be naujų statinių, tačiau teismas nieko nepasisakė dėl šių teiginių, jais nesirėmė, kai vertino ekspertizės aktus, kuriais buvo vertinti visi objektai - žemės sklypas su priklausiniais, taigi šie skundo teiginiai - nepagrįsti. CK 4.171 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje. Teisminėje praktikoje nurodoma, kad būsimi ar esami pastatai ir kiti žemės sklypo priklausiniai gali būti laikomi neįkeistas, jeigu tokia išlyga yra aiškiai nurodoma hipotekos sutartyje. Pagal Kredito sutarties 8.1 papunkčio nuostatas bet kuris nekilnojamas daiktas, naujai pastatytas ar naujai įrengtas „Swedbank“, AB, įkeistame žemės sklype privalėjo būti ieškovo inventorizuotas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir papildomai įkeistas „Swedbank“, AB. Skolininkas neįvykdė šios savo sutartinės prievolės, todėl negali remtis šiuo argumentu, kadangi bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, tuo tarpu, ši taisyklė išskirtinai paminėta Kredito sutarties 8 punkte.

13. Dėl skundo dalies „D. P. teisių užtikrinimo organizuojant jai priklausančios turto dalies pardavimą antstolė nurodė, kad įkaito davėjo prievolė kreditoriui atsiranda pagal hipotekos sutartį skolininkui negrąžinus paskolos ir yra išvestinė. Tokios prievolės buvimas priklauso nuo pagrindinės prievolės buvimo. Skolininkui laiku ir tinkamai įvykdžius kreditoriaus reikalavimą, prievolės įvykdymą užtikrinusio asmens prievolė atsakyti įkeistu turtu kreditoriui baigiasi, t. y. įkaito davėjas yra subsidiarus, antrasis skolininkas, kuris kreditoriui įkeistu turtu atsako tik pagrindiniam skolininkui tinkamai neįvykdžius prievolės. Įvykdžiusi pagrindinę prievolę už skolininką, ji įgijo teisę reikalauti baigti savo turto hipoteką (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi tik įvykdžius visą prievolę, galėtų būti svarstomas hipotekos panaikinimas, šiuo gi atveju pareiškėjų atstovai nurodo, kad D. P. svarbu žinoti būtent jos turto vertės sumą, kurią neva galėtų padengti kreditoriui, siekiant išvengti išieškojimo iš hipotekos, tačiau tai nėra įmanoma, nes hipoteka galės būti panaikinta tik įvykdžius visą skolinį įsipareigojimą. Nurodomi teiginiai apie svetimo daikto hipotekos subsidiarumą yra neteisingi ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Subsidiarumas šiuo atveju reiškia tik tai, kad įkaito davėjas neatsakys savo turtu už skolas, o tik hipoteka įkeistu turtu, tačiau tai visiškai nereiškia, kad hipoteka galės būti panaikinta ir išieškojimas iš jos nevyks, jei kreditoriui svetimo daikto hipotekos įkaito davėjas (D. P.) padengs hipoteka įkeisto turto vertės sumą, nors pagrindinis skolininkas vis dar liks skolingas kreditoriui. Turto vertė yra tinkamai nustatyta eksperto ir atsižvelgiant į jai priklausančio bendrai valdomo turto dalį, D. P. žino to turto vertę.

14. Dėl skolininko nurodomų abejonių dėl skolos dydžio antstolė nurodo, kad skunde nurodomos abejonės dėl dabartinio skolos dydžio. Pažymi, kad antstolė pateikė skolininkui visos skolos dydžio paaiškinimus, pareiškėjams yra žinoma, iš ko susideda skola. Visi skolininko nurodomi teiginiai ir prielaidos apie galimą netinkamą apskaičiavimą yra nepagrįsti, skolininkas nepateikia savo paskaičiavimų ir nenurodo, su kuria dalimi nesutinka, tiesiog kelia prielaidas ir abejones, tačiau niekaip jų tinkamai nepagrindžia. Iš esmės, skolininkas skundžia viską, ką gali, siekiant užvilkinti išieškojimo procesą ir gauti pajamas iš hipoteka įkeistos ir rengiamos realizuoti kaimo turizmo sodybos, taip ir nepadengiant turimos skolos kreditoriui. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, antstolė N. Jutkienė netenkina 2023 m. spalio 27 d. skolininkų skundo.

15. Suinteresuotam asmeniui Swedbank, AB, skundas ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir CPK) 175¹ straipsnio tvarka. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

16. Suinteresuotiems asmenims – K. V. ir M. V., skundas ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo išsiųsti skunde nurodytu suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos adresu, tačiau teismo siųsti dokumentai grįžo neįteikti.

17. Apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, kartu su pasiūlymu pateikti atsiliepimus, suinteresuoti asmenys buvo informuoti paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu interneto svetainėje www.teismai.lt. 2023 m. lapkričio 20 d.

Skundas atmestinas.

18. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį, bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tokiu būdu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

19. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų atsisakant tenkinti skolininkų prašymą skirti papildomą ar pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę/turto vertinimą. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla 0092/12/00784, kurioje antstolė atlieka 916 616,14 Eur skolos ir 551 909,92 Eur palūkanų išieškojimą iš skolininko J. P. išieškotojo Swedbank, AB, naudai, išieškojimą nukreipiant į J. P., D. P., M. V. ir K. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,700 ha, paskirtis žemės ūkio; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 830,03 kv. m., paskirtis poilsio; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 121,78 kv. m., paskirtis poilsio; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 121,79 kv. m, paskirtis poilsio; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 24,72 kv. m., paskirtis kita; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 18,33 kv. m. paskirtis kita; pastatą, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 121,79 kv. m. paskirtis poilsio; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 25,66 kv. m., paskirtis kita; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 592,94 kv. m., paskirtis poilsio, pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas Nr. 100,03 kv. m. paskirtis poilsio ir kitų statinių , kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 10 d. priimtas patvarkymas Nr. S-23-92-16894 Dėl turto kainos nustatymo (vykd. b. l. 6-7).

20. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalis įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 38 p). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr. LAT 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016, 20 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. LAT 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

21. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

22. Savo skundu pareiškėjai iš esmės ginčija įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainą, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į paskirtą turto vertinimą. Visų pirma, iš pateiktos vykdomosios bylos ir pareiškėjų skundo matyti, kad antstolė 2012 m. liepos 18 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 4 d. išieškotojas Swedbank, AB, kreipėsi į antstolę, nurodydamas, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-638-1120/2020, pripažino negaliojančiu antstolės 2016 m. liepos 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0092/12/00784 ir pritaikė restituciją – grąžinti J. P. ir D. P., bei tretiesiems asmenims K. V. ir M. V., iki antstolės 2016 m. liepos 19 d. turto perdavimo išieškotojui akto įregistravimo buvusias nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Išieškotojas nurodė prašantis tęsti skolos pagal vykdomąjį dokumentą išieškojimą iš skolininko, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, įskaitant (bet neapsiribojant), į kilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 1 t., l. 107). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė 2021 m. sausio 25 d. el. laišku kreipėsi į advokatą Arūną Kontrimavičių, kuris atstovauja pareiškėjams, siūlydama 5 turto vertintojus, galinčius atlikti įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą ir nurodydama vertinimo kainas (vykd. b. 1 t., l. 56). 2021 m. vasario 10 d. priimtas patvarkymas Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo (vykd. b. 1 t., l. 3). 2021 m. kovo 16 d. priimtas pranešimas Nr. S-21-92-4064, kuriuo pranešama, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0092/12/00784, buvo paskirtas turto vertintojas, turto vertintoju apklausos būdu pasirinktas UAB „Ober Haus“, tačiau 2021 m. kovo 12 d. gautas skolininko advokato Arūno Kontrimavičiaus el. laiškas, kuriame, remiantis šalyje paskelbtu karantinu, J. P. ir D. P. atsisako leisti vertintojui apžiūrėti turtą; antstolė siūlė per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos, suderinti galimą apžiūros laiką su antstole, sąmoningai netrukdant antstoliui atlikti procesinius veiksmus (vykd. b. 1 t., l. 16). 2021 m. balandžio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai nutartimi leido antstolei kartu su turto vertintoju, įeiti į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą be sutikimo, su tikslu nekilnojamąjį turtą apžiūrėti bei užfiksuoti, siekiant nustatyti turto vertę (vykd. b. 2., l. 51). Turto vertintojui UAB „Ober Haus“ atlikus nekilnojamojo turto vertinimą, nustatyta, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė 2021 m. gegužės 13 d. yra 1 140 000 Eur (vykd. b. 2 t., l. 21). 2021 m. birželio 10 d. J. P., atstovaujamas advokato A. K., pateikė antstolei prieštaravimus dėl turto įkainojimo, prašydami skirti pakartotinę ekspertizę (vykd. b. 2 t., l. 9-13). 2021 m. birželio 28 d. Patvarkymu SD-720, antstolė nustatė nekilnojamojo turto kainą pirmose varžytinėse – 80 proc. (t. y. 912 000,00 Eur), antrose varžytinėse – 60 proc. (684 000,00 Eur) (vykd. b. 2 t., l. 1-2). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi tenkino D. P. atskirąjį skundą ir tenkino reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo civilinėje byloje sustabdė išieškojimo veiksmus antstolės vykdomojoje byloje (vykd. b. 3 t., l. 82-84). 2021 m. liepos 9 d. antstolės kontoroje gautas skolininko skundas dėl Priimto patvarkymo, kuriuo prašoma antstolės panaikinti 2021 m. birželio 28 d. patvarkymą ir skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę/turto vertinimą (vykd. b. 3 t., l. 47). Antstolė 2023 m. sausio 17 d. patvarkymo Dėl 2021 m. liepos 9 d. J. P. ir D. P. skundo Nr. S-23-92-842, skundą tenkino ir skyrė naują turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą; skolininkai įpareigoti pasirinkti vertintoją (vykd. b. 3 t., l. 6-7). Skolininkai antstolei pateikė 2023 m. sausio 23 d. skundą dėl priimto 2023 m. sausio 17 d. patvarkymo, kurį antstolė 2023 m. sausio 30 d. patvarkymu Nr. S-23-92-1633 atsisakė tenkinti (vykd. b. 4 t., l. 88-90, 92-97). 2023 m. kovo 22 d. priimtas patvarkymas Nr. S-23-92-4383 Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti (vykd. b. 4 t., l. 78-79). Turto vertintojas UAB „Vertinimo partneriai“, kurie buvo pasirinkti pareiškėjų, pateikė 2023 m. balandžio 6 d. ekspertizės aktą Nr. VP23N03-12, įvertindami ginčo turtą 850 000 Eur (vykd. b. 4 t., l. 31-54). Antstolės kontoroje 2023 m. birželio 13 d. gautas išieškotojo „Swedbank“, AB prieštaravimas dėl turto vertės vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784, ir prašymas paskirti pakartotinę ekspertizę (vykd. b. 4 t., l. 22-24). 2023 m. birželio 27 d. priimtas antstolės patvarkymas Nr. S-23-92-10138 Dėl pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo (vykd. b. 4 t., l. 17-18). Turto vertintojas „Lituka“ ir Ko pateikė Sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. CER-30710, kuriame nustatyta nekilnojamojo turto kaina vertinimo dienai (2023 m. liepos 17 d.) – 840 000 Eur.

23. Kaip nurodyta, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, nuo 2021 metų iki 2023 m. buvo skirtos ir atlikti 3 turto vertinimai: UAB „Ober Haus“ nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė 2021 m. gegužės 13 d. - 1 140 000 Eur, UAB „Vertinimo partneriai“, kurie buvo pasirinkti pareiškėjų, nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė 2023 m. balandžio 6 d. - 850 000 Eur, „Lituka“ ir Ko nustatyta nekilnojamojo turto kaina vertinimo dienai (2023 m. liepos 17 d.) – 840 000 Eur. Antstolės nustatytu terminu, pareiškėjai neišreiškė prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos. CPK 718 straipsnyje nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 1 ir 4 dalys). Kaip minėta, skolininkai nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos vertės (CPK 681 straipsnio 1-3 dalys), kurią nustatė turto vertinimus atliekančios įmonės UAB „Lituka“ ir Ko ekspertai, o antstolė, pagrįstai, vadovaudamasi CPK 718 straipsnio nuostata, apskaičiavo, kad skolininkų turtas gali būti parduodamas iš pirmų varžytinių už 80 proc. nustatytos turto kainos. Pažymėtina, kad iš vykdomojoje byloje esančių skolininkų atstovo ir antstolės susirašinėjimų matyti, kad skolininkams buvo suteikta galimybė patiems kreiptis į jų pasirinktą turto vertintoją, kas ir buvo padaryta 2023 m. kovo 22 d. priimtu Patvarkymu Nr. S-23-92-4383 Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti ir turto vertintoju paskirtas skolininkų pasirinkta UAB „Vertinimo partneriai“.

24. Pareiškėjai, kaip minėta, prašo naikinti antstolės 2023 m. spalio 10 d. patvarkymą ir skirti naują turto vertinimo ekspertizę/turto vertinimą. CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 6.852 straipsnio 3 dalis numato, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

25. Kaip nurodo teisės normos, prašymai dėl pakartotinės ekspertizės privalo būti motyvuoti. Kaip minėta, per vienerius 2023 metus, buvo atliktos net 2 turto vertinimo ekspertizės, iš esmės, abiejų ekspertizių nurodyta nekilnojamojo turto vertė žymiai nesiskiria – UAB „Vertinimo partneriai“ – 850 000 Eur, UAB „Lituka“ ir Ko – 840 000 Eur. Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjų skundą, pagrįstai nurodo, kad pakartotinė ekspertizė (kuri būtų jau ketvirta), būtų vėl atliekama antstolio lėšomis, kas nepagrįstai didintų vykdymo išlaidas, kurias tektų dengti realizuojamo turto sąskaita, tai neatitiktų operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, tačiau, neįpareigoja skirti pakartotinės ekspertizės, jei antstoliui nekyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai nereiškė ekspertui nušalinimo ir nepateikė argumentų, motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl netinkamo turto vertės nustatymo, taip pat įrodymų, kad atliktas vertinimas būtų neteisingas ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė būtų nustatyta vadovaujantis netinkamais metodais. Iš pateiktų į bylą ekspertizės aktų – tiek UAB „Vertinimo partneriai“, tiek UAB „Lituka“ ir Ko, matyti, kad ekspertai vertino visus žemės sklype esančius objektus kaip kaimo turizmo sodybos visumą, buvo vertinamas ir sodybos pajamingumas, ir kitos svarbios aplinkybės, nustatant turto vertę, ekspertizė atlikta apžiūrint ir fiksuojant visą sodybą ir iš vidaus, ir iš išorės, įvertinus ir elektros ir kitų inžinerinių tinklų, automobilių stovėjimo aikštelės buvimą. Pažymėtina ir sutiktina su antstole, dėl pareiškėjų nurodomų teiginių dėl šildymo ir vėdinimo įrenginių, vandentiekio bei kt., kadangi tai nėra atskira nuo objekto įranga, tai yra objekto dalis, ir visa tai buvo įvertinta. Pažymėtina ir tai, kad nekilnojamojo turto ekspertizė atliekama nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę ekspertizės atlikimo dienai, todėl pareiškėjų motyvai apie patirtas sodybai išlaidas nėra teisiškai reikšmingi.

26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti antstolės Nijolės Jutkienės 2023 m. spalio 10 d. patvarkymo Nr. S-23-92-16894, vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Dėl kitų klausimų

27. Pažymėtina, kad skundo nagrinėjimo ribos buvo nustatytos pačių pareiškėjų, atstovaujamų profesionalaus teisininko, t. y. prašoma panaikinti 2023 m. spalio 10 d. antstolės Nijolės Jutkienės vykdomoje byloje Nr. 0092/12/00784 priimtą Patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, Nr. S-23-92-10138 „ir įpareigoti antstolę Nijolę Jutkienę priimti procesinius sprendimą šioje byloje skirti papildomą ar pakartotinę J. P., D. P., M. V. ir K. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto su visais priklausiniais turto vertinimo ekspertizę/turto vertinimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai skunde taipogi nurodo motyvus, kad ne visas turtas yra įkeistas hipoteka, nėra aptartas žemės sklype esančių statinių likimas, kad pareiškėjai nėra aiškus jos skolos dydis, abejonės dėl dabartinio skolos dydžio, dėl kurio pareiškėjas, kaip ir matoma iš vykdomosios bylos medžiagos, ne kartą kreipėsi į antstolę dėl išaiškinimų, tačiau teismo vertinimu šie teiginiai nėra susiję su atliktos ekspertizės patikimumu ir pareiškėjų reikalavimų, todėl dėl jų nepasisakoma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų J. P. ir D. P. skundo dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nijolė Jutkienė, akcinė bendrovė Swedbank, K. V., M. V., netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0092/12/00784 grąžinti antstolei Nijolei Jutkienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.