Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir D. P. skundą dėl antstolės N. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. J., akcinė bendrovė Swedbank, K. V., M. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė N. J. 2023 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-92-16894 „Dėl turto kainos nustatymo“, kuriuo nusprendė: nustatyti J. P., D. P., K. V. ir M. V. priklausančios kaimo turizmo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), kainą 840 000 Eur; turtą pardavinėti viešose varžytynėse; kaimo turizmo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), parduoti visą kaip vieną vienetą kartu su integruota įranga, inžineriniais tinklais ir žemės sklypu; nustatyti, kad Turto kaina pirmosiose varžytynėse yra 80 proc. nustatytos turto kainos, turto kaina antrosiose varžytynėse yra 60 proc. nustatytos turto kainos.

2. Pareiškėjai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. spalio 10 d. antstolės N. J. patvarkymą ir įpareigoti antstolę N. J. skirti papildomą ar pakartotinę J. P., D. P., M. V. ir K. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto - žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) su visais priklausiniais turto vertinimo ekspertizę/turto vertinimą.

3.1. 2023 m. birželio 27 d. antstolė priėmė „Patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ Nr. S-23-92-10138 (toliau - patvarkymas). Patvarkymu antstolė nusprendė: paskirti dar vieną pakartotinę ekspertizę; turto vertinimą pavesti atlikti UAB „Lituka ir Ko“; vertinant J. P., D. P., K. V. ir M. V. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir įkeistą Swedbank, AB.

3.2. UAB „Lituka ir Ko“ 2023 m. rugsėjo 21 d. surašė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. CER-30710, kuriame nurodė, kad sodybos rinkos vertė vertinimo dienai (2023 m. liepos 17 d.) yra 840 000 Eur. Pareiškėjų nuomone ekspertizės metu nebuvo tinkamai įvertinti visi sodyboje esantys statiniai, atliktos investicijos statiniams sukurti ar juos pagerinti. Kadangi yra abejonių dėl 2023 m. rugsėjo 21 d. UAB „Lituka ir Ko“ ekspertizės aktu Nr. CER-30710 nustatytos, Hipotekos lakštu AB Swedbank įkeisto, pareiškėjams priklausančio turto vertės, todėl turi būti skiriama papildoma ar pakartotinė turto vertinimo ekspertizė/turto vertinimas. Antstolės 2023m. spalio 10 d. priimtas patvarkymas, grindžiamas minėtos ekspertizės išvadomis, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nenustačius tinkamos skolininkams priklausančio turto kainos, negalimas pagrįstas jo įkainavimas, varžytinių skyrimas ir turto pardavimas.

4. Antstolė N. J. 2023 m. lapkričio 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų ir persiuntė jį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.

5. Antstolė nurodė, kad hipoteka įkeisto turto vertė per visą vykdomosios bylos laikotarpį - nuo 2012 m., buvo nustatoma daugelį kartų. Atlikus antrą pakartotinę turto vertės ekspertizę 2023 metais, UAB „Lituka“ ir Ko, nustatė 840 000 Eur turto vertę. Prieštaravimų dėl turto kainos nei viena iš vykdomosios bylos proceso šalių nepateikė. Ši antra pakartotinė ekspertizė (2023 m.) buvo atlikta abiem vykdomosios bylos šalims turint abejonių dėl pirmosios, 2023 m. pakartotinės ekspertizės (kurią atliko skolininkų pasirinktas UAB „Vertinimo partneriai“) kokybės. Antstolė N. J. neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo ir paskirti dar vieną pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkintas pareiškėjų J. P. ir D. P. skundas dėl antstolės N. J. veiksmų. Teismas nurodė, kad:

6.1. Per 2023 metus buvo atliktos net dvi turto vertinimo ekspertizės. Abiejų ekspertizių nurodyta nekilnojamojo turto vertė žymiai nesiskiria – UAB „Vertinimo partneriai“ – 850 000 Eur, UAB „Lituka“ ir Ko – 840 000 Eur. Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjų skundą, pagrįstai nurodė, kad pakartotinė ekspertizė (kuri būtų jau ketvirta), būtų vėl atliekama antstolio lėšomis, kas nepagrįstai didintų vykdymo išlaidas, kurias tektų dengti realizuojamo turto sąskaita, tai neatitiktų operatyvumo ir ekonomiškumo principų.

6.2. Teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, tačiau, neįpareigoja skirti pakartotinės ekspertizės, jei antstoliui nekyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės. Pareiškėjai nereiškė ekspertui nušalinimo ir nepateikė motyvų bei juos pagrindžiančių įrodymų dėl netinkamo turto vertės nustatymo, taip pat įrodymų, kad atliktas vertinimas būtų neteisingas ar prieštarautų teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė būtų nustatyta vadovaujantis netinkamais metodais.

6.3. Iš į bylą pateiktų ekspertizės aktų – tiek UAB „Vertinimo partneriai“, tiek UAB „Lituka“ ir Ko, matyti, kad ekspertai vertino visus žemės sklype esančius objektus kaip kaimo turizmo sodybos visumą, buvo vertinamas ir sodybos pajamingumas, ir kitos svarbios aplinkybės, nustatant turto vertę, ekspertizė atlikta apžiūrint ir fiksuojant visą sodybą ir iš vidaus, ir iš išorės, įvertinus ir elektros ir kitų inžinerinių tinklų, automobilių stovėjimo aikštelės buvimą. Nekilnojamojo turto ekspertizė atliekama nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę ekspertizės atlikimo dienai, todėl pareiškėjų motyvai apie patirtas sodybai išlaidas nėra teisiškai reikšmingi.

6.4. Dėl išvardintų priežasčių teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti antstolės N. J. 2023 m. spalio 10 d. patvarkymo Nr. S-23-92-16894, vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas.

6.5. Pareiškėjai skunde taip pat nurodo motyvus, kad ne visas turtas yra įkeistas hipoteka, nėra aptartas žemės sklype esančių statinių likimas, kad pareiškėjai nėra aiškus jos skolos dydis, abejonės dėl dabartinio skolos dydžio, dėl kurio pareiškėjas, kaip ir matoma iš vykdomosios bylos medžiagos, ne kartą kreipėsi į antstolę dėl išaiškinimų, tačiau teismo vertinimu šie teiginiai nėra susiję su atliktos ekspertizės patikimumu ir pareiškėjų reikalavimų, todėl dėl jų nepasisakoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėjai J. P. ir D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti skundžiamą antstolės patvarkymą ir įpareigoti antstolę N. J. procesinį sprendimą šioje byloje skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, turto esančio (duomenys neskelbtini) sav. vertei nustatyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Antstolė, nustatydama areštuoto turto rinkos vertę, negalėjo apsiriboti UAB „Lituka“ ir Ko nustatyta nekilnojamojo turto kaina nurodyta ekspertizės akte, o privalėjo papildomai išsiaiškinti areštuoto turto rinkos vertę. UAB „Lituka“ ir Ko atlikdama turto vertinimą net neatsakė į visus antstolės keliamus klausimus, įskaitant ir dėl neįkeisto turto vertės. Vykdomosios bylos medžiaga bei pareiškėjo pateikti dokumentai rodo, kad dėl netinkamo turto vertės nustatymo ir to paties turto perdavimo išieškotojui tarp šalių buvo kilęs ginčas ir teismas buvo pripažinęs turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu. Jau ankstesniame ginče buvo keliamas klausimas dėl viso turto įvertinimo.

7.2. Prejudicinę galią šiai bylai turinčia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje yra nurodyta, kad įvertinant žemės sklypą, kuriame yra statinių, turi būti nustatyta visa žemės sklypo su visais statiniais vertė, tačiau tai atliekant ekspertizę nebuvo atlikta.

7.3. Antstolės 2023 m. spalio 10 d. patvarkymas ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, jie neatitinka prieštaravimuose dėl ekspertizės akto nurodytoms aplinkybėms, teisės aktų reikalavimams, todėl turi būti panaikinti.

7.4. Ekspertas neišsiaiškino visų neįregistruotų statinių ir jų neįvertino išlaidų metodu, nors turto savininkai turi tai pagrindžiančius dokumentus ir nėra jokių trukdžių nustatyti visų (duomenys neskelbtini) įkeistame žemės sklype esančius objektus išlaidų metodu. Toks metodas, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra teisėtas ir pagrįstas, nes tai numatyta turto vertės nustatymo Metodikoje.

7.5. Teismas, turėdamas abejonių dėl pareiškimo tinkamo išsprendimo galimybės ir siekdamas išsiaiškinti nagrinėjamam klausimui, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, turi teisę pripažinti žodinio proceso būtinumą (CPK 593 str. 3 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas to nesvarstė, todėl sprendimą priėmė nenustačius esminių bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių.

7.6. Taigi, pirmosios instancijos teismui išsamiai nevertinus 2023 m. spalio 27 d. skunde dėl antstolės N. J. veiksmų išdėstytų argumentų, padarius nepagrįstas, prieštaraujančias įstatymams ir teismų jurisprudencijai išvadas buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

8. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstolė N. J. priimdama ginčijamą 2023 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. S-23-92-16894, vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784, nepažeidė nei teisės normų, nei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bylose, kuriose aiškinamos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino J. P. ir D. P. skundo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).

10. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

11. Antstolė N. J. 2023 m. spalio 10 d. Patvarkymu Nr. S- 23-92-16894 „Dėl turto kainos nustatymo“ nusprendė, kad Turto kaina yra 840 000 eurų. Kaina buvo nustatyta atlikus pakartotinę Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią atliko UAB „Lituka ir Ko“. Pažymėtina, kad prieštaravimų dėl turto kainos nebuvo negauta. Minėtu patvarkymu antstolė taip pat nusprendė Turtą pardavinėti kaip vieną turtinį kompleksą. Be to, antstolė nusprendė Turtą pardavinėti viešose varžytynėse, pirmosiose varžytinėse nustatant Turto kainą, kuri yra 80 proc. jo kainos, nustatytos atlikus pakartotinę Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o antrosiose varžytinėse nustatyti Turto kainą, kuri yra 60 proc. jo kainos, nustatytos atlikus pakartotinę Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

12. Iš pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų turinio nustatyta, kad tiek savo skundu dėl antstolės veiksmų, tiek savo atskiruoju skundu pareiškėjai iš esmės ginčija įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainą, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į paskirtą turto vertinimą.

13. Turto vertei nustatyti nuo 2021 metų iki 2023 m. buvo paskirti ir atlikti 3 turto vertinimai: UAB „Ober Haus“ nustatyta Turto rinkos vertė 2021 m. gegužės 13 d. duomenimis – 1 140 000 eurų, UAB „Vertinimo partneriai“, kurie buvo pasirinkti apeliantų, nustatyta Turto rinkos vertė 2023 m. balandžio 6 d. duomenimis – 850 000 eurų, UAB „Lituka“ ir Ko nustatyta Turto vertė 2023 m. liepos 17 d. duomenimis – 840 000 Eur.

14. Šios aplinkybės bylai yra svarbios dėl kelių aspektų: 1) ekspertizės, atliktos 2021 m. metu buvo nustatyta, kad Turto kaina 2021 m. gegužės 13 d. duomenimis 1 140 000 Eur, šios ekspertizės išvados buvo palankiausios pareiškėjams, nes vėlesnių ekspertizių metu buvo nustatyta gerokai mažesnė Turto kaina; 2) ekspertizę atlikę UAB „Vertinimo partneriai“ buvo pasirinkti pačių pareiškėjų, todėl tikėtina, kad pareiškėjai turėjo galimybę dar iki ekspertizės atlikimo bendrauti su šis įmonės ekspertais ir pateikti jiems visus rūpimus klausimus.

15. Be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjai savo klausimus turėjo galimybę pateikti ne tik jų pasirinktiems ekspertams, bet visų ekspertizių metu apskritai.

16. CPK 682 str. 6 d. yra nurodyta, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, atsižvelgiant į šio Kodekso VI dalyje numatytas išimtis.

17. CPK 213 str. yra nurodyta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą.

18. Kadangi CPK normos pareiškėjams suteikė galimybę ekspertizių metu pateikti savo klausimus bei nurodyti kokius objektus yra būtina vertinti, atmetami apeliantų teiginiai, kad ekspertizes atlikę ekspertai nevertino visų ginčo sodyboje esančių nekilnojamojo turto objektų.

19. Po to, kai UAB „Lituka“ ir Ko atliko ekspertizę, apeliantai antstolės nustatytu terminu neišreiškė prieštaravimų dėl nustatytos Turto kainos.

20. CPK 718 straipsnyje nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 1 ir 4 dalys).

21. Kaip minėta, apeliantai per atitinkamą terminą nereiškė prieštaravimų dėl UAB „Lituka“ ir Ko nustatytos Turto vertės (CPK 681 straipsnio 1-3 dalys). Taigi, antstolė, vadovaudamasi CPK 718 straipsnius, pagrįstai nurodė, kad Turtas gali būti parduodamas iš pirmų varžytinių už 80 proc. nustatytos Turto kainos.

22. CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 3 dalis numato, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys antstolio nustatytai turto vertei, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

23. Kaip minėta, pareiškėjai apskirtai nebuvo pareiškę jokių prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, todėl vien dėl šios priežasties jų reikalavimas paskirti pakartotinę ar papildomą Turto ekspertizę, pagrįstai nebuvo patenkintas.

24. Vien per 2023 metus buvo atliktos net 2 turto vertinimo ekspertizės, abiejų ekspertizių nurodyta nekilnojamojo turto vertė žymiai nesiskiria – UAB „Vertinimo partneriai“ – 850 000 eurų, UAB „Lituka“ ir Ko – 840 000 eurų.

25. Antstolė, atsisakydama tenkinti apeliantų skundą, nurodė, kad pakartotinė ekspertizė (kuri būtų jau ketvirta), būtų vėl atliekama antstolio lėšomis, kas nepagrįstai didintų vykdymo išlaidas, kurias tektų dengti realizuojamo Turto sąskaita.

26. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais antstolės argumentais sutinka. Pažymėtina, kad vykdymo procesas turi būti vykdomas vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.). Šioje byloje paskyrus dar vieną ekspertizę, šie principai būtų pažeisti. Visų pirma, paskyrus jau ketvirtą ekspertizę iš eilės, pernelyg ilgai būtų užvilkintas pats vykdymo procesas ir dėl to nukentėtų išieškotojo interesai. Antra, dar vienos ekspertizės skyrimas pareikalautų papildomų lėšų, kurios tikėtina būtų padengtos realizavus Turtą, dėl to irgi nukentėtų tiek išieškotojo interesai, tiek pačių skolininkų interesai, nes lėšų, išleistų dar vienai ekspertizei, nebūtų galima panaudoti skolai padengti.

27. Teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, tačiau, neįpareigoja skirti pakartotinės ekspertizės, jei antstoliui nekyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės.

28. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantai nereiškė ekspertui nušalinimo ir nepateikė motyvų bei juos pagrindžiančių įrodymų dėl netinkamo Turto vertės nustatymo, įrodymų, kad atliktas vertinimas yra neteisingas, taip pat įrodymų, kad Turto vertė būtų nustatyta vadovaujantis netinkamais metodais.

29. Iš į bylą pateiktų tiek UAB „Vertinimo partneriai“, tiek UAB „Lituka“ ir Ko atliktų Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktų matyti, kad ekspertai vertino visus žemės sklype esančius objektus kaip kaimo turizmo sodybos visumą, buvo vertinamas ir sodybos pajamingumas, ir kitos svarbios aplinkybės, nustatant Turto vertę, ekspertizė atlikta apžiūrint ir fiksuojant visą sodybą ir iš vidaus, ir iš išorės, įvertinus ir elektros ir kitų inžinerinių tinklų, automobilių stovėjimo aikštelės buvimą.

30. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė N. J. priimdama ginčijamą 2023 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. S 23-92-16894, vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784, nepažeidė nei teisės normų, nei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose, kuriose aiškinamos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino J. P. ir D. P. skundo.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė patys pareiškėjai prašydami tik panaikinti2023 m. spalio 10 d. antstolės N. J. patvarkymą ir įpareigoti antstolę N. J. skirti papildomą ar pakartotinę Turto ekspertizę, t. y. ši byla buvo tik dėl konkrečių antstolės veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl kitų pareiškėjų keliamų klausimų (kad ne visas turtas yra įkeistas hipoteka, nėra aptartas žemės sklype esančių statinių likimas, kad pareiškėjai nėra aiškus jos skolos dydis, abejonės dėl dabartinio skolos dydžio ir kt.).

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad į bylą buvo pateikti visi tinkamam ginčo išnagrinėjimui reikalingi rašytiniai įrodymai, todėl žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nebuvo būtinas.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.