- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-247-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14428-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- Ž. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui Ž. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikaalvimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. L. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) registruotą Kauno miesto CMB (įrašo Nr. 2101), dėl atsakovo Ž. L. (toliau – ir atsakovas) kaltės; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „L.", o atsakovui prigimtinę pavardę „L"; po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų S. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; padalinti santuokoje įgytą turtą ir įsipareigojimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškiniu ieškovė taip pat teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų, uždraudžiant jam lankytis 119/228 dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną nepilnamečių vaikų S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai), laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – nuo 2022 m. spalio 31 d. priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 260 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Netenkino laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų, uždraudžiant jam lankytis 119/228 dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių (ieškovo ir atsakovės) santykiai yra konfliktiški, įtempti ir jie neabejotinai sukelia nepilnamečiams jų vaikams psichologinę įtampą. Vadovaudamasis bylos duomenimis nustatė, jog atsakovas su vaikais buvo sanatorijose, iki 2022 m. spalio 8 d. juos vežiojo į ugdymo įstaigas ir iš jų, ieškovei darbo reikalais ar poilsio tikslais išvykus į užsienį atsakovas vienas rūpinosi vaikais. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog vaikai tėvo bijo, kad tai kenkia vaikų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia nepilnamečių vaikų teises augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Kadangi klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu atsakovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo baigtis nėra žinoma, kad šiam atvejui aktuali aplinkybė, jog atsakovui nutarimu skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir atsakovas įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas savo kaltę dėl smurto prieš ieškovę neigia, bylose esančių įrodymų pagrindu nenustatęs, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesai turėti saugią aplinką, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju realus pavojus nebuvo pagrįstas byloje esančiais duomenimis, todėl ieškovės prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium - ir šį klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų, uždraudžiant jam lankytis 119/228 dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pavesti vykdyti per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 ir 3.3 straipsnius. Šeimai nuo 2022 m. spalio 12 d. taikomas atvejo vadybos procesas, ieškovė su vaikais lankosi pas psichologą, ieškovė kreipėsi į policiją dėl galimo atsakovo smurto atvejo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38303-22. Atsakovui 2022 m. spalio 8 d. įteiktas įtarimas ir tos pačios dienos nutarimu skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, atsakovas įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
3.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnybos) išvadoje nurodoma, kad ieškovės ir atsakovo šeima dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų skyriui yra žinoma. 2022 m. spalio 10 d. gauta informacija dėl galimo vaikų tėvo smurto prieš vaiką S. L., informacija dėl įvykio ištyrimo perduota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, šiuo metu atliekamas aplinkybių patikslinimas (sūnus S. 2022 m. lapkričio 9 d. nurodė, kad nepavykus persimauti megztinio tėtis timptelėjo už megztinio ir sudavė jam per nugarą; atsižvelgiant į galimai naudojamą tėvo smurtą vaiko atžvilgiu, susitikimo metu gauta informacija perduota nagrinėti kaip galimas vaiko teisių pažeidimas ir bus perduota teisėsaugos institucijoms dėl aplinkybių ištyrimo).
3.3. Atsakovas 2022 m. birželio 23 d. koncerto metu pakėlė sūnų S. (atsakovo ūgis apie 2 m) ir pakėlęs numetė ant žemės (sūnus dar ir kitą dieną skundėsi, kad jam skauda nuo tokio numetimo, kitą dieną buvo raudona vaiko ranka, nes atsakovas vaiką nuo mergaitės, su kuria žaidė sūnus, jėga atitempė prie kitų šeimos narių), tokius atsakovo veiksmus galima vertinti kaip smurtinius vaiko atžvilgiu. Aplinkybės šiuo metu yra tiriamos.
3.4. Jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, spalio 16 d. apie 11 val. atsakovas, dukra ir sūnus žaidė pirmo namo aukšte, S. pas ieškovę atbėgo skųsdamasis į antrą aukštą, kad tėtis jam laužė nugarą. Nugaroje ties mentimi buvo raudona. S. ir kitą dieną skundėsi, kad skauda. Be to, byloje yra pateiktas garso įrašas, kuris patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. 17:30 val. ieškovė parsivežė vaikus iš darželio. Kai sustojo namų kieme, S. pradėjo sakyti, kad „nenori tėčio, nes bijo, kad tėtis jį muštų".
3.5. Byloje pateiktų įrodymų visetas patvirtina vaikų baimę, kad prieš juos atsakovas smurtaus, o tokia baimės išraiška galimai sąlygota nuolatinės stresinės būsenos bei galimai atsakovo naudojamo smurto vaikų atžvilgiu, netinkamų ir priešingų vaikų interesams auklėjimo priemonių.
3.6. Teismui konstatavus konfliktinius šalių santykius, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl atsakovo galimai panaudoto fizinio smurto sūnaus atžvilgiu ir esant dar trims smurto atvejams, prašomos laikinosios apsaugos priemonės privalėjo būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, jie gali sukelti šalių nepilnamečiam vaikui psichologinę įtampą, pakenkti psichologinei būsenai, socialinei raidai, šalių konfliktiškas bendravimas gali pažeisti nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriai šalių ištuokos procesas neturėtų daryti įtakos. Atsakovo nuosavybės teisių į namą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis.
3.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visetas patvirtina prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagristai šių įrodymu nevertino, tinkamai neištyrė, nes dėl dalies įrodymų skundžiamoje nutartyje nepasisakyta.
3.8. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1152-450/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-620-894/2022).
3.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tarptautinės teisės normas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies nuostatas. Aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
3.10. Teismas priėmė nepagrįstą nutartį ir taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau turi įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
3.11. Kritiškai vertintini teismo motyvai, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos dėl atsakovui pritaikytos kardomosios priemonės. Tuo atveju, jei būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasikeistų ir atsakovo gyvenamoji vieta (atsakovas turi visas galimybes gyventi mamos bute Jonavoje, netoli Jonavoje esančios darbo vietos). Savo ruožtu tai sąlygotų ir kardomosios priemonės (nepasišalinimo iš gyvenamosios vietos) adreso pasikeitimą.
3.12. 2022 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas nurodė, kad neva nėra nustatytos potencialios grėsmės šalių vaikams iš tėvo pusės, tačiau to teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas pripažino (teismo posėdžio garso įrašo laikas 1:37:02 val.), kad institucija skundė ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto vaiko atžvilgiu. Ieškovės nuomone, tuo atveju, jei nebūtų konstatuotinos akivaizdžios grėsmės šalių vaikams iš atsakovo, Tarnyba nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskritai nebūtų skundusi.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Bylos medžiagoje ir skundžiamoje nutartyje nėra konstatuota, kad atsakovas ieškovės ar nepilnamečių vaikų atžvilgiu būtų naudojęs kokios nors rūšies smurtą ar kitaip netinkamai elgęsis jų atžvilgiu. Tai sudaro faktinį pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymais, šalių paaiškinimais, vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu bei išvadomis, pagrįstai nurodė, kad nenustatytas objektyvus, pagristas ir patikimas pagrindas atsakovo atžvilgiu pritaikyti itin griežtą priemonę - laikiną gyvenimą skyrium.
4.2. Atsakovo santykis su vaikais yra labai šiltas, artimas ir geras. Vaikai patys noriai išsako savo nuomonę kuo daugiau praleisti laiko su tėvu, bendrauti, žaisti įvairius žaidimus ir praleisti laisvalaikį kartu. Ieškovė draudžia vaikams bendrauti su atsakovu, kaltina jį nebūtais dalykais, taip apriboja gyvenimą bendruose namuose. Nepagrįstų pareiškimų rašymas policijai, vaikų nuteikinėjimas prieš atsakovą turi būti įvertintinas kaip motinos piktnaudžiavimas turimomis teisėmis ir jų bei atsakovo negerbimas, prieštaraujantis vaikų interesams ir jų siekiams.
4.3. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal ieškovės nepagrįstą pareiškimą dėl tariamai buvusio prieš du mėnesius smurto prieš sūnų nepatvirtina fakto dėl buvusio ar esamo smurto. Policijos pareigūnas tik pradeda tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą, tačiau nesukuria jokių teisinių pasekmių, kol tyrimas nėra baigtas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, preliminariai įvertinęs faktinį tariamo smurto faktą, taikė atsakovui tik rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o ne ieškovės pageidaujamą gyvenimą skyrium.
4.4. Be deklaratyvių teiginių apie tariamą smurtą, ieškovė pateikė teismui situacijų ištraukas – garso įrašą bei vaizdo medžiagą, kuriame vaikas skundžiasi, jog tėtis vaiką mušė. Ši medžiaga neatitinka realios situacijos. Sūnus yra geras, jautrus, žingeidus, tačiau impulsyvus vaikas. Bet kokioje vaikui nepalankioje situacijoje, pvz., kai susipykus su seserimi atimamas jo žaislas, paprieštaraujama, jog užtenka žaisti su telefonu ir jis atimamas, norimu būdu nepasiseka surinkti Lego kaladėles, žaidimų metu jis nelaimi ir įvairiose kitose situacijose, jis impulsyviai guodžiasi suaugusiam žmogui nurodydamas, kad jį mušė, suko ranką, spyrė ir pan. Berniukas tokiais išgalvotais ir netikrais faktais bando jam nepalankioje situacijoje atkreipti kuo didesnį dėmesį į save. Būtent taip vaikas supranta esamo konflikto situacijos sprendimą ir tariamu skriaudimo faktu išreiškia vieno ar kito žmogaus nepasitenkinimą. Ieškovė, žinodama tikrąją realią situaciją dėl vaiko elgesio, tam tikroje situacijoje sąmoningai naudoja įrašus apie tariamą smurtą bandydama atsakovą apšmeižti, sumenkinti, taip siekdama jai palankių tikslų santuokos nutraukimo byloje.
4.5. Ieškovė pateikė teismui garso įrašą (20221016_111030), kuriuo bando teismą įtikinti, jog atsakovas tariamai skriaudžia sūnų. Garso įraše girdima, kad sūnus, atbėgęs pas mamą, skundžiasi, jog tėtis „ jį mušė, sulaužė/laužė jam nugarą“. Tai yra melas, kurį paneigia teismui pateiktas garso įrašas (Vaikų peštynės, tai yra tas pats įvykis) ir kuriame girdima, jog sūnus S. muša sesę D. (girdimas pliaukštelėjimas sesei, o sesė atkerta, kad neskauda). Tėtis sudrausmina S. ir prašo, kad jis nemuštų sesės. Toliau girdimas vaiko apsiverkimas ir nubėgimas skųstis mamai, kuomet metu vaikas išsako nebūtus dalykus, t. y., kad tėtis sulaužė nugarą.
4.6. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas netinkamai rūpinasi vaikais, jų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ar darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų prieš juos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų, uždraudžiant jam lankytis šeimos namuose, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą žinutėmis.
11. Kauno apygardos teisme 2022 m. lapkričio 22 d. gautas atsakovo prašymas priimti į bylą naują įrodymą - Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus nutarimą.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium klausimas, sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.
14. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę taikant laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų) gali būti pažeisti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesai turėti saugią aplinką, padarė išvadą, kad realus pavojus byloje esančiais duomenimis nebuvo pagrįstas, todėl ieškovės prašymą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
17. Ieškovė savo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų bei nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje – iš esmės grindė aplinkybėmis apie sūnaus atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą ir vaikų baimę, kad prieš juos atsakovas smurtaus.
18. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad tokių ieškovės argumentų bylos duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina.
19. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė teismui 2022 m. spalio 31 d. teismui pateiktu ieškiniu, be kita ko, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., įvairių švenčių dienomis nuo 10 val. iki 20 val., taip pat jų vasaros, rudens ir žiemos atostogų laikotarpiu 14 dienų nepertraukiamai. Pažymėtina ir tai, kad ir 2023 m. sausio 2 d. teiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti tokią pat, kaip ir ieškiniu, atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Tai patvirtina, kad ieškinio/patikslinto ieškinio pateikimo metu (jau po jos nurodyto 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio prieš sūnų atsakovo fizinio smurto ir kitų atvejų) ieškovė neabejojo, kad atsakovas gali tinkamai pasirūpinti vaikais, užtikrinti jų saugumą ir pan.
20. Antra, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutarimu atsakovo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38303-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikino jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos. Ikiteisminis tyrimas atsakovui buvo pradėtas dėl to, kad jis buvo įtariamas, jog 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 19.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), savo sūnų rankomis smaugė ir sudavė jam nenustatytą kiekį kartų į nenustatytas kūno vietas, tokiais veiksmais mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui stiprų fizinį skausmą. Paminėtina, kad šio ikiteisminio metu buvo tirtos aplinkybės ir dėl kitų ieškovės nurodytų galimų atsakovo smurto prieš nepilnametį sūnų atvejų, t. y. atskirajame skunde nurodytų galimų atsakovo smurtinių veiksmų 2022 m. lapkričio 9 d. (kuomet, sūnaus teigimu, tėtis timptelėjo už megztinio ir sudavė jam per nugarą), 2022 m. birželio 23 d. (kuomet, ieškovės teigimu, atsakovas koncerto metu pakėlė sūnų ir numetė ant žemės), 2022 m. spalio 16 d. (kuomet, sūnaus teigimu, atsakovas „jam laužė nugarą“). Nors šis nutarimas yra priimtas 2023 m. vasario 2 d., jame nurodyta, kad jis gali būti apskųstas per 20 dienų nuo nutarimo gavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina ne patį ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktą, o ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (apklausų metu surinktus duomenis).
21. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė dėl galimai 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo panaudoto fizinio smurto nepilnamečio sūnaus atžvilgiu į policiją kreipėsi tik 2022 m. spalio 7 d., t. y., praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui; dėl kitų įvykių, kuriais grindžia atskirąjį skundą, taip pat žymiai vėliau, iš esmės tik paaštrėjus šalių konfliktams. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintas draudimas visų formų smurtui prieš vaiką – pirmiausia tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Dėl to objektyviai sunkiai paaiškinama ieškovės elgsena, kuomet, mačius ar sužinojus apie smurtą jos vaiko atžvilgiu, ji į policiją kreipiasi tik praėjus pakankamai ilgam terminui. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas reikšmingomis aplinkybėmis laiko ir faktą, kad atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. (ieškovės nurodyto smurto atvejo) iki 2022 m. spalio 8 d. vežiojo vaikus į/iš ugdymo įstaigų, ieškovei darbo reikalais ar poilsio tikslais išvykus į užsienį vienas rūpinosi vaikais, su gydoma dukra buvo ligoninėje, abiem vaikais – sanatorijoje. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės paaiškinimais, kad vaikai tėvo bijo, o tai kenkia vaikų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia nepilnamečių vaikų teises augti saugioje ir ramioje aplinkoje.
22. Pažymėtina, kad ir šalių nepilnamečio sūnaus, kuriam šiuo metu yra šešeri metai, paaiškinimai dėl (ne)panaudoto fizinio smurto jo atžvilgiu nėra nuoseklūs.
23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 10 d. išvadoje Nr. 4SD-8128 nurodoma, kad S. L. 2022 m. lapkričio 10 d. apsilankymo metu buvo nekalbus, nuolatos užsiminėjo įvairiais darbais (lipo ant lovos, suposi ant kėdės ir pan.), todėl nepavyko sukoncentruoti vaiko dėmesio. Nurodė, kad su mama sutaria gerai labai gerai. Su tėčiu, kai nėra mamos, sutaria gerai. Vaikas nurodė, kad mama sako, jog jie gyvens visi trys kartu. Nurodo, kad vaikas bandė saugoti šeimą, tačiau jam nepavyko to padaryti. Norėtų gyventi su mama. Teigia, kad tėtis jį praeitais metais smaugė ir mušė, todėl vaikas pyksta ant jo. Taip pat nerišliai pasakoja apie įvykį, kuris įvyko gal prieš kelias dienas, kada jam, nepavykus persimauti megztinio, tėtis timptelėjo už megztinio ir sudavė jam per nugarą. Po šio įvykio papasakojimo vaikas staiga sugalvojo, kad jam būtina persirengti. Pasakojo, kad namuose turi tvarkytis kambarį, jam ne visada pavyksta, mama jam padeda, tačiau pasakoja, kad yra buvęs įvykis, kada mama ant jo negražiai pasakė ir liepė pasitraukti. Teigia, kad mama jo neskriaudžia. Vaikas nurodė, kad jam patinka leisti laiką su abiem tėvais. Su tėčiu žaidžia įvarius žaidimus, pvz., stato Lego, žaidžia šachmatais. Su mama taip pat įvairiai leidžia laiką. Papasakojo, kad grįžęs iš darbo tėtis kitą dieną visada apsikabina jį ir sesę.
24. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 21 d. apklaustas šalių sūnus nurodė, kad, „kai jam buvo 4 metai, tėtis mušė. Jis neklausė tėčio. Norėjo važiuoti į Akropolį su tėčiu, bet neleidžia. Mušė, smaugė per kaklą ir daužė per galvą (rodo ant savęs, kaip darė). Su ranka. Buvo raudona. Jam skaudėjo. Per galvą trenkė su ranka, į vidurį. Trenkė kokius 18 kartų. Blogai jautė. Neprisimena, ką jautė. Mama matė, kaip jam trenkė, mama buvo namuose. Buvo virtuvėje. Buvo diena, vasarą. Prisimena ką padarė. Apsimyžo į kelnes, kai jam buvo trys metai, tėtis sakė, kad brangūs triusikai. Dėl to trenkė, mama matė. Mama sakė, kad tėtis gaus per Kalėdas angliuką. Vieną kartą taip buvo. Tėtis nori saugoti namus. Jaučiasi labai gerai. Jam patinka leisti laiką su tėčiu. Tėtis su D. nori žaisti abu. Negali būti, kad tėtis pyksta ant D. Jam labai sunku kalbėti su tėčiu, nes kai tėtis nori pasakyti atsakymą, tai jis neturi atsakymo. Su tėčiu nenori leisti laiko, nes pyksta ant jo. Tėčio elgesyje nepatinka, kad perka čipsus, tėčiui nepatinka, jis nenori, kad valgytų. Jis vakar paprašė su sūriu ir jam buvo labai skanu. Sakė tėtis, jis lipa visada ant spintos, ar nėra saldainių, bet sakė jam tėtis, kad čia yra ne vaikų zona. Jis buvo saugus. Tėtis su mama sutaria negerai, jie rėkia. Tėtis ant mamos. Jis gali neprisiminti ką sako. Jis girdi iš kito kambario. Vieną savaitę trenkė. Tėtis norėjo eiti, bet jie neleido. Jie su mama nekalba apie tėtį. Kai buvo Rusijoje, susilaužė ranką. Neturi draugų. Nei vienas nenori žaisti su juo, jie nemoka. Nemoka kaip jis nori. Patinka eiti į Lenkiją, į atrakcionus. Jeigu nėra tėčio, mama sako. Mama biškį prašė, kad papasakotų. Tėtis pyksta ant jų. Buvo taip, kad trenkė per galvą. Aptarė su mama. Kalbėjo apie tai. Tėtis yra depresijoje. Depresija, kai sėdi ant sofos ir vienas gyvena namuose. Tėtis serga depresija. Buvo šventėje, buvo indėnų kaime, Palangoje“.
25. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023 m. vasario 2 d. nutarime nutrauktas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38303-22 nurodyta, kad iš I. B. specialisto paaiškinimo matyti, kad 2022 m. gruodžio 21 d. ji atliko S. L. apklausą Kauno apylinkės teisme, vaiko apklausos kambaryje. Pažymėta, kad „apklausos pradžioje, tik įėjęs į apklausos kambarį, vaikas dar net nepaklaustas ėmė pasakoti, kad tėtis jam trenkė. Aš vaiką sustabdžiau, pasakiau kad pirma mes susipažinkime, paskui jo paklausiu. Vertinant vaiko amžių ir raidą, vaikas geba atsakyti į jam užduodamus klausimus. Tokio amžiaus vaiko dėmesys yra labai fragmentiškas, ir jo dėmesį sukaupti labai sudėtinga, todėl apklausos metu buvo didelės pauzės, ir sakiniai trumpi, lakoniški. Kalbant apie šeimą, nuotaika buvo pažeminta, į klausimus atsakinėjo nenoriai. Klausiant vaiko apie tėčio ir mamos santykius, vaiko elgesyje ir emocijose atsispindi slogi tėvų tarpusavio santykių atmosfera. Vaiko neverbalinė kalba derėjo su vaiko sakomais žodžiais, t. y. kalbėdamas apie šeimą vaikas nuleidžia galvą, nuliūsta, o kai kalba apie geras patirtis, kai su tėčiu gerai leido laiką, atrakcionuose, Palangoje, vaikas pakelia galvą, šypsosi.“ Specialistė padarė prielaidą, kad santykis ir prieraišumas tėvo atžvilgiu nėra blogas, vaikas išgyvena geras emocijas, leisdamas laiką su tėčiu. Taip pat įvardino, kad tėtis nori žaisti su sese, neatskleisdamas jokių blogų įvykių sesės atžvilgiu. Vaikas nurodė vieną smurtinį epizodą, kad tėtis smaugė ir trankė per galvą, bet negalėjo nurodyti aiškios priežasties, dėl ko tai buvo. Vienu atveju pasiteiravus, kas matė, vaikas įvardija, kad mama, tačiau perklausus apie tą patį epizodą pamini, kad mama parėjo po to. Vaiko įvardijimo, kad tėtis trenkė 18 kartų, negalima vertinti kaip patikimos aplinkybės, nes tokių metų vaikas negeba skaičiuoti ir įvardyti aiškaus skaičiaus, nes pabandžius pasitikslinti dėl ko 18, vaikas atsakė, kad nežino, kiek. Dėl vaiko fiksacijos "kai man buvo 4 metai" – tikėtina, kad tokios aplinkybės nurodytos dėl laiko nesuvokimo perspektyvos. Vaiko kalboje vyrauja suaugusiųjų kalbos epizodai, tokie kaip "mano kaklas buvo raudonas (po smaugimo)" (pasiteiravus, iš kur žino, vaikas atsakė, kad tai pasakė mama); "tėtis serga depresija, sėdi ir žiūri į telefoną", "tėtis pyksta ant mūsų, tėčio blogas elgesys, nes perka čipsus". Tačiau sekantis sakinys yra apie tai, kad čipsus valgė ir jam buvo labai skanu. Dėl šių aplinkybių darytina prielaida, kad šie vaiko žodžiai yra įtakoti mamos pasakytų žodžių („mamos žodžių pasekoje“).
26. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės rodo, jog šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą apie atsakovo netinkamą (pavojingą) elgesį, dėl kurio egzistuotų būtinybė nustatyti jo gyvenimą skyrium, ar kad būtent atsakovo elgesys sukelia šalių vaikams psichologinę įtampą, kenkia jų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia jų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, abiejų šalių (ieškovo ir atsakovės) santykiai yra konfliktiški, įtempti ir sukelia nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampą.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti motyvai nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.