- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1152-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18190-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Advokatai
- Laimonas Judickas, Vilija Gražulytė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant įpareigojimą atsakovui D. M. gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovės A. M. gyvenamojoje vietoje, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, įpareigodamas atsakovą D. M. gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovės A. M. gyvenamojoje vietoje, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, iki kol bus priimtas teismo sprendimas.
Šalies argumentai
Atsakovas D. M. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą jam gyventi skyrium nuo sutuoktinės A. M. ir nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, t.y. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovą šmeižiančio turinio skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1 PK. Buvo pradėtas ikiteisminis turimas, 2012 m. gruodžio 8 d. atsakovui įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad atsakovas yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Ieškovė, gavusi policijos nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pateikė jį prie ieškinio dėl santuokos nutraukimo, neturėdama kitų įrodymų apie atsakovo naudotą smurtą. Ieškinyje ji nurodė melagingus teiginius apie atsakovo sveikatą, kas atliekant ikiteisminį tyrimą buvo paneigta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovo D. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl įpareigojimo gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, savo prašymą iš esmės grindė tuo, kad nenaudojo smurto ieškovės atžvilgiu. Prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje yra tarpusavyje susijusios. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytos laikinųjų apsaugos priemonės, tame tarpe ir įpareigojimas nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, t.y. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas D. M. 2013 m. sausio 18 d. padavė atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Vilniaus apygardos teismas D. M. atskirojo skundo šioje dalyje netenkino ir 2013 m. kovo 13 d. nutartimi paliko nepakeistą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, konstatuojant, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Įstatymas įpareigoja teismą šeimos bylose vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3. str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai įtempti, teismas sprendžia, kad atsakovo prašomų panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo metu užtikrina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepilnamečio šalių vaiko teisės ir interesai būtų kuo mažiau pažeisti, todėl jų panaikinimui nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas D. M. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovui D. M. gyventi skyrium nuo sutuoktinės A. M. ir nesilankyti gyvenamojoje vietoje, t.y. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirasis skundas buvo grindžiamas argumentais, jog ieškovė, paduodama ieškinį, prie ieškinio nepateikė įrodymų dėl to, kad su vaiku A. M. netinkamai jis elgėsi. Ieškovės teiginiai apie smurtavimą, mušimą šlapiu rankšluosčiu, pylimą šaltu vandeniu vaiko akivaizdoje yra išgalvoti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyti smurto vaiko akivaizdoje faktai. Byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo sveikatos stovį, kad yra sergantis, turi psichikos sutrikimų. 786-oji daugiabučio namo savininkų bendrija jį, kaip bendrijos narį, žino kaip normalaus elgesio, nėra gauta jokių nusiskundimų iš kaimynų dėl smurto ar alkoholio vartojimo, tokią charakteristiką pasirašė bendrijos pirmininkė Aušra Iškauskienė. Ieškovė nurodė išgalvotus faktus dėl ginklo atėmimo, neva jam neleista naudotis ginklu dėl sveikatos stovio, nepratęstas leidimas. Tai paneigia įrodymas, kad pagal 2009 m. vasario 4 d. aktą ginklas buvo sunaikintas kaip netinkamas naudoti. Ieškinyje ieškovė dėsto faktus apie vaiko verksmą, atsakovo šūkavimus, tačiau neprašo apklausti kaimynų, liudytojų, kurie galėjo tai girdėti, nes jai yra žinoma, kad tai yra išgalvoti faktai. Ieškovė teigia, kad dėl patirto smurto buvo Vilniaus moterų krizių centre, tačiau tai patvirtinančio įrodymo nepateikia. Nurodė, kad jis negali naudotis asmeninės nuosavybės turtu, o ieškovei šis turtas nereikalingas: ji, pasiėmusi daiktus, išsikėlė gyventi į Visaginą. Pažymėjo, kad teismas, taikydamas tokias griežtas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis įrodymais, o ne nepagrįstais paaiškinimais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. M. prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo minimas prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikiami teismui papildomi garso įrašai ir stenogramos, kurie patvirtina faktą, jog atsakovas iki šios bylos iškėlimo teisme dienos naudojo psichologinį, fizinį smurtą bei ekonominį spaudimą jos ir sūnaus atžvilgiu. Vaikas nuolatos girdėdamas iš tėvo necenzūrinius žodžius pats pradėjo juos vartoti, bendraudamas su draugais ir suaugusiais. Jos bandymai paaiškinti vaiko tėvui, kad toks jo elgesys kenkia vaiko interesams, jo auklėjimui ir besiformuojamčioms vertybėms, sukeldavo D. M. agresijos priepuolius. Dėl tokio tėvo elgesio sūnus pradėjo bijoti tėvo ir atsisako su juo bendrauti, nori gyventi skyrium. Atkreipė dėmesį, kad iš prokuratūros nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, jog J. V. ir A. K. charakterizavo D. M. neigiamai, t.y. kad jis naudojo psichologinį smurtą bei fizinį smurtą jų atžvilgiu. Atsakovo dukra iš pirmos santuokos taip pat bijo savo tėvo ir atsisako su juo bendrauti. Atsakovas iki šiol pažeidžia teisėtus vaiko interesus į lavinimąsi jo įprastoje ugdymo įstaigoje bei gyventi įprastoje gyvenamojoje aplinkoje Vilniuje. Atsakovas, patariamas jo advokato, bei siekdamas ieškovę su vaiku iškraustyti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ėmėsi galimai neteisėtų veiksmų ir įgyvendino grasinimus: 2012 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nupirko 11,97 kv.m. bendro ploto 1 kambario butą su bendrojo naudojimo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), ir be jos sutikimo viešame registre įregistravo juridinį faktą „šeimos turtas“. Iš pateikiamų foto nuotraukų matyti, jog šis butas yra be durų, santechnikos ir labai apleistas. Naujame bute nėra tinkamų sąlygų jai ir nepilnamečiui vaikui gyventi. Atsakovas, siekdamas išvengti teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, sąmoningai vengia iš antstolio priimti jam skirtą korespondenciją. Atsakovas ir jo atstovas advokatas Laimonas Judickas nereaguoja ir neatsako į ieškovės atstovės advokatės Vilijos Gražulytės ir jos raginimus geranoriškai sudaryti sąlygas jai ir vaikui įsikelti į priklausantį butą. Taigi atsakovas iki šiol pažeidinėja aukščiau nurodytą teismo nutartį ir jos nevykdo - neįleidžia jos ir vaiko į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl tokių jo veiksmų vaikas visus metus nelankė privalomos parengiamosios priešmokyklinės grupės jo įprastoje ugdymo įstaigoje, kas neabejotinai turės neigiamos įtakos sūnaus mokslams, o rudenį vaikas galimai negalės pradėti lankyti pasirinktos vienos geriausių Lietuvos mokyklos - Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos. Aukščiau nurodytas atsakovo elgesys rodo jo požiūrį į šeimą, vertybes bei moralę, kurios akivaizdžiai neatspindi visuomenėje nusistovėjusių normalaus bei padoraus elgesio standartų, pažeidžia ne tik ieškovės teises ir interesus, bet ir labai kenkia vaiko interesams, jo požiūriui į šeimą, o taip pat ir auklėjimui, besiformuojančioms vertybėms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta [LR CPK 329 str. 2 d.].
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas šeimos teisinių santykių bylose įtvirtintas LR CK 3.65 str. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. Taigi CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti LR CK 3.65 str. 2 d. numatytas laikinąsias apsaugos priemones: įpareigojimą jos sutuoktiniui gyventi skyrium ir draudimą jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje (CK 3.65 str. 2 d. 1 p. ir 7 p.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, kad pareiškėjai A. M. su nepilnamečiu vaiku yra trukdoma gyventi bute (duomenys neskelbtini), todėl jie laikinai priversti gyventi (duomenys neskelbtini). Yra duomenų apie tai, kad sutuoktinių santykiai įtempti, komplikuoti, dėl ko galimai pažeidžiami vaiko interesai. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tikslinga taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo D. M. atskirąjį skundą, papildė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarties rezoliucinės dalies 10 p. žodžiais „išskyrus darbo užmokestį“, o kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą [civilinės bylos Nr.2S-713-392/2013]. Atsakovas D. M. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą jam gyventi skyrium nuo sutuoktinės A. M. bei draudimą jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovas [apeliantas] įrodinėjo, kad nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo: byloje neįrodytas jo netinkamas elgesys ieškovės bei jų sūnaus atžvilgiu. Atsakovas rėmėsi faktu, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, t.y. nebuvo nustatyti smurto vaiko akivaizdoje faktai, tuo tarpu byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turi psichikos sutrikimų. Nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, 786-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos išduota pažyma patvirtina, kad nėra jokių nusiskundimų dėl jo elgesio, smurto ar alkoholio vartojimo, jis apibūdinamas kaip normalaus elgesio asmuo. Atskirsdama į atsakovo argumentus, ieškovė nurodė, kad minimas prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas. Ieškovės teigimu, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikiami garso įrašai ir stenogramos patvirtina, jog atsakovas iki šiol naudoja psichologinį (fizinį) smurtą bei ekonominį spaudimą jos ir sūnaus atžvilgiu. Įvertinęs bylos medžiagą, šalių išdėstytus argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra paneigti byloje esantys duomenys apie atsakovo neleistiną ir netinkamą elgesį ieškovės ir jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, todėl teismas turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo vaiko bei ieškovės teisių bei interesų pažeidimo galimybė būtų eliminuota. Byloje esančių duomenų visuma leidžia vienareikšmiškai teigti, kad ginčo šalių santykiai yra itin konfliktiški. Į tėvų ginčus tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukiamas ir jų nepilnametis sūnus, o tokios situacijos daro žalą vaiko emocinei ir psichologinei būklei, turi neigiamos įtakos besiformuojančiai asmenybei. Atskirajame skunde atsakovas pažymėjo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nereikalingas ieškovei, tuo tarpu jis nepagrįstai negali naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teiginys, kad ieškovei nereikalingas butas, adresu (duomenys neskelbtini), niekuo nepagrįstas. Tai, jog ieškovė dėl paties atsakovo elgesio negali naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartyje [civilinės bylos Nr. 2S-713-392/2013]. Šios faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į bylos duomenis, leidžia spręsti, kad iki šiol nėra pasikeitusios. Apelianto akcentuojamas jo negalėjimas naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini), nesuponuoja teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės visada yra susijęs su asmens teisių suvaržymu. Šiuo atveju asmens teisės į būstą suvaržymas pagrįstas aukštesnio bei reikšmingesnio intereso apsauga. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium ir nesilaikyti ieškovės gyvenamojoje vietoje – yra orientuotas į vaiko ir ieškovės, kaip sutuoktinės, turtinių ir asmeninių neturtinių interesų užtikrinimą.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.