- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-713-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18190-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio atsakovui D. M., institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. M. prašė iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –1) nustatyti A. M. ir nepilnamečiam sūnui A. M. (toliau vadinama uzufruktoriai) uzufruktą - t.y. teisę uzufruktoriams gyventi ir naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), bei teisę naudotis visais minėtame bute esančiais baldais ir įranga, iki kol bus priimtas teismo sprendimas; 2) įpareigoti atsakovą D. M. gyventi skyrium iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 3) įpareigoti atsakovą D. M. nesilankyti ieškovės A. M. gyvenamojoje vietoje, - atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas; 4) uždrausti D. M. perleisti turimas UAB „Sveikatos priežiūros įstaigų apskaitos sistemos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), akcijas; 5) įpareigoti D. M. kaip UAB „Sveikatos priežiūros įstaigų apskaitos sistemos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), akcininką ir vadovą užtikrinti, kad bendrovės nematerialus turtas, ilgalaikis turtas nebūtų perleistas, įkeistas ar kitaip nebūtų apribotos teisės į šį turtą; 6) uždrausti D. M. įgyvendinti šias turimų UAB „Sveikatos priežiūros įstaigų apskaitos sistemos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), akcijų suteikiamas teises (priimti ir vykdyti sprendimus): priimti ir vykdyti sprendimą keisti bendrovės įstatus; sprendimą dėl dividendų išmokėjimo; sprendimą padidinti ar sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą; sprendimą atšaukti akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų; sprendimą dėl bendrovės likvidavimo, pertvarkymo, reorganizavimo ar atskyrimo; sprendimą dėl bendrovės ilgalaikio turto perleidimo; sprendimą dėl bendrovės nematerialaus turto, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į šį turtą apribojimo; 7) uždrausti D. M. perleisti Viešosios įstaigos „Litsafaris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vienintelio dalininko kapitalą; 8) uždrausti D. M. kaip vieninteliam Viešosios įstaigos „Litsafaris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vieninteliam dalininkui priimti naujus dalininkus; 9) įpareigoti D. M. kaip Viešosios įstaigos „Litsafaris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vienintelį dalininką užtikrinti, kad Viešosios įstaigos „Litsafaris“ nematerialus turtas, ilgalaikis turtas, tame tarpe ir nekilnojamasis turtas nebūtų perleistas, įkeistas ar kitaip nebūtų apribotos teisės į šį turtą; 10) areštuoti D. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, atitinkamų fondų investicinius vienetus, pinigines lėšas ir turtines teises esančias kredito įstaigose, pas D. M. ar trečiuosius asmenį, uždraudžiant D. M. sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Ieškovė nurodė, kad, jos žiniomis, atsakovas siekia sumažinti šeimai priklausančios VšĮ „Litsafaris“ dalininko kapitalo dydį ir vertę. Tikėtina, kad atsakovas imsis veiksmų dėl VšĮ „Litsafaris“ vardu registruoto nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims bei dėl UAB „Sveikatos priežiūros įstaigų apskaitos sistemos“ veiklos perkėlimo ir akcijų perleidimo. Atsakovas 2012-11-07 sukėlė konfliktą nepilnamečio vaiko akivaizdoje, smurtavo, ieškovė kreipėsi į policiją, dėl atsakovo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po konflikto atsakovas pakeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), spynas, ieškovės su vaiku į butą neįsileidžia, todėl ieškovė buvo priversta laikinai apsigyventi su vaiku pas savo tėvus Visagine, kur ji neturi galimybės įsidarbinti, o nepilnametis šalių sūnus negali lankyti jo įprastoje gyvenamojoje vietoje (Vilniuje) ugdymo įstaigos ir būrelių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino visiškai. Pažymėjo, kad pareiškėjai su nepilnamečiu vaiku šiuo metu trukdoma gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl laikinai jie priversti gyventi Visagine, nepilnametis vaikas negali lankyti ugdymo įstaigos ir būrelių Vilniuje. Yra duomenų apie tai, kad šalių santykiai įtempti, komplikuoti, galimai pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Nurodė, jog D. M. yra vienintelis VšĮ „Litsafaris“, kuri šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir kurios vardu yra registruota nekilnojamojo turto, dalininkas, yra duomenų apie jo ketinimus priimti naujus VšĮ „Litsafaris“ dalininkus, dėl ko galimai sumažėtų dalintinas turtas santuokos nutraukimo byloje. Pirmos instancijos teismo nuomone, netaikius pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė teisingam turto padalijimui taip pat nepilnamečio vaiko ir pareiškėjos interesams, todėl iki ieškinio padavimo tikslinga taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas D. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl:
1. Uzufrukto nustatymo A. M. ir nepilnamečiam sūnui A. M. uzufruktą - t.y. teisės gyventi ir naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), bei teisės naudotis visais minėtame bute esančiais baldais ir įranga, iki kol bus priimtas teismo sprendimas;
2. Atsakovo D. M. įpareigojimo nesilankyti ieškovės A. M. gyvenamojoje vietoje - atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas;
Šalies argumentai
3. D. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, atitinkamų fondu investicinių vienetų, piniginiu lėšų ir turtinių teisių, esančių kredito įstaigose, pas D. M. ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant D. M. sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtu mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, arešto.
Apeliantas pabrėžė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytas 2001 m. gruodžio 22 d. už asmenines lėšas iki santuokos sudarymo su ieškove. Šiame bute ieškovė savo valia faktiškai nebegyvena, o turtas nėra registruotas šeimos turtu Nekilnojamojo turto registre. Be to jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir faktiškai gyvena atsakovo motina - prastos sveikatos, tremtinė, pensininkė - G. M., kurią šiuo metu atsakovas išlaiko ir rūpinasi. 2010 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras patvirtino A. M. vienašalį sandorį, t. y. sutikimą, kuriame A. M. pareiškė ir patvirtino, kad visą turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas) savo sutuoktinio D. M. įgytą iki santuokos sudarymo (2005 m. rugsėjo 9 d.) laiko ir laikys priklausančius D. M. asmeninės nuosavybės teise, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), neabejotinai yra D. M. asmeninė nuosavybė ir, atsakovei su vaiku faktiškai jame negyvenant, neturi šeimos turto teisinio statuso. Vienintelis nekilnojamasis turtas, registruotas šeimos turtu, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir įgytas santuokos metu yra atsakovo už savo asmenines lėšas įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Būtent šis butas yra registruotas šeimos turtu. Ieškovei kartu su sūnumi gyvenant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butų visiškai patenkinami vaiko interesai ir poreikiai, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti atsakovei uzufruktą atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomam butui. Pirmos instancijos teismas leisdamas ieškovei iš naujo apsigyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris nėra šeimos gyvenamoji patalpa, kuomet santuokos metu yra įgytas kitas nekilnojamasis turtas, kuris yra pripažintas šeimos turtu, pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai, todėl teismo nutartis dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo turėtų būti panaikinta, o pareiškėjos prašymas nustatyti uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atmestas. Ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės stambiu mastu, kadangi ieškovė iš buto, nesant atsakovui namie, galimai pavogė visus vertingus daiktus.
Butas, kuriame atsakovas įpareigotas nesilankyti, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta, jame faktiškai gyvena jo motina, kuria atsakovas privalo rūpintis, o ieškovė gali gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), t.y. mieste, kuriame ji faktiškai gyvena su savo tėvais. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu gyventi su ja atskirai ir sutinka nesilankyti šeimos gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantas pažymi, jog pats turi sveikatos problemų, nuolat privalo gydytis, leistis vaistus, plaukioti baseine, be to rūpinasi ir išlaiko savo nedarbingą motiną, o teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl turto arešto paliko atsakovą be pragyvenimo šaltinio. Akivaizdu, kad turtas, priklausantis D. M. asmeninės nuosavybės teise, negali būti areštuojamas A. M. prašymu, kadangi ji pati pripažino, kad atsisako teisių į visas sutuoktinio asmenines lėšas bei už jas įgytą turtą. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones tokiu dideliu mastu, pažeidžiamas proporcingumo principas.
Atsiliepimas
Pareiškėja A. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, kad jai nėra žinoma apie tai, kokios vertės ir kokį turtą, kuris dalintinas tarp sutuoktinių, šiuo metu valdo ir disponuoja atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą plačiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl atsakovo turto arešto. Teismui skundžiama nutartimi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, jog atsakovas perleistų jam priklausantį butą ir kitą santuokoje įgytą ir dalintiną turtą tretiesiems asmenims ir/ar sumažintų turto vertę, todėl teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Atsakovas ketino atgaline data priimti naujus Viešosios įstaigos „Litsafaris“ dalininkus. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas būtų realizavęs savo ketinimus ir priėmęs naujus dalininkus, tokiu būtų sumažindamas šeimai priklausantį Viešosios įstaigos dalininko kapitalo dydį ir vertę. Taip pat tikėtina, jog teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas imtųsi veiksmų dėl Viešosios įstaigos „Litsafaris“ vardu registruoto nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims bei dėl UAB „Sveikatos priežiūros įstaigų apskaitos sistemos“ veiklos perkėlimo ir akcijų perleidimo. Nurodė, kad jai nežinant, apeliantas 2012 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nupirko 11,97 kv.m. bendro ploto 1 kambario butą - kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis (5.76 kv.m.) adresu (duomenys neskelbtini), ir be jos sutikimo viešame registre įregistravo juridinį faktą - šeimos turtas. Taip pat pareiškėja tvirtina, kad 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje atsakovas, siekdamas paslėpti turtą ir apsunkinti galimo teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl uzufrukto nustatymo, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu išduoti atsakovui teismo leidimą parduoti butą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2010 m. spalio 14 d. notaro patvirtintas sutikimas buvo sudarytas atsakovui naudojant fizinį ir psichologinį smurtą, ekonominį spaudimą bei grasinimus jos atžvilgiu. Taigi, teismui skundžiama nutartimi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, jog atsakovas perleistų jam priklausantį butą ir kitą santuokoje įgytą ir dalintiną turtą tretiesiems asmenims ir/ar sumažintų turto vertę.
Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl laikino uzufrukto būtų pažeisti jos ir nepilnamečio vaiko neturtiniai interesai. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad jai nežinant, atsakovas ėmėsi galimai neteisėtų veiksmų: 1) atsakovui priklausančio buto juridinio fakto - šeimos turtas, ir jos deklaruotos gyvenamosios vietos minėtame bute išregistravimo; 2) naujo buto nupirkimo įregistruojant viešame registre juridinį faktą - šeimos turtas. Pareiškėjos vertinimu, tokie veiksmai kuomet ginčo šalims nepavyko susitarti santuoką nutraukti bendru sutarimu, vertintini kaip siekimas paslėpti turtą ir apsunkinti galimo teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl uzufrukto nustatymo. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 11,97 kv.m. su bendrojo naudojimo patalpomis, nėra tinkamų sąlygų jai ir nepilnamečiui vaikui gyventi. 2012 m. lapkričio mėnesio pradžioje atsakovas pakeitė jam priklausančio buto spynas ir iki šiol neįsileidžia jos ir vaiko į butą, todėl ji buvo priversta ne savo noru laikinai apsigyventi su sūnumi pas savo tėvus Visagine. Faktą, jog ji negali patekti į minėtą butą patvirtina antstolio I. G. 2013-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovo motina savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), tik 2013 m. sausio 7 d., kuomet tarp ginčo šalių vyko konfliktai dėl turto padalinimo bei kuomet atsakovui nepavyko minėto buto parduoti. Atsakovas periodiškai prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, ekonominį spaudimą bei grasinimus vaiko akivaizdoje, žemino, nuolat be pagrindo priekaištaudavo, aprėkdavo ją ir sūnų necenzūriniais žodžiais. Dėl atsakovo smurto Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas numeris 12-1-04349-12.
Be to 2012-08-20 atsakovas atleido ją iš darbo VšĮ „LITSAFARIS“, o 2012-10-15 atleido iš darbo Smulkių ir vidutinių verslo įmonių asociacijoje. Susirasti darbo Visagine nėra galimybės dėl visuotinai žinomų aplinkybių apie didžiulę bedarbystę minėtame mieste, dėl to šiuo metu ieškovė negauna pajamų ir negali užtikrinti vaiko poreikių, kurie buvo užtikrinti ginčo šalims gyvenant kartu. Taip pat nepilnametis sūnus negali lankyti jo įprastoje gyvenamojoje vietoje (Vilniuje) ugdymo įstaigos ir būrelių. Apeliantas savo elgesiu bei nuolatinių konfliktinių situacijų sudarymu pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko, tiek jos, kaip sutuoktinės, teises ir interesus, todėl siekiant užtikrinti prioritetines vaiko teises pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis jos ir vaiko gyvenamojoje vietoje, nustatant jai ir sūnui teisę naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas dažnai gyvena VšĮ „Litsafaris“ nuosavybės teise priklausančiame pastate - gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo įpareigojimo nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, yra pažeidžiami jo ir jo motinos teisėti interesai, atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
CPK 6 str. straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CK 3.65 ir CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 str. nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo apriboti priešingos šalies veiksmų laisvę pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmos instancijos teismo nutartį iš esmės skundžia dėl uzufrukto nustatymo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui iki sprendimo priėmimo šioje byloje, įpareigojimo nesilankyti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), bei apeliantui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, atitinkamų fondų investicinių vienetų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, esančių kredito įstaigose, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtu mažinamas santuokos metu įgytas dalintinas turtas, įskaitant ir draudimą perleisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, arešto.
Apeliantas tvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam nuosavybės teise, šis turtas nėra registruotas kaip šeimos turtas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir faktiškai gyvena atsakovo motina, šis butas yra ir apelianto vienintelė gyvenamoji vieta. Be to, apeliantas pažymi, kad vienintelis nekilnojamasis turtas, registruotas kaip šeimos turtas, yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, atsakovei su vaiku gyvenant bute adresu (duomenys neskelbtini), bus visiškai patenkinami vaiko interesai ir poreikiai, todėl nėra jokio poreikio nustatyti uzufruktą atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomam būstui.
Tuo tarpu ieškovė laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti akcentuodama netinkamą atsakovo elgesį ieškovės ir vaiko atžvilgiu ir grėsmę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti ieškovės ir nepilnamečio vaiko turtiniai ir neturtiniai interesai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio. Prašyme nurodė, kad 2012 m. lapkričio 7 d., atsakovas sukėlė konfliktą nepilnamečio vaiko akivaizdoje, smurtavo, ieškovė kreipėsi į policiją, dėl atsakovo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-04349-12. Ieškovė tvirtina, kad po konflikto atsakovas pakeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), spynas. Šį savo teiginį ieškovė pagrindžia Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-13-1227) (b.l. 192-193), kuriame konstatuota, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), viena iš spynų ieškovės turimais raktais neatsirakino. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas jos su vaiku į butą neįsileidžia, dėl to ieškovė priversta laikinai apsigyventi su vaiku pas savo tėvus Visagine, kur neturi galimybės įsidarbinti, o nepilnametis šalių sūnus negali lankyti jo įprastoje gyvenamojoje vietoje (Vilniuje) ugdymo įstaigos ir būrelių.
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į asmens teisės į būstą svarbą, šios teisės suvaržymas privalo būti pagrįstas aukštesnio ir reikšmingesnio intereso, kurio atžvilgiu nukreiptas netinkamas asmens elgesys, apsauga. Nagrinėjamu atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas kitam sutuoktiniui gyventi skyrium, ir uzufrukto nustatymas yra orientuoti į vaiko ir vieno iš sutuoktinių turtinių ir asmeninių neturtinių interesų užtikrinimą.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas susidariusią situaciją, atkreipia dėmesį į tai, jog iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad tik 2012 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo nupirktas 11,97 kv. m. bendro ploto 1 kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), ir 2012 m. gruodžio 20 d. viešame registre įregistruotas juridinis faktas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas (b.l. 160-161). Pagal 2013 m. sausio 29 d. Registrų centro duomenis nuo 2010-12-07 iki 2012-12-21 galiojo juridinis faktas, kad būtent butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas. Taigi, tik prasidėjus ginčui, buvo išregistruotas juridinis faktas, jog kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas ir įregistruotas naujas juridinis faktas, kad vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas. Be to, apelianto mamos G. M. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo deklaruota tik 2013 m. sausio 7 d., t.y. tuo metu, kai tarp šalių jau vyko ginčas.
Nors pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau nagrinėjant šeimos bylas teismas yra aktyvus ir įstatymas teismui suteikia teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2012 m. gruodžio 21 d., kai jau buvo išregistruotas juridinis faktas, kad butas Vilniuje yra šeimos turtas, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą prašydamas išduoti leidimą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas atsižvelgdamas į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-28 nutartį bei į tai, kad A. M. ketina reikšti ieškinį dėl uzufrukto į butą (duomenys neskelbtini), nustatymo bei į prioritetinius vaiko interesus, leidimo parduoti butą neišdavė. Ši aplinkybė suteikia pakankamai objektyvų pagrindą manyti, jog apeliantui ar jo motinai butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra vienintelė gyvenamoji vieta, nes atsakovas ketino butą parduoti ir tik nepavykus to padaryti apelianto motinos G. M. gyvenamoji vieta buvo deklaruota bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl apelianto argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Kaip minėta aukščiau, tikėtina, kad šalių namuose kyla konfliktinės situacijos, į kurias tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukiamas ir nepilnametis vaikas, o tokia situacija daro žalą vaiko emocinei ir psichologinei būklei. Pažymėtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra/buvo įprastinė vaiko gyvenamoji vieta. Tai matyti iš pažymos apie jo lankomus užsiėmimus Vilniuje, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas tik 11,97 kv.m. su bendrojo naudojimo patalpomis, ieškovei ir nepilnamečiui vaikui nebūtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Be to, gyvendamas Visagine, vaikas negalėtų lankyti jo įprastoje gyvenamojoje vietoje ugdymo įstaigos ir būrelių, kuriuos lankė anksčiau (b.l. 109).
Taigi tokioje situacijoje, kai šalys konfliktuoja, abiejų iš sutuoktinių atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, kai yra duomenų apie galimai vartotą smurtą, atsakovo neleistiną elgesį su ieškove ir nepilnamečiu vaiku, teismas turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės vaiko teisių bei interesų pažeidimo galimybė būtų eliminuota. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, nustatant ieškovei ir sūnui teisę naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas iš esmės sutinka su ieškovės reikalavimu su ja ir sūnumi gyventi atskirai ir sutinka nesilankyti šeimos gyvenamojoje patalpoje, jeigu šeimos gyvenamoji patalpa būtų (duomenys neskelbtini).
Vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, t.y. kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones dideliu mastu, pažeidžiamas proporcingumo principas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje reiškiamas reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o iki šiol byloje nėra pateikta visų išsamių duomenų, kokios vertės ir kokį turtą, kuris yra dalintinas tarp sutuoktinių, šiuo metu valdo atsakovas, todėl vienašalis neribotas disponavimas į turto sudėtį įeinančiais objektais sudarytų sąlygas sumažinti turto masę, vadinasi nustatyti suvaržymai vertintini kaip iš esmės atitinkantys susiklosčiusią teisinę situaciją.
Tačiau sprendžiant šį ginčą neabejotinai turi būti atsižvelgiama ir į atsakovo teisėtą interesą turėti lėšų pragyvenimui, gydymuisi ir būstui užsitikrinti, todėl areštas uždėtas ir jo darbo užmokestį sudarančioms lėšoms naikintinas.
Akcentuotina, jog pritaikytas turto areštas neatima iš atsakovo teisės CPK 150 str. nustatyta tvarka teikti motyvuotą prašymą dėl arešto konkrečiam turto vienetui panaikinimo. Tokiu atveju teismas įvertintų šalių interesų pusiausvyrą konkrečiu klausimu, nepalikdamas sprendimo laisvės vienam iš konfliktuojančių turto bendrasavininkų, o kartu ir galimybės piktnaudžiauti susiklosčiusia padėtimi.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nepagrįstai tuo pačiu areštavo ir apelianto darbo užmokestį, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis keistina dalyje dėl pritaikyto arešto apelianto darbo užmokesčiui (CPK 337 str. 1 d. 4 p., CPK 338 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str. teismas
nutarė:
Apelianto D. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį pakeisti.
Papildyti ginčijamos nutarties rezoliucinės dalies 10 p. žodžiais „išskyrus darbo užmokestį“. Tai yra panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas atsakovo D. M. (a/k (duomenys neskelbtini)) darbo užmokesčiui.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.