Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. K. dėl 2016-11-16 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimo Nr. DGKS-5175 panaikinimo, darbo krūvio atkūrimo, sprendimų panaikinimo, turtinių ir neturtinių nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliantas prašo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad teismo posėdžio metu būtų galima patikslinti ir plačiau paaiškinti apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, aktus ir argumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė daug dokumentų, apie kurių kaip naujų įrodymų pridėjimą prie bylos apeliaciniame skunde nieko nepasisako. Peržiūrėjus kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus nustatyta, jog ieškovas prideda didžiąją dalį bylos medžiagoje jau esančių dokumentų, tokių kaip jo paties ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateikti procesiniai dokumentai, jų priedai. Kadangi pateikdamas šiuos dokumentus ieškovas nenurodo priežasčių, kokias bylos teisingam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes šiais įrodymais siekia įrodinėti, taip pat kodėl šie dokumentai nepateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl atsisakytina juos pridėti prie bylos.Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo išnagrinėtas ieškovo ieškinys dėl darbo krūvio sumažinimo esminių priežasčių ir jų pagrįstumo, darbo krūvio mažinimo kaip esminės darbo sutarties sąlygos keitimo ir ieškovo sutikimo reikalingumo, dėl atsakovės pareigos informuoti ieškovą apie posėdžius, kuriuose buvo svarstomi darbo krūvio paskirstymo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje jo pateiktus argumentus, faktus ir pateiktus įrodymus, taip pat priimdamas sprendimą vadovavosi klaidinančiais ir melagingais atsakovės pateiktais įrodymais byloje, nesivadovavo jo nurodytais argumentais.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, svarbu ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismui pateiktus šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog Palangos miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą remiasi teismą klaidinančiais ir melagingais atsakovės direktoriaus L. Š. paaiškinimais, liudytojos direktoriaus pavaduotojos J. V. teiginiais, 2016-05-11 socialinės pedagogės L. O. pranešimu, padarytu po pokalbio su 1 C klasės mokiniais, taip pat niekuo nepagrįstais ir neargumentuotais mokinių raštais apie mokytojo keitimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu kelia prielaidas dėl atsakovės pateiktų dokumentų neatitikties tikrovei, jų atsiradimo momento, atsakovės atstovo direktoriaus L. Š. siekio kerštauti ieškovui, jo ir liudytojos J. V. melagingų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie įrodymai yra suklastoti, o liudijimai melagingi. Ieškovas taip pat nurodo, jog jau kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, Klaipėdos apygardos teismą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, yra surinkęs visus reikalingus įrodymus ir pamokų šioje klasėje įrašus, paneigiančius mokinių, L. O. ir L. Š. melagingus kaltinimus, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jo pareiškimai yra užregistruoti Klaipėdos apygardos prokuratūroje ar Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kad pagal juos pradėti ikiteisminiai tyrimai arba kad šie dokumentai yra pripažinti suklastotais, nepateikia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos teisėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais ir juos vertino. Apeliantas nurodo, jog atsakovės argumentas, kad grupės sujungtos siekiant nepažeisti Higienos normos 47.3 p., kad per pamoką vienas mokinys sėdėtų prie vieno kompiuterio, laikytinas nelogišku bei nepagrįstu, nes visiškai ignoruojamas jo kaip ieškovo pateiktas argumentas, kad sunešus į vieną patalpą visus kompiuterius ten elektromagnetinės spinduliuotės lygis padidėja dvigubai, o tai ir yra mokinių sveikatai žalingas poveikis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Bendrųjų ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015-05-06 įsakymu Nr. V-457, XVIII skirsnio 108 p., kuriame nurodyta, kad klasė gali būti dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2010-04-22 įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 (2016 m. redakcija), kurių 47.3 punktas nustato: „Prie vieno monitoriaus gali sėdėti ne daugiau kaip vienas vaikas.“ Atsakovė, priimdama sprendimą sujungti grupes, vadovavosi nurodytais teisės aktais, kurie leidžia tai daryti. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, jog sujungus grupes išskirtinai didelio ploto informacinių technologijų kabinete buvo įrengta tiek darbo su kompiuteriu vietų, kad prie vieno kompiuterio sėdėtų tik vienas mokinys. Ieškovas nurodo, jog teismas ignoravo jo pateiktą argumentą, kad sunešus į vieną patalpą visus kompiuterius elektromagnetinės spinduliuotės lygis padidėja dvigubai, o tai yra žalingas mokinių sveikatai poveikis. Teisėjų kolegija pažymi, kad elektromagnetinės spinduliuotės parametrų leidžiamas vertes ir jų matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-10-30 įsakymas Nr.V-1212, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. V-199 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ patvirtinimo“. Šiame akte yra nurodyta, kokių parametrų elektromagnetinė spinduliuotė yra leidžiama ir kas atlieka jos matavimus. Ieškovas nurodydamas, kad sunešus į vieną patalpą visus kompiuterius elektromagnetinės spinduliuotės lygis padidėja dvigubai, o tai yra žalingas mokinių sveikatai poveikis, nepateikė jokių tai patvirtinančių matavimų ar specialistų išvadų, kitų jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismui nebuvo nurodytas nė vienas jo kaip mokytojo padarytas mokinių teisių pažeidimas, Švietimo įstatymo normų pažeidimo atvejis jo vedamose pamokose. Mokymo metodų tinkamumą visų dalykų pamokose vertina pamokas stebintys ugdymo metodikos specialistai, kurie į jo pamokas nebuvo siunčiami, nes atsakovė puikiai žino, kad pamokos metodiškai tvarkingos ir puikiai įvertintos visų iki šiol jas stebėjusių specialistų. Palangos miesto apylinkės teismo teiginiai apie ieškovo netinkamą elgesį ir mokymo metodus yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Reali situacija pamokų metu visiškai nesutampa ir su liudytojos J. V. melagingai deklaruojama padėtimi. Pamokose kuriama demokratiška atmosfera, nėra vietos patyčioms ir įžeidinėjimams. Priimant sprendimą buvo remtasi pavaduotojos ugdymui J. V. subjektyvia nuomone ir vienos klasės mokinių apklausa. Taip pat nurodo, jog teismo sprendime padaryti netikslumai parodo, kad išvados daromos skubotai, tik paviršutiniškai susipažinus su bylos medžiaga, neįsigilinus į esmę ir bendrą situaciją ir yra galbūt šališkos, nes remiamasi klaidinančiais teismą atsakovės atstovo teiginiais ir melagingais liudytojos parodymais. Kaip jau nurodyta šios nutarties 30 p., ieškovas savo teiginiams apie melagingus liudytojos parodymus patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Argumentai, kad jo pamokos buvo metodiškai tvarkingos ir puikiai įvertintos visų iki šiol jas stebėjusių specialistų, taip pat nepagrįsti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Priešingai, atsakovės atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat liudytojos J. V. duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje pateiktuose mokinių ir jų tėvų pareiškimuose, rašytuose laikotarpiu nuo 2015-06-04 iki 2016-02-09, prašoma pakeisti ieškovą kaip technologijų ir IT (informacinių technologijų) mokytoją kitu mokytoju, nes mokiniai nesupranta jo dėstomos metodikos, nepriimtini mokytojo D. M. mokymo metodai, nes šio mokytojo elgesys mokinių ir jų tėvų atžvilgiu yra nesuprantamas ir netoleruotinas, grupėje vyrauja įtampa tarp mokinių ir mokytojo, mokiniai eidami į pamokas jaučia įtampą, baimę, mokytojas nejaučia pagarbos mokiniams (b. t. I, b. l. 23–38, 41). Nustatyta, jog prašymus teikia tiek patys mokiniai, tiek jų tėvai, taip pat tai nėra vienos klasės mokinių parašyti prašymai, juos rašo įvairiose klasėse, kurioms pamokas vedė ieškovas, besimokantys mokiniai ir jų tėvai, taip pat yra pateiktas ir 2016-09-07 gautas I B klasės 13 mokinių tėvų prašymas skubos tvarka pakeisti informacinių technologijų mokytoją D. M.. Prašoma ieškovą keisti ne tik kaip technologijų, bet ir kaip IT (informacinių technologijų) mokytoją. Iš (duomenys neskelbtini) II E klasės mokinių ir administracijos atstovų pokalbio, įvykusio 2016-02-10, protokolo nustatyta, jog pokalbyje dalyvavo II E klasės mokinės, kurios patvirtino prašymuose pakeisti informacinių technologijų mokytoją D. M. nurodytas priežastis, taip pat apie kylančias problemas patvirtino ir klasės vadovė, kuri nurodė, jog tėvų susirinkimo metu tokias pat problemas nurodė ir mokinių tėvai (b. t. I, b. l. 39). Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 str. 1 d. 7 p. nustato, kad mokinys turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir aplinką. Šio įstatymo 49 str. 2 d. 1 p. nustato, kad mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą, o 9 p. – gerbti mokinį kaip asmenį, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų. (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 15.15 ir 16.1 p. numatyta, jog darbo drausmės pažeidimais laikomi necenzūrinių žodžių vartojimas gimnazijos darbuotojų, mokinių akivaizdoje, jų įžeidinėjimas, žeminimas, taip pat neleistinas elgesys su mokiniais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo nurodytais motyvais, kad teismui nebuvo nurodytas nė vienas jo kaip mokytojo padarytas mokinių teisių pažeidimas ar Švietimo įstatymo normų pažeidimo atvejis jo vedamose pamokose. Atsakovas nurodo, jog mokymo metodų tinkamumą visų dalykų pamokose vertina pamokas stebintys ugdymo metodikos specialistai, kurie į jo pamokas nebuvo siunčiami, nes atsakovė puikiai žino, kad pamokos metodiškai tvarkingos ir puikiai įvertintos visų iki šiol jas stebėjusių specialistų. Jokių pažeidimų nėra nustačiusios nei pamokas stebinčios gimnazijos darbuotojos, nei Mokytojų kompetencijos centro ir išorinio audito komisijos, stebėjusios jo pamokas. Iš 2017-05-15 teismo posėdžio metu duotų liudytojos J. V. paaiškinimų nustatyta, jog gimnazijos administracija 2011 m. inicijavo mokytojo D. M. peratestavimą. Nepriklausoma ekspertų komisija, įvertinusi ieškovo darbą, nustatė, kad ieškovo veikla neatitinka jo turimos mokytojo eksperto kvalifikacinės kategorijos ir atestacijos komisijos sprendimu jo mokytojo eksperto kategorija buvo pakeista net į 2 kategorijomis žemesnę – informacinių technologijų vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Pagrindinė kvalifikacijos pažeminimo priežastis – netinkamas mokytojo bendravimas su mokiniais (2017-01-15_1.MP3, 1.27.21 val.). Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą įvertino šias aplinkybes ir nurodė, jog nors tolesni veiksmai ieškovo atžvilgiu, tiriant galbūt padarytus drausmės pažeidimus, nebuvo atliekami ir drausminės nuobaudos atsakomybės klausimas nebuvo svarstomas, tačiau pripažino, kad ieškovo elgesys vis dėlto kėlė pagrįstą susirūpinimą, į ką buvo pagrįstai atsižvelgta skirstant darbo krūvį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, kuriuose užfiksuotos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo, kaip mokytojo, elgesiu pamokų metu, taip pat įvertinęs minėtas ieškovo darbo krūvio sumažinimo, darbo krūvio paskirstymo tarp technologijų ir informacinių technologijų pamokas vedančių mokytojų, ieškovo ir trečiojo asmens A. K., priežastis, pagrįstai jas laikė pakankamai objektyviomis ir sprendė, jog ieškovui dėl minėtų priežasčių galėjo būti nustatytas bendras mažesnis 10 kontaktinių valandų per savaitę darbo krūvis.Apeliantas taip pat nurodo, jog atsakovei skirstant 2016–2017 metų darbo krūvius analogiškas funkcijas atliekantiems darbuotojams, darbo valandos buvo paskirstytos neproporcingai, todėl dėl pakeistų darbo sąlygų buvo būtinas darbuotojo sutikimas (LR DK 120 straipsnis). Tokio sutikimo ieškovas niekada nedavė, todėl buvo pažeistas Darbo kodekso (DK) 120 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą, kodėl vertino, jog atsakovė šiuo nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos gauti darbuotojo sutikimo analogiškas funkcijas atliekantiems darbuotojams darbo valandas paskirstydama neproporcingai. Apeliaciniame skunde ieškovas jokių naujų motyvų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė teisingai ir pagrįstai įvertino mokinių interesus, jų prašymus pakeisti ieškovą kitu mokytoju dėl ieškovo netinkamo elgesio ir mokymo metodų, todėl laikytina, kad ieškovo sutikimas buvo nereikalingas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, į tai, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, mokinių prašymai pakeisti mokytoją buvo pagrįsti ir mokyklos administracija privalėjo į juos reaguoti, tenkindama prašymus pakeisti mokytoją laikėsi įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų neatkartoja.Ieškovas taip pat nurodo, jog apie 2016-08-25 įvykusį mokytojų metodikos grupės susirinkimą, kurio metu buvo tvirtinamas mokytojų krūvis, turėjo būti informuotas taip pat kaip ir apie visus kitus posėdžius iki ir po to per elektroninę TAMO sistemą, bet tokio pranešimo negavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog mokytojų informavimą reglamentuoja Palangos senosios gimnazijos vidaus tvarkos taisyklių VII skirsnio 10.15 p., kuriame nustatyta, kad mokytojas kiekvieną darbo dieną skaito skelbimus, laiku vykdo nurodymus, 6 p. reglamentuoja visų gimnazijos darbuotojų pareigą dalyvauti gimnazijos renginiuose, posėdžiuose, susirinkimuose ir kt., o negalint dalyvauti, privaloma informuoti gimnazijos direktorių raštu. Pažymėtina, jog ieškovas su Vidaus tvarkos taisyklėmis susipažino 2014-12-29, o jos yra privalomos ir jų turi laikytis bei jomis vadovautis visi atsakovės darbuotojai, todėl joje nurodytas informavimo būdas yra tinkamas. Ieškovas teigdamas, jog atsakovė privalėjo jį apie mokytojų metodikos grupės posėdį informuoti per elektroninę TAMO sistemą, nenurodo, koks norminis ar lokalinis aktas numato tokią atsakovės pareigą. Apeliantas skunde nurodo, jog mokytojų metodinis ratelis savo balsavimu neturi teisės patvirtinti atsakovės atstovo paskirstytus krūvius. 2003-06-26 Kolektyvinės sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos, su 2010-08-27 pakeitimais 2.13. p. numatyta, kad darbo krūvis tvirtinamas apsvarsčius jį metodiniuose susivienijimuose (metodinėse grupėse), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Matematikos ir informacinių technologijų metodikos grupės 2016-08-25 posėdyje turėjo būti svarstomas darbo krūvio paskirstymas.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (paduodant apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovė pateikdama apeliacinį skundą byloje nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas, šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.