- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- 2-1238-1098/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24108-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė (pirm.)
- Atsakovas
- S. D., M. S., Š. A.
- Ieškovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Egidijus Losis
dalyvaujant ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Vilmantui Kazlauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams S. D., M. S. (M. S.), Š. A. dėl nuostolių (žalos) atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ieškovas) 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. D., M. S. (M. S.), Š. A. (toliau – atsakovai), prašydamas priteisti iš solidariai atsakovų 1 442,17 Eur žalos, padarytos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, atlyginimui (1 t., b. l. 1-19).
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016 (teisminio proceso Nr. 1-10-1-00868-2010-8), atsakovai pripažinti padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), t. y. veikdami bendrininkų grupe 2006 m. gruodžio 12 d. įvežė į Lietuvos Respubliką automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, identifikavimo (VIN) numeris SCBBR53W23C038626, Lietuvos Respublikos valstybinės registracijos Nr. CRZ895 (toliau – automobilis), kaip nuosavybę asmens, persikeliančio gyventi iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką, tokiu būdu išvengdami muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti privalomus importo mokesčius neteisėtai pritaikius mokesčių lengvatą. Kiekvienam iš atsakovų už šios nusikalstamos veikos padarymą skirta 2 632,00 Eur bauda. Taip pat minėtu teismo nuosprendžiu teismas taikė baudžiamojo poveikio priemonę – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežto automobilio, kaip padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-11-255/2016, 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad Š. A. 2006 m. gruodžio 12 d. pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams suklastotus dokumentus automobilio importo procedūrai įforminti, kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Atlikdami ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00868-10 minėtoje baudžiamojoje byloje Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai pagal BK 147, 165, ir 179 straipsnių reikalavimus sulaikytą (paimtą) automobilį, kaip daiktą, turintį reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (nusikalstamos veikos rezultatą), perdavė saugojimui į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamą muitinės sandėlį. Ieškovės teigimu, automobilis nuo pristatymo į saugojimo vietą (nuo 2012 m. lapkričio 9 d. įskaitytinai) iki Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016 (teisminio proceso Nr. 1-10-1-00868-2010-8) įsiteisėjimo (iki 2017 m. gegužės 3 d. įskaitytinai) bei jo įvykdymo buvo saugotas ir apskaitytas Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamame muitinės sandėlyje, 2012 m. lapkričio 12 d. Sulaikytų prekių perdavimo aktas Nr. 4900168589. Ieškovas, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendį, patyrė automobilio saugojimo išlaidas, apskaičiuotas pagal Perduotų į F tipo muitinės sandėlį prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-757, ir Perduotų į III tipo atvirąjį muitinės sandėlį sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1B-693. Ieškovas saugotą automobilį realizavo (2017 m. rugsėjo 12 d. Išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašas Nr. 4900303119). Ieškovas nurodė, kad padengęs sulaikyto (paimto) ir konfiskuoto automobilio saugojimo nuo jo pristatymo į saugojimo vietą (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav.) iki Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016, kuriuo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, įsiteisėjimo kaštus, dėl atsakovų bendrininkų grupe padarytos nusikalstamos veikos patyrė 1 442,17 Eur žalos, kurią sudaro automobilio saugojimo nuo jo pristatymo į saugojimo vietą 2012 m. lapkričio 9 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo 2017 m. gegužės 3 d. (iš viso 1 637 dienos) išlaidos. Ieškovo teigimu, suteiktų paslaugų apmokėjimą patvirtina su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovų veiksmai bei kaltė, žala, tiesioginis priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovo teigimu, deliktinė civilinė atsakovų atsakomybė atsiranda ir tiesiogiai taikant Europos Sąjungos muitų teisės aktus, kuriais privalo vadovautis visos Lietuvos Respublikos įstaigos (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 198 straipsnio 3 dalies a punktas). Ieškovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia jam teisę nepareiškus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo bylą nutraukti, kadangi pareikštas ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų bylos nenutraukti, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 t., b. l. 1-5).
4. Atsakovas M. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neteisingai aiškina ir taiko 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 952/2013 bei juo nustatyto Sąjungos kodekso 198 straipsnio 1 dalies nuostatas, kaip tariamą pagrindą reikalauti iš atsakovų sumokėti už automobilio saugojimą. Atsakovo teigimu, minėtas straipsnis reglamentuoja teisinius santykius dėl išlaidų atlyginimo tais atvejais, kai pati muitinė, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, priima sprendimą dėl disponavimo prekėmis priemonių. Ginčo automobiliui laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikytas ne Reglamento 198 straipsnio 1 dalies ar Muitinės įstatymo pagrindais, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pritaikius BPK 151 straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę – laikiną nuosavybės apribojimą, kuri nepaisant byloje pateiktų atsakovo S. D. skundų, buvo taikoma iki 2016 m. gegužės 4 d. (nuosprendžio įsiteisėjimo). Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad minėtas Reglamentas nepagrįstai nurodomas ieškinio teisiniu pagrindu, kadangi laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobilio atžvilgiu buvo paskirtas 2012 m. lapkričio 6 d., o reglamentas įsigaliojo vėliau – 2013 m. spalio 9 d. Reglamentas atgalinės galios neturi, todėl jis negali būti atsakovų tariamai atsiradusių teisinių santykių pagrindu. Atsakovo vertinimu, ieškovas ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad daiktų saugojimo išlaidos pagal BPK 151 straipsnį yra laikomos žala dėl neteisėtų veiksmų. Atsakovo vertinimu, ieškovas neteisingai aiškina baudžiamojo proceso procesinės prievartos priemonių paskirtį, nepagrįstai tapatina ją su patirta žala. Pagal BPK 103 straipsnio 5 punktą išlaidos, susijusios su daiktų saugojimu laikytinos ne dėl nusikalstamos veikos įvykdymo patirta žala, tačiau proceso išlaidomis. Prievartos priemonių taikymo procese valstybės patirtos išlaidos atlyginamos valstybės lėšomis. BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte vienareikšmiškai nurodyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turi išimtinę kompetenciją patirtas išlaidas pripažinti procesinėmis išlaidomis, o šis klausimas sprendžiamas tik baigiamajame teismo dokumente byloje – nuosprendyje (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje). Ieškovo teiginius esą baudžiamojo proceso metu patirtos daiktų saugojimo išlaidos laikytinos nusikaltimu padaryta žala, paneigia Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V229 patvirtintos Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, paskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 11 punktas, kuris reglamentuoja tvarką, pagal kurią turi būti atlygintos daiktų saugojimo išlaidos, t. y. klausimas dėl paimtų daiktų saugojimo ir laikymo išlaidų padengimo ikiteisminio tyrimo bylose sprendžiamas vadovaujantis BPK 103 straipsnio, numatančio proceso išlaidų institutą, nuostatomis. Ieškovas, kaip teisėsaugos institucija (ikiteisminio tyrimo įstaiga, kaltinimą palaikantis prokuroras), nebuvo atidus ir rūpestingas baudžiamajame procese, nevykdė įsipareigojimo prie baudžiamosios bylos pridėti proceso išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašyti jas priteisti, todėl bandymai šias išlaidas priteisti civilinio proceso tvarka pažeidžia CPK 22 straipsnį.
5. Atsakovai Š. A. ir S. D. atstiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose žodžiu pareiškė, kad pilnai palaiko atsakovo M. S. atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus.
Šalies argumentai
6. Ieškovas 2020 m. vasario 7 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo iki 722,26 Eur (2 t. b. l. 54-59).
7. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo nurodė, kad Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus sandėlininkė 2020 m. vasario 3 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad nuo automobilio 2012 m. lapkričio 9 d. pristatymo į saugojimo vietą, esančią Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., iki išdavimo iš šios saugojimo vietos (2017 m. rugsėjo 12 d.), automobilis buvo saugomas atviroje sandėlių teritorijoje (ne patalpose). Remdamasis nurodytu tarnybiniu pranešimu, ieškovas patikslino faktiškai patirtas automobilio saugojimo išlaidas, kadangi ieškinyje nurodyta suma buvo apskaičiuota remiantis įkainiais, taikomais tais atvejais, kai pasaugos objektai yra saugomi nešildomose sandėlių patalpose. Muitinės departamento patikslintos faktiškai patirtos automobilio saugojimo atviroje sandėlių teritorijoje (ne patalpose) išlaidos, susidariusios nurodytu laikotarpiu, sudaro 722,26 Eur. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad patikslintą 722,26 Eur reikalavimą atsakovams solidariai atlyginti automobilio saugojimo išlaidas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kaip ir pirminį ieškinį.
Atsiliepimas
8. Atsakovas M. S. (M. S.) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame laikosi iš esmės tos pačios pozicijos kaip ir atsiliepime į pirminį ieškinį – prašo bylą nutraukti, kadangi pareikštas ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų bylos nenutraukti, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (II t., b. l. 156-160).
9. Atsakovas M. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodė, kad nagrinėjamos bylos eiga rodo ieškovo nesąžiningą, galimai nusikalstamą elgesį, kadangi pirminiu ieškiniu buvo siekiama prisiteisti tariamą žalą pagal suklastotus dokumentus dėl automobilio laikymo uždarame sandėlyje, tuo pagrindu išrašytas sąskaitas.
Šalies argumentai
10. Ieškovas 2020 m. balandžio 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (3 t., b. l. 20-26). Paaiškinimuose nurodė, kad automobilio saugojimo išlaidos (PSI) apskaičiuotos pagal formulę: PSI = 1,25 x Pp xKxd (1,25 – bendro naudojimo ploto koeficientas; Pp – prekės užimamas plotas, kvadratiniais metrais (m2); K – kiekvieno mėnesio vienos dienos 1 kvadratinio metro (m²) saugojimui perduotos prekės užimamo ploto saugojimo išlaidos, Eur; d – saugojimo dienų skaičius, vnt.). Rašytiniuose paaiškinimuose pateikiami detalūs saugojimo išlaidų apskaičiavimai pagal kiekvieną iš nurodytos formulės dedamųjų.
11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.
12. Atsakovo M. S. atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog ieškinio reikalavimai buvo reiškiami netinkamai, taip pat jog ieškovo buvo nurodytos neteisingos faktinės aplinkybės dėl automobilio saugojimo. Atsakovo M. S. (M. S.) atstovas prašė teismo vadovaujantis procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu išdėstytais argumentais, ieškovo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
13. Atsakovas M. S. teismo posėdžio metu palaikė atstovo išsakytą poziciją, prašė ieškinį atmesti.
14. Atsakovai S. D. ir Š. A. teismo posėdžio metu palaikė atsakovo M. S. atstovo išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
15. Remiantis nagrinėjamoje civilinėje byloje bei prijungtoje baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta:
15.1. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ dokumentų suklastojimo buvo pradėtas 2010 m. birželio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje (b. b. 1 t., b. l. 6, 7), kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota Klaipėdos apygardos teismui 2014 m. liepos 31 d. (b. b. 11 t., b. l. 56-77). Ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu, kuris buvo patikslintas 2010 m. lapkričio 23 d. nutarimu, nutarta laikinai apriboti S. D. nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą – automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, nustatyti visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti ir disponuoti turtu, paskirti turto saugotoju S. D. (b. b. 2 t., b. l. 70-71, 75-76). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęsinėjamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimis (b. b. 2 t., b. l. 81-82, 90-91). Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu nutarta šešių mėnesių laikotarpiui apriboti nuosavybės teises į automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, nustatyti visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti ir disponuoti turtu, paskirti turto saugotoju Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrių (b. b. 2 t., b. l. 98). Minėtas turto apribojimas buvo pratęsinėjamas viso ikiteisminio tyrimo metu. S. D., vykdydamas prokuratūros 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, 2012 m. lapkričio 7 d. perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ raktelius, kas buvo užfiksuota reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (b. b. 2 t., b. l. 108, 109-115). Kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 7 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo ir turto apyrašo, perdavimo metu automobilis „Bentley Continental Flying Spur“ buvo įvertintas 450 000 Lt, be vizualiai matomų išorinių bei vidinių pažeidimų, defektų (b. b. 2 t., b. l. 120, 121, 130). 2020 m. lapkričio 9 d. buvo surašytas sulaikyto automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ perdavimo gabenimui aktas, 2012 m. lapkričio 12 d. buvo surašytas sulaikyto automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ perdavimo Muitinės departamento Sulaikytų prekių Klaipėdos apskaitos skyriui aktas (b. b. 2 t., b. l. 130, 132, 133). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ buvo pratęsinėjamas viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjant teisme S. D. buvo pateikęs teismui prašymą grąžinti jam saugoti automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kadangi automobilis saugomas netinkamomis sąlygomis, tačiau toks pastarojo prašymas buvo atmestas teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (b. b. 13 t., b. l. 89-90). Minėtoje teismo nutartyje konstatuota, kad ginčo automobilis saugomas Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus sandėliuose, esančiuose Nemenčinės II kaime, lauko sąlygomis (b. b. 13 t., b. l. 60-64, 89-90). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi S. D. bei jo pasirinktam antstoliui buvo leista apžiūrėti saugomą automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ ir konstatuoti faktines aplinkybes (b. b. 13 t., b. l. 107). Antstolis Arminas Naujokaitis 2015 m. spalio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatė, kad 2015 m. spalio 21 d. 10.20 val. atvykus į Vilniaus g. 69, Nemenčinė, Vilniaus r., nebuvo leista apžiūrėti saugomoje teritorijoje esančio automobilio, nes teismo nutartis pateikta ne ikiteisminio tyrimo pareigūno (2 t., b. l. 129-130).
15.3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016, atsakovai pripažinti padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), t. y. už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą: S. D., turėdamas tikslą importuoti į Lietuvos Respubliką automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. SCBBR53W26C038626, išvengiant muitinės kontrolės ir privalomų mokesčių sumokėjimo, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad 2006 m. spalio 20 d. automobilis „Bentley Continental Flying Spur“ Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) buvo įsigytas aukcione už 135000 JAV dolerių, o 2006 m. spalio 18 d. J. K. už šį automobilį sumokėjo 138450 JAV dolerių, kuriuos pervedė į įmonės „New Baltia inc.“ sąskaitą, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2006 m. gruodžio 12 d. susitarė su M. S., kad jis įformins automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ importo procedūrą, pateikęs suklastotus dokumentus, tai yra imituodamas automobilio gabenimą per valstybės sieną kaip asmeninę nuosavybę asmens, persikeliančio gyventi iš JAV į Lietuvą, vardu, ir tokiu būdu išvengs muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti privalomus mokesčius. Kiekvienam iš atsakovų už šios nusikalstamos veikos padarymą skirta 2 632,00 Eur bauda, automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ nuspręsta konfiskuoti, laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Bentley Continental Flying Spur“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (įvykdymo) (BK 72 straipsnio 2 dalis) (b. b. 14 t., b. l. 61-76).
15.4. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, apskundė jį apeliacinės instancijos Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-483/2017, nutarė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendį – pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad Š. A. 2006 m. gruodžio 12 d. pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams suklastotus dokumentus automobilio importo procedūrai įforminti, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą (b. b. 15 t., b. l. 95-115).
15.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė nuteistųjų S. D., M. S. ir Š. A. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties (b. b. 16 t., b. l. 80-93).
Žemesnės instancijos teismas
15.6. Remiantis Muitinės departamento 2017 m. rugsėjo 12 d. išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašo duomenimis, automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, valstybinis Nr. CRZ895, buvo išduotas iš sandėlio, vertė – 18 407,21 Eur (1 t., b. l. 66). Kaip matyti iš byloje esančio 2017 m. rugsėjo 6 d. prekės aprašymo ir 2017 m. rugsėjo 7 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. SCBBR53W26C038626, buvo parduotas už 28 600,00 Eur kainą (3 t., b. l. 2, 3-5).
15.7. Kartu su pirminiu ieškiniu ieškovas pateikė teismui laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. Policijos departamento surašytas ir Muitinės departamentui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pagal pasaugos sutartį Nr. 6B-327/5-IL-1556 (2013 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 28 d., 2013 m. kovo 29 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. birželio 28 d., 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. rugpjūčio 30 d., 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 31 d., 2013 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. vasario 28 d., 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. gegužės 30 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 31 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 21 d.) (1 t., b. l. 73-202).
15.8. Kartu su pirminiu ieškiniu ieškovas pateikė teismui laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. Policijos departamento surašytas ir Muitinės departamentui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pagal sutartį Nr. 11B-967/5-IL-1202 (2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 31 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 30 d.) (1 t., b. l. 203-349).
15.9. Kartu su pirminiu ieškiniu ieškovas pateikė teismui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Policijos departamento surašytas ir Muitinės departamentui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pagal sutartį Nr. 5-ST2-1/11B-1 (2017 m. sausio 31 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. gegužės 31 d.) (1 t., b. l. 350-378).
15.13. Ieškovas kartu su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo pateikė:
15.13.1. 2011 m. lapkričio 22 d. pasaugos sutartį Nr. 6B-327/5-IL-1556 su priedais, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. Policijos departamentas surašė ir Muitinės departamentui pateikė PVM sąskaitas-faktūras, išvardytas šio sprendimo 15.7. punkte (2 t., b. l. 73-86, 87-88).
15.13.2. 2014 m. spalio 9 d. sulaikytų ir konfiskuotų prekių pasaugos sutartį Nr. 11B-967/55-IL-1202 su priedais, kurios laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. Policijos departamentas surašė ir Muitinės departamentui pateikė PVM sąskaitas-faktūras, nurodytas šio sprendimo 15.8. punkte (2 t., b. l. 89-95, 69-103). Taip pat papildomai pateikė šios sutarties pagrindu išrašytas 2014 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitas-faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 114-125).
15.13.3. 2017 m. sausio 3 d. sulaikytų ir konfiskuotų prekių pasaugos sutartį Nr. 5-ST2-1/11B-1 su priedais, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Policijos departamentas surašė ir Muitinės departamentui pateikė PVM sąskaitas-faktūras, nurodytas šio sprendimo 15.9. punkte (2 t., b. l. 104-109, 110-113).
16. Kasacinio teismo konstatuota, kad baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).
17. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-483/2017, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje nustatyti faktai ir padarytos išvados dėl atsakovų BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda) numatytos nusikalstamos veikos padarymo turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl iš naujo neįrodinėjamos.
18. Kaip jau buvo minėta sprendimo aprašomojoje dalyje, nagrinėjamu atveju atsakovai, nesutikdami su jiems pareikštu ieškinio reikalavimu, laikosi pozicijos, kad reikalavimas dėl konfiskuotos transporto priemonės saugojimo išlaidų, kurios prilyginamos proceso išlaidoms (BPK 103 straipsnio 5 punktas), atlyginimo turėjo būti pareikštas baudžiamojoje byloje bei išspręstas priimant baudžiamojoje byloje nuosprendį. Atsakovų teigimu, tinkamai ir laiku baudžiamojoje byloje nepareiškus reikalavimo (civilinio ieškinio) dėl minėtų proceso išlaidų atlyginimo, šis klausimas negali būti keliamas civilinio proceso tvarka. Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad baudžiamojo proceso metu patirtos automobilio saugojimo išlaidos, su kuriomis siejama prašoma atlyginti žala, prilyginamos proceso išlaidoms BPK 103 straipsnio prasme, tačiau nesutinka su atsakovų išvada, jog klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo galėjo būti pareikštas ir turėjo būti išnagrinėtas išimtinai priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje.
19. BPK 103 straipsnyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Sistemiškai aiškinant BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktų nuostatas, konstatuojama, kad išlaidos, ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patirtos už sulaikyto automobilio saugojimą, prilyginamos proceso išlaidoms. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl proceso išlaidų atlyginimo. Taigi akivaizdu, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtų BPK straipsnių nuostatas, yra būtina, jog prašymas dėl proceso išlaidų pripažinimo ir atlyginimo teismui būtų pateiktas iki nuosprendžio priėmimo momento. Tokio prašymo pateikimas teismui vėlesnėse proceso stadijose BPK nėra numatytas. Tačiau tai nereiškia, kad neišsprendus daiktų laikymo(saugojimo) išlaidų baudžiamojoje byloje, toks klausimas negalėtų būti keliamas kreipiantis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka. Priešingai, tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje laiku nepateiktas prašymas dėl procesinių išlaidų priteisimo, minėtas klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Svarbu ir tai, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškinys dėl žalos (automobilio saugojimo išlaidų) atlyginimo negalėjo būti pareikštas, priimtas ir teismo nagrinėjamas, nes pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl tiesiogiai nusikalstamos veikos patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.
20. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jie privalo atlyginti prašomą priteisti žalą, pasireiškusią ieškovo turėtomis sulaikyto automobilio saugojimo išlaidomis. Teismas iš esmės sutinka su tokia ieškovo pozicija.
21. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui (-ams) civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.
22. Nekvestionuojama, kad 2017 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016, atsakovai pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda). Atsakovai veikė bendromis pastangomis, suderintai, kiekvienas atliko skirtingą vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, kiekvieno atsakovo (bendrininko) veiksmai buvo būtini padarytos nusikalstamos veikos sudėčiai realizuoti. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovams nepadarius šio nusikaltimo, Muitinės departamentui nebūtų padaryta žala, pasireiškusi turėtomis atsakovų padarytos nusikalstamos veikos priemonės bei dalyko administravimo (sulaikyto ir teismo konfiskuoto automobilio saugojimo) išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), atsiradusiomis kaip atsakovų padaryto nusikaltimo pasekmė.
23. Ieškovo patirtus nuostolius sudaro sulaikyto ir teismo konfiskuoto automobilio saugojimo atviroje sandėlių teritorijoje išlaidos laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gegužės 3 d.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškinyje, tiek jo pareiškime dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo netiksliai nurodytas ginčo automobilio saugojimo atviroje sandėlių teritorijoje laikotarpis nuo 2012 m. lapkričio 9 d., kai automobilis buvo pristatytas į saugojimo vietą, iki 2017 m. gegužės 3 d., kai, anot ieškovo, įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016. Minėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. gegužės 4 d., o ne 2017 m. gegužės 3 d., kaip laikosi pozicijos ieškovas (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Tačiau netikslus laikotarpio nurodymas nesudaro pagrindo viršyti pareikšto ieškinio reikalavimo ribų (CPK 141 straipsnis).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento. Tai nustatyta CK 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje, BK 72 straipsnyje, ATPK 26 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 2017 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Taigi įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar nutarimui dėl automobilio konfiskavimo, jis tampa valstybės nuosavybe ir valstybė yra atsakinga už prievoles, susijusias su konfiskuoto turto saugojimu (už saugojimo išlaidas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš esmės neginčijo aplinkybių, kad automobilio saugojimo išlaidos turėjo būti skaičiuojamos iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
26. Pažymėtina, kad ieškovui bylos nagrinėjimo metu patikslinus ieškinio reikalavimą, tarp šalių iš esmės nebeliko ginčo, kad ginčo automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. (laikotarpis nurodytas ieškinyje ir jo patikslinime) buvo saugomas atviroje sandėlių teritorijoje (ne patalpose).
27. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu „Dėl perduotų į F tipo muitinės sandėlį prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos perduotų į F tipo muitinės sandėlį prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika (1 t., b. l. 379-381). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu „Dėl perduotinų į III tipo atvirąjį muitinės sandėlį sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodikos ir sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų suderinimo pažymos formos patvirtinimo“ patvirtinta perduotinų į III tipo atvirąjį muitinės sandėlį sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika (1 t., b. l. 382-389). Vadovaudamasis 2011 m. gruodžio 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtinta „Perduotų į F tipo muitinės sandėlį prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika“ ieškovas apskaičiavo patirtas 722,26 Eur automobilio saugojimo išlaidas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. Ieškovas pateikė teismui nurodytu laikotarpiu sudarytas pasaugos sutartis su priedais, Policijos departamento išrašytas ir Muitinės departamentui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, taip pat šių PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, 2020 m. vasario 5 d. pažymą apie patirtas išlaidas, kurių duomenis pritaikęs apskaičiavo prašomas atlyginti automobilio saugojimo išlaidas (nuostolius). Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų, automobilio saugojimo išlaidos apskaičiuotos naudojant saugotojo apmokėjimui pateiktose sąskaitose nurodytą automobilio užimtą plotą ir sutarčių pagrindu sąskaitose nurodytus pasaugos įkainius. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose išsamiai paaiškino, kaip pritaikant Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintą perduotų į F tipo muitinės sandėlį prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodiką buvo apskaičiuoti prašomi atlyginti nuostoliai (3 t., b. l. 20-26). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų apskaičiavimų objektyvumu, kadangi jie paremti byloje esančiose PVM sąskaitose – faktūrose, užimamų sandėlių (teritorijų) plotų apskaitos aktuose esančių duomenų visuma.
28. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovo su saugotoju sudarytos pasaugos sutartys, kurių pagrindu buvo saugotas automobilis, yra ekonomiškai nepagrįstos. Taip pat atsakovai nepateikė objektyvių įrodymų apie panašių paslaugų įkainius panašioje vietovėje, panašiu laikotarpiu, kurie pagrįstų, jog ieškovo taikomas tarifas yra netinkamas ir/ar per didelis (CPK 178 straipsnis). Nesant tokių objektyvių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuotu ir prašomu atlyginti nuostolių dydžiu.
29. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktikoje apibrėžtas įrodinėjimo ribas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tinkamai pagrįstas ieškovų prašomų atlyginti nuostolių 722,26 Eur dydis, todėl esant nustatytoms visoms būtinoms atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas priteisti šių faktiškai patirtų nuostolių atlyginimą iš atsakovų.
30. Pažymėtina, kad pagal bendrąją CK 6.5 straipsnyje įtvirtintą taisyklę skolininkų daugėto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t.y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013; kt.).
31. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovai veikė bendromis pastangomis, suderintai, kiekvienas atliko skirtingą vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, kiekvieno atsakovo (bendrininko) veiksmai buvo būtini padarytos nusikalstamos veikos sudėčiai realizuoti. Priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis iš esmės yra vienodas, todėl jų atžvilgiu taikytinos CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos, t.y. atsakomybė yra solidari.
32. Teismas nepasisako dėl atsakovų argumentų, susijusių su konfiskuotos transporto priemonės nuvertėjimu, realizavimu už galimai mažesnę, nei rinkos kainą, kadangi šie argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovai dėl galimai netinkamo automobilio saugojimo ir/ar realizavimo patyrė žalos (nuostolius), jie savo galimai pažeistas teises turėtų ginti reikšdami ieškinius už žalą (nuostolius) atsakingiems asmenims.
33. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, tenkina ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams S. D., M. S. (M. S.), Š. A. dėl nuostolių (žalos) atlyginimo priteisimo.
34. Kadangi ieškinys tenkinamas, atsakovo M. S. patirtos atstovavimo išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
35. Byloje patirtos 43,92 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas nuo 22,00 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnis). Tenkinus ieškinį šios 65,92 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 22,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį.
Priteisti solidariai iš atsakovų S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 722,26 Eur (septynių šimtai dvidešimt dviejų eurų 26 ct) žalos (patirtų išlaidų už automobilio saugojimą) atlyginimą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 65,92 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.