Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2016-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-11-255/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-27
Bylos Nr.
1-11-255/2016
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00868-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kaltinamasis
S. D., M. S., Š. A.
Advokatai
Juzefas Stankevičius
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-11-255/2016 m.
Proceso Nr. 1-10-1-00868-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.1.; 2.1.3.2.; 2.3.6.4.2; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė,sekretoriaujant Ingai Navickienei, Jurgitai Dilienei, Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui,vertėjai Anželai Tyščukienei,gynėjams advokatams Juzefui Stankevičiui, Egidijui Losiui, Gražinai Mauručaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK ) 199 straipsnio 1 dalyje;

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje;

Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D., M. S. ir Š. A., veikdami bendrininkų grupe, išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą: S. D., turėdamas tikslą importuoti į Lietuvos Respubliką automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), išvengiant muitinės kontrolės ir privalomų mokesčių sumokėjimo, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad 2006 m. spalio 20 d. automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), JAV buvo įsigytas aukcione už 135000 JAV dolerių, o 2006 m. spalio 18 d. J. K. už šį automobilį sumokėjo 138450 JAV dolerių, kuriuos pervedė į įmonės „New Baltia inc.“ sąskaitą, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2006 m. gruodžio 12 d. susitarė su M. S., kad jis įformins automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ importo procedūrą, pateikęs suklastotus dokumentus, tai yra imituodamas automobilio gabenimą per valstybės sieną kaip asmeninę nuosavybę asmens, persikeliančio gyventi iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) į Lietuvą, vardu, ir tokiu būdu išvengs muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti privalomus mokesčius.

M. S., vykdydamas susitarimą su S. D. ir bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad 2006 m. spalio 18 d. aukciono organizatoriui už automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užmokėta 138450 JAV dolerių ir kad asmuo, kurio vardu bus įformintas automobilio įvežimas į Lietuvą, nėra tikrasis automobilio gavėjas (savininkas), laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2006 m. gruodžio 12 d. susitarė su Š. A., kad šis suras asmenį, kuris savo vardu galėtų įvežti automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip asmeninę nuosavybę, persikeldamas gyventi iš JAV į Lietuvą, tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės ir prievolės sumokėti privalomus mokesčius. Š. A., vykdydamas susitarimą su M. S. ir bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad M. K. automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), JAV nepirko ir jo negabeno į Lietuvą, pasinaudodamas M. K. pateiktais dokumentais ir informacija, pateikė suklastotus dokumentus: 2006 m. gruodžio 11 d. M. K. vardu pareiškimą, kuriuo buvo melagingai patvirtinta, kad 2006 m. gegužės 23 d. M. K. už 50000 JAV dolerių įsigijo automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 2006 m. gruodžio 12 d. importo bendrąjį administracinį dokumentą Nr. 6LU96403951, kurio 2-ame langelyje (siuntėjas) ir 8-ame langelyje (gavėjas) buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. vietoje tikrųjų siuntėjo ir gavėjo duomenų nurodyti M. K. duomenys, deklaruota automobilio vertė – 50000 JAV dolerių (statistinė vertė – 136319 Lt), 54-ame langelyje pasirašyta M. K. vardu bei M. K. vardu pasirašyta suklastotoje 2006 m. gruodžio 12 d. duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracijoje ir šiuos dokumentus 2006 m. gruodžio 12 d. pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams (Perkėlos g. 8, Klaipėda) automobilio importo procedūrai įforminti. Šių suklastotų dokumentų pagrindu automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo deklaruotas M. K. vardu kaip asmeninė nuosavybė, neteisėtai pritaikyta mokesčių lengvata ir išvengta muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti 74852 Lt privalomų mokesčių, taip padaryta didelė žala valstybės biudžetui.

Kaltinamieji kaltais neprisipažino.

S. D. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip kaltinamasis parodė, kad 2006 ar 2007 metais pažįstamas M. S. pasiūlė pirkti daužtą automobilį „Bentley“ už 50 000 dolerių, parodė automobilio nuotrauką, automobilis atrodė vidutiniškai sudaužytas. Jis apskaičiavo, kad gali užsakyti atsargines dalis sąvartynuose, sutvarkyti automobilį, parduoti ir užsidirbti pinigų. Nusprendė automobilį pirkti. Automobilį „Bentley“ vairuotojas atvežė į jo įmonės aikštelę, iškrovė ir paliko. Pasirodė, kad automobilis buvo stipriai sudaužytas, tačiau jis nebegalėjo pirkinio atsisakyti. Dokumentus įformino per M. S., automobilio pardavėjas buvo nurodytas K.. Per metus laiko automobilį suremontavo, užregistravo į apskaitą, tačiau 2010 m. paaiškėjo, kad automobilis įvežtas neteisėtai ir už jį nesumokėti mokesčiai. Jis pareikalavo M. S. pateikti dokumentus, kad automobilis įvežtas teisėtai į Lietuvą ir kad visi mokesčiai sumokėti. Šių dokumentų M. S. nepateikė. Sužinojo, kad automobilį įvežusiam asmeniui buvo paskirta bauda, M. S. paaiškino, kad K. įvežė automobilį iš Amerikos ir metus laiko neturėjo teisės jo parduoti. Iš karto pasakė, kad jei automobilis buvo neteisėtai įvežtas, tai jį grąžins, tačiau M. S. pateikė dokumentus, kad automobilis išmuitintas, kad paskirta bauda sumokėta. Visi reikalai su J. K. iškilo ne dėl to automobilio. Tas „Bentley“, kurį nusipirko J. K., buvo nedaužtas. J. K. pervedė į Ameriką atitinkamą sumą pinigų, tačiau automobilio negavo, nes pavėlavo ir nenorėjo mokėti baudos. J. K. jis neskolingas, šio asmens jam reiškiamos pretenzijos yra nepagrįstos.

Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilio įsigijimo aplinkybės aukcione jam nėra žinomos ir apie automobilį „Bentley“ žino tik tiek, kad jis buvo įvežtas į Lietuvą M. K. vardu. Apie parduodamą „Bentley“ jam pasakė Š. A.. Jis žinojo, kad S. D. pirkdavo brangius automobilius, yra bendradarbiavęs su juo, todėl pasiūlė „Bentley“ S. D., o šiam pasiūlytas variantas tiko. „Bentley“ buvo apgadintas. Po kurio laiko į jį kreipėsi S. D. ir pranešė, kad kažkas negerai su automobilio dokumentais. Jis pats dokumentų neturėjo, todėl kreipėsi į Š. A., kuris M. K. paprašė automobilio dokumentų. Iš dokumentų buvo matyti, kad M. K. už automobilį sumokėjo mokesčius valstybei, tuos dokumentus jis paėmė iš Š. A. ir jų kopijas pateikė S. D..

Kaltinamasis Š. A. parodė, kad yra gyvenęs JAV, 2004 metais persikeldamas į Lietuvą vežėsi savo asmeninius daiktus ir susipažino su Ž. M., kuris tuo metu turėjo kompaniją, užsiimančią krovinių gabenimu į Lietuvą konteineriais. Į Lietuvą konteineriu jis parsigabeno savo asmeninius daiktus ir automobilį, parą laiko praleido muitinėje, kol susipažino su nustatyta tvarka ir tinkamai įformino procedūras. Po kurio laiko Ž. M. jam pradėjo siųsti asmenis, grįžtančius iš JAV į Lietuvą, kad padėtų įforminti parsivežtus daiktus. Tokiu būdu 2006 metų vasaros pradžioje jį susirado ir M. K.. Buvo susitikę, papasakojo, kokių dokumentų reikia, kad galėtų parsivežtus daiktus įforminti, papasakojo, kad būtinai pačiam reikia dalyvauti atliekant muitinės procedūrą, taip pat, kad į Lietuvą įvežamas automobilis turi būti JAV įsigytas ne mažiau kaip prieš pusmetį. Jis patarė M. K., kad geriausia apsimoka pirkti kuo brangesnį automobilį, nes tokiu atveju nemokėdamas mokesčių galėtų sutaupyti didesnę sumą. Automobilį M. K. žadėjo gabenti per Ž. M.. 2006 metų lapkričio mėnesį atėjo 20–30 konteinerių dokumentai, viename buvo M. K. vardu grįžtantis „Bentley“. Visus dokumentus jis persiuntė O. firmai arba kitai nurodytai įmonei, nes dokumentų įforminimu tuo metu pats neužsiėmė. Su M. K. nepalaikė jokių ryšių, tačiau 2009 metais paskambino M., pasakė, kad gavo laišką iš muitinės su apskaičiuotais mokesčiais už automobilį. Mokesčiai buvo apskaičiuoti tuo pagrindu, kad automobilis parduotas nepraėjus metams po parvežimo į Lietuvą. M. K. sakė, kad parašė skundą dėl mokesčių sumažinimo. Jis suprato, kad M. K. apskaičiuotus mokesčius sumokėjo, o S. D. nupirko tą patį automobilį, kurį įvežė M. K..

Liudytojas J. K. parodė, kad yra pažįstamas su S. D., bendradarbiaudavo pirkdami automobilius iš aukciono ,,Ebay“. S. D. turėjo prieigos raktą, o jis neturėjo, todėl dalyvaudavo kartu. Matydavo kainą, jis nuspręsdavo, ar pirks, pervesdavo pinigus į nurodytą sąskaitą, o automobilio įforminimu ir pargabenimu užsiėmė S. D., kuris už papildomą mokestį sutvarkydavo visus formalumus ir atiduodavo įformintą automobilį bei techninį pasą. Pargabenimo išlaidas S. D. jis atiduodavo grynaisiais pinigais. 2006 metų pabaigoje vyko automobilio „Bentley“ aukcionas. Automobilis buvo 2006 metų, menkai apgadintas. Nuotraukose buvo aiškiai matyti, kad šonas šiek tiek daužtas ir žibintas sudaužytas. Jis norėjo šį automobilį įsigyti, tačiau pirmame aukcione to automobilio nenupirko, nes pavėlavo pervesti pinigus. Po kurio laiko S. D. pasakė, kad tas automobilis dar yra aukcione, jis vėl nusprendė jį įsigyti. Daugiau automobilių „Bentley“ tame aukcione nebuvo. Tiesiogiai į aukcioną sumokėjo 138 450 JAV dolerių, pavedimą padarė iš Medicinos banko. Sąskaitą, į kurią reikia pervesti pinigus, visada nurodydavo S. D., nurodė ir tą kartą. Kai automobilis buvo atgabentas, S. D. sumokėjo dar apie 40 000 dolerių už pargabenimo ir kitas išlaidas. Matė atvežtą automobilį, apgadinimai, kurie buvo matomi nuotraukose, atitiko. S. D. mokėjo už automobilio remontą, kurį atliko S. D. žmonės. Matė, kad buvo pakeistas galinis stiklas, viena lempa. Iki galo suremontuoto automobilio nematė. Automobilio remontas užtruko apie metus, po to automobilis kurį laiką stovėjo S. D. įmonės aikštelėje, jis norėjo tą automobilį parduoti ir atsiimti investuotus pinigus, tačiau pirkėjų neatsirado. Tuo metu turėjo labai didelių problemų ir pats automobilio pardavimu nesirūpino. Po kurio laiko sūnus pamatė skelbimą, kad tas automobilis parduodamas, patikrino, kad jis yra užregistruotas S. D. įmonės „B.“ vardu. Automobilis buvo pardavinėjamas be jo žinios, suprato, kad jei jau automobilį užsiregistravo ir pardavinėja, tai nebeatgaus nei pinigų, nei automobilio, ir parašė pareiškimą į policiją, kad pavogė automobilį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Liudytojas F. K. parodė, kad su S. D. jį supažindino tėvas J. K.. Jis pasakė, kad S. D. yra toks žmogus, kuris galėtų padėti iš JAV atgabenti automobilį, turi savo autoservisą, gal galėtų suremontuoti atvežtą automobilį. Jie pradėjo bendradarbiauti, pirko daug automobilių, automobilis „Bentley“ buvo paskutinis. „Bentley“ pirko aukcione. Jei teisingai prisimena, tai pirkimo metu S. D. įmonėje buvo trise: S. D., jis ir jo tėvas. Vyko aukcionas, jie nupirko automobilį, tačiau nespėjo sumokėti. Tada buvo paskirta kažkokia bauda, o automobilį grąžino į aukcioną, jį vėl buvo galima pirkti bendra tvarka. Pakartotinai dalyvavo aukcione, sumokėjo virš 100 000 dolerių kainą, gal ir tą baudą. Sąskaitos, į kurią reikėjo pervesti pinigus, numerį davė S. D., tėvas iš Medicinos banko padarė pavedimą. Dėl pargabenimo, mokesčių rūpinosi S. D., jis pasakydavo, kiek reikia sumokėti, o jie sumokėdavo grynaisiais. „Bentley“ reikėjo remontuoti, remontu užsiėmė S. D.. Jis buvo atšvietęs kainas, rodė, kiek kainuoja galinis žibintas, kiek galinis stiklas, sparnas dar buvo įlenktas. Jie su tėvu kompensavo remonto išlaidas. Sumos buvo didelės, kokios tiksliai – neprisimena. Tą automobilį S. D. laikė savo įmonės teritorijoje, kaip ir kitus automobilius. Remontas užtruko ilgai, vis trūkdavo kažkokių detalių. Po kurio laiko pamatė automobilį mieste su lietuviškais numeriais. Automobilį vairavo S. D.. Vėliau šį automobilį be jų žinios pradėjo pardavinėti lietuviškame automobilių pardavimo portale. Tuo metu buvo kilęs ginčas su S. D. dėl automobilio remonto. S. D. prašydavo nerealių pinigų, prasidėjo nesutarimai, pas jį buvo likę keli anksčiau nupirkti automobiliai, jis tėvą šantažavo, sakė, kad savo vardu tuos automobilius užsiregistravo ir nedavė kitų automobilių, kol neatsiskaitys už „Bentley“. Kai pamatė „Bentley“ užregistruotą S. D. įmonės vardu, neliko jokių abejonių, kad pavyks atsiimti automobilį geruoju, todėl kreipėsi į policiją.

Liudytoja T. D. parodė, kad automobilis „Bentley“ buvo nupirktas 2007 metais per M. S., kuris ir pargabeno automobilį į aikštelę. Už automobilį sumokėjo S. D., automobilis buvo įformintas M. K. vardu, kodėl – nežino. Pirkimo – pardavimo sutartį įformino ji. Sutarties pasirašymo metu buvo ji, M. S., S. D.. Mano, kad buvo ir M. K., tačiau jo nematė, kadangi M. K. stovėjo jai už nugaros. Buvo pateikta pirkimo–pardavimo sutartis, sertifikatas, muitinės dokumentai, sąskaita faktūra. Pinigus sumokėjo S. D., kam mokėjo – nematė. Automobilis buvo apgadintas, daužtas. Jį tvarkė Rygoje, buvo išrašytos sąskaitos faktūros iš „Bentley“ centro. Automobilis buvo pirktas siekiant parduoti, įrašytas į jų įmonės balansą, bet negalėjo rasti kliento. Segtuvas su dokumentais dingo, todėl ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo rasti šios automobilio įsigijimo dokumentai. J. K. ir S. D. konflikto priežasčių ji nežino.

Liudytojas M. K. parodė, kad su Š. A. susipažino 2006 metais, bendravimas prasidėjo Š. A. iniciatyva, kuris iš kažkur gavo kontaktinius duomenis ir paskambino. Tuo metu jis persikėlė gyventi į Lietuvą iš JAV, kur gyveno vienuolika metų. Užsienyje nebuvo įsigijęs automobilio „Bentley“ ir į Lietuvą jokio automobilio neįvežė, parsivežė tik kitus daiktus. Paskambinęs Š. A. klausė, ar jis vežasi automobilį, klausė, ar būtų galimybė jo vardu įforminti įvežamą automobilį, prašė įvažiavimo dokumentų. Jis sutiko dėl automobilio įforminimo jo vardu, Š. A. iniciatyva buvo susitikę Kaune, susitikimo metu jis Š. A. perdavė pažymą iš konsulato ir asmens dokumentus, tačiau neprisimena, ar perdavė originalius dokumentus, ar kopijas. Mano, kad originalių dokumentų perduoti negalėjo, tačiau nuo įvykio praėjo dešimt metų, visų aplinkybių neprisimena. Į jokias įstaigas įforminti įvežamo automobilio kartu nevyko, tačiau po metų ar dviejų gavo raginimą sumokėti mokesčius: buvo nurodytas PVM ir muitas už automobilį, kurio jis net nežinojo. Reikėjo mokėti apie penkiasdešimt tūkstančių litų. Gavęs tokį raginimą kalbėjo telefonu su Š. A., kuris paaiškino, kad jo vardu gabentą automobilį pardavė anksčiau, negu buvo galima. Apskaičiuotus mokesčius jis sumokėjo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis konsultavosi su teisininkais, nusprendė palaukti, iki bus priimtas sprendimas šioje baudžiamojoje byloje, tada kreiptis dėl sumokėto mokesčio grąžinimo.

Liudytoja A. G. parodė, kad dirba Malkų įlankos jūrų uosto inspektore, kaltinamųjų nepažįsta, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta dėl automobilio „Bentley“ dokumentų įforminimo, tačiau šios deklaracijos pildymo aplinkybių neprisimena, neprisiminė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Iš dokumentų, kurie jai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu, ji mato, kad jis atliko į Lietuvą įvežamo automobilio dokumentų patikrinimą, užregistravo importo deklaraciją, patikrino pateiktą importo deklaraciją bei ją lydinčius dokumentus, įrašė į deklaraciją registracijos numerį ir patvirtino padarytus įrašus savo parašu. Kas pateikė įforminimui dokumentus, neprisimena. Jei dokumentai buvo patvirtinti, tai reiškia, kad jie įtarimo nesukėlė. Deklaraciją privalo pateikti tarpininko atstovas ar fizinis asmuo, kuris deklaruoja. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad buvo trys automobiliai, trys deklaracijos, tarp jų ir automobilis „Bentley“. Iš deklaracijos matyti, kad buvo pateikti dokumentai, jog šio automobilio siuntėjas M. K., jis siuntėsi automobilį iš JAV, gavėjas M. K., deklaravo M. K.. Dokumentuose nurodyta, kad tai migruojančio asmens automobilis. Muitinei buvo pateikti duomenys, kad šis automobilis parsivežamas kaip asmeninė nuosavybė. Pagal tuo metu nustatytą tvarką prieš pusmetį JAV įsigytą automobilį būdavo galima parsivežti į Lietuvą kaip asmeninę nuosavybę be mokesčių, tačiau buvo būtina pateikti dokumentus, įrodančius, kad tikrai asmuo grįžta iš JAV gyventi į Lietuvą. Byloje M. K. grįžimą įrodantys dokumentai yra. Aplinkybių, kaip buvo įforminama procedūra, neprisimena, tačiau pateikiant deklaraciją tikrinamas asmens dokumentas, siekiama įsitikinti, kad deklaruoja tas asmuo, kuris pateikia dokumentą, paprastai pareikalaujami dokumentų originalai, tačiau parašų autentiškumo vizualiai netikrina. Automobilį deklaravo ,,A.“. Pats asmuo paprastai deklaracijos nepildo, paprašo, kad pildytų tarpininkas, tačiau įforminant procedūrą deklaruojantis asmuo privalo dalyvauti.

Liudytojas Ž. O. parodė, kad dirba L. O. komercinės firmos, teikiančios muitinės tarpininkų paslaugas, vadovu. Nuo 2004 metų yra pažįstamas su Š. A., kuris užsiima automobilių prekyba. Juos sieja bendradarbiavimo santykiai. UAB (duomenys neskelbtini) gabendavo iš Amerikos automobilius, o jų įmonė atlikdavo muitinės tarpininko, tranzito paslaugas. Dėl automobilio „Bentley“ žino, kad šis automobilis buvo pargabentas į Klaipėdos uostą konteineriu iš Amerikos, tame pačiame konteineryje buvo ir L. O. firmos automobilių. Bendradarbiavo konteinerio įforminimo klausimu. Automobilis „Bentley“ buvo įformintas kažkokio K. vardu, deklaruotas kaip Amerikoje gyvenusio fizinio asmens nuosavo turto parvežimas. Kas pildė to automobilio deklaraciją ir dokumentus, nežino.

Liudytojas J. K. parodė, kad 2006 m. toje įmonėje, su kuria susijusi nagrinėjama byla, jis nedirbo. Kaip liudininkas buvo apklaustas dėl to, kad jo kolegė, kuri dirbo su pareigūnus dominančiu kroviniu, buvo išėjusi motinystės atostogų. Paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, su įvežta transporto priemone „Bentley“ nesusiję, nes jo klausė apie bendrą krovinių gabenimo tvarką, o jis papasakojo. Jų įmonė kaip konteinerinė linija gauna užsakymą, pateikia konteinerį, kuris būna pakraunamas, sudaromas gabenimo laivu kontraktas, kuris vadinamas konosamentu. Konteinerį pakrauna siuntėjas, jis yra atsakingas už krovinio pakrovimą ir teisingą deklaravimą. Įmonė pargabena konteinerį į Lietuvą ir perduoda krovinį krovinio gavėjui. Dažniausiai krovinius gavėjams išdalina ekspedicinės įmonės, kaip buvo byloje nagrinėjamu atveju, pasakyti negali. Dokumentus, susijusius su muitinės pareigūnus dominančiu kroviniu, jis surinko ir perdavė apklausos metu.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-06-08 Vilniaus apskrities VPK J. K. pateikė pareiškimą (t. 1, b. l. 1), kuriame nurodė, kad 2006 metais padedamas pažįstamo S. D. internetiniame aukcione jis įsigijo lengvąjį automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), 2006 m. spalio 18 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo už įsigytą automobilį kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 138450 JAV dolerių, automobilis buvo atplukdytas į Klaipėdos uostą, be jo žinios užregistruotas įmonės UAB „B.“ vardu ir be jo leidimo pardavinėjamas. Prie pareiškimo pridėtas, paminėtos pinigų sumos pervedimą įrodantis pareiškimas tarptautiniam pavedimui (t. 1, b. l. 1, 2).

2010-06-09 dėl nurodytų faktų ištyrimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00868-10 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, o nuo 2012-08-02 ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 4–7, 76–82), 2012-10-24 Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. Blinstrubio tarnybiniu pranešimu toje pačioje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 2014-06-02 ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo nutrauktas (t.1, b. l. 97–113).

Iš reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2012-11-07 iš S. D. paimtas automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 2, b. l. 107–108, 109–115, 122–129).

Iš Klaipėdos teritorinės muitinės rašto matyti, kad automobilio ,,Bentley Continental Flying Spur“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 2006-12-12 buvo 374374 Lt (t. 6, b. l. 49).

Iš poėmio protokolo matyti, kad 2010-06-11 iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo buvo paimti automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto UAB „B.“ vardu, pirminei registracijai pateikti dokumentai, dokumentai apžiūrėti ir pridėti prie bylos. Iš šių dokumentų matyti, kad automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas 2007-12-07 bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „B.“ įgalioto atstovo T. D. prašymu šios įmonės vardu. Kartu su prašymu įregistruoti transporto priemonę buvo pateikta 2007-11-13 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2007/11/13, surašyta Kaune ir pasirašyta M. K. vardu, pagal ją UAB „B.“ nusipirko automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), iš M. K. už 136000 Lt, taip pat įmonės „Sauke incorporated“ 2006-05-18 sąskaita Nr. LTU 0001912, iš kurios matyti, kad M. K. įsigijo automobilį iš šios įmonės už 50000 JAV dolerių, importo deklaracija Nr. 6LU96403951, pasirašyta M. K. vardu (t. 2, b. l. 2–14, 15).

Iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pateiktos automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės sertifikato Nr. CA96245173 kopijos matyti, kad automobilio paskutinis registruotas savininkas buvo G. R. arba G. B. (Los Andželas, JAV), kuris 2006-09-12 atsisakė turtinės teisės į minėtą automobilį. Sertifikate yra spaudas apie JAV transporto priemonių eksportą 2006-11-15 (t. 2, b. l. 19–21).

To paties dokumento kopija yra pridėta prie S. D. skundo dėl 2012-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties netenkinti skundo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo (t. 3, b. l. 3–6).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-12-01 iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimti automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), 2006-12-12 importo bendrojo administracinio dokumento Nr. 6LU96403951 rinkinio dokumentai, dokumentai apžiūrėti ir pridėti prie bylos. Iš šių dokumentų matyti, kad automobilis buvo įvežtas M. K. kaip asmens, persikeliančio gyventi iš JAV į Lietuvą, vardu, taikant importo muito ir mokesčių lengvatą. Kartu su BAD Nr. 6LU96403951 buvo pateiktas 2006-12-11 pareiškimas Klaipėdos teritorinei muitinei M. K. vardu dėl automobilio įsigijimo už 50000 JAV dolerių ir 2006-12-12 duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracija, pasirašyti M. K. vardu, taip pat Floridos valstijos transporto priemonės dilerio nuosavybės teisės dokumento pakartotinio perleidimo priedas prie nuosavybės teisės dokumento Nr. 10375486, patvirtinantis, kad M. K. 2006-05-23 aukcione JAV įsigijo automobilį iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 135–146, 147).

2013-07-26 specialisto išvadoje Nr. 11K-126 (13) nurodyta, kad iš VĮ „Regitra“ paimtoje 2007 m. lapkričio 13 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2007/11/13 šalia įrašo „M. K. 2 punkte nurodytą sumą gavau“ iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimtoje 2006-12-12 importo deklaracijoje Nr. 6LU96403951 automobiliui „Bentley Continental Flying Spur“ skiltyje šalia įrašo „M. K.“, iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimtoje 2006-02-12 duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracijoje, skiltyje Nr. 10, šalia įrašo „M. “, iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimtame 2006-12-11 pareiškime M. K. vardu Klaipėdos teritorinei muitinei dėl automobilio įsigijimo už 50000 JAV dolerių šalia įrašo „M. K.“ M. K. vardu pasirašė ne M. K., ne M. S., ne S. D., ne T. D., o kitas asmuo (t. 7, b. l. 57–61).

2014-01-09 specialisto išvadoje Nr. 11K-206(13) nurodyta, kad iš VĮ „Regitra“ paimtoje 2007 m. lapkričio 13 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2007/11/13 šalia įrašo „M. K. 2. Punkte nurodytą sumą gavau“ iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimtoje 2006-12-12 importo deklaracijoje Nr. 6LU96403951 automobiliui „Bentley Continental Flying Spur“ skiltyje šalia įrašo „M. K.“ iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimtoje 2006-02-12 duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracijoje, skiltyje Nr. 10, šalia įrašo „M. “, iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimtame 2006-12-11 pareiškime M. K. vardu Klaipėdos teritorinei muitinei dėl automobilio įsigijimo už 50000 JAV dolerių, šalia įrašo „M. K.“ M. K. vardu pasirašė Š. A. (t. 7, b. l. 68–71).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „B.“ pateikė 2007 metų buhalterinės apskaitos dokumentus (2007 metų kasos knygą su įrašais už sausio–spalio mėnesį, 2007 metų balansą, 2007 metų pirkimus ir avansines apyskaitas). Iš 2014-02-21 apžiūros protokolo matyti, kad pateikti dokumentai apžiūrėti dalyvaujant FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistei A. B.. Apžiūros metu nustatyta, kad tarp apžiūrai pateiktų UAB „B.“ apskaitos dokumentų nėra automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir apmokėjimo dokumentų. Apžiūrėta PVM sąskaita faktūra 2007-08-08 serija NG Nr. 1013045, kuria UAB „B.“ pagrindė automobilio „Bentley Continental“ stiklų tamsinimo ir klijavimo paslaugų pirkimą – 330 Lt su PVM. Taip pat tarp apžiūrai pateiktų dokumentų yra PVM sąskaitos faktūros, kuriomis UAB „B.“ pagrindė prekių, susijusių su automobilių remontu, ir automobilių remonto paslaugų pirkimus (t. 6, b. l. 31, 37–42).

Iš duomenų, tyrimo metu gautų iš JAV apie automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavimą aukcione, matyti, kad automobilis aukcione pirmą kartą buvo pateiktas pardavimui 2006-10-03, o 2006-10-06 pasiūlyta galutinė kaina – 135000 JAV dolerių. Pakartotinai šis automobilis buvo pateiktas pardavimui 2006-10-16 ir 2006-10-20 pasiūlyta galutinė kaina – 135000 JAV dolerių. Galutinę pardavimo kainą abiem atvejais aukcione pasiūlė dalyvis – įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurios kodas 2433429. Automobilis išvyko iš aikštelės 2006-10-27. Duomenų apie automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), grąžinimą aukcionui ar kitus pardavimus negauta (t. 9, b. l. 1–53).

Iš transporto priemonės nuosavybės sertifikato Nr. CA96245173 kopijos matyti, kad automobilio paskutinis registruotas savininkas buvo G. R. (Los Andželas, JAV), kuris 2006-09-12 atsisakė turtinės teisės į minėtą automobilį (t. 9, b. l. 54–55).

Iš automobilio „Bentley“ nuotraukų, pridėtų prie Copart informacijos, matyti nežymūs automobilio kėbulo apgadinimai, galbūt įskilęs galinio lango stiklas (t. 9, b. l. 56–62).

Iš ikiteisminio tyrimo metu gautos Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad 2013-10-28 telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. VI-110-13(110) užfiksuotas S. D. ir M. S. pokalbis, kurio metu jie bendravo dėl automobilio įvežimo ir mokesčių sumokėjimo. M. S. primena S. D., kad visus dokumentus tikrino su tuo jaunu žmogumi, K., bei apie tai, kad visus klausimus tvarkė įmonė „A.“ (t. 7, b. l. 16, 17, 20–23).

2013-10-28 telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. VI-111-13(111) užfiksuotas S. D. ir M. S. pokalbis, kurio metu S. D. pasakė M. S., kad jis paaiškino, jog automobilį galima nupirkti brangiai, bet po to jo vertę draudimui įvertina specialistai, ir pasakė, kad automobilis kainavo 50000 dolerių. Į tai M. S. pasakė S. D., kad pirmą kartą jie automobilio nenupirko, o antrą kartą automobilį nupirko M. K., o pinigai buvo panaudoti kitų automobilių pirkimui. S. D. pasakė, kad apie kitų automobilių pirkimą ir pinigų panaudojimą jis negalėjo žinoti, kad pinigus jie išsiuntė, kada automobilis jau buvo nupirktas, į tai M. S. patvirtino supratęs pokalbį (t. 7, b. l. 16, 17, 24–27).

2013-10-28 telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. VI-112-13(112) užfiksuoti Š. A. ir M. K. pokalbiai, kurių metu Š. A. kalbėjo apie susitikimą su vilniečiais ir apie jo bei M. K. planuojamą susitikimą turint tikslą nuspręsti dėl tolimesnės įvykių eigos (t. 7, b. l. 16, 17, 28–30).

Išdėstyti duomenys yra neabejotinas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamieji S. D., M. S. ir Š. A. veikdami bendrininkų grupe, išvengdami muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. įvežė į Lietuvos Respubliką 135000 JAV dolerių vertės automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, pateikę suklastotus dokumentus, tai yra nurodydami automobilio gabenimą per valstybės sieną kaip asmeninę nuosavybę asmens, persikeliančio gyventi iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) į Lietuvą, vardu, ir tokiu būdu išvengė muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti privalomus mokesčius – 74852 Lt, taip padarė didelę žalą valstybės biudžetui, t. y. padarė veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05- 01). Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų (kontrabandos dalyko) per muitinės postus arba juos apeinant pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas transportiniu paštu ir panašiai.

Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu (pavyzdžiui, daiktų paslėpimas iš anksto tam paruoštose slėptuvėse ir panašiai. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Tai apima ir daiktų deklaravimą žodžiu arba veiksmu, taip pat naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis atvejus.

Muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas aiškiai neteisingų duomenų arba duomenų remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes ar kitas vertybes (kodų, kiekio, vertės, turimų licencijų ar leidimų ir kt.) įrašymas į deklaraciją, taip pat tokių aiškiai neteisingų duomenų patvirtinimas antspaudais ir panašiai. Prie kitų dokumentų, kurie gali būti suklastoti ir panaudoti darant kontrabandą, priskiriami leidimai, licencijos, lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai, sąskaitos faktūros, sutartys, važtaraščiai ir kiti dokumentai.

Kontrabandos nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, yra tada, kai gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Mažesnės vertės daiktų neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę.

Taigi BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, t. y. gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti.

Nors kaltinamieji kaltės nepripažįsta, kontrabandos požymiai nustatyti visų kaltinamųjų veikoje. Automobilis į Lietuvą buvo įvežtas panaudojant suklastotus dokumentus. Iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimtų automobilio „Bentley“ 2006-12-12 importo bendrojo administracinio dokumento Nr. 6LU96403951 rinkinio dokumentų matyti, kad automobilis buvo įvežtas M. K. kaip asmens, persikeliančio gyventi iš JAV į Lietuvą, vardu, taikant importo muito ir mokesčių lengvatą. Kartu su BAD Nr. 6LU96403951 buvo pateiktas 2006-12-11 pareiškimas Klaipėdos teritorinei muitinei M. K. vardu dėl automobilio įsigijimo už 50000 JAV dolerių ir 2006-12-12 duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracija, pasirašyti M. K. vardu, taip pat Floridos valstijos transporto priemonės dilerio nuosavybės teisės dokumento pakartotinio perleidimo priedas prie nuosavybės teisės dokumento Nr. 10375486, patvirtinantis, kad M. K. 2006-05-23 aukcione JAV įsigijo automobilį iš įmonės „Sauke incorporated“.

Tą aplinkybę, kad paminėti muitinei pateikti dokumentai yra suklastoti ir neatitinka tikrovės, patvirtina anksčiau aptarti liudytojų parodymai ir kiti įrodymai. Liudytojas J. K. parodė, kad jis padedamas S. D., kuris turėjo prisijungimo kodą, leidžiantį dalyvauti aukcione, nusipirko JAV aukcione automobilį „Bentley“ už 135000 JAV dolerių ir pinigus pervedė į S. D. nurodytą sąskaitą, o automobilio pargabenimu ir dokumentų įforminimu rūpinosi S. D.. Analogiškas aplinkybes patvirtino liudytojas F. K.. Kaltinamųjų ir jų gynėjų manymu, J. K. galbūt pirko kitą automobilį „Bentley“ ir už jį pervedė pinigus, nes jis nurodė aukcioną „EBAY“, neturintį nieko bendro su „COPART“ aukcionu. Su tokia kaltinamųjų pozicija sutikti nėra pagrindo, nes ją paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Be to, ir S. D., ir J. K. parodė, kad JAV aukcionuose įsigijo ne vieną automobilį, prisijungimo kodą prie aukciono turėjo S. D., kuris nurodydavo pinigų pervedimo sąskaitą bei rūpindavosi automobilių pargabenimu, o J. K. tik pervesdavo pinigus į nurodytą sąskaitą. Kadangi J. K., be S. D. pagalbos, aukcione dalyvauti faktiškai negalėjo ir nesirūpino dokumentų įforminimo reikalais, yra pagrindo manyti, kad aukcionų pavadinimus jis supainiojo ir pareiškime bei apklausose nurodė neteisingus.

Liudytojas M. K. visų apklausų metu paneigė aplinkybę, jog JAV buvo nusipirkęs kokį nors automobilį ir kad importavo jį į Lietuvos Respubliką kaip asmens, persikeliančio gyventi iš JAV į Lietuvą, nuosavybę. Jis parodė, kad Š. A. prašymu perdavė jam savo dokumentus, patvirtinančius, kad jis iš JAV grįžta nuolat gyventi į Lietuvą, o pats automobilio „Bentley“ įforminimo procedūroje nedalyvavo.

Liudytojų M. K. parodymus ir tai, kad muitinei pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, patvirtina nemaža kitų byloje esančių duomenų.

UAB „B.“ dokumentų apžiūros protokolas patvirtina tą faktą, jog UAB „B.“ nepirko automobilio iš M. K. pagal 2007-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį, nes tarp apžiūrėtų dokumentų nėra pirkimą–pardavimą pagrindžiančių dokumentų (t. 6, b. l. 31, 37–42).

Tyrimo metu gauta informacija iš JAV apie automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavimą aukcione, iš jos matyti, kad automobilis aukcione pirmą kartą buvo pateiktas parduoti 2006-10-03, o 2006-10-06 pasiūlyta galutinė kaina – 135000 JAV dolerių. Pakartotinai šis automobilis buvo pateiktas parduoti 2006-10-16 ir 2006-10-20 pasiūlyta galutinė kaina – 135000 JAV dolerių. Galutinę pardavimo kainą abiem atvejais aukcione pasiūlė dalyvis – įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurio kodas (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai visiškai atitinka liudytojo J. K. parodymus apie dalyvavimą aukcione, nepavykusį pirmą bandymą nupirkti automobilį, nes nespėjo pervesti pinigų, bei apie automobilio įsigijimą dalyvaujant aukcione antrą kartą. J. K. parodymus ir iš JAV gautą informaciją apie automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ visiškai atitinka rašytinis įrodymas – J. K. pareiškimas tarptautiniam pavedimui (t.1, b. l. 2), iš kurio matyti, kad būtent 2006-10-20 J. K. perveda pinigus į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kartu su minėta aukciono informacija pateikta transporto priemonės nuosavybės sertifikato Nr. CA96245173 kopija, iš kurios matyti, kad automobilio paskutinis registruotas savininkas buvo G. R. (Los Andželas, JAV), kuris 2006-09-12 atsisakė turtinės teisės į minėtą automobilį. Šie duomenys patvirtina, kad automobilis realiai buvo parduotas JAV aukcione tik 2006-10-20 už galutinę pasiūlytą kainą – 135000 JAV dolerių, o ne už 50 000 JAV dolerių, kaip nurodoma muitinei pateiktuose suklastotuose dokumentuose. Be to, šį automobilį įsigijo ne M. K., nes 2006-05-23 jis net negalėjo įsigyti šio automobilio, kadangi automobilio savininkas G. R. tik 2006-09-12 atsisakė nuosavybės teisių į šį automobilį.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta gynybos argumentus, kad iš JAV gauti dokumentai negali būti laikomi tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje. Klausimą, ar duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Taigi spręsdamas klausimą, ar išnagrinėtus duomenis galima pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Lietuvos muitinei, kuri ir atliko ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, skirti dokumentai (t. 9, b. l. 1–63) buvo gauti iš oficialios institucijos, pateikti remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Bendrijos sutarties dėl muitinių bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje, įsigaliojusiu 1997-08-1 17 straipsniu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė atsakymą į užklausimą Jungtinių Valstijų konsulatui dėl šių dokumentų naudojimo. Atsakyme nurodoma, kad šie dokumentai gali būti naudojami kaip įrodymai Lietuvos teismo ar administraciniame procese (t. 12, b. l. 105–106). Šiuos teisėtais būdais iš įgaliotos institucijos gautus duomenis atitinka bylos nagrinėjimo metu ištirti ir patikrinti liudytojų M. K., J. K. parodymai, rašytiniai įrodymai (J. K. pareiškimas tarptautiniam pavedimui ir kt.,), todėl iš JAV gauti duomenys laikytini tinkamais įrodymais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Vertinant įrodymų visumą atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu iš VĮ „Regitra“ buvo paimta automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės sertifikato Nr. CA96245173 kopija, kurioje nurodyta, kad automobilio paskutinis registruotas savininkas turtinės teisės į automobilį atsisakė 2006-09-12. Sertifikate yra spaudas apie JAV transporto priemonių eksportą 2006-11-15 (t. 2, b. l. 19–21). To paties dokumento kopija yra pridėta prie tyrimo metu gautos Copart informacijos iš JAV apie automobilio pardavimą aukcione (t. 9, b. l. 54, 55). Šio dokumento kopiją ikiteisminio tyrimo metu pateikė įtariamasis S. D. prie 2012-12-04 skundo dėl 2012-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties netenkinti skundo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo (t. 3, b. l. 3–6). Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. D. žinojo, jog paskutinis registruotas automobilio savininkas yra ne M. K., kuris pagal muitinei pateiktus suklastotus dokumentus įsigijo automobilį už 50000 JAV dolerių ir kurio vardu buvo įformintas automobilio įvežimas į Lietuvą, taikant mokesčių lengvatą, o kitas savininkas JAV, kuris tik 2006-09-12 atsisakė turtinės teisės į automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), eksportuotą iš JAV 2006-11-15.

Aptarti įrodymai įrodo, kad vieni dokumentai buvo pateikti muitinei deklaruojant automobilį, o įregistruojant automobilį VĮ „Regitra“ buvo pateikti tikrieji dokumentai, t. y. tie dokumentai, kurie buvo išduoti JAV. Tai rodo, kad S. D. žinojo šią informaciją, disponavo šiais dokumentais ir pats juos pateikė teismui prašydamas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Kaip liudytojas apklaustas M. K. parodė, kad tik buvo įdavęs Š. A. asmens dokumentus ar jų kopijas, tačiau atliekant muitinės procedūras asmeniškai pats nedalyvavo ir dokumentų nepasirašinėjo. Jo parodymus patvirtina, o kaltinamųjų parodymus paneigia rašysenos specialisto išvados.

2013-07-26 specialisto išvadoje 11K-126(13)) ir 2014-01-09 specialisto išvadoje 11K-206(13) (t. 7, b. l. 57-59, 68-71 nurodyta, kad iš VĮ „Regitra“ ir iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimtuose dokumentuose M. K. vardu pasirašė ne M. K.. Šios specialisto išvados patvirtina, kad Klaipėdos teritorinei muitinei pateikti dokumentai buvo suklastoti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gynyba pateikė rašysenos eksperto A. B. atliktą 2015-05-06 ekspertizės aktą Nr. 20150526/01 (t. 13, b. l. 19–24), kuriame nurodoma, kad tikėtina, jog Klaipėdos teritorinei muitinei M. K. vardu pateiktuose dokumentuose pasirašė ne Š. A., taip pat nurodoma, jog tikėtina, kad 206-12-12 datos Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktoje importo deklaracijoje Nr. 6LU96403951 automobiliui „Bentley Continental“ skiltyje Nr. 54, žemiau spausdinto įrašo „M. K.“, 2006-12-11 datos M. K. vardu pareiškime Klaipėdos teritorinei muitinei dėl automobilio įsigijimo už 50000 JAV dolerių, žemiau spausdintinio įrašo „M. K.“ 2006-12-12 datos duomenų, susijusių muitine verte, deklaracijoje, skiltyje Nr. 10, žemiau spausdintinio įrašo „M. K.“ pasirašė vienas ir tas pats asmuo, bet ne tas pats asmuo, kuris pasirašė 2007-11-13 datos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2007/11/13 kairėje pusėje šalia įrašo „M. K.“ 2 punkte „nurodytą sumą gavau“. Klausimas, ar šiuos dokumentus pasirašė M. K., ekspertui A. B. pateiktas nebuvo, todėl ši išvada nepaneigia specialisto išvadų 11K-126(13) ir 11K-206(13), kuriose nurodoma, kad dokumentus pasirašė ne M. K..

S. D., M. S. ir Š. A. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. D., turėdamas tikslą importuoti į Lietuvos Respubliką automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, išvengiant muitinės kontrolės ir privalomų mokesčių sumokėjimo, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad šis automobilis buvo įsigytas aukcione už J. K. sumokėtus pinigus, susitarė su M. S., kad jis įformins automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ importo procedūrą, pateikiant suklastotus dokumentus, ir tokiu būdu išvengs muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti privalomus mokesčius. M. S., vykdydamas susitarimą su S. D. ir žinodamas tikrąsias automobilio įsigijimo aplinkybes, susitarė su Š. A., kad šis suras asmenį, kuris savo vardu galėtų įvežti automobilį, o Š. A. šį asmenį (M. K.) surado ir pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams suklastotus dokumentus automobilio importo procedūrai įforminti.

Kaltinamieji neigė dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, tačiau jų parodymai yra neįtikinantys, prieštaraujantys tarpusavyje ir vienas kito parodymams.

Apklausiamas kaip kaltinamasis S. D. teigė, kad automobilį „Bentley“ jo įmonė nusipirko iš M. K. (kas yra paneigta rašytiniais įrodymais) ir kad byloje minimas automobilis ir automobilis, už kurį mokėjo J. K., yra ne vienas ir tas pats. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip spec. liudytojas dalyvaujant advokatui S. D. patvirtino, kad kartu su J. K. sutarė ir aukcione nupirko kaltinime nurodytą automobilį „Bentley“, J. K. už šį automobilį 2006-10-18 pervedė pinigus – 138450 JAV dolerių. Jis J. K. tuos pinigus grąžino savo įmonės patalpose. Visus automobilio įvežimo į Lietuvą klausimus sprendė M. S., kuris dokumentus tvarkė per kažkokią įmonę Kaune, visus dokumentus jis gavo iš M. S. (t. 9, b. l. 98–99, 102).

Apklausiamas kaip įtariamasis S. D. parodė, kad viską, kas susiję su transporto priemonių pirkimu, išmuitinimu ir apmokėjimu, darė M. S.. Jis duodavo prisijungimo kodus prie JAV esančių automobilių aukcionų, jis išsirinkdavo automobilį ir pranešdavo M. S., kuris rūpinosi tolesniu automobilio pristatymu. Automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas M. S. tarpininkaujant iš P. K. ir vėliau Lietuvoje užregistruotas UAB „B.“ vardu (t. 10, b. l . 26).

Tuo tarpu M. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaip kaltinamasis parodė, kad automobilio įsigijimo aplinkybės aukcione jam nėra žinomos ir apie automobilį „Bentley“ žino tik tiek, kad jis buvo įvežtas į Lietuvą M. K. vardu. Apie parduodamą „Bentley“ jam pasakė Š. A.. Jis žinojo, kad S. D. pirkdavo brangius automobilius, yra bendradarbiavęs su juo, todėl pasiūlė „Bentley“ S. D., o šiam pasiūlytas variantas tiko.

Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, M. S. parodė, kad 2006 metais turėjo prisijungimo kodus prie internetinio aukciono ir pažįstamų asmenų JAV, galėjusių saugoti jau nupirktus automobilius, juos pakrauti į konteinerius ir atgabenti į Lietuvą. 2006 metais padėjo S. D. įsigyti aukcione ir pargabenti iš JAV į Lietuvą automobilius, tarp kurių buvo automobilis „Bentley Continental Flying Spur“. S. D. turėjo prieigą prie internetinio aukciono svečio teisėmis, tai yra galėjo rinktis automobilius, tačiau negalėjo dalyvauti aukcione siūlydamas savo pirkimo kainą. Automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už 135000 JAV dolerių. Pagal aukciono taisykles pinigai už automobilį turi būti pervesti per 3–5 darbo dienas, tačiau už automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ pervesti nebuvo. Už tai aukciono organizatoriai apskaičiavo 13500 JAV dolerių dydžio (10 procentų nuo pirkinio vertės) baudą. Maždaug po 2-jų ar 3-jų savaičių automobilis vėl buvo pateiktas pakartotiniam pardavimui. S. D. vėl pareiškė norą įsigyti automobilį, dalyvavo aukcione ir įsigijo automobilį už tą pačią kainą – 135000 JAV dolerių. Šį kartą pinigai buvo pervesti, bet pavėluotai. Kas pervedė pinigus, nežino. 2006-10-18 pareiškime tarptautiniam pavedimui nurodyta 138450 JAV dolerių suma, kurią sudaro ne tik automobilio vertė, bet ir išlaidos, susijusios su aukciono mokesčiu, automobilio transportavimu nuo aukciono vietos iki pakrovimo aikštelės bei atgabenimu iki Lietuvos. Automobilio pakrovimo ir atgabenimo į Lietuvą klausimus tvarkė Š. A.. Automobilis į Lietuvą buvo įvežtas 2006 m. gruodžio mėnesį. Per laiką nuo automobilio nupirkimo iki jo atgabenimo į Lietuvą S. D. jam buvo užsiminęs, kad iškilo nesutarimų su asmeniu, kuris turėtų būti tikrasis automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ savininkas. S. D. ne kartą sakė, kad dėl iškilusių nesutarimų tikriausiai šį automobilį teks įsigyti jam pačiam. Dėl to S. D. paprašė paieškoti galimybių sumažinti muito mokestį. Jis kreipėsi į Š. A., kuris surado asmenį, gyvenusį JAV, sutikusį įforminti automobilio įvežimą savo vardu. Automobilio įvežimas buvo įformintas M. K. vardu, kurio jis nepažįsta. 2006 m. gruodžio mėnesį įvežus automobilį į Lietuvą, jis iš Š. A. gavo automobilio amerikietišką techninį pasą, taip pat galėjo gauti ir krovinio deklaraciją bei sąskaitą (Invoice). Automobilio techninio paso pakako, kad būtų atliktas transporto priemonės atitikties įvertinimas. VĮ „Regitra“ automobilis kurį laiką registruojamas nebuvo, nes buvo nesutarimų tarp S. D. ir asmens, norėjusio pirkti automobilį. S. D. paprašė jo padėti įforminti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „B.“ įsigijo automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ iš M. K.. 2007 metų lapkričio mėnesį jis kreipėsi į Š. A., kad šis paruoštų sutartį. 2007-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2007/11/13 jis atsiėmė Š. A. įmonės „A.“ patalpose. Šią sutartį jis davė pasirašyti S. D. žmonai T. D.. Kas konkrečiai jam perdavė šią sutartį, neprisimena (t. 10, b. l. 49–50).

Apklausiamas kaip įtariamasis M. S. parodė, kad jis prisijungimo elektroniniu būdu prie aukciono kodo neturėjo, todėl pasinaudojo Š. A. pažįstamo Ž. M., gyvenančio JAV, turimu prisijungimo kodu, matė automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ nuotraukas. Iš nuotraukų buvo matyti, kad automobilis yra daužtas ir jo remontas pareikalaus didelių lėšų. Jis paaiškino S. D., kad, įsigijus šį automobilį ir jį suremontavus, jo galutinė kaina Lietuvoje bus labai didelė ir šį automobilį bus sudėtinga parduoti. Bendraudamas su S. D. ir dalyvaudamas aukcionuose, buvo įsitikinęs, kad automobilį perka S. D.. Automobilį S. D. nupirko antrame aukcione, pagal 2006-10-18 pavedimą buvo užmokėta 138450 JAV dolerių. Kas mokėjo pinigus – nežino. Automobilis buvo nugabentas į Ž. M. aikštelę, kur automobilis buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad automobilis turi techninių trūkumų. Ž. M. Š. A. pasakė, kad šio automobilio vertė galėtų būti apie 50000 JAV dolerių, o remonto kaina gali siekti iki 60000–70000 JAV dolerių, o jis apie automobilio trūkumus ir realią galutinę kainą pasakė S. D.. S. D., sužinojęs apie tai, kad automobiliui bus reikalingas remontas, susijęs su didelėmis išlaidomis, dėl to automobilio galutinė kaina padidės, pasakė, kad būtų gerai, jog automobilis būtų įvežtas, nurodant jo realią kainą. Šį S. D. pageidavimą perdavė Š. A., kuris bendravo su JAV gyvenančiu Ž. M.. Paieškoti galimybių sumažinti automobilio muito mokestį S. D. jo neprašė. Vėliau, įforminus muitinėje automobilio įvežimo dokumentus, Š. A. jam perdavė automobilio techninį pasą, kurį, kiek pamena, perdavė S. D.. Ar Š. A. jam perdavė kitus su automobilio įvežimu, pirkimu ir pardavimu susijusius dokumentus, neprisimena. Š. A. pažįsta nuo 2006 metų. Kas ir kokiomis aplinkybėmis susitarė su M. K., kad šis savo vardu atgabentų iš JAV į Lietuvą automobilį, nežino. Š. A. neprašė surasti asmenį, gyvenantį JAV ir kuris sutiktų įforminti automobilio įvežimą savo vardu (t. 10, b. l. 59–61, 64–67, 74–75).

Š. A. apklausiamas kaip kaltinamasis parodė, kad 2006 metų vasaros pradžioje jį susirado M. K., konsultavosi, kaip įvežti automobilį iš JAV į Lietuvą. 2006 metų lapkričio mėnesį atėjo 20–30 konteinerių dokumentai, viename buvo M. K. vardu grįžtantis „Bentley“. Visus dokumentus jis persiuntė O. firmai arba kitai nurodytai įmonei, nes dokumentų įforminimu tuo metu pats neužsiėmė, o 2009 metais iš M. K. sužinojo, kad S. D. nupirko tą patį automobilį, kurį įvežė M. K. ir kadangi automobilis buvo parduotas nepraėjus metams po grįžimo iš JAV, buvo apskaičiuoti muito mokesčiai.

Tačiau apklaustas kaip liudytojas Š. A. parodė, kad 2006 metais vertėsi automobilių prekyba, palaikė ryšius su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu Ž. M., gyvenančiu JAV, kuris siųsdavo konteineriuose automobilius, o jis gaudavo dokumentus, kuriuos perduodavo automobilių gavėjams. 2006 metų gruodžio mėnesį per įmonę „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvą buvo įvežtas automobilis „Bentley Continantal Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), kuris turėjo būti perduotas asmeniui, vardu M.. M. paprašė jo rasti galimybę įvežti minėtą automobilį be importo mokesčio. Jis susitarė su savo pažįstamu M. K., kad minėtas automobilis bus įformintas jo vardu kaip jo asmeninis turtas. M. K. jam davė savo paso kopiją, pažymą iš JAV Konsulato apie grįžimą į Lietuvą, jie kartu su automobilio dokumentais buvo išsiųsti į Klaipėdą muitinės dokumentų įforminimui. Kas ruošė dokumentus muitiniam įforminimui, nežino. Ar M. K. vyko į Klaipėdą įforminti muitinėje dokumentų, nežino (t. 10, b. l. 104–105).

Analizuojant kaltinamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad pirminiai parodymai, kuriuos kaltinamieji davė apklausiami kaip liudytojai, yra logiški, nuoseklūs ir teisingi, atitinkantys kitus byloje esančius duomenis. Tuo tarpu vėlesni parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, o dalis jų visiškai neatitinka tikrovės, prieštarauja ne tik vieni kitiems, bet ir rašytiniams įrodymams. Kaltinamųjų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, vertintini kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių, duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, visiškai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir įrodo kaltinamųjų tyčią pateikti neteisingus duomenis apie į Lietuvos Respubliką įvežamą automobilį siekiant išvengti privalomų mokesčių mokėjimo. Vertinant kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme pažymėtina, kad aukcione buvo įsigytas brangus automobilis didesnės negu 100 000 JAV dolerių vertės. Visi kaltinamieji veikos padarymo metu buvo susiję su automobilių pirkimu JAV, jų gabenimu į Lietuvos Respubliką ir prekyba šiais automobiliais, todėl nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamieji žinojo, jog importuojant automobilį iš JAV į Lietuvos Respubliką reikia mokėti muito ir PVM mokesčius, siekdami kurių išvengti S. D. kreipėsi į M. S., prašydamas rasti galimybę sumažinti mokesčius, o M. S. kreipėsi į Š. A., kuris surado asmenį – M. K., persikeliantį nuolat gyventi iš JAV į Lietuvos Respubliką, ir muitinei pateikė suklastotus dokumentus, įformintus M. K. vardu, nes vadovaujantis 1983-03-28 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 2, 3 ir 4 straipsniais, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 p., fiziniams asmenims, keičiantiems nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantiems iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją, leidžiama įvežti savo asmeninę nuosavybę be jokių importo muitų ir mokesčių. Nuo importo muitų ir mokesčių atleidžiama tik ta asmeninė nuosavybė, kurią asmuo savo buvusioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje naudojo mažiausiai šešis mėnesius iki palikdamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą trečiojoje šalyje, skirta naudoti tuo pačiu tikslu naujoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir atleidžiami tik tie asmenys, kurių bent 12 mėnesių iš eilės nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Bendrijos ribų. Kaltinamųjų bendrą veiklą ir tiesioginę tyčią įrodo ir telefoniniai pokalbiai, į bylą pateikti įstatymo nustatyta tvarka. Telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. VI-110-13(110) užfiksuotas S. D. ir M. S. pokalbis, kuriame M. S. pasako, kad visus klausimus tvarkė įmonė „A.“ (t. 7, b. l. 16, 17, 20–23). UAB ,,A.“ dirba ir nusikaltimo darymo metu dirbo Š. A.. Šis pokalbis dar kartą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamųjų parodymus ir įrodo, kad visus automobilio įvežimo klausimus S. D. sprendė per M. S., o šis per Š. A..

Nusikalstama veika buvo padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais. Kiekvieno bendrininko veiksmai buvo būtini tam, kad būtų įgyvendintas bendras sumanymas ir realizuota konkretaus daromo nusikaltimo sudėtis, veikė bendromis pastangomis, suderintai, kiekvienas atliko skirtingą vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Kaltinamieji suvokė, kad muitinei yra pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio savininką, jo kainą, įsigijimo aplinkybes ir to norėjo, taigi BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jie įvykdė veikdami tiesiogine tyčia.

Š. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad vykdydamas susitarimą su M. S. ir bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad M. K. automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), JAV nepirko ir jo negabeno į Lietuvą, pasinaudodamas M. K. pateiktais dokumentais ir informacija, 2006 m. gruodžio 11 d. pasirašė M. K. vardu pareiškimą, kuriuo melagingai patvirtino, kad 2006 m. gegužės 23 d. M. K. už 50000 JAV dolerių įsigijo automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2006 m. gruodžio 12 d. importo bendrajame administraciniame dokumente Nr. 6LU96403951, kurio 2-ame langelyje (siuntėjas) ir 8-ame langelyje (gavėjas) buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. vietoje tikrųjų siuntėjo ir gavėjo duomenų nurodyti M. K. duomenys, deklaruota automobilio vertė 50000 JAV dolerių (statistinė vertė – 136319 Lt), 54-ame langelyje pasirašė M. K. vardu, tuo patvirtindamas šiuos aiškiai neteisingus duomenis. Taip pat Š. A. M. K. vardu pasirašė suklastotoje 2006-12-12 duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracijoje. Tokiu būdu Š. A. suklastojo anksčiau minėtus dokumentus bei 2006-12-12 pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams (Perkėlos g. 8, Klaipėda) automobilio importo procedūrai įforminti. Šių suklastotų dokumentų pagrindu automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo deklaruotas M. K. vardu kaip asmeninė nuosavybė, neteisėtai pritaikyta mokesčių lengvata ir išvengta muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti 74852 Lt privalomų mokesčių, taip padarant didelę žalą valstybės biudžetui.

Pagal pareikštą kaltinimą nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalį, kurios padarymu buvo kaltinamas Š. A., buvo baigta 2006-12-12, t. y. daugiau kaip prieš devynerius metus.

BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje, yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinime nurodytos veikos padarymo metu galiojo BK 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, kurios 95 straipsnio 1 dalis numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Kadangi nuo kaltinime nurodytos veikos padarymo praėjo daugiau nei aštuoneri metai, byloje nėra duomenų, jog per šį laikotarpį Š. A. būtų padaręs kitą nusikalstamą veiką, dėl to senaties terminas būtų nutrūkęs ar sustojęs, taikytinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir baudžiamoji byla Š. A. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Bausmių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo principais, atsižvelgia į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į jų pavojingumą visuomenei, teisiamųjų asmenybes, kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, be kitų aplinkybių (nusikaltimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio ir kt.), atsižvelgtų į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę. Teismas vertina ir kaltinamųjų elgesį po nusikaltimo padarymo.

Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis S. D. yra anksčiau neteistas, vedęs, pensininkas.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis M. S. yra anksčiau neteistas, vedęs, dirbantis.

Kaltinamojo Š. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis Š. A. anksčiau neteistas, vedęs, dirbantis.

Skirdamas bausmes S. D., M. S., Š. A. teismas atsižvelgia į tai, kad jie padarė sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, padaryta veika yra turtinio pobūdžio, valstybės biudžetui jų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala. Visi kaltinamieji padarė vieną nusikalstamą veiką veikdami tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik dešimt metų, byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį kuris nors iš kaltinamųjų būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad kaltinamieji nėra tiek pavojingi, jog būtų baustini laisvės atėmimo bausmėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas paskyrus kaltinamiesiems sankcijose numatytą bausmę – baudą, mažesnę už BK 47 straipsnyje numatytą šios bausmės vidurkį. Teismo manymu, tokių bausmių skyrimas labiausiai atitiktų kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką bei jų asmenybes.

Automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių apskaitos skyriuje, konfiskuotinas.

Skaitmeninė laikmena su telefoninių pokalbių garso įrašais, pridėta prie baudžiamosios bylos, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems toliau taikytinos paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintini.

Iš kaltinamųjų į valstybės biudžetą priteistinos proceso išlaidos, kurias sudaro liudytojų kelionės išlaidos – 85,89 eurai (t. 12, b. l. 77).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsniu,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 70 MGL dydžio (2632 eurų) bauda.

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 70 MGL dydžio (2632 eurų) bauda.

Š. A. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 70 MGL dydžio (2632 eurų) bauda.

Taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir baudžiamąją bylą Š. A. dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymo nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kol įsiteisės nuosprendis kaltinamiesiems S. D., M. S. (M. S.) ir Š. A. toliau taikyti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Priteisti iš kaltinamųjų S. D., M. S. (M. S.) ir Š. A. lygiomis dalimis po 28,63 eurų į valstybės biudžetą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (įvykdymo).

Skaitmeninę laikmeną su telefoninių pokalbių garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Regina Bertašienė