- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-1776-432/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24108-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas (pirm.)
- Atsakovas
- M. S., S. D., Š. A.
- Ieškovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovams S. D., M. S., Š. A. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų žalos, padarytos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, atlyginimą- 1 442,17 Eur.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017-05-04 įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-27 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016 (teisminio proceso Nr. 1-10-1-00868-2010-8), atsakovai pripažinti padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), t. y. veikdami bendrininkų grupėje 2006-12-12 įvežė į Lietuvos Respubliką automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nuosavybę asmens, persikeliančio gyventi iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką, tokiu būdu išvengdami muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti privalomus importo mokesčius, neteisėtai pritaikius mokesčių lengvatą. Kiekvienam iš atsakovų už šios nusikalstamos veikos padarymą skirta 2 632 Eur bauda. Taip pat minėtu teismo nuosprendžiu teismas taikė baudžiamojo poveikio priemonę – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežto automobilio, kaip padarytos nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-11-255/2016, 2017-05-04 nutartimi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad Š. A. 2006-12-12 pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams suklastotus dokumentus automobilio importo procedūrai įforminti, kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Atlikdami ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00868-10 minėtoje baudžiamojoje byloje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai pagal BK 147, 165, ir 179 straipsnių reikalavimus sulaikytą (paimtą) automobilį, kaip daiktą, turintį reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (nusikalstamos veikos rezultatą), perdavė saugoti į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamą muitinės sandėlį. Ieškovo teigimu, automobilis nuo pristatymo į saugojimo vietą (nuo 2012-11-09 įskaitytinai) iki Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-27 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016 (teisminio proceso Nr. 1-10-1-00868-2010-8) įsiteisėjimo (iki 2017-05-03 įskaitytinai) bei jo įvykdymo buvo saugotas ir apskaitytas Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamame muitinės sandėlyje (2012-11-12 sulaikytų prekių perdavimo aktas Nr. 4900168589). Ieškovas, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-27 nuosprendį, patyrė automobilio saugojimo išlaidas, apskaičiuotas pagal Perduotų į F tipo muitinės sandėlį prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-757, ir Perduotų į III tipo atvirąjį muitinės sandėlį sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1B-693. Ieškovas saugotą automobilį realizavo (2017-09-12 Išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašas Nr. 4900303119).
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad padengęs sulaikyto (paimto) ir konfiskuoto automobilio saugojimo nuo jo pristatymo į saugojimo vietą ((duomenys neskelbtini)) iki Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-27 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016, kuriuo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, įsiteisėjimo kaštus, dėl atsakovų bendrininkų grupėje padarytos nusikalstamos veikos patyrė žalą- 1 442,17 Eur, kurią sudaro automobilio saugojimo nuo jo pristatymo į saugojimo vietą 2012-11-09 iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo 2017-05-03 (iš viso 1 637 dienos) išlaidos. Ieškovo teigimu, suteiktų paslaugų apmokėjimą patvirtina su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovų veiksmai bei kaltė, žala, tiesioginis priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovo teigimu, deliktinė civilinė atsakovų atsakomybė atsiranda ir tiesiogiai taikant Europos Sąjungos muitų teisės aktus, kuriais privalo vadovautis visos Lietuvos Respublikos įstaigos (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 198 straipsnio 3 dalies a punktas). Ieškovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia jam teisę nepareiškus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
5. A. M. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo bylą nutraukti, kadangi pareikštas ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų bylos nenutraukti, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. A. M. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neteisingai aiškina ir taiko 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 952/2013 bei juo nustatyto Sąjungos kodekso 198 straipsnio 1 dalies nuostatas, kaip tariamą pagrindą reikalauti iš atsakovų sumokėti už automobilio saugojimą. Atsakovo teigimu, minėtas straipsnis reglamentuoja teisinius santykius dėl išlaidų atlyginimo tais atvejais, kai pati muitinė, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, priima sprendimą dėl disponavimo prekėmis priemonių. Automobiliui laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikytas ne reglamento 198 straipsnio 1 dalies ar Muitinės įstatymo pagrindais, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pritaikius BPK 151 straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę – laikiną nuosavybės apribojimą, kuri nepaisant byloje pateiktų atsakovo S. D. skundų, buvo taikoma iki 2016-05-04 (nuosprendžio įsiteisėjimo).
6. Atsakovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad minėtas reglamentas nepagrįstai nurodomas kaip ieškinio teisinis pagrindas, kadangi laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui buvo paskirtas 2012-11-06, o reglamentas įsigaliojo vėliau– 2013-10-09. Reglamentas atgal negalioja, todėl jis negali būti atsakovų tariamai atsiradusių teisinių santykių pagrindas. Atsakovo vertinimu, ieškovas ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad daiktų saugojimo išlaidos pagal BPK 151 straipsnio nuostatas yra laikomos žala dėl neteisėtų veiksmų. Atsakovo vertinimu, ieškovas neteisingai aiškina baudžiamojo proceso procesinės prievartos priemonių paskirtį, nepagrįstai tapatina jas su patirta žala. Pagal BPK 103 straipsnio 5 punktą išlaidos, susijusios su daiktų saugojimu, laikytinos ne dėl nusikalstamos veikos įvykdymo patirta žala, tačiau proceso išlaidomis. Prievartos priemonių taikymo procese valstybės patirtos išlaidos atlyginamos valstybės lėšomis. BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turi išimtinę kompetenciją patirtas išlaidas pripažinti procesinėmis išlaidomis, o šis klausimas sprendžiamas tik baigiamajame teismo dokumente – nuosprendyje (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje). Ieškovo teiginius, esą baudžiamojo proceso metu patirtos daiktų saugojimo išlaidos laikytinos nusikaltimu padaryta žala, paneigia Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V229 patvirtintos Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 11 punktas, kurio nuostatos reglamentuoja tvarką, pagal kurią turi būti atlygintos daiktų saugojimo išlaidos, t. y. klausimas dėl paimtų daiktų saugojimo ir laikymo išlaidų padengimo ikiteisminio tyrimo bylose sprendžiamas vadovaujantis BPK 103 straipsnio, numatančio proceso išlaidų institutą, nuostatomis. Ieškovas, kaip teisėsaugos institucija (ikiteisminio tyrimo įstaiga, kaltinimą palaikantis prokuroras), nebuvo atidus ir rūpestingas baudžiamajame procese, nevykdė įpareigojimo prie baudžiamosios bylos pridėti proceso išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašyti jas priteisti, todėl bandymai šias išlaidas priteisti civilinio proceso tvarka pažeidžia CPK 22 straipsnio nuostatas.
7. A. Š. A. ir S. D. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose žodžiu pareiškė, kad palaiko atsakovo M. S. atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus.
Šalies argumentai
8. Ieškovas 2020-02-07 pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo iki 722,26 Eur (2 t. b. l. 54-59). Ieškovas pareiškime dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo nurodė, kad Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus sandėlininkė 2020-02-03 tarnybiniu pranešimu informavo, kad nuo automobilio 2012-11-09 pristatymo į saugojimo vietą, esančią Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., iki išdavimo iš šios saugojimo vietos (2017-09-12), automobilis buvo saugomas atviroje sandėlių teritorijoje (ne patalpose). Remdamasis nurodytu tarnybiniu pranešimu, ieškovas patikslino faktiškai patirtas automobilio saugojimo išlaidas, kadangi ieškinyje nurodyta suma buvo apskaičiuota remiantis įkainiais, taikomais tais atvejais, kai pasaugos objektai yra saugomi nešildomose sandėlių patalpose. Muitinės departamento patikslintos faktiškai patirtos automobilio saugojimo atviroje sandėlių teritorijoje (ne patalpose) išlaidos, susidariusios nurodytu laikotarpiu, sudaro 722,26 Eur. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad patikslintą 722,26 Eur reikalavimą atsakovams solidariai atlyginti automobilio saugojimo išlaidas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kaip ir pirminį ieškinį.
Atsiliepimas
9. A. M. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame laikėsi tos pačios pozicijos kaip ir atsiliepime į pirminį ieškinį – prašė bylą nutraukti, kadangi pareikštas ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų bylos nenutraukti, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. A. M. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodė, kad nagrinėjamos bylos eiga rodo ieškovo nesąžiningą, galimai nusikalstamą elgesį, kadangi pirminiu ieškiniu buvo siekiama prisiteisti tariamą žalą pagal suklastotus dokumentus dėl automobilio laikymo uždarame sandėlyje, tuo pagrindu išrašytas sąskaitas.
Šalies argumentai
10. Ieškovas 2020-04-01 pateikė rašytinius paaiškinimus (3 t., b. l. 20-26). Paaiškinimuose nurodė, kad automobilio saugojimo išlaidos (PSI) apskaičiuotos pagal formulę: PSI = 1,25 x Pp xKxd (1,25 – bendro naudojimo ploto koeficientas; Pp – prekės užimamas plotas, kvadratiniais metrais (m2); K – kiekvieno mėnesio vienos dienos 1 kvadratinio metro (m²) saugojimui perduotos prekės užimamo ploto saugojimo išlaidos, Eur; d – saugojimo dienų skaičius, vnt.). Rašytiniuose paaiškinimuose pateikiami detalūs saugojimo išlaidų apskaičiavimai pagal kiekvieną iš nurodytos formulės dedamųjų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-15 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-27 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-04 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-483/2017, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartyje nustatyti faktai ir padarytos išvados dėl atsakovų BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda) numatytos nusikalstamos veikos padarymo turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl iš naujo neįrodinėjamos.
13. Teismas nurodė, jog pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl proceso išlaidų atlyginimo. Taigi akivaizdu, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtų BPK straipsnių nuostatas, yra būtina, jog prašymas dėl proceso išlaidų pripažinimo ir atlyginimo teismui būtų pateiktas iki nuosprendžio priėmimo momento. Tokio prašymo pateikimas teismui vėlesnėse proceso stadijose BPK nėra numatytas. Tačiau tai nereiškia, kad neišsprendus daiktų laikymo(saugojimo) išlaidų baudžiamojoje byloje, toks klausimas negalėtų būti keliamas, kreipiantis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka. Priešingai, tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje laiku nepateiktas prašymas dėl procesinių išlaidų priteisimo, minėtas klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Svarbu ir tai, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškinys dėl žalos (automobilio saugojimo išlaidų) atlyginimo negalėjo būti pareikštas, priimtas ir teismo nagrinėjamas, nes pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl tiesiogiai nusikalstamos veikos patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.
14. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, jog yra visos būtinos atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jie privalo atlyginti prašomą priteisti žalos, pasireiškusios ieškovo turėtomis sulaikyto automobilio saugojimo išlaidomis, atlyginimą. Paaiškino, jog ieškovo patirtus nuostolius sudaro sulaikyto ir teismo konfiskuoto automobilio saugojimo atviroje sandėlių teritorijoje išlaidos laikotarpiu nuo 2012-11-09 iki 2017-05-03. Atkreipė dėmesį, kad tiek ieškinyje, tiek jo pareiškime dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo netiksliai nurodytas automobilio saugojimo atviroje sandėlių teritorijoje laikotarpis nuo 2012-11-09, kai automobilis buvo pristatytas į saugojimo vietą, iki 2017-05-03, kai, anot ieškovo, įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-27 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016. Minėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-04 nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2017-05-04, o ne 2017-05-03, kaip laikosi pozicijos ieškovas (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Tačiau netikslus laikotarpio nurodymas nesudaro pagrindo viršyti pareikšto ieškinio reikalavimo ribų (CPK 141 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
16. Sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, kad ieškovui bylos nagrinėjimo metu patikslinus ieškinio reikalavimą, nebeliko ginčo, jog automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012-11-09 iki 2017-05-03 (laikotarpis nurodytas ieškinyje ir jo patikslinime) buvo saugomas atviroje sandėlių teritorijoje (ne patalpose). Teismas sprendė, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovo su saugotoju sudarytos pasaugos sutartys, kurių pagrindu buvo saugotas automobilis, yra ekonomiškai nepagrįstos. Taip pat atsakovai nepateikė objektyvių įrodymų apie panašių paslaugų įkainius panašioje vietovėje, panašiu laikotarpiu, kurie pagrįstų, jog ieškovo taikomas tarifas yra netinkamas ir/ar per didelis (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog nesant tokių objektyvių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo abejoti ieškovo apskaičiuotu ir prašomu atlyginti nuostolių dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktikoje apibrėžtas įrodinėjimo ribas, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju tinkamai pagrįstas ieškovų prašomų atlyginti nuostolių dydis- 722,26 Eur, todėl esant nustatytoms visoms būtinoms atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas priteisti šį faktiškai patirtų nuostolių atlyginimą iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliantas (atsakovas) M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
18. Apeliantas teigia, jog teismo nurodyti ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas patyrė žalą, t. y. mokėjo būtent už automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ v. n. (duomenys neskelbtini) Apeliantas nurodo, jog prie patikslinto ieškinio ieškovas pridėjo 2020-02-05 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriaus tarnybinį pranešimą „Dėl automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidų“ (dokumento reg. Nr. 7BE-231), kuriame nurodyta: „Reiškiant reikalavimą pirmiau paminėtoje civilinėje byloje, buvo pateiktos šio automobilio saugojimo išlaidos (1 442,17 Eur), apskaičiuotos taikant įkainius, sutartimis nustatytus už pasaugos objektų saugojimą nešildomose sandėlių patalpose (saugojimo vieta- Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k, Vilniaus r. sav.), kaip ir analogiškomis aplinkybėmis sulaikytam ir toje pačioje saugojimo vietoje saugotam automobiliui ,,Bentley Arnage““. Teigia, jog tai patvirtina, kad muitinės sandėliuose vykdant saugomų prekių apskaitą, buvo įsivėlusi klaida ir ieškovui sąskaitos buvo teikiamos apmokėti už rašte nurodytą, analogiškomis sąlygomis sulaikytą automobilį „Bentley Arnage“, o ne „Bentley Continental Flying Spur“. Ieškovui sąskaitos apmokėti buvo teikiamos (t. y. ieškovas administravimo išlaidas patyrė) tik už vieną iš jų, t. y. kaip ir nurodyta pirminiame ieškinyje- analogiškomis sąlygomis sulaikytą automobilį „Bentley Arnage“, o ne „Bentley Continental Flying Spur“. Šios klaidos paaiškėjimas teisme ir apskaičiavimo paaiškinimas nepatvirtina administravimo išlaidų realaus patyrimo (ar bent jau pagal pateiktus nekonkrečius dokumentus, to negalima vienareikšmiai nustatyti).
19. Taip pat nurodo, kad muitinės departamento pasaugos objektų, saugomų pagal 2011-11-22 pasaugos sutartį Nr. 6B-327/5-IL-1556 Užimamų sandėlių plotų apskaitos 2013-04-30 akto (toliau- Užimamų sandėlių plotų apskaitos aktas) analizė rodo, kad „Teritorijoje“ neliko nė vieno automobilio: pagal šio apskaitos akto grafą „Teritorijoje“ stebime, kad teritorijoje buvo likę „lentos, konteineris, cigarečių fabrikas, lentučių dėžės, tuščiaviduriai medienos ruošiniai, mediena“, kurie apėmė 199 kv. m. ploto. Ties automobiliais yra įrašas „-60“, reiškiantis, kad tą mėnesį iš sandėlio buvo išduoti automobiliai, užėmę 60 kv. m. (pagal pateiktą skaičiuoklę 4 automobiliai po 15 kv. m.). Reikšminga aplinkybė ta, kad išdavus minėtus automobilius, teritorijoje grafoje „kas saugoma“ automobilių neliko. Vadinasi, nors minėtas automobilis ir buvo saugomas sandėlių teritorijoje, tačiau į finansinius dokumentus, pagal kuriuos ieškovas vykdė mokėjimus, nebuvo įtrauktas.
20. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad muitinės departamentas baudžiamojoje byloje nepripažintas nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu ieškovo prašomos sumos nepripažino žala ar procesinėmis išlaidomis. Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-255/2016 procesinėmis išlaidomis pripažino 28,63 eurų. Klaipėdos apygardos teismas nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017-05-04 nutartyje automobilio saugojimo išlaidų nepripažino procesinėmis išlaidomis ir jų iš kaltinamųjų baudžiamojoje byloje nepriteisė; teismai šių išlaidų nepripažino ir dėl nusikalstamos veikos patirta žala. Teismo klaidingą Baudžiamojo proceso normų aiškinimą skundžiamame sprendime patvirtina ir sprendimo 19 punkte daromos išvados, kuriose teismas sutapatina civilinio ieškinio (BPK X skyrius) ir procesinių išlaidų atlyginimo institutus. Procesinės išlaidos negali būti civilinio ieškinio dalykas (ką teisingai nurodė teismas skundžiamame sprendime), tačiau jos atlyginamos pateikto prašymo (ne civilinio ieškinio) pagrindu.
21. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, jog automobiliui Bentley laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikytas ne Reglamento 198 str. 1 d. ar Muitinės įstatymo pagrindais, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą pritaikius BPK 151 str. numatytą prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Ieškovas nepagrįstai kaip ieškinio teisinį pagrindą, tariamai pagrindžiantį patirtą žalą, nurodo 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 952/2013, kadangi 2012-11-06 d. paskyrus laikiną nuosavybės teisės apribojimą Reglamentas dar negaliojo. Reglamentas įsigaliojo 2013-10-09. Reglamentas atgal negalioja ir negali būti atsakovo tariamai atsiradusių teisinių santykių (tuo pačiu teisę reikalauti žalos atlyginimo) pagrindas.
22. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad automobilis, neturintis Europos Sąjungos prekės muitinio statuso, buvo sulaikytas ne vien siekiant užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, ar siekiant baudžiamojo proceso tikslų, bet ir kaip neteisėtai gabentas objektas, prekė, kuriai taikomos muitinės priežiūros priemonės, nes už jį nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai. Jo sulaikymu buvo siekiama ne vien baudžiamojo proceso tikslų, bet ir užtikrinti muitinei įstatymu (Muitinės įstatymo 9 str. 2 d. 2 ir 5 p.) nustatytų uždavinių- muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatų tinkamą vykdymą. Kaip teisinis pagrindas atlyginti neteisėtai įvežto Europos Sąjungos prekės muitinio statuso neturinčio automobilio saugojimo išlaidas, pagrįstai taikytini Europos Sąjungos muitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys valstybei prisiimti išlaidas, susijusias su sulaikytų prekių (daiktų), neturinčių Europos Sąjungos prekės muitinio statuso, perdavimu valstybei ar jų sunaikinimu. Tokie reikalavimai nustatyti tiek iki 2016-04-30 taikytame Europos Tarybos 1992-10-12 reglamente Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (182 straipsnio 4 punktas) tiek dabar taikomame 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (198 straipsnio 3 dalies a punktas). Paaiškina, kad abu šie teisės aktai, o ne vien tik Reglamentas Nr. 952/2013 kaip teigiama apeliaciniame skunde, ieškovo buvo nurodyti tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu.
23. Taip pat nurodo, jog nepasinaudojus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo galimybėmis, įtvirtintomis baudžiamojo proceso įstatyme, BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovo teisė reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šią teisę ieškovas įgyvendino, pareikšdamas ieškinį atsakovams civilinio proceso tvarka. Tokį ieškovo procesinį elgesį lėmė keletas aplinkybių: 1) baudžiamojo proceso metu dar nėra žinomos visos išlaidos, kurias ieškovas patirs iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, nes nėra žinomas jo įsiteisėjimo momentas, nėra žinoma, ar nuosprendis nebus apskųstas apeliacine tvarka; 2) dalis išlaidų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu dar nebūna realiai patirtos, šią aplinkybę nulemia paslaugų teikėjų sąskaitų pateikimo momentas ir jų apmokėjimo datos. Apeliantas nepateikė duomenų apie nustatytus Muitinės departamento ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus ar kitus teisės aktų pažeidimus, kurie būtų lėmę automobilio saugojimo išlaidų susidarymą, pernelyg dideles saugojimo išlaidas bei būtų pagrindas taikyti CK 6.253 str. ir 6.297 str. nuostatas dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar žalos atlyginimo dydžio mažinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. Apeliantas laikosi pozicijos, jog teismas pagal skundžiamo sprendimo 15.6.-15.9 punktuose nurodytus dokumentus klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, jog ieškovas „dėl atsakovų, veikiančių bendrininkų grupėje, padarytos nusikalstamos veikos patyrė 722,26 Eur administravimo išlaidas, kurias sudaro automobilio ,,Bentley“ Continental Flying Spuru identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo atviroje sandėlių teritorijoje laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gegužės 3 d., kaštai.“ Teismo nurodyti ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas patyrė žalą, t. y. mokėjo būtent už automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ v. n. (duomenys neskelbtini) Muitinės sandėliuose vykdant saugomų prekių apskaitą buvo įsivėlusi klaida ir ieškovui sąskaitos buvo teikiamos apmokėti už rašte nurodytą, analogiškomis sąlygomis sulaikytą automobilį „Bentley Arnage“, o ne „Bentley Continental Flying Spur“. Ieškovas nepateikė sąskaitas- faktūras detalizuojančių užimamų sandėlių plotų apskaitos aktų už laikotarpį nuo 2014 metų liepos mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio imtinai. Neaišku už kokių objektų saugojimą minėtos sąskaitos buvo išrašytos.
26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų, automobilio saugojimo išlaidos apskaičiuotos naudojant saugotojo apmokėti pateiktose sąskaitose nurodytą automobilio užimtą plotą ir sutarčių pagrindu sąskaitose nurodytus pasaugos įkainius. Apeliantas savo poziciją grindžia 2020-02-05 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriaus Tarnybiniu pranešimu „Dėl automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidų“ (dokumento reg. Nr. 7BE-231), kuriame nurodyta: „Reiškiant reikalavimą pirmiau paminėtoje civilinėje byloje, buvo pateiktos šio automobilio saugojimo išlaidos (1 442,17 Eur), apskaičiuotos taikant įkainius, sutartimis nustatytus už pasaugos objektų saugojimą nešildomose sandėlių patalpose (saugojimo vieta -(duomenys neskelbtini) ), kaip ir analogiškomis aplinkybėmis sulaikytam ir toje pačioje saugojimo vietoje saugotam automobiliui ,,Bentley Arnage““. Iš minėto dokumento (2 t., b. l. 66, 67) turinio matyti, jog pradiniame ieškinyje automobilio saugojimo išlaidos buvo paskaičiuotos, kaip automobilį laikant nešildomo sandėlio patalpose, o ne kaip jis buvo laikomas- atviroje sandėlio teritorijoje (ne patalpoje). Rašte nurodyta, jog abiem automobiliams, Bentley Continental Flying Spur ir Bentley Arnage buvo klaidingai skaičiuojamos saugojimo išlaidos. Iš šito negalima spręsti, jog ieškovui buvo teikiamos klaidingos sąskaitos – faktūros ir jis mokėjo už automobilį Bentley Arnage. Rašte nurodyta, kad abu automobiliai konfiskuoti tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir buvo laikomi toje pačioje saugojimo teritorijoje, tad net esant tokiai situacijai, kad ieškovui apmokėti buvo pateikta sąskaita už automobilio Bentley Arnage saugojimą, darytina išvada, jog kadangi abu automobiliai užima tokį pat plotą- 15 m², jų saugojimo išlaidos kainavo tiek pat. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad automobilis buvo priimtas saugoti į aikštelę ieškovo nurodytoje saugojimo vietoje (esančioje Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav.), joje saugotas bei iš jos išduotas, taip pat, kad ieškovas atliko mokėjimus pagal PVM sąskaitas – faktūras. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateikus dokumentus ir pagrįstai priteisė ieškovo apskaičiuotą sumą už automobilio saugojimo paslaugas.
27. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, jog teismo klaidingą baudžiamojo proceso normų aiškinimą skundžiamame sprendime patvirtina sprendimo 19 punkte nurodytos išvados, kuriose teismas sutapatina civilinio ieškinio (BPK X skyrius) ir procesinių išlaidų atlyginimo institutus. Procesinės išlaidos negali būti civilinio ieškinio dalykas, tačiau jos atlyginamos pateikto prašymo (ne civilinio ieškinio) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas aiškino, jog teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad baudžiamojo proceso metu patirtos automobilio saugojimo išlaidos, su kuriomis siejama prašoma atlyginti žala, prilyginamos proceso išlaidoms BPK 103 straipsnio prasme, tačiau nesutinka su atsakovų išvada, jog klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo galėjo būti pareikštas ir turėjo būti išnagrinėtas išimtinai priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje. Ieškovas paaiškino, jog tokį ieškovo procesinį elgesį lėmė keletas aplinkybių: 1) baudžiamojo proceso metu dar nėra žinomos visos išlaidos, kurias Ieškovas patirs iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, nes nėra žinomas jo įsiteisėjimo momentas, nėra žinoma, ar nuosprendis nebus apskųstas apeliacine tvarka; 2) dalis išlaidų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu dar nebūna realiai patirtos, šią aplinkybę nulemia paslaugų teikėjų sąskaitų pateikimo momentas ir jų apmokėjimo datos.
28. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyriaus nuostatos. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis– pagal BPK 103 straipsnio 6 punkto nuostatas, proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 – 106 straipsniuose nustatyta proceso išlaidų atlyginimo sąlygos ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir joje nurodytą praktiką). Teismo nuosprendžiu atsakovas buvo nubaustas už padarytą įstatymu uždraustą veiką, o šioje civilinėje byloje buvo prašoma kompensuoti nuostolius, patirtus dėl neteisėtos veikos. Kadangi ieškovas nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, jo civilinis ieškinys nebuvo atmestas, todėl ieškovas neprarado teisės pareikšti civilinį ieškinį CPK nustatyta tvarka, kaip tai numato BPK 112 straipsnio 1 dalis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtų BPK straipsnių nuostatas, yra būtina, jog prašymas dėl proceso išlaidų pripažinimo ir atlyginimo teismui būtų pateiktas iki nuosprendžio priėmimo momento. Tokio prašymo pateikimas teismui vėlesnėse proceso stadijose BPK nėra numatytas. Tačiau tai nereiškia, kad neišsprendus daiktų laikymo (saugojimo) išlaidų baudžiamojoje byloje, toks klausimas negalėtų būti keliamas, kreipiantis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš esmės neginčijo aplinkybių, kad automobilio saugojimo išlaidos turėjo būti skaičiuojamos iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog už automobilio saugojimą yra atsakingos būtent teisėsaugos institucijos (taip pat ir Muitinės departamentas vykdęs ikiteisminį tyrimą). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą, kuriais šis turtas konfiskuojamas, įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 140-219/2016, 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Sutiktina su ieškovo pozicija, jog tik nuo šio momento valstybei kyla pareiga sumokėti visas išlaidas, susijusias su jai perduoto konfiskuoto turto saugojimu ir kitais veiksmais, tvarkant bei realizuojant konfiskuotą turtą. Iš atsakovų buvo reikalaujama priteisti tik tas išlaidas, kurias ieškovas faktiškai patyrė iki teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, t. y. už laikotarpį, kol valstybė dar nebuvo automobilio savininkė ir neturėjo pareigos atlyginti išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu ar kitais veiksmais.
30. Vertinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-15 sprendimas paliktinas nepakeistas. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-15 sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-15 sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.