- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-104-483/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00868-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- S. D., M. S., Š. A.
- Advokatai
- Egidijus Losis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. , nuteistojo M. S. gynėjo advokato E. Losio ir nuteistojo Š. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
- S. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 MGL (2632 Eur) dydžio bauda;
- M. S. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 MGL (2632 Eur) dydžio bauda;
- Š. A. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 MGL (2632 Eur) dydžio bauda.
T. L. Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamoji byla Š. A. dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. , M. S. ir Š. A. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteisti (be to, Š. A. , remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui) už tai, jog veikdami bendrininkų grupe, išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą: S. D. , turėdamas tikslą importuoti į Lietuvos Respubliką automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), išvengiant muitinės kontrolės ir privalomų mokesčių sumokėjimo, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad 2006 m. spalio 20 d. automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) buvo įsigytas aukcione už 135 000 JAV dolerių, o 2006 m. spalio 18 d. J. K. už šį automobilį sumokėjo 138 450 JAV dolerių, kuriuos pervedė į įmonės „N. B. inc.“ sąskaitą, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2006 m. gruodžio 12 d. susitarė su M. S. , kad jis įformins automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ importo procedūrą, pateikęs suklastotus dokumentus, tai yra imituodamas automobilio gabenimą per valstybės sieną kaip asmeninę nuosavybę asmens, persikeliančio gyventi iš JAV į Lietuvą, vardu, ir tokiu būdu išvengs muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti privalomus mokesčius.
M. S. , vykdydamas susitarimą su S. D. ir bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad 2006 m. spalio 18 d. aukciono organizatoriui už automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užmokėta 138 450 JAV dolerių ir kad asmuo, kurio vardu bus įformintas automobilio įvežimas į Lietuvą, nėra tikrasis automobilio gavėjas (savininkas), laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2006 m. gruodžio 12 d. susitarė su Š. A. , kad šis suras asmenį, kuris savo vardu galėtų įvežti automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip asmeninę nuosavybę, persikeldamas gyventi iš JAV į Lietuvą, tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės ir prievolės sumokėti privalomus mokesčius. Š. A. , vykdydamas susitarimą su M. S. ir bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad M. K. automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), JAV nepirko ir jo negabeno į Lietuvą, pasinaudodamas M. K. pateiktais dokumentais ir informacija, pateikė suklastotus dokumentus: 2006 m. gruodžio 11 d. M. K. vardu pareiškimą, kuriuo buvo melagingai patvirtinta, kad 2006 m. gegužės 23 d. M. K. už 50 000 JAV dolerių įsigijo automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 2006 m. gruodžio 12 d. importo bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2-ame langelyje (siuntėjas) ir 8-ame langelyje (gavėjas) buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. vietoje tikrųjų siuntėjo ir gavėjo duomenų nurodyti M. K. duomenys, deklaruota automobilio vertė – 50 000 JAV dolerių (statistinė vertė – 136 319 Lt), 54-ame langelyje pasirašyta M. K. vardu bei M. K. vardu pasirašyta suklastotoje 2006 m. gruodžio 12 d. duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracijoje ir šiuos dokumentus 2006 m. gruodžio 12 d. pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams (Perkėlos g. 8, Klaipėda) automobilio importo procedūrai įforminti. Šių suklastotų dokumentų pagrindu automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo deklaruotas M. K. vardu kaip asmeninė nuosavybė, neteisėtai pritaikyta mokesčių lengvata ir išvengta muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti 74 852 Lt (21 678, 63 Eur) privalomų mokesčių, taip padaryta didelė žala valstybės biudžetui.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – S. D. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisinti, šiam nepadarius nusikalstamos veikos.
Apelianto teigimu, Klaipėdos apygardos teismas nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų, nepagrįstai rėmėsi tik vienais įrodymais, kurie akivaizdžiai prieštaravo kitiems įrodymams. Pasak apelianto, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais ir visiškai nevertino teisinančių įrodymų, todėl pažeidė įrodymų vertinimo (viseto) taisyklę. Skunde nurodoma, jog teismo atliktas įrodymų įvertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apelianto vertinimu, nuosprendis yra nepakankamai motyvuotas, jame nenurodoma, kuo remdamasis teismas priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus. Byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie būtų neginčijamai pagrindę S. D. kaltę, nuosprendis, pasak apelianto, grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, nekonkretizuodamas, kas ir kokius konkrečius veiksmus padarė. Anot apelianto, tokiu bendru įvertinimu teismas vengė įrodinėti, kas būtent iš kaltinamųjų padarė kokius neleistinus veiksmus, kad pasiektų siekiamą nusikalstamą rezultatą. Apelianto teigimu, nuosprendyje teismas nenurodė ar buvo tiesioginis susitarimas tarp visų bendrininkų ir kokie duomenys byloje tai patvirtina. Nusikaltimo bendrininkais pagal rūšį gali būti organizatorius, kurstytojas, padėjėjas ir vykdytojas. Pasak apelianto, tinkamas kiekvieno asmens teisinis įvertinimas, darant nusikalstamą veiką, užtikrina asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir sudaro įstatymo numatytas sąlygas tinkamai gintis. Apelianto vertinimu, jo veiksmuose, perkant nurodytą automobilį, nėra nei vieno objektyvaus požymio, aprašyto atitinkamo BK straipsnio dispozicijoje.
Apelianto vertinimu, įvykdyti kontrabandą įmanoma tik esant tiesioginei tyčiai, subjektyvinė nusikaltimo pusė S. D. veiksmuose nebuvo atskleista. Neatskleistas jo ir kitų kaltinamųjų vidinis nusistatymas, minčių seka automobilio „Bentley“ gabenimo iš JAV į Lietuvos Respubliką istorijoje. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju nei vienas iš kaltinamųjų neprisipažino, kad padarė kontrabandą, o Š. A. , kad dar ir klastojo dokumentą. Kitų duomenų, objektyviai nurodančių apie kaltinamųjų protinius ketinimus, apelianto vertinimu, byloje nepateikta. Apelianto manymu, analizuojant byloje esančius duomenis, konstatuotini visiškai priešingi nei teismo išvadose nurodyti faktai. S. D. iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios nepažinojo Š. A. ar M. K. ir niekuomet su jais nebendravo. Su M. S. jis buvo pažįstamas ilgai dėl automobilių verslo. Apelianto manymu, automobilio „Bentley“ pirkimo istorijoje S. D. vaidmuo pasireiškė tik įstatymo rėmuose: jis suderino automobilio pirkimo kainą ir davė pavedimą įforminti pirkimą ir registraciją savo sutuoktinei T. D. , kuri dirbo jam priklausančioje įmonėje „B.“. Pasak apelianto, šio automobilio jis nepirko JAV aukcione, netvarkė gabenimo ir išmuitinimo reikalų, niekieno neprašė daryti ko nors neteisėto, visiškai, kaip ne pirmą kartą, pasitikėjo M. S. . Apeliantas skunde nurodo, jog įpusėjus ikiteisminiam tyrimui, kuomet tyrėjai jam pareiškė įtarimus dėl neva padarytos kontrabandos, jis skambino M. S. ir teiravosi ar visi mokesčiai sumokėti. Anot apelianto, tai patvirtina slapta daryti telefoninių pokalbių garso įrašai.
Pasak apelianto, iš pareikšto kaltinimo visiškai neaišku, kas galėjo būti nusikaltimo vykdytojas. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad jis sutiko, kad jo vardu būtų atgabentas automobilis iš JAV. Jis iš savo lėšų sumokėjo muitinei apie 50 000 litų papildomai priskaičiuotų mokesčių. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad M. K. parodymais reikia tikėti. Apeliaciniame skunde pažymima, jog dėl nežinomų priežasčių M. K. šioje byloje tapo liudytoju, o po to iš esmės pakeitė parodymus. Anot apelianto, teisme M. K. nesugebėjo paaiškinti, kokiu tikslu perdavė Š. A. asmens dokumentų ir konsulato pažymos kopijas. Apeliantui kelia abejonių aplinkybė, jog asmuo, daug metu užsiimantis verslu, be jokios priežasties dalina svetimiems asmenims savo dokumentų kopijas. Apelianto manymu, prielaida, jog Š. A. galėjo suklastoti dokumentus ir pateikti muitinės pareigūnui, yra nepagrįsta, nes remiantis teisme apklaustos liudytojos Malkų įlankos jūrų uosto muitinės inspektorės A. G. parodymais, priimdami importo deklaraciją pareigūnai visuomet patikrina asmens duomenis. Liudytojai nekilo abejonių, kad deklaraciją ir kitus dokumentus pateikė būtent M. K. . A. G. parodė, kad daiktus gabenantis asmuo paprastai deklaracijos nepildo, paprašo, kad pildytų tarpininkas, tačiau įforminant procedūrą deklaruojantis asmuo privalo dalyvauti. Pasak apelianto, pripažinus muitinės inspektorės A. G. parodymus patikimais, galima būtų daryti išvadą, jog M. K. veikoje yra nusikaltimo požymių ir priešingai, jeigu suklastotus dokumentus muitinės inspektorei pateikė ne M. K. , o kitas asmuo, tuomet būtina įvertinti muitininkės A. G. veiksmus vykdant tarnybines pareigas. Teismas, apelianto teigimu, dėl šių nesutapimų skundžiamame nuosprendyje nepasisakė.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad iš automobilio „Bentley" nuotraukų, pridėtų prie „Copart“ informacijos (t. 9, b. 1. 56-62), matyti nežymūs kėbulo apgadinimai, galbūt įskilęs galinio lango stiklas, yra nepagrįsta, nes įvertinti automobilio techninį stovį nuotoliniu būdu iš nuotraukų yra ne tik neobjektyvu, bet ir nesutinkama praktikoje.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole bei telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. VI-110-13(110) užfiksuotas S. D. ir M. S. pokalbis, priešingai, negu bando pateikti teismas, įrodo, kad S. D. netvarkė jokių reikalų dėl automobilio išmuitinimo Klaipėdoje, Malkų įlankos muitinės poste, ir absoliučiai nesiorientavo mokesčių mokėjime. Pasak apelianto, įsigyjant automobilį „Bentley“ iš M. K. jam nerūpėjo jokie mokesčiai, nes jis manė, kad su valstybe yra visiškai atsiskaityta. Ir tik po to, kai jam 2012 metų pabaigoje papildomai buvo pareikštas įtarimas dėl kontrabandos, tyrėjai klausinėjo dėl išmuitinimo procedūros vykdymo, nesumokėtų mokesčių valstybei, S. D. paskambino M. S. ir reikalavo pateikti dokumentus apie mokesčių sumokėjimą.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ikiteisminio tyrimo metu iš JAV gautus dokumentus apie automobilio „Bentley“ pardavimą aukcione pripažino įrodymais nagrinėjamoje byloje. Apelianto teigimu, iš JAV gauti dokumentai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, nes jie neatitinka leistinumo ir patikimumo taisyklių. Pasak apelianto, neaišku, kokia konkreti teisėsaugos institucija ir koks įgaliotas asmuo iš JAV pateikė atsakymą dėl automobilio pirkimo. Atsakymo forma, turinys ir vertimas, apelianto manymu, yra neaiškūs. Apeliantas nurodo, jog iš JAV pateiktoje informacijoje nėra pakankamai duomenų apie įmonę „N. B. inc.“. Jeigu ši įmonė bankrutavo, tai bet kokiu atveju, pasak apelianto, archyvuose išliko dokumentai, iš kurių galima atsekti visą automobilio „Bentley“ pirkimo istoriją. Apelianto vertinimu, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį organizavęs prokuroras privalėjo nurodyti rinkti duomenis, kurie leistų teismui priimti objektyvų sprendimą, t.y. duomenis, kurie ne tik kaltina, bet ir teisina kaltinamuosius. Pasak apelianto, prokuroras įstatymų nustatyta tvarka neišsiuntė teisinės pagalbos prašymo JAV teisėsaugos institucijoms, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl automobilio pirkimo aplinkybių. Apeliantas nurodo, jog baudžiamosios bylos 9-ame tome yra pridėta daug popieriaus lapų su išverstu į lietuvių kalbą turiniu, kuris vertintinas kaip familiarus susirašinėjimas tarp dviejų gerai pažįstamų žmonių: sveikinamasi vardais, nenurodomos susirašinėjančių asmenų pareigos, atsakymai siunčiami kodais, skaičiais. Anot apelianto, neaišku, kas surašė bylos medžiagoje pateiktus elektroninius laiškus ir kas juos išsiuntė, siuntėjo autentiškumas nenurodytas. Taip pat, pasak apelianto, nenurodyta, koks teisės aktas reglamentuoja tokį susirašinėjimą. Įstatymais reglamentuota, kad vykdant ikiteisminį tyrimą reikšmingi tyrimui duomenys gaunami kitos šalies teisėsaugos institucijoms siunčiant teisinės pagalbos prašymą per šalies Generalinę prokuratūrą. Tuo užtikrinamas duomenų gavimo patikimumas ir išsamumas. Anot apelianto, teisiamajame posėdyje teismo buvo prašoma grąžinti bylą prokurorui šalinti kaltinamojo akto trūkumus, tačiau teismas buvo šališkas, be pagrindo kaltinamųjų prašymus atmetė, pats nesiėmė atlikti veiksmų ir nepavedė prokurorui gauti objektyvių duomenų iš JAV institucijų, o abejotinus, anksčiau įvardintus iš JAV gautus atsakymus klaidingai pripažino įrodymais. Apeliantas nurodo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nesiimta objektyviai ištirti, koks buvo įmonės „N. B. inc.“ atstovų vaidmuo perkant automobilį „Bentley“ JAV aukcione. Minėta įmonė, kaip nurodė prokuroras kaltinamajame akte ir teismas nuosprendyje, už automobilį „Bentley“ aukcionui pasiūlė kainą. Pasak apelianto, taip pat nebuvo tinkamai siekiama apklausti liudytoją Ž. M. . Apelianto vertinimu, tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeisti reikalavimai dėl duomenų rinkimo.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog S. D. žinojo, kad paskutinis registruotas automobilio „Bentley“ savininkas yra ne M. K. , kuris pagal muitinei pateiktus suklastotus dokumentus įsigijo automobilį už 50 000 JAV dolerių ir kurio vardu buvo įformintas automobilio įvežimas į Lietuvą, taikant mokesčių lengvatą, o kitas savininkas JAV, kuris tik 2006 m. rugsėjo 12 d. atsisakė turtinės teisės į automobilį „Bentley Continental Flying Spur”, VIN (duomenys neskelbtini), eksportuotą iš JAV 2006 m. lapkričio 15 d. Nepagrįsta, apelianto vertinimu, ir teismo išvada, jog vieni dokumentai buvo pateikti muitinei deklaruojant automobilį, o įregistruojant automobilį VĮ „Regitra“ buvo pateikti kiti, tikrieji dokumentai, t. y. tie dokumentai, kurie buvo išduoti JAV, ir ši aplinkybė neva rodo, kad S. D. žinojo šią informaciją. Pasak apelianto, paduodamas 2012 m. gruodžio 4 d. skundą Klaipėdos apygardos teismui dėl 2012 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties netenkinti skundo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, jis pridėjo automobilio „Bentley Continental Flying Spur”, VIN (duomenys neskelbtini), JAV nuosavybės sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją anglų kalba, kurios nesupranta. Apelianto tvirtinimu, jis nematė jokių automobilio nuosavybės ir kitų lydinčių dokumentų. Anot apelianto, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jis neteikė jokių dokumentų dėl aptariamo automobilio muitinėje deklaruojant automobilį. Tvarkant dokumentus dėl minimo automobilio, apelianto teigimu, jis visiškai pasitikėjo M. S. . Tai patvirtina pats M. S. ir T. D. . Pasirašant automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, pasak apelianto, dalyvavo jo žmona T. D. , kuri nesigilino į dokumentų turinį. „Regitroje“ dokumentus taip pat pateikė ne S. D. , o jo sutuoktinė. Apelianto vertinimu, darytina kategoriška išvada, kad S. D. nesigilino į automobilio „Bentley“ pirkimo, išmuitinimo ir registracijos dokumentų turinį. Jis šių dokumentų neturėjo rankose.
Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti automobilį „Bentley Continental Flying Spur”, VIN (duomenys neskelbtini). Pasak apelianto, teismas nenurodė pagrindų ir motyvų, dėl kurių automobilis turėtų būti konfiskuotas. Teismas neaptarė ir to, kad automobilis priklauso juridiniam asmeniui UAB „B.“, kuriam šioje byloje nepareikšti įtarimai. Be to, už automobilį importo muito mokestį (apie 50 000 Lt), sumokėjo M. K. . Iškeliant hipotezę, kad padarytas nusikaltimas, žala valstybei yra kitokia, nei nurodo teismas. Apeliantas teigia, jog byloje yra rašytinių duomenų, kad S. D. į šį automobilį investavo nemažai asmeninių ir įmonės lėšų, taisydamas jį specializuotame „Bentley“ servise Rygoje. Teismas nustatė, kad kontrabandą neva padarė trys kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, o materialiai dėl to nukentėjo tik S. D. . Apelianto manymu, sprendimas konfiskuoti automobilį yra iš esmės neteisingas ir bet kokiu atveju turi būti peržiūrėtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo M. S. gynėjas advokatas E. Losis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendį dėl M. S. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis priimtas kaip šališko ir neišsamaus teisminio nagrinėjimo rezultatas. Pasak apelianto, teismas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvo susiformavęs nuomonę dėl kaltinamųjų kaltės įvykdant nusikaltimą, ko pasekoje buvo varžomos kaltinamųjų teisės į rungimosi principu grindžiamą procesą, į efektyvią gynybą.
Apelianto teigimu, Klaipėdos apygardos teismas nuosprendyje mechaniškai išvardintų duomenų (liudytojų parodymų, dokumentų ir kt.) pagrindu šališkai ir klaidingai vertino byloje esančius duomenis, darydamas prielaidomis grįstą klaidingą išvadą dėl kaltinamųjų veiksmų atitikimo BK 199 straipsnio 1 dalies sudėčiai. Pasak apelianto, teismas bylos nagrinėjimo metu ir priimdamas nuosprendį neįvertino, jog byloje nėra teismo ir kaltinimo išvadą, kad automobilį JAV įsigijo ir gabeno S. D. (M. S. ir Š. A. padedant), pagrindžiančių duomenų. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių M. S. ir kitų kaltinamųjų teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes dėl automobilio atgabenimo į Lietuvą ir jo įsigijimo Lietuvoje teisėtumo.
Gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog šioje byloje nenustatytas tikrasis automobilio „Bentley“ savininkas ir nepaneigta aplinkybė, jog savininkas buvo M. K. . Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų ir nei prokuroras, nei teismas negali įvardinti tikrojo automobilio „Bentley“ savininko. Ši aplinkybė itin svarbi siekiant išsiaiškinti tikrąsias automobilio įsigijimo JAV aplinkybes, įskaitant ir automobilio įsigijimo kainą. Pagal 1983 m. kovo 28 d. Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą 2, 3 ir 4 straipsnius, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, fiziniams asmenims, keičiantiems nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantiems iš trečiosios šalies į Bendrijos muitų teritoriją, leidžiama įvežti savo asmeninę nuosavybę be jokių importo muitų ir mokesčių. Taigi, jeigu byloje būtų nustatyta, kad transporto priemonės savininkas buvo (ar bent jau tokios prielaidos nebus paneigtos) M. K. , tokiu atveju kaltinamųjų veiksmai negalėtų būti vertinami kaip kontrabanda.
Apelianto vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, jog M. K. apie automobilio „Bentley“ atgabenimą į Lietuvą nežinojo. Tokią teismo išvadą, pasak apelianto, paneigia byloje esantys duomenys, kad M. K. žinojo ir dalyvavo automobilio pargabenime į Lietuvą. Jis tokią teisę turėjo ir ja pasinaudojo, o automobilio atgabenimo aplinkybes pradėjo neigti todėl, kad automobilis buvo parduotas jo privalomai neišlaikius Lietuvoje vienerius metus ir M. K. kilo pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Anot apelianto, M. K. pateikė dokumentus, būtinus muitinės procedūros įforminimui, ir pats privalėjo dalyvauti muitinės dokumentų forminimo procedūroje. Muitinei pateikti du M. K. Lietuvos Respublikos pasai, vienas JAV pasas, JAV vairuotojo pažymėjimas, JAV darbo pažymėjimas (t. 3, b.l. 141-145). Apelianto teigimu, nuteistieji nebūtų galėję gauti šių dokumentų, jeigu M. K. nebūtų ketinęs įsivežti automobilio. Pasak apelianto, teismas, teigdamas, kad dokumentų kopijas M. K. perdavė Š. A. , neįvertino liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 1-3) ir teisme duotų parodymų, pagal kuriuos dokumentus muitinei (nepriklausomai nuo to, kas juos pildė ar kas juose pasirašė) asmeniškai galėjo pateikti tik M. K. . Remdamasis aptartais duomenimis, apeliantas daro išvadą, jog M. K. privalėjo dalyvauti įforminant muitinės procedūrą; muitinei tikrinimui privalėjo būti pateikti paso ir kitų dokumentų originalai (kopijų nepakako), o ant muitinei pateiktų deklaracijų, jei ten yra ne M. K. parašai, galimai yra muitinės tarpininko, kuris pildė deklaraciją, parašai. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, vienareikšmiškai patvirtina, kad muitinės procedūrų įforminimas su dokumentų kopijomis ir M. K. asmeniškai nedalyvaujant buvo neįmanomas. Apeliantas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje minėtos aplinkybės liko neįvertintos.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde teigiama, jog M. K. pirminių apklausų metu nurodė, kad jis sutiko įvežti automobilį savo vardu. Pasak apelianto, tik vėliau pateikus M. K. pranešimą apie įtarimą jis savo parodymus pakeitė. 2010 m. rugsėjo 20 d. apklausos liudytoju metu (t. 4, b.l. 111) M. K. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad jis pasirašė kokius nors dokumentus susijusius su automobilio „Bentley“ pargabenimu į Lietuvą, ir nurodė, kad jis žinojo, jog jam taikomas nulinis muito mokestis. Anot apelianto, jei M. K. būtų nepirkęs ir negabenęs automobilio į Lietuvą, jis jau pirminių apklausų metu būtų tvirtinęs, kad automobilio „Bentley” nevežė ir jokių dokumentų nepasirašinėjo. Apelianto teigimu, šią gynybinę poziciją M. K. užėmė tik atlikus rašysenos ekspertizes. Be to, tokiu būdu M. K. atsirado galimybė išvengti importo mokesčių sumokėjimo.
Apeliantas nurodo, jog nei teismas, nei kaltinimą palaikęs prokuroras neįvertino, kad būtent M. K. dar 2009 metų liepos 4 ir rugpjūčio 8 dienomis (t. y. iki ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo pradėjimo) už automobilį „Bentley“ į Muitinės departamento sąskaitą sumokėjo mokesčius - viso 46 568 Lt (t. 3, b.l. 10-15; t. 4, b.l. 130-135). Pasak apelianto, tik vėliau M. K. pakeitė gynybos taktiką, teigdamas, kad jis apie automobilį nieko nežinojo, o mokesčius sumokėjo geranoriškai. Apelianto vertinimu, nelogiška, kad asmuo nepagrįstai sumokėtų tokio dydžio sumas. Teismas, apelianto teigimu, būdamas šališkas, šių aplinkybių apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Skunde apeliantas pažymi, jog M. K. teikė skundus muitinės departamentui ir administraciniam teismui dėl už automobilį „Bentley“ priskaičiuotų mokesčių dydžio, pripažindamas faktą, kad jis atgabeno automobilį į Lietuvą ir yra jo savininkas. Pasak apelianto, Klaipėdos apygardos teismui šios aplinkybės buvo labai neparankios ir dėl jų visiškai nepasisakyta nuosprendyje. Apelianto teigimu, šias aplinkybes vengta nagrinėti ir teisme, atsisakant išreikalauti bylai teisingai išspręsti turinčius reikšmės duomenis - M. K. skundą mokesčių inspekcijai ir administraciniam teismui. Nepaisant to, kad teismas atsisakė išreikalauti M. K. skundą muitinei, 2009 m. liepos 2 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendime Nr. 1A-4.13-515 dėl M. K. skundo (t. 4, b.l. 121-122) nurodyta, kad M. K. skundu į Muitinės departamentą kreipėsi ne dėl pačios mokestinės prievolės pagrįstumo ir teisėtumo, o tik nesutikdamas su jos dydžiu. Šios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad M. K. pripažino į Lietuvą įvežęs automobilį „Bentley“.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu užfiksuotus telefoninius pokalbius nepagrįstai vertino kaip patvirtinančius M. S. , Š. A. ir S. D. kaltumą įvykdžius kontrabandą. Pasak apelianto, teismas šių pokalbių turinio nenagrinėjo. Kilus klausimui dėl automobilio įvežimo teisėtumo, S. D. , M. S. ir Š. A. siekė gauti iš M. K. dokumentus, patvirtinančius automobilio įvežimo teisėtumą. Apelianto vertinimu, jeigu automobilis „Bentley“ būtų vežamas fiktyviai, kaip nurodyta kaltinime ir teismo nuosprendyje, tokiu atveju akivaizdu, kad M. K. jokių dokumentų neturėtų, į jį nuteistieji nesikreiptų. Apeliantas nurodo, kad iš 2012 m. gruodžio 3 d. telefoninio pokalbio Nr. IID-2646 tarp Š. A. ir M. K. matyti, kad M. K. žinojo automobilį iš jo nupirkusius asmenis bei aptarinėjo mokesčių sumokėjimo klausimus. Pasak apelianto, telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad M. K. formino muitinės procedūras, mokėjo muito mokesčius, disponavo muito mokesčių apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais bei pažinojo Š. A. ir asmenį, kuriam parduotas automobilis „Bentley".
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismo neįvertinta liko ir aplinkybė, kad Š. A. savarankiškai negalėjo sužinoti, kad M. K. persikelia nuolatos gyventi į Lietuvą. Apelianto manymu, net ir darant prielaidą, kad dokumentuose pasirašė Š. A. , tai dar nereiškia, kad buvo įvykdyta kontrabanda, jeigu tai buvo daroma su M. K. žinia (pavedimu). Be to, pasak apelianto, nelogiška ir labai rizikinga būtų beveik metus didelės vertės automobilį būti deklaravus M. K. vardu, kadangi jis bet kada galėtų pareikšti pretenzijas į jį, parduoti ir pan.
Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino 2014 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą M. K. atžvilgiu (t. 1, b.l. 116). Ikiteisminį tyrimą pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį M. K. atžvilgiu prokuroras nutraukė nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančiu jo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į minėtą prokuroro nutarimą, lieka abejonė dėl M. K. veiksmų teisėtumo, o esant abejonėms ar automobilio „Bentley“ į Lietuvos Respubliką nevežė pats M. K. , ir jų nepašalinus, traukti baudžiamojon atsakomybėn M. S. ir kitus nuteistuosius yra neteisėta.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė klaidingą prielaidą, kad automobilį „Bentley“ JAV aukcione „Copart“ nupirko S. D. už 138 450 JAV dolerių. Šias aplinkybes teismas grindžia pagal tarptautinį baudžiamąjį bendradarbiavimą pagal Susitarimą tarp Europos bendrijos ir JAV dėl muitinių bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės reikaluose gautais dokumentais (t. 9, b.l. 1-63). Apelianto teigimu, teismas neįvertino gynybos argumentų ir byloje esančių duomenų, rodančių, kad už tokią sumą automobilį aukcione nupirko ne automobilį į Lietuvą atgabenęs asmuo, o JAV įmonė „N. B. inc.“. Už kokia sumą ir kam automobilį pardavė (ar kitaip perleido) įmonė „N. B. inc.” byloje duomenų nėra. Anot apelianto, tai rodo, kad byloje nėra jokių duomenų (esama abejonių) dėl esminių baudžiamosios bylos aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas iš JAV gautus duomenis nepagrįstai vertino kaip įrodymus, kadangi šie duomenys negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių dėl to, kam įmonė „N. B. inc.” perleido automobilį „Bentley“. Pasak apelianto, teismo išvada, kad automobilį įsigijo J. K. ar S. D. (už J. K. pinigus), yra klaidinga, kadangi J. K. tarptautinis pinigų pavedimas buvo atliktas 2006 m. spalio 18 d., t.y. dar iki automobilio pardavimo aukcione 2006 m. spalio 20 d., kuriame jį galėjo įsigyti bet kuris asmuo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš 2014 m. balandžio 10 d. Klaipėdos muitinės kriminalinės tarnybos viršininko T. Š. elektroninio laiško JAV Valstybės saugumo tyrimo biuro Frankfurto prie Maino regiono atašė padėjėjui M. K. , matyti, kad buvo prašoma informacijos apie automobilio „Bentley“ pardavimą JAV: eksporto iš JAV deklaracijos šiam automobiliui; kas buvo paskutinis automobilio savininkas JAV; kas paskutinį kartą JAV pardavė šį automobilį, kas buvo pirkėjas, kokia buvo paskutinio pardavimo kaina; koks nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas šiam automobiliui JAV. Tačiau, pasak apelianto, iš pateiktų atsakymų akivaizdu, kad nepavyko gauti duomenų, patvirtinančių kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo prielaidas, bei pašalinti abejones dėl muitinės apgaulės buvimo ar nebuvimo.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskutinis automobilio „Bentley“ savininkas buvo G. R. , yra klaidinga. Anot apelianto, teismas neįvertino, kad Kalifornijos valstijos išduoto automobilio nuosavybės teisės pažymėjimo 2 lapo pusėje (t. 9, b.l. 56) ties grafa „naujas savininkas“ yra nurodyta, kad 2006 m. spalio 20 d. naujas automobilio savininkas yra A. S. (o ne S. D. , J. K. ar pan.). Teismas atmetė gynybos prašymą, apklausti 2006 m. spalio 20 d. automobilį „Bentley Continental Flying Spur” įsigijusį A. S. apie automobilio įsigijimo, pardavimo, atgabenimo į Lietuvą, muitų mokėjimo aplinkybes ir kt. Apelianto teigimu, teismas taip pat nepagrįstai atmetė M. S. gynėjo prašymą įpareigoti prokurorą (arba pačiam teismui) kreiptis į JAV Motorinių transporto priemonių departamentą prašant pateikti transporto priemonės „Bentley Continental Flying Spur”, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos istoriją, turimus su transporto priemonės registracija susijusius dokumentus. Abejonių, pasak apelianto, kelia ir tai, kad pagal 2010 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities VPK ONTV tyrėjos tarnybinį pranešimą (t. 3, b.l. 112): įvedus automobilio „Bentley“ LOT ir VIN numerius (svetainėse www.copart.com, (duomenys neskelbtini)) nei automobilis, kurio LOT Nr. (duomenys neskelbtini), nei automobilis su VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nerasti. Be to, pagal ikiteisminio tyrimo subjektų gautą 2014 m. balandžio 14 d. „CARFAX” istoriją, grafoje „savininkas“ apskritai yra nurodyta, kad automobilis turi vieną savininką, kuriam priklauso „nuo 2006 m. gegužės 16 d. iki dabar (7 metai 10 mėn.)“ (t. 3, b.l. 123).
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuosprendis nuteistiesiems nėra pagrįstas neginčytinais įrodymais, o grindžiamas dviprasmiškais, prieštaringais duomenimis, prielaidomis dėl automobilio įsigijimo kainos, jo savininko ir pan. Anot apelianto, atsižvelgiant į M. S. nekaltumo prezumpciją, visos abejonės dėl kaltinamojo kaltės traktuojamos jo naudai ir jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad 2010 m. lapkričio 11 d. M. S. apklaustas kaip liudytojas (t. 10, b.l. 49). Vėliau šių M. S. parodymų pagrindu jam buvo pareikštas įtarimas dėl kontrabandos (t. 10, b.l. 55-56). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje kaltinamųjų teisme duotų parodymų teisingumą neigia M. S. ir Š. A. kaip liudytojų apklausų metu duotais parodymais (juos prisaikdinus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį dėl atsisakymo duoti parodymus).
Apelianto vertinimu, tai rodo, kad baudžiamasis procesas M. S. atžvilgiu vykdomas neteisingai Konvencijos 6 straipsnio prasme. Teisėsaugos institucijų kaltinimo taktika nesąžininga, kadangi baudžiamajame procese buvo manipuliuojama baudžiamojo proceso įstatymu, ribojant asmens vieną pamatinių teisių tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Anot apelianto, ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos pradėtas ir byla teisme nagrinėta M. S. , Š. A. , S. D. kaip liudytojų apklausų metu gautų duomenų pagrindu, o vėliau remiantis šiais parodymais priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis.
Apelianto manymu, M. S. apklausimas liudytoju bendra tvarka nesuderinamas su liudytojo, kaip baudžiamojo proceso subjekto, prigimtimi ir tikslais. M. S. 2010 m. lapkričio 11 d. liudytojo apklausoje gautų duomenų pagrindu buvo parengtas pranešimas apie įtarimą. Pasak apelianto, tokia situacija kasacinėje praktikoje nesuderinama su kaltinamojo garantijomis, M. S. baudžiamojo proceso statuso pakeitimu buvo pažeista jo teisė į gynybą. Pažeistas principas (garantija), draudžiantis versti duoti parodymus prieš save. Apeliantas pažymi, kad tai yra esminis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 21 straipsnio 4 dalies ir 80 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kurio pašalinti nėra galimybių, kadangi pirminiai M. S. kaip liudytojo parodymai sudaro kaltinimo pagrindą ir pirmosios instancijos teismas bylos esmines aplinkybes bei kaltinamųjų teisme duotus parodymus neigė jų kaip liudytojų duotais parodymais. Be to, pasak apelianto, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, kaltinime nurodyta, kad M. S. veikė bendrininkaudamas su kitais kaltinamaisiais kaip vykdytojas. Jei byloje ir esama duomenų, kad M. S. yra pažįstamas su kai kuriais kaltinamaisiais, tai, anot apelianto, duomenų, rodančių nusikalstamą kontaktą, baudžiamojoje byloje nėra. Apelianto vertinimu, prielaidomis grindžiamo kaltinimo pagrindu negalėjo būti priimtas teisingas sprendimas, visos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai. Apeliantas pažymi, jog remiantis BK nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pasak apelianto, tokių reikalavimų neatitinka kaltinamasis aktas ir šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo metu. Apelianto manymu, byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįsti konkrečius M. S. kaip bendrininko veiksmus galimai dalyvavus kontrabandos įvykdyme.
Skunde apeliantas pažymi, kad kontrabandos inkriminavimas kaltinamiesiems betarpiškai susijęs su tariamai suklastotų muitinės deklaracijų pateikimu muitinei, ką tariamai atliko Š. A. . Šias aplinkybės, pasak apelianto, paneigė liudytoja A. G. , tačiau teismas nuosprendyje remiasi rašysenos specialistų išvadomis, siekdamas įrodyti muitinės kontrolės išvengimo dėl apgaulės faktą. Apelianto vertinimu, jei šiuos dokumentus pateikė (nepaisant to, kad nepasirašė) M. K. , šių aplinkybių negalima vertinti kaip muitinės kontrolės išvengimo apgaule.
Apeliantas nurodo, jog byloje kaltinimo iniciatyva gautos dvi Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados - 2013 m. liepos 26 d. Nr. 11K-16(13), 11K-126(13) ir 2014 m. sausio 9 d. Nr. 11K-206(13). Pirmojoje išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad muitinei pateiktus dokumentus ir iš VĮ „Regitra“ paimtą 2007 m. lapkričio 13 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2007/11/13 pasirašė Š. A. . Antrojoje išvadoje kategoriškai tvirtinama, kad minėtus dokumentus M. K. vardu pasirašė Š. A. . Š. A. , įgyvendindamas teisę į gynybą, kreipėsi į rašysenos specialistą (ekspertą) A. B. , kuris tų pačių objektų tyrimo pagrindu pateikė 2015 m. gegužės 26 d. ekspertizės aktą Nr. 20150526/01, kuriame padarė išvadas, kad minėtus dokumentus, tikėtina, pasirašė ne Š. A. (išvada tikėtina tik dėl to. kad ekspertas tyrė ne originalus). Pasak apelianto, tuo pačiu klausimu byloje yra pateiktos dvi skirtingos specialistų išvados, todėl būtina skirti pakartotinį specialisto tyrimą (ekspertizę). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas kaltinamųjų teisę į gynybą, teisingą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, ekspertizės byloje neskyrė, todėl buvo pažeistos kaltinamųjų teisės į gynybą, o priimtas sprendimas prieštarauja teismų praktikai analogiškose situacijose. Apeliantas pažymi ir tai, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas būtų nepalankus teismui ir prokurorui, kadangi liktų neatsakytų klausimų dėl M. K. atsakomybės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nes specialistų išvados, kad pasirašė Š. A. , yra esminis argumentas dėl kurio buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. K. ir atsirado prielaidos inkriminuoti kontrabandą, o ne mokestinę bylą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad liudytojų J. K. ir F. K. parodymai yra prieštaringi tarpusavyje bei neatitinka įrodymams keliamo duomenų patikimumo kriterijaus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje J. K. ir F. K. parodymus vertino selektyviai, ne visumoje. Teismas, anot apelianto, neįvertino ir šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, kuris galėjo lemti jų parodymų turinį. Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje darydamas prielaidą, jog J. K. įsigijo automobilį „Bentley“ JAV aukcione ir laikytinas jo savininku, teismas neatsižvelgė į tai, kad tokiu atveju būtent jam ir turėtų kilti pareiga sumokėti už jį mokesčius. Apeliantas pažymi, kad 2010 m. birželio 10 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu (t. 2 b.l. 25) J. K. nurodė, kad jam buvo žinoma apie būtinybę sumokėti mokesčius už iš JAV gabenamus automobilius, todėl, apelianto manymu, jam turėjo būti žinomi ir mokesčių dydžiai, tačiau J. K. nurodė, kad su S. D. žodžiu buvo sutaręs, kad jis pilnai pasirūpins aukcione nupirkto automobilio atgabenimu į Lietuvą, padės automobilį įregistruoti VĮ „Regitra“ J. K. vardu. Už minėtas paslaugas J. K. S. D. sumokėjo 10 000 litų grynaisiais, tačiau šis pinigų perdavimas nebuvo įformintas rašytine forma. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad mokesčiai turėjo būti žymiai didesni, pridėtinos ir transportavimo bei kitos išlaidos, todėl J. K. parodymai apie automobilio įsigijimą yra nepatikimi. Anot apelianto, 2010 m. spalio 19 d. apklausoje (t. 2 b.l. 39) J. K. parodė, jog aukcione jie dalyvavo iš Vilniaus ir ekrane jis matė, kad automobilį įsigijo pirkėjas iš Vilniaus, todėl suprato, kad tai buvo jie, tačiau iš „Copart“ gautuose dokumentuose nurodyta, kad automobilio „Bentley“ pirkėjas yra iš Ilinojaus valstijos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir aplinkybės, kad automobilis „Bentley“ aukcione parduotas tik 2006 m. spalio 20 d., kai tuo tarpu tarptautinis pinigų pavedimas J. K. įvykdytas 2006 m. spalio 18 d. Be to, pasak apelianto, J. K. 2010 m. birželio 8 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b.l. 1) nurodoma, kad jis internetiniame aukcione „Ebay“ (JAV) įsigijo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Bentley Continental Flying Spur”. Apeliantas pažymi, kad nei J. K. mokėjimo pavedime, nei kitur nėra užfiksuoti automobilio identifikaciniai numeriai (VIN ar valstybinis numeris, aukciono LOT numeris ar pan.), siekiant nustatyti už kokį automobilį J. K. pervedė pinigus. Apelianto vertinimu, teismas, skundžiamame nuosprendyje vertindamas J. K. nurodymą pervesti pinigus kaip automobilio kainą patvirtinantį dokumentą, neįvertino jame esančios nuorodos, kad pinigai buvo pervesti ne už vieną, o už kelis automobilius, jų pirkimas buvo vykdomas ne aukcione „Copart“, iš kurio duomenys gauti, tačiau aukcione „Ebay“ (t. 1, b.l. 2). Anot apelianto, aplinkybę, kad buvo perkamas ne vienas automobilis, patvirtino ir J. K. , F. K. bei prokuroras 2014 m. birželio 2 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo (t. 1, b.l. 97-112). Pasak apelianto, teismas neįvertino ir gynybos akcentuotos aplinkybės, kad prokuroras minėtame nutarime konstatavo, kad J. K. elgėsi akivaizdžiai neatsargiai ir galimai siekė nuslėpti ar užmaskuoti savo paties neteisėtą veiklą. Be to, J. K. nesirūpino, kad jam būtų pateikti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta, jog jis yra automobilio „Bentley“ savininkas (t. 1 b.l. 112).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kito liudytojo - F. K. - parodymuose yra eilė prieštaravimų, neatitikimų. Iš jo parodymų, anot apelianto, akivaizdu, kad J. K. registruodavo automobilius ne savo vardu. Apeliantas skunde daro prielaidą, kad būtent J. K. ir registravo automobilį M. K. vardu. Pasak apelianto, nebuvo tirta ar parašai ant muitinei pateiktų deklaracijų yra ne J. K. ar F. K. .
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo subjektai nesikreipė į JAV teisinės pagalbos prašymu dėl bylai itin reikšmingo asmens - Ž. M. - apklausos. Apsiribota tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2010 m. spalio 28 d. telefonu Ž. M. motina prisistačiusi moteris paaiškino, kad jos sūnus jau 12 metų nuolat gyvena JAV ir į Lietuvą atvykti neplanuoja, bei liudytojos R. D. (Ž. M. motinos) 2013 m. birželio 6 d. apklausa.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nuo pat pradžių buvo šališkas ir suvaržė kaltinamųjų teises į gynybą. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai netenkino gynybos prašymų atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes. Be to, anot apelianto, teismas šališkai veikė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nešalino byloje esančių neaiškumų ir prieštaravimų, juos ignoravo ar nurodė, kad neaiškumų nėra. Teismo šališkumas, apelianto teigimu, taip pat pasireiškė ir nepagrįstu palankumu kaltinimą palaikančiam prokurorui, jo veiklos trūkumų pateisinimu, nes teismas, perduodamas bylą teisminiam nagrinėjimui, neįvertino kaltinamojo akto ir prie jo pridedamos baudžiamosios bylos turinio. Pasak apelianto, net pateikus prašymą grąžinti kaltinamąjį aktą trūkumams šalinti (BPK 219 straipsnio pagrindu), jis buvo formaliai, nenagrinėjant jo esmės, atmestas.
Apeliantas skunde nurodo, jog iš teisiamojo posėdžio 2015 m. balandžio 17 d. protokolo 2-3 psl. matoma, kad tik gynybai nurodant baudžiamosios bylos trūkumus, t.y., konkrečius baudžiamosios bylos tomus ir puslapius, kurie akivaizdžiai tendencingai dėl nepalankumo kaltinimui buvo net neišversti į lietuvių kalbą ir kurie yra nurodyti kaltinamajame akte kaip kaltinimą ginamajam grindžiantys duomenys, teismas sutiko su baudžiamosios bylos trūkumais.
Apelianto vertinimu, teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad 2015 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu vykstant įrodymų tyrimui, išreikšta išankstinė nuomonė dėl kaltinamųjų kaltumo įvykdžius jiems inkriminuotas veikas, nurodant, kad kaltinamojo M. S. gynėjas galės savo argumentus įrodymų tyrimo klausimais išdėstyti rašydamas apeliacinį skundą.
Anot apelianto, nepasitikėjimą teismo objektyvumu lėmė ir Konstitucija priskirtos pareigos išsamiai ištirti asmenims pareikštus kaltinimus nevykdymas. Apelianto teigimu, teismas procese buvo pasyvus, apsiribojo išimtinai prokuroro pateikta medžiaga, kurioje nėra esminių bylos teisingam ištyrimui reikšmės turinčių duomenų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendį dėl Š. A. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistojo Š. A. apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinis skundas.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis S. D. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo S. D. apeliacinį skundą, nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašė tenkinti M. S. gynėjo apeliacinį skundą, nuteistasis Š. A. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo Š. A. apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistųjų S. D. ir Š. A. bei nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. D. ir nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo Š. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu S. D. , M. S. ir Š. A. nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, jog veikdami bendrininkų grupe, išvengdami muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji S. D. ir Š. A. bei nuteistojo M. S. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jų kaltės padarius BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagrįsdami šiuos teiginius, apeliantai kelia savo versijas, ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą, abejoja teismo nešališkumu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. D. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, jog 2006 m. jo pažįstamas M. S. už 50 000 Eur pasiūlė įsigyti apgadintą automobilį „Bentley”. S. D. sutiko su šiuo pasiūlymu ir minėtą automobilį įsigijo. Pasak nuteistojo, automobilio pirkimo-pardavimo dokumentai buvo įforminti per M. S. , o automobilio pardavėjas buvo M. K. . S. D. taip pat nurodė, jog J. K. prašymu padėjo jam aukcione įsigyti kitą neapgadintą automobilį „Bentley“, nurodė banko sąskaitą, į kurią šis turėtų pervesti pinigus, tačiau J. K. laiku neatsiskaitė ir aukciono rezultatas buvo anuliuotas. Pasak S. D. , vėliau įvykus pakartotiniam aukcionui, automobilis „Bentley“ J. K. prašymu buvo įsigytas. J. K. pervedė automobiliui įsigyti skirtus pinigus į S. D. nurodytą banko sąskaitą, bet atsisakė sumokėti aukciono rengėjų paskirtą baudą už pavėluotą atsiskaitymą, todėl jam nebuvo leista pargabenti automobilį į Lietuvą. Tada S. D. grynaisiais pinigais grąžino J. K. jo pervestą pinigų sumą ir pats sumokėjo aukcionui baudą bei apmokėjo kitas su aukcionu susijusias išlaidas. S. D. teigimu, pargabenus automobilį „Bentley“ į Lietuvą, tarp jo ir J. K. kilo nesutarimai. Anot S. D. , J. K. laikė save automobilio savininku ir norėjo jį paimti iš S. D. , tačiau, šis J. K. jau buvo atsiskaitęs už automobilį ir nesutiko jo atiduoti. J. K. dėl neva prieš jį įvykdyto sukčiavimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau, pasak S. D. , šios nenustatė nusikalstamos veikos požymių jo veiksmuose. S. D. teisiamajame posėdyje pabrėžė, jog minėtas automobilis „Bentley“, dėl kurio kilo nesutarimai su J. K. , nėra tas pats automobilis, kurio neteisėtu įvežimu į Lietuvos Respubliką, išvengiant muitinės kontrolės ir privalomų sumokėti mokesčių, jis yra kaltinamas. Jo teigimu, kaltinime nurodytą automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ jis įsigijo už 50 000 JAV dolerių iš M. K. , tarpininkaujant M. S. , ir jo į Lietuvos Respubliką negabeno. Nuteistasis M. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę taip pat neigė ir parodė, jog jis iš Š. A. sužinojo, kad M. K. parduoda apgadintą automobilį „Bentley”, ir apie tai pranešė S. D. . Šiam automobilis patiko ir jis jį įsigijo. M. S. nurodė, kad jis nieko nežino apie automobilio „Bentley” įsigijimo aukcione aplinkybes. Kitas nuteistasis – Š. A. – teismo posėdyje savo kaltės irgi nepripažino. Jis nurodė, kad 2006 m. konsultavo M. K. daiktų pargabenimo iš JAV klausimais. Pasak Š. A. , jis patarė M. K. JAV įsigyti kuo brangesnį automobilį, nes grįždamas į Lietuvą jis galėtų sutaupyti didelę pinigų sumą, nurodęs, jog pargabena automobilį kaip savo asmeninę nuosavybę. 2006 m. Š. A. gavo M. K. vardu atgabento automobilio „Bentley” dokumentus, kuriuos jis persiuntė muitinės tarpininkams, ir daugiau automobiliu nesidomėjo. Š. A. teigimu, jis suprato, kad vėliau minėtą „Bentley” automobilį iš M. K. įsigijo S. D. . Nuteistųjų teisiamajame posėdyje pateiktas versijas paneigia byloje surinktų duomenų visuma.
Pirmosios instancijos teisme liudytojas J. K. parodė, jog S. D. yra jo pažįstamas, kuris jam padėjo užsienyje įsigyti ne vieną automobilį. Liudytojo teigimu, 2006 m. pabaigoje vyko aukcionas dėl automobilio „Bentley“. Jis kreipėsi į S. D. , jog šis padėtų įsigyti minėtą automobilį. Pasak J. K. , iš pirmo karto aukcione įsigyti automobilio nepavyko, tačiau po kurio laiko iš naujo paskelbus aukcioną, padedant S. D. , automobilis buvo nupirktas. J. K. teigimu, už automobilį jis iš savo „Medicinos banke“ esančios banko sąskaitos į S. D. nurodytą banko sąskaitą pervedė 138 450 JAV dolerių. J. K. ir S. D. susitarimu, pastarasis buvo atsakingas už automobilio „Bentley“ pargabenimą iš JAV į Lietuvą, taip pat turėjo spręsti klausimus, susijusius su muito ir kitų mokesčių mokėjimu, automobilio įregistravimu Lietuvoje. Anot J. K. , automobilis buvo atvežtas į Lietuvą ir nugabentas į S. D. įmonės teritoriją. Prieš įsigydamas automobilį, J. K. teigė žinojęs, jog jis yra šiek tiek apgadintas. Pasak liudytojo, nuvykęs į S. D. darbovietę, jis matė šį automobilį ir jo sugadinimai iš esmės atitiko tuos, kurie buvo nurodyti jo aukciono aprašyme. J. K. teigimu, kaip ir kitais atvejais automobilis „Bentley“ į Lietuvą buvo pargabentas ne jo, o kito asmens ar įmonės vardu (t. 12, b.l. 67-70). Kito liudytojo – F. K. – parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš esmės sutampa su liudytojo J. K. duotais parodymais. F. K. nurodė, jog jo tėvas J. K. , S. D. padedant, aukcione įsigijo automobilį „Bentley“. Pinigus už šį automobilį jis pervedė į S. D. nurodytą banko sąskaitą. Pasak F. K. , automobilis aukcione buvo įsigytas tik iš antro karto. Liudytojas nurodė, kad visus jo pargabenimo į Lietuvą klausimus tvarkė S. D. J. K. prašymu. F. K. teigimu, prieš įsigydami automobilį jie su tėvu žinojo, jog jis yra šiek tiek apgadintas. Kai automobilis buvo pargabentas į Lietuvą, J. K. su F. K. jį matė ir įsitikino, kad jo aprašyme nurodyti sugadinimai atitiko tikrovę (t. 12, b.l. 71-73). Liudytojų J. K. ir F. K. parodymus, jog S. D. J. K. padėjo įsigyti automobilį „Bentley“ ir pargabenti jį į Lietuvą, iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo S. D. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, pagal kuriuos jis iš tiesų J. K. prašymu padėjo jam aukcione įsigyti automobilį „Bentley“, nurodė banko sąskaitą, į kurią šis turėtų pervesti pinigus, tačiau J. K. laiku neatsiskaitė ir aukciono rezultatas buvo anuliuotas. 2011 m. gegužės 3 d. vykusios akistatos tarp S. D. ir J. K. metu, S. D. nurodė, jog jis padėjo J. K. internetiniame aukcione įsigyti automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, tačiau J. K. už jį laiku neatsiskaitė. S. D. akistatos metu patvirtino, kad 2006 m. spalio 20 d. pakartotinai įvykusio aukciono metu jis pats (t.y. S. D. ) įsigijo minėtą automobilį (t. 2, b.l. 45). Ikiteisminio tyrimo metu iš JAV gauti duomenys apie automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), pardavimą aukcione, pagal kuriuos automobilis pirmą kartą buvo pateiktas parduoti 2006 m. spalio 3 d., o 2006 m. spalio 6 d. pasiūlyta galutinė kaina – 135 000 JAV dolerių. Pakartotinai šis automobilis buvo pateiktas parduoti 2006 m. spalio 16 d., o 2006 m. spalio 20 d. pasiūlyta galutinė kaina – 135 000 JAV dolerių. Galutinę automobilio įsigijimo kainą abiem atvejais aukcione pasiūlė dalyvis – įmonė „N. B. A. Inc.“, kurios kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis išvyko iš aikštelės 2006 m. spalio 27 d. (t. 9, b. l. 1–63). Iš J. K. 2006 m. spalio 18 d. pareiškimo tarptautiniam mokėjimo pavedimui „Medicinos banke“ matyti, jog jis pervedė į įmonės „N. B. A. Inc.“ sąskaitą 138 450 JAV dolerių. Pavedime nurodyta, jog mokėjimas atliktas už automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ (t. 1, b.l. 2). Automobilio „Bentley“ nuosavybės sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodyta, kad paskutinis automobilio registruotas savininkas iki jo pardavimo aukcione buvo R. G. (Los Andželas, JAV), kuris 2006 m. rugsėjo 12 d. atsisakė turtinės teisės į minėtą automobilį (t. 9, b. l. 54–55). Liudytojas M. K. pirmosios instancijos teisme kategoriškai paneigė, jog savo vardu iš JAV į Lietuvą gabeno automobilį „Bentley“. Liudytojo teigimu, į jį dėl galimybės į Lietuvą įvežti automobilį kreipėsi Š. A. , kuris žinojo, jog M. K. persikelia iš JAV nuolat gyventi į Lietuvą. Pasak liudytojo, leidimo jo vardu gabenti automobilį į Lietuvą jis nedavė, gyvendamas JAV automobilio „Bentley“ nebuvo įsigijęs, tačiau Š. A. jis perdavė konsulato pažymą apie tai, jog jis persikelia iš JAV nuolat gyventi į Lietuvą, taip pat asmens dokumentų kopijas ar originalus. Anot liudytojo, vėliau jis sužinojo, jog jo vardu iš JAV į Lietuvą buvo įvežtas automobilis „Bentley“ (t. 13, b.l. 117-118). M. K. ir Š. A. akistatos metu M. K. nurodė, jog 2006 m. į jį kreipėsi Š. A. , kuris domėjosi ar būtų galima M. K. vardu kaip jo asmeninę nuosavybę iš JAV įvežti automobilį. M. K. nedavė sutikimo automobilio įvežimui, tačiau perdavė Š. A. savo asmeninius dokumentus tam, jog šis galėtų patikrinti, ar galima įvežti automobilį M. K. vardu kaip jo asmeninę nuosavybę, išvengiant privalomų sumokėti mokesčių. Vėliau M. K. sužinojo, kad be jo sutikimo, jo vardu, pasinaudojant jo paties Š. A. perduotais dokumentais, į Lietuvą buvo įvežtas automobilis „Bentley“. Akistatos metu Š. A. patvirtino, kad paėmė iš M. K. jo asmeninius dokumentus. Šiuos dokumentus, Š. A. teigimu, jis perdavė muitinės tarpininkams, kurių vardų ir pavardžių neprisimena, tam, kad būtų atliktos muitinės procedūros, įforminant iš JAV į Lietuvą įvežtus M. K. asmeninius daiktus, tarp kurių galėjo būti ir automobilis (t. 5, b.l. 22). Šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą 2013 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertams pateikta užduotis atlikti rašysenos tyrimą. 2014 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-206(13) nurodyta, kad iš VĮ „Regitra“ paimtoje 2007 m. lapkričio 13 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2007/11/13 šalia įrašo „M. K. 2. Punkte nurodytą sumą gavau“, iš Klaipėdos teritorinės muitinės paimtuose dokumentuose: 2006 m. gruodžio 12 d. importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui „Bentley Continental Flying Spur“ skiltyje šalia įrašo „M. K. “, 2006 m. gruodžio 12 d. duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracijoje, skiltyje Nr. 10, šalia įrašo „M. K. “, 2006 m. gruodžio 11 d. pareiškime M. K. vardu Klaipėdos teritorinei muitinei dėl automobilio įsigijimo už 50 000 JAV dolerių, šalia įrašo „M. K. “, M. K. vardu pasirašė Š. A. (t. 7, b.l. 68-71). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Š. A. kreipėsi į rašysenos ekspertą A. B. , kuris, ištyręs tuos pačius dokumentus, 2015 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 20150526/01 pateikė išvadą, jog tikėtina, kad visuose minėtuose dokumentuose pasirašė ne Š. A. (t. 13, b.l. 19-24). 2016 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, siekiant pašalinti abejones dėl bylos medžiagoje esančių dviejų iš esmės skirtingų rašysenos specialistų išvadų, paskirta nauja rašysenos ekspertizė. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. lapkričio 22 d. rašysenos ekspertizės akto Nr. 140-(4594)-IS1-6324 (t. 15, b.l. 48-56) matyti, jog M. K. vardu parašus, esančius pateiktuose tyrimui dokumentuose, pasirašė ne Š. A. , ne S. D. , ne M. S. ir ne M. K. , o kitas, vienas ir tas pats asmuo.
Aptarti liudytojų J. K. , F. K. , M. K. ir iš dalies nuteistojo S. D. parodymai, taip pat S. D. ir J. K. bei M. K. ir Š. A. akistatų metu gauti duomenys, 2016 m. lapkričio 22 d. rašysenos ekspertizės akto išvados, iš JAV kompetentingų institucijų gauti duomenys apie automobilio „Bentley“ pardavimo aukcione aplinkybes, duomenys apie automobilio ankstesnius savininkus, J. K. pareiškimas tarptautiniam mokėjimo pavedimui neabejotinai patvirtina, kad M. K. 2006 m. gegužės 23 d. automobilio „Bentley“ JAV neįsigijo ir faktiškai jo negabeno į Lietuvos Respubliką, o įvežant automobilį Klaipėdos teritorinės muitinės padaliniui buvo pateikti suklastoti dokumentai, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio „Bentley“ kainą, jo įsigijimo datą, pirkėją ir pardavėją. Pateikiant suklastotus dokumentus buvo suklaidinti muitinės darbuotojai, išvengta muitinės kontrolės ir prievolės sumokėti privalomus mokesčius, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybei.
Iš aptartų duomenų taip pat galima daryti išvadą, kad automobilis „Bentley Continental Flying Spur“ buvo įsigytas internetiniame aukcione 2006 m. spalio 20 d. už 138 450 JAV dolerių ir iš JAV pargabentas į Lietuvos Respubliką J. K. prašymu tarpininkaujant S. D. . Kaip teisiamajame posėdyje nurodė liudytojai J. K. ir F. K. , S. D. rūpinosi automobilio įsigijimu ir visomis su jo pargabenimu susijusiomis procedūromis. Apeliaciniuose skunduose daroma prielaida, jog liudytojai J. K. ir F. K. yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Byloje jie nėra pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, jie turi liudytojų statusą, todėl byloje priimtas procesinis sprendimas jų atžvilgiu neturi esminės reikšmės. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja ir iš esmės sutampa, atitinka kitus byloje surinktus duomenis, todėl laikytini tinkamais įrodymais šioje byloje.
Pirmosios instancijos teisme apklausti S. D. , M. S. ir Š. A. neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad jie nėra susiję su automobilio „Bentley“ atgabenimu į Lietuvos Respubliką išvengiant muitinės kontrolės. Tačiau ikiteisminio tyrimo apklausose jų kaip įtariamųjų duoti parodymai iš esmės skiriasi nuo jų parodymų, duotų teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. D. nurodė, jog visus klausimus, susijusius su automobilių pirkimu, išmuitinimu ir apmokėjimu, tvarkė M. S. , kuris jam duodavo prisijungimo kodus prie JAV esančių automobilių pardavimo aukcionų, o jis išsirinkdavo reikiamą automobilį ir apie tai pranešdavo M. S. . Pasak S. D. , pinigus už automobilius jis perduodavo M. S. , kuris rūpinosi tolimesniu automobilių pristatymu jam asmeniškai arba jo bendrovei „B.“. S. D. teigimu, visus automobilio „Bentley Continental Flying Spur” įvežimo ir įforminimo muitinėje klausimus tvarkė M. S. . 2007 metų lapkričio mėnesį S. D. prašė M. S. padėti įforminti automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ UAB „B.“ vardu (9 t., b.l. 129-131, 145-148; 10 t., b.l. 26). Apklaustas kaip įtariamasis M. S. parodė, jog padėdamas S. D. ir dalyvaudamas aukcionuose buvo įsitikinęs, kad automobilį „Bentley Continental Flying Spur” perka S. D. . Anot M. S. , S. D. jam sakė, kad yra žmogus, kuris nori nusipirkti automobilį, tačiau jo duomenų nenurodė. M. S. teigimu, pirmą kartą JAV aukcione už automobilį buvo pasiūlyta 135 000 JAV dolerių, kuriuos reikėjo sumokėti per 3-5 dienas. Pasak M. S. , S. D. jam sakė, kad pinigus už automobilį perves, tačiau pinigai laiku nebuvo pervesti ir aukciono rezultatai buvo anuliuoti. Po kiek laiko automobilis vėl buvo pateiktas aukcione ir S. D. vėl pareiškė norą jį įsigyti. Šį kartą pinigai buvo pervesti ir pagal 2006 m. spalio 18 d. pavedimą buvo sumokėta 138 450 JAV dolerių. M. S. teigimu, S. D. , sužinojęs apie tai, kad automobiliui bus reikalingas remontas, susijęs su didelėmis išlaidomis, dėl ko automobilio galutinė kaina padidės, jam pasakė, kad būtų gerai, jog automobilis būtų įvežtas į Lietuvą, nurodant jo realią kainą. Pasak M. S. , jis šį S. D. pageidavimą perdavė Š. A. . Vėliau, įforminus muitinėje automobilio įvežimo dokumentus, Š. A. M. S. perdavė automobilio techninį pasą, kurį šis perdavė S. D. (10 t., b.l. 59-61, 64-67, 74-75). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis Š. A. nurodė, jog dėl automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ atgabenimo į Lietuvą su juo susisiekė M. S. . Pasak Š. A. , 2006 metų vasarą jis bendravo su M. K. , kuris pasakė, kad persikelia gyventi iš JAV į Lietuvą ir nori parsivežti savo asmeninius daiktus. Po kurio laiko M. K. jam perdavė savo asmeninių daiktų dokumentus, tarp kurių galėjo būti jo paso kopija, pažyma apie grįžimą į Lietuvą ir kiti dokumentai (10 t., b.l. 116-118, 123-125, 129-130, 140-141). Šie ikiteisminio tyrimo pareigūnui S. D. , M. S. ir Š. A. kaip įtariamųjų duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys. Aptarti S. D. , M. S. ir Š. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus duomenis – liudytojų J. K. , F. K. , M. K. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, S. D. ir J. K. bei M. K. ir Š. A. akistatų metu gautus duomenis, 2016 m. lapkričio 22 d. rašysenos ekspertizės akto išvadas, iš JAV kompetentingų institucijų gautus duomenis, telefoninių pokalbių įrašus ir kt. – pagal kuriuos automobilis „Bentley Continental Flying Spur” buvo įsigytas JAV aukcione ir pargabentas į Lietuvą J. K. prašymu tarpininkaujant S. D. . S. D. dėl automobilio įsigijimo ir pargabenimo kreipėsi į M. S. , o šis, vykdydamas S. D. prašymą atgabenti automobilį pigiau, susisiekė su Š. A. . Pastarasis rado į Lietuvą iš JAV nuolat gyventi grįžtantį asmenį - M. K. , iš kurio paėmė automobilio įforminimui muitinėje reikalingus dokumentus. Šie dokumentai buvo pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei kartu su tikrovės neatitinkančiais dokumentais. Minėtų dokumentų pagrindu automobilis „Bentley Continental Flying Spur“ buvo deklaruotas M. K. vardu kaip asmeninė nuosavybė, neteisėtai pritaikyta mokesčių lengvata ir išvengta muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti 74 852 Lt (21 678, 63 Eur) privalomų mokesčių.
Būtent 2006 m. spalio 20 d. aukcione įmonės „NB A. Inc.“ nupirktas automobilis „Bentley Continental Flying Spur“ Klaipėdos teritorinės muitinės padalinyje buvo įformintas kaip grįžtančio iš JAV nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką M. K. nuosavybė, už kurią, vadovaujantis 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento Nr. 918-83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą 2, 3, 4 straipsniais, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 438, patvirtintų importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių taisyklių 4, 7 punktais, nereikėjo mokėti importo mokesčių. Nuo importo muitų ir mokesčių atleidžiama tik ta asmeninė nuosavybė, kurią asmuo savo buvusioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje naudojo mažiausiai šešis mėnesius iki palikdamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą trečiojoje šalyje. Įvežant automobilį „Bentley Continental Flying Spur” iš JAV į Lietuvos Respubliką 2006 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktas Floridos valstijos transporto priemonės nuosavybės teisės dokumento pakartotinio perleidimo priedas prie dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), neva patvirtinantis, kad M. K. šį automobilį 2006 m. gegužės 23 d. aukcione įsigijo iš įmonės „S. I. “ už 50 000 Eur (t. 3, b.l. 136-137). Bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog 2006 m. gegužės 23 d. M. K. automobilio objektyviai negalėjo įsigyti, paskutinis automobilio „Bentley Continental Flying Spur” registruotas savininkas iki jo pardavimo aukcione 2006 m. spalio 20 d. buvo R. G. , kuris tik 2006 m. rugsėjo 12 d. atsisakė turtinės teisės į minėtą automobilį. Todėl Floridos valstijos transporto priemonės nuosavybės teisės dokumento pakartotinio perleidimo priedas prie dokumento Nr. 10375486 laikytinas suklastotu dokumentu, kurį pateikus buvo siekiama suklaidinti muitinės darbuotojus ne tik dėl tikrojo automobilio savininko, kainos, bet ir dėl jo įsigijimo datos, kurios tikslus nustatymas yra būtinas skaičiuojant šešių mėnesių naudojimosi automobiliu terminą ir sprendžiant klausimą dėl mokestinės lengvatos taikymo. Kad S. D. aptartos aplinkybės buvo žinomos, rodo tai, jog jis prie savo 2012 m. gruodžio 4 d. skundo dėl 2012 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties netenkinti jo skundo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo pridėjo būtent automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ nuosavybės sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje nurodyti tikrovę atitinkantys duomenys, kad paskutinis automobilio registruotas savininkas iki jo pardavimo aukcione buvo R. G. , o ne M. K. (t. 3, b.l. 3-6). Šis tikrasis dokumentas buvo pateiktas ir registruojant automobilį VĮ „Regitra“ UAB „B.“ vardu (t. 2, b.l. 20).
Tiek nuteistojo M. S. gynėjas, tiek ir nuteistasis Š. A. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad paskutinis automobilio „Bentley“ savininkas buvo R. G. . Iš tiesų, Kalifornijos valstijos išduoto automobilio nuosavybės teisės pažymėjimo 2 lapo pusėje ties grafa „naujas savininkas“ nurodyta, kad 2006 m. spalio 20 d. naujas automobilio savininkas yra A. S. , o šalia jo pavardės nurodytas ir įmonės „NB A. Inc.“, taip pat žinomos kaip „N. B. inc.“, pavadinimas (t. 12, b.l. 151-152). Tačiau šie duomenys kaip tik patvirtina, jog automobilis „Bentley“, dėl kurio kontrabandos buvo nuteisti S. D. , M. S. ir Š. A. , iš tiesų buvo įsigytas aukcione 2006 m. spalio 20 d., o jį įsigijo ne M. K. , bet įmonės „NB A. Inc.“, į kurios banko sąskaitą J. K. pervedė pinigus už automobilį, atstovas.
Apie aktyvų S. D. , M. S. ir Š. A. dalyvavimą JAV įsigyjant automobilį „Bentley Continental Flying Spur” ir jį pargabenant į Lietuvą galima spręsti ir iš 2013 m. gegužės 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, telefoninių pokalbių suvestinių. Iš 2013 m. spalio 28 d. telefoninių pokalbių suvestinės Nr. V1-110-13(110) matyti, jog 2012 m. lapkričio 7 d. tarp S. D. ir M. S. vykusio pokalbio metu M. S. ramina S. D. , teigdamas, kad visus reikalus, susijusius su automobilio įforminimu muitinėje, mokesčių sumokėjimu, tvarkė įmonė „A.“. Būtent šioje įmonėje nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo Š. A. . Minėto pokalbio turinys rodo, jog M. S. buvo informuotas apie automobilio pargabenimo į Lietuvą aplinkybes, jo vartojami žodžiai „sienas kirtome, muitinomės“, leidžia daryti išvadą, jog jis tiesiogiai dalyvavo automobilio pargabenimo procese ir su juo susijusiose procedūrose (t. 7, b.l. 22-23). Iš M. K. ir Š. A. telefoninių pokalbių suvestinių Nr. V1-112-13(112) ir Nr. V1-113-13(113) matyti, jog Š. A. rūpinasi „automobilio pirkėjų iš Vilniaus“ reikalais, veikia kaip tarpininkas tarp M. S. ir M. K. . Pokalbių metu Š. A. nurodo, kad nori sužinoti daugiau faktų apie susiklosčiusią situaciją ir kartu su M. K. aptarti tolimesnę įvykių eigą (t. 7, b.l. 28-31). Taigi, priešingai, nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, telefoninių S. D. ir M. S. bei Š. A. ir M. K. pokalbių įrašai papildo kitus byloje esančius duomenis ir pagrindžia pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog visi nuteistieji darydami nusikalstamą veiką veikė bendrai.
Apeliaciniuose skunduose keliama versija, jog M. K. savo paties JAV įsigytą ir į Lietuvos Respubliką pargabentą automobilį „Bentley“ 2007 m. lapkričio 13 d. pardavė S. D. įmonei „B.“ už 50 000 JAV dolerių. Tokios pozicijos nuteistieji laikėsi ir duodami parodymus pirmosios instancijos teisme. Tačiau liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jokio automobilio JAV neįsigijo ir į Lietuvos Respubliką negabeno bei nepardavė. Aplinkybę, kad S. D. įmonė „B.“ iš M. K. automobilio realiai neįsigijo, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. lapkričio 22 d. rašysenos ekspertizės akto Nr. 140-(4594)-IS1-6324 (t. 15, b.l. 48-56) matyti, jog M. K. vardu 2007 m. lapkričio 13 d. automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią M. K. pardavė automobilį UAB „B.“, pasirašė ne M. K. , o kitas asmuo. Liudytoja T. D. , kuri būdama UAB „B.“ įgaliota atstovė įmonės vardu pasirašė minėtoje 2007 m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, teisiamajame posėdyje negalėjo patvirtinti, jog sutarties sudarymo metu dalyvavo ir M. K. (t. 12, b.l. 74). 2014 m. vasario 21 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros metu nustatyta, kad tarp UAB „B.“ pateiktų 2007 metų buhalterinės apskaitos dokumentų (2007 metų kasos knygos su įrašais už sausio–spalio mėnesius, 2007 metų balanso, 2007 metų pirkimų ir avansinių apyskaitų) nėra automobilio „Bentley Continental Flying Spur“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir apmokėjimo dokumentų (t. 6, b. l. 37–42).
2014 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. K. atžvilgiu dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (t. 1, b.l. 116-131). Nutarime konstatuota, jog tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad M. K. tikrai žinojo, jog jo vardu į Lietuvos Respubliką bus įvežtas automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, o pateikiant suklastotus dokumentus muitinei bus išvengta muitinės kontrolės bei privalomų importo mokesčių sumokėjimo. Aplinkybės, kurias nurodo apeliantai, t.y. jog M. K. 2009 m. liepos 4 d. ir 2009 m. rugpjūčio 8 d. už automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ į Muitinės departamento sąskaitą sumokėjo mokesčius - viso 46 568 Lt (t. 3, b.l. 10-15; t. 4, b.l. 130-135), o vėliau teikė skundus muitinės departamentui ir administraciniam teismui dėl už automobilį „Bentley“ priskaičiuotų mokesčių dydžio, pripažindamas faktą, kad jis atgabeno automobilį į Lietuvą ir yra jo savininkas, kelia pagrįstų abejonių ar automobilis nebuvo atgabentas į Lietuvą su M. K. žinia ir jam sutinkant. Šias abejones sustiprina ir teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklaustos Malkų įlankos jūrų uosto inspektorės A. G. parodymai, pagal kuriuos ji priėmė automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ importo deklaraciją ir kitus dokumentus prieš tai įsitikinusi, kad šiuos dokumentus pateikia tas asmuo, kurio vardu deklaruojama, t.y. M. K. . Tačiau 2014 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. K. atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nekeičia S. D. , M. S. ir Š. A. veikos teisinio vertinimo. Kaip minėta, bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog automobilis „Bentley Continental Flying Spur“ į Lietuvą M. K. vardu buvo pargabentas fiktyviai, M. K. šio automobilio JAV neįsigijo, jis buvo nupirktas JAV internetiniame aukcione ir pargabentas J. K. prašymu tarpininkaujant S. D. , o per šį – ir M. S. bei Š. A. . Jeigu ir būtų nustatyta, kad M. K. bendrininkavo darant automobilio „Bentley“ kontrabandą, tai būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę ir jo atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė nešalintų S. D. , M. S. ir Š. A. baudžiamosios atsakomybės ir nekeistų jų veikos kvalifikavimo.
Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu M. S. ir Š. A. prieš juos pripažįstant įtariamaisiais buvo apklausti kaip liudytojai (t. 10, b.l. 49-50; t. 10, b.l. 104-105). Jų, kaip liudytojų, duotais parodymais, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas vadovavosi darydamas išvadas dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliantų teigimu, apklausiant M. S. ir Š. A. kaip liudytojus, jie buvo verčiami duoti parodymus prieš save, todėl remdamasis šiais parodymais pirmosios instancijos teismas nesilaikė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies nuostatų. Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes. Iš apklausų protokolų matyti, jog tiek M. S. , tiek ir Š. A. liudytojų apklausos metu davė parodymus ne tik apie galimus neteisėtus S. D. veiksmus, bet ir apie savo pačių veiksmus, įsigyjant ir įvežant į Lietuvos Respubliką automobilį „Bentley“. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir teismų suformuotą praktiką, liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas, nustatant tiesą byloje svarbias aplinkybes, ir jo parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtiną paties dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Be to, kaip liudytojas apklausiamas asmuo turi būti tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Šiuo atveju M. S. ir Š. A. kaip liudytojai davė parodymus ir apie savo veiksmus, todėl jie negali būti laikomi nesuinteresuotais. Duomenys, kurie gaunami nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymu baudžiamajame procese. Tiek tuo atveju, kai informacija surinkta pagal BPK, tiek kai ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, būtina patikrinti gautų duomenų patikimumą ir išsiaiškinti, ar tiksliai buvo laikytasi įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi M. S. ir Š. A. kaip liudytojų ikiteisminiame tyrime duotais parodymais. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, jis nėra grindžiamas vien tik ar lemiama apimtimi minėtais M. S. ir Š. A. parodymais. Argumentuodamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų (t.y., liudytojų parodymų, ekspertų išvadų, telefoninių pokalbių įrašų, iš JAV kompetentingų institucijų gautų duomenų, kitų rašytinių duomenų) visuma.
S. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ikiteisminio tyrimo metu iš JAV gautus dokumentus apie automobilio „Bentley“ pardavimą aukcione pripažino įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes jie neatitinka leistinumo ir patikimumo taisyklių, tačiau, kaip tinkamai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, Lietuvos muitinei, kuri atliko ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, skirti dokumentai (t. 9, b. l. 1–63) buvo gauti iš oficialios institucijos, pateikti remiantis JAV ir Europos Bendrijos sutartimi dėl muitinių bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroras teismui pateikė atsakymą į užklausą JAV konsulatui dėl šių dokumentų naudojimo. Atsakyme nurodoma, kad šie dokumentai gali būti naudojami kaip įrodymai Lietuvos teismo ar administraciniame procese (t. 12, b. l. 105–106). BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš kompetentingų JAV institucijų gauti dokumentai apie automobilio „Bentley“ pardavimą aukcione atitinka BPK 20 straipsnyje keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, jie patikrinti teisiamajame posėdyje, palyginti su kitais bylos duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai pripažino tinkamais įrodymais šioje byloje ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliantai skunduose teigia, kad kaltinime nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė kiekvieno iš nuteistųjų bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai.
Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog S. D. , turėdamas tikslą importuoti į Lietuvos Respubliką automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, išvengiant muitinės kontrolės ir privalomų mokesčių sumokėjimo, veikdamas tiesiogine tyčia ir žinodamas, kad šis automobilis buvo įsigytas aukcione už J. K. sumokėtus pinigus, susitarė su M. S. , kad jis įformins automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ importo procedūrą, pateikiant suklastotus dokumentus, ir tokiu būdu išvengs muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti privalomus mokesčius. M. S. , vykdydamas susitarimą su S. D. ir žinodamas tikrąsias automobilio įsigijimo aplinkybes, susitarė su Š. A. , kad šis suras asmenį, kuris savo vardu galėtų įvežti automobilį, o Š. A. šį asmenį (M. K. ) surado ir pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams suklastotus dokumentus automobilio importo procedūrai įforminti.
Įvertinęs bylos duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino, kad S. D. , M. S. ir Š. A. veikė susitarę, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei tvirtina apeliantai, nurodė, kokiais veiksmais nuteistieji realizavo inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir kokį vaidmenį atliko. Vis dėlto nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė dėl Š. A. inkriminuotų veiksmų – suklastotų dokumentų automobilio importo procedūrai įforminti pateikimo Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams – laikytina neįrodyta. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. lapkričio 22 d. rašysenos ekspertizės akte Nr. 140-(4594)-IS1-6324 (t. 15, b.l. 48-56) nurodyta, jog M. K. vardu parašus, esančius pateiktuose tyrimui dokumentuose, paimtuose iš Klaipėdos teritorinės muitinės: 2016 m. gruodžio 12 d. importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „54. Vieta ir data“, eilutėje „(vardas, pavardė) ir parašas“ (t. 3, b.l. 135); 2016 m. gruodžio 12 d. Duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracijos grafoje „10(b) Vieta:“ eilutėje „Parašas: M. K. “ (t. 3, b.l. 145) ir 2016 m. gruodžio 11 d. M. K. pareiškime Klaipėdos teritorinei muitinei dėl automobilio „Bentley“ įsigijimo už 50 000 JAV dolerių eilutėje „M. K. “ (t. 3, b.l. 139), pasirašė ne Š. A. , ne S. D. , ne M. S. ir ne M. K. , o kitas, vienas ir tas pats asmuo. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. G. negalėjo patvirtinti, jog dokumentus muitinės procedūroms įforminti jai pateikė Š. A. , bei nurodė, kad priimdama minėtus dokumentus ji įsitikino, kad juos pateikia deklaracijoje nurodytas asmuo – M. K. . Taigi, nesant galimybės neabejotinai patvirtinti pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog suklastotus dokumentus pasirašė ir šiuos dokumentus Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams pateikė būtent Š. A. , taip pat vadovaujantis įstatymo nuostata, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdėstyti tik įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, konstatuotina, jog nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog 2006 m. gruodžio 11 d. pareiškimą M. K. vardu, kuriuo buvo melagingai patvirtinta, kad 2006 m. gegužės 23 d. M. K. už 50 000 JAV dolerių įsigijo automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 2006 m. gruodžio 12 d. importo bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2-ame langelyje (siuntėjas) ir 8-ame langelyje (gavėjas) buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. vietoje tikrųjų siuntėjo ir gavėjo duomenų nurodyti M. K. duomenys, deklaruota automobilio vertė – 50 000 JAV dolerių (statistinė vertė – 136 319 Lt), 54-ame langelyje pasirašyta M. K. vardu bei M. K. vardu pasirašyta suklastotoje 2006 m. gruodžio 12 d. duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracijoje 2006 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams (Perkėlos g. 8, Klaipėda) automobilio importo procedūrai įforminti pateikė Š. A. , nėra įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Vis dėlto minėtos aplinkybės pripažinimas neįrodyta nekeičia Š. A. atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nes bylos duomenimis patikimai įrodyta, kad jis, vykdydamas susitarimą su M. S. , pagal kurį Š. A. turėjo surasti asmenį, kuris savo vardu galėtų įvežti automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, kaip asmeninę nuosavybę, persikeldamas gyventi iš JAV į Lietuvą, tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės ir prievolės sumokėti privalomus mokesčius, surado M. K. . Žinodamas, kad M. K. automobilio „Bentley Continental JAV nepirko ir jo negabeno į Lietuvą, Š. A. paėmė iš jo asmeninius dokumentus, kurie vėliau su suklastotais dokumentais (2006 m. gruodžio 11 d. pareiškimu M. K. vardu, 2006 m. gruodžio 12 d. importo bendruoju administraciniu dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2006 m. gruodžio 12 d. duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracija) buvo pateikti Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams (Perkėlos g. 8, Klaipėda) automobilio importo procedūrai įforminti. Šių suklastotų dokumentų pagrindu automobilis „Bentley Continental Flying Spur“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo deklaruotas M. K. vardu kaip asmeninė nuosavybė, neteisėtai pritaikyta mokesčių lengvata ir išvengta muitinės kontrolės bei prievolės sumokėti 74 852 Lt (21 678, 63 Eur) privalomų mokesčių, taip padaryta didelė žala valstybės biudžetui. Vykdydamas minėtą susitarimą su M. S. ir surasdamas M. K. , taip pat paimdamas iš M. K. tuos pačius dokumentus, kurie vėliau buvo panaudoti muitinėje apsimestinai deklaruojant automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ M. K. vardu kaip jo asmeninę nuosavybę, taip išvengiant muitinės kontrolės, Š. A. realizavo dalį bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų požymių.
Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, t. y. nepagrįstai netenkino gynybos prašymų, nešalino byloje esančių neaiškumų ir prieštaravimų, juos ignoravo ar nurodė, kad neaiškumų nėra, rodė nepagrįstą palankumą kaltinimą palaikančiam prokurorui. Nešališkumas – tai reikalavimas ne tik tirti ir nagrinėti bylą nešališkai renkant tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, išaiškinant tiek atsakomybę sunkinančias, tiek lengvinančias aplinkybes, bet ir reikalavimas paisyti įstatymu nustatytų aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Tokios aplinkybės nurodytos BPK 58 straipsnyje. Iš apeliacinių skundų matyti, jog skundžiamą nuosprendį priėmusios teisėjos šališkumas grindžiamas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, kuriuo remiantis teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje apygardos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, padarė logiškas ir neprieštaringas išvadas tiek dėl S. D. , M. S. ir Š. A. kaltės, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, tiek dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo bei kitų klausimų. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistieji, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
S. D. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti automobilį „Bentley Continental Flying Spur“, teigdamas, jog automobilis priklauso UAB „B.“. Tačiau šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog 2007 m. lapkričio 13 d. automobilio „Bentley Continental Flying Spur“ pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią M. K. neva pardavė automobilį UAB „B.“ yra fiktyvi, pagal šią sutartį jokie mokėjimai neatlikti. Byloje jokių kitų duomenų, įrodančių, kad automobilis „Bentley Continental Flying Spur“ priklauso UAB „B.“, nėra. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 72 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje esant įrodyta, jog S. D. , M. S. ir Š. A. automobilį „Bentley Continental Flying Spur“ per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno išvengdami muitinės kontrolės, automobilis laikytinas nusikalstamos veikos rezultatu, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai konfiskuotas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendį.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad Š. A. 2006 m. gruodžio 12 d. pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto posto Konteinerių terminalo padalinio pareigūnams suklastotus dokumentus automobilio importo procedūrai įforminti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.