Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. (A.) B., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. tampant vis aukštesnės klasės mokiniu, Ieškovė patiria vis daugiau išlaidų išleidžiant vaiką į mokyklą. Perkamos knygos ir kanceliarinės prekės, rūbai, vitaminai, gydymo išlaidos, skiepai (nuo meningokoko dveji skiepai po 130 Eur, nuo erkinio encefalito po 34 Eur), pietūs mokykloje, transporto išlaidos. Nemažai lėšų Ieškovė skiria leisdama vaiką į edukacines programas su klase, išvykas mokykloje, vasaros stovyklas. Kadangi vaikas labai aktyvus ir noriai dalyvauja popamokinėje veikloje, kiekvieną mėnesį Ieškovė moka 30 Eur už informacinių technologijų būrelį (tai patvirtinantys duomenys yra byloje), 50 Eur už plaukimo pamokas (tai patvirtinantys duomenys yra byloje). Ieškovė su vaiku gyvena Vilniaus rajone, o sūnų leidžia į (duomenys neskelbtini), tai kiekvieną savaitę Ieškovė vežiodama sūnų į mokyklą ir pravažiuoja apie 150 km, per mėnesį apie 600 km., o tai kainuoja apie 70 Eur. Ieškovė, nors ir neturėdama plačių galimybių, deda labai daug pastangų, kad sūnui P. B. nieko netrūktų. Kadangi vaikas turi regos sutrikimą, vieną kartą per metus lankosi pas akių gydytoją, yra keičiami nauji akiniai, perkami papildomi vitaminai ir akių lašai. Ieškovė vaikui P. B. nuolat perka rūbus, avalinę, nes vaikas labai greitai auga.

Kiekvienais metais Ieškovė stengiasi bent vieną kartą nuvežti vaikus prie jūros, paatostogauti, o tai kainuoja (įskaitant visas išlaidas) kiekvienam vaikui daugiau kaip 400 Eur (tai patvirtinantys duomenys yra byloje). Ieškovė yra apdraudusi savo sūnų P. B. nuo nelaimingų atsitikimų, ligos draudimu, todėl kiekvieną mėnesį draudimui privalo mokėti po 54,94 Eur (tai patvirtinantys duomenys yra byloje). Per metus tinkamam vaiko P. B. išlaikymui būtina skirti ne mažesnę kaip 7140 Eur sumą, per mėnesį – ne mažesnę kaip 595 Eur sumą (šią aplinkybę patvirtina esantys byloje ieškovės paskaičiavimai, kurie buvo pateikti teismui kartu su pirminiu ieškiniu) Ieškovė vaikui išleidžia: maistui – 100 Eur, vaistai, vitaminai, skiepai, akiniai – 30 Eur, apranga, avalynė – 110 Eur, pietūs mokykloje – 50 Eur, kanceliarinės prekės mokyklai – 40 Eur, telefono išlaidos – 15 Eur, edukacinė veikla, išvykos mokykloje, stovyklos, kelionės – 45 Eur, pramogos – 50 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, komunalinės išlaidos – 30 Eur, transporto išlaidos – 30 Eur, būreliai (baseinas ir IT) – 80 Eur. Minėtas išlaidas patvirtina esančios byloje sąskaitos faktūros, sutartys, banko sąskaitų išrašai. Vaikas labai noriai lanko būrelius, yra labai gabus, imlus naujovėms, siekiantis tobulėti ir norintis bendrauti su kitais bendraamžiais vaikais, dėl ko ir išlaidos jo išlaikymui yra didesnės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės turtinė padėtis nuo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo šiek tiek pablogėjo, su nauju savo vyru Ieškovė susilaukė antro vaiko, tai padidėjo ir išlaidos. Taip pat Ieškovė pasiėmė paskolą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai. Apie pusantrų metų Ieškovė su vaikais gyvena jau naujuose namuose. P. B. turi nuosavą kambarį, jo įrengimui Ieškovė išleido ne vieną tūkstantį eurų (šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra byloje). Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kiekvieną mėnesį jos gaunamos pajamos yra 574,90 Eur. Kadangi šiuo metu ieškovės pajamos nėra didelės, prie vaikų išlaikymo labai prisideda jos sutuoktinis, jis apmoka praktiškai visas išlaidas. Atsakovo mokama išmoka padengia vos ketvirtadalį vaiko išlaidų.

Vaiko teisė į tinkamą materialinį aprūpinimą yra viena iš pagrindinių jo teisių, be kurios įgyvendinimo yra neįmanoma normali vaiko raida. Išlaikymo prievolė yra turtinė asmeninė vaiko tėvų prievolė, kurios jie negali atsisakyti. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaiko maitinimui, sveikatos priežiūrai, aprangai, auklėjimo, mokymo ir laisvalaikio reikmėms. Vaiko poreikius lemia ir jo amžius (vaikui augant, jo poreikiai didėja), ir jo sveikatos būklė (silpnos sveikatos vaiko didesnį išlaikymo dydį lemia poreikis įsigyti medikamentų, vitaminų, pagerintą maitinimą).

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų? Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d. numatyta, kad visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei įtvirtinta tėvų? didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų?, būtinų vaikui vystytis, sudarymą? pagal tėvų? sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.192 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių? vaikų poreikiams bei jų? tėvų? turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų? vaikui sudarymą?, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų? sudarymui išlaikymą? priteisti objektyviai leidžia tėvų? turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.

Prašoma teismo priteisti iš atsakovo A. B. vaiko P. B. laikinam išlaikymui iki jo pilnametystės periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 298 Eur ir paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę V. K.. Galimybė padidinti vaikui mokėtino išlaikymo dydį numatyta LR CK 3.201 str. 1 d., kuriame numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. LR CK 3.156 str. 1 d. imperatyviai įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, mano, kad yra teisinis pagrindas padidinti vaikui P. B. mokėtino išlaikymo dydį ir priteisti iš Atsakovo vaiko išlaikymui 298 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti ir papildomai parodė, kad atsakovas iki šio ieškinio padavimo teismui, vaikui išlaikymą mokėjo geranoriškai pagal teismo sprendimą. Nepilnametis sūnus P. gyvena kartu su ja, sūnui yra 15 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini). Padidinti išlaikymą reikia, nes vaikas auga, padidėjo išlaidos mokykloje, vaikas lanko tinklinį, už būrelius reikia mokėti apie 120 Eur į mėnesį. Pagal teismo sprendimą vaikui buvo priteistas 500 Lt išlaikymas. Atsakovas sūnaus gimtadienio proga atsiunčia dovanų, su vaiku bendrauja minimaliai, su vaiku susitinka gal 10 kartų į metus. Dabar atsakovas moka išlaikymą vaikui po 215 Eur į mėnesį pagal teismo nutartį. Ji bandė su atsakovu kalbėtis dėl didesnio išlaikymo teikimo vaikui, bet atsakovas sakė, kad „gausi, kiek priteista“. Atsakovas pas save į Jungtinę Karalystę vaiko nebuvo pasiėmęs. Ji dirba projektų vadove UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal individualią veiklą, jos pajamos pagal individualią veiklą į mėnesį sudaro apie 1500 Eur, ji turi nuosavybės teise butą, (duomenys neskelbtini), turi dalį žemės sklypo ir namo, (duomenys neskelbtini). Ji yra sudariusi kitą santuoką, turi 2,5 metukų dukrą L. K..

Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti kaip pagrįstą ir įrodytą.

Atsakovas A. (A.) B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdį jam pranešta tinkamai, įteikus procesinius dokumentus ir teismo šaukimą viešo paskelbimo būdu pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančios išvadą atstovas nurodė, kad palaiko į bylą pateiktą išvadą ir ieškovės reikalavimą. Parodė, kad nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, bet atsižvelgiant į vaiko amžių, užsiėmimus, padidėjusius vaiko poreikius, mano, kad ieškinys yra pagrįstas.

Ieškinys tenkintinas.

Kaip nustatyta byloje, ieškovė V. K. ir atsakovas A. B. turi nepilnametį sūnų P. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu su ieškove. Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1079-603/2009, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus P. B. išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus P. B. pilnametystės

VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos sudaro 79,38 Eur, ieškovės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: butas ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esantys, (duomenys neskelbtini), ieškovės ir jos sutuoktinio D. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įregistruota (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir 1/7 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių ieškovė nuosavybės teise neturi; (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir AB „Šiaulių bankas“ sudaryta Būsto kredito sutartis Nr.B-2017-6741-00, suteiktas 115 000 Eur kreditas gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybai. Atsakovas niekur nedirba, nekilnojamojo/kilnojamojo turto neturi, duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra, atsakovas yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Iš ieškovės pateikto elektroninio susirašinėjimo su atsakovu, matyti, kad jam apie teisme iškeltą bylą pagal ieškovės ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo yra žinoma.

Ieškovė V. K. ir D. K. 2015-07-10 įregistravo Vilniaus miesto CMS santuoką (įrašo Nr.2499). 2017-10-28 ieškovei ir jos sutuoktiniui gimė dukra L. K. ( 2017-10-31 Gimimo įrašas Nr.9446).

Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje „Dėl V. K. ieškinio“, nurodė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų P. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1079-603/2009, atsakovas įpareigotas mokėti sūnaus išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus P. B. pilnametystės. Apsilankius ieškovės šeimoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu ir dviem vaikais gyvena 5 kambarių nuosavame name, sūnui sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Aplinka saugi ir tvarkinga. P. B. turi atskirą kambarį, kuris yra erdvus, šviesus. Pokalbio metu vaikas nurodė, kad lanko informacinių technologijų bei tinklinio būrelius, jo teigimu dažniausia jis yra iniciatorius bendravime su tėvu, ryšį palaiko telefonu. Skyriaus vertinimu iš atsakovo priteistino išlaikymo sūnui dydis negali būti mažesnis negu 215 Eur kas mėnesį. 2019-10-01 ieškovės šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuotos aukščiau nurodytos aplinkybės apie ieškovės šeimos gyvenimo sąlygas.

Ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti: maistui – 100 Eur, vaistai, vitaminai, skiepai, akiniai – 30 Eur, apranga, avalynė – 110 Eur, pietūs mokykloje – 50 Eur, kanceliarinės prekės mokyklai – 40 Eur, telefono išlaidos – 15 Eur, edukacinė veikla, išvykos mokykloje, stovyklos, kelionės – 45 Eur, pramogos – 50 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, komunalinės išlaidos – 30 Eur, transporto išlaidos – 30 Eur, būreliai (baseinas ir IT) – 80 Eur, pagrįstos byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis, draudimo, turizmo sutartimis, banko sąskaitų išrašais.

2019-09-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi atsakovo A. B. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui P. B. po 215 Eur kas mėnesį pradedant nuo 2019-08-20 (ieškinio pateikimo dienos) iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja ieškovę V. K..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020-01-01 Lietuvoje patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra – 607 Eur.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne ateityje. Be to, dažniausiai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovui, nes su juo gyvena nepilnametis vaikas. Atsakovė teigia, jog turi sveikatos problemų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių jos sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių ji negali dirbti ir negali teikti minimalaus išlaikymo dydžio. Ji nurodė, jog turi mažametį vaiką, kuris lanko darželį, todėl, teismo vertinimu, atsakovė gali dirbti, kad galėtų teikti savo nepilnametei dukrai minimalaus dydžio išlaikymą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į ginčo šalių nepilnamečio sūnaus P. B. amžių (15 m.), tokio amžiaus paauglio poreikius ir pateiktus įrodymus – paskaičiavimus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, į byloje nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, jog duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, kad jis gyvena Jungtinėje Karalystėje, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kad nuo 2020-01-01 Lietuvoje patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra – 607 Eur, jog atsakovas jokių prieštaravimų dėl pateikto ieškinio nepareiškė, atsiliepimo nepateikė, nors apie šią nagrinėjamą teisme bylą jam žinoma, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, jog išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga, konstatuoja, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, pakeisti Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1079-603/2009, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus P. B. išlaikymui priteistą išlaikymą po 500 Lt (144,81 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus P. B. pilnametystės, ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 298 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateiktų įrodymų, matyti, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo atstovaujama advokato ir patyrė 500 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Kadangi ieškovė V. K. buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, iš atsakovo A. B. valstybei priteistina 107,28 Eur žyminio mokesčio ir 5,68 Eur pašto išlaidų, viso 112,96 Eur.

2019-09-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo A. B. atžvilgiu– priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui P. B. po 215 Eur kas mėnesį pradedant nuo 2019-08-20 iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja ieškovę V. K., paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintinos (LR CPK 150 str. 2 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1079-603/2009, iš atsakovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui P. B., a/k (duomenys neskelbtini), priteisto 500 Lt (144,81Eur) (penkių šimtų litų, t.y. vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 81 eurocento) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. B., a/k (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 298 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) nuo ieškinio padavimo dienos (2019-08-20) iki sūnaus pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. K., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. B., a/k (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovei V. K., a/k (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI prie FM, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 107,28 Eur (vieną šimtą septynis eurus 28 eurocentus) žyminio mokesčio ir 5,68 Eur (penkis eurus 68 eurocentus) pašto išlaidų, viso 112,96 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 96 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.

Palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2019-09-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. B., atžvilgiu, o šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, jas panaikinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui P. B. priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.