Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams G. K., V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad po santuokos nutraukimo atsakovas nesirūpina savo vaikais, neprisideda prieš jų išlaikymo, savo elgesiu daro neigiamą įtaką vaikams. Atsakovas vaikų atvykdavo pasiimti neblaivus arba grąžindavo vaikus būdamas neblaivus. Šalių sūnus D. A. su atsakovu bendrauti nenori, K. A. atsakovo nepamena.

5. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą nurodydama, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, jog ieškovės ir atsakovo šeima vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma. Ieškovė ne kartą kreipėsi pagalbos, nurodydama, kad po santuokos nutraukimo atsakovas atvyksta pasiimti vaikų arba juos grąžina ieškovei būdamas neblaivus Pažymėjo, kad šalių nepilnamečiams vaikams reikia specialistų pagalbos: K. A. sunkiai kalba, D. A. serga bronchine astma, todėl jam nustatytas mokymas namuose. Bronchinė astma D. A. paūmėja nuo streso ir nerimo, todėl po susitikimų su atsakovu nepilnamečio vaiko D. A. sveikatos būklė paūmėdavo. Institucijos atstovė nurodė, jog vaikai ne kartą matė atsakovo agresiją prieš ieškovę, vaikai jaučia baimę atsakovui, jų tarpusavio ryšiai yra atšalę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl tėvo valdžios apribojimo

6. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

7. Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

8. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

9. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

10. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

11. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina įrašyta A. A., tėvas – D. A.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4834-642/2014 ieškovės A. A. ir atsakovo D. A. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų D. A. ir K. A. gyvenamoji vieta nustatyta su A. A., D. A. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. A. ir K. A. po 300,00 Lt kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, nustatyta atsakovo D. A. bendravimo su vaikais tvarka: D. A. su vaikais D. A. ir K. A. bendrauja kas antrą savaitgalį, t.y. pirmą ir trečią savaitgalį, nuo teismo sprendimo nutraukti pareiškėjų santuoką įsiteisėjimo dienos: 1) šeštadienį nuo 14.00 val. iki 19.00 val. ir 2) sekmadienį nuo 14.00 val. iki 19.00 val., atsakovas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos arba kitos ieškovės A. A. nurodytos vietos ir grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą A. A. nurodytą vietą, atsakovui D. A. netaikoma bendravimo su vaikais tvarka, jei pareiškėjas yra neblaivus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-02 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1200-606/2014 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., t.y. už tai, kad 2013-09-10 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-17 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-455-718/2015 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta keturi mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per keturis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-24 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-471-718/2015 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta šeši mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-800-718/2015 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

13. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra ne kartą teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, įskaitant nežymų ieškovės sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. K. nurodė, kad yra ieškovės draugė, pažįsta atsakovą. Liudytoja patvirtino, jog po santuokos nutraukimo atsakovas norėdavo matytis su vaikais, tačiau būdamas su vaikais vartodavo alkoholį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė ne kartą kreipėsi pagalbos, nurodydama, kad po santuokos nutraukimo atsakovas atvyksta pasiimti vaikų arba juos grąžina ieškovei būdamas neblaivus. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-18 psichologo nuomonėje nurodyta, jog šiuo metu atsakovo D. A. ir nepilnamečio sūnaus D. A. santykiai yra nutrūkę (vaikas atsisako su juo bendrauti), pirmaisiais gyvenimo metais susiformavęs ryšys iki šiol neigiamai veikia dabartinį vaiko psichosocialinį ir emocinį vystymąsi. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad toks atsakovo elgesys darė žalingą įtaką vaikams, yra priešingas vaikų interesams ir sudaro sąlygas taikyti tėvo valdžios apribojimą.

14. Vis dėlto, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Šiuo atveju Sprendimo 12 punkte nurodyti atsakovo smurtiniai veiksmai ieškovės atžvilgiu įvyko daugiau nei prieš penkerius metus, vaikų priežiūra esant neblaiviau – prieš beveik dvejus metus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas 2017 m. gruodžio mėn. išvyko į Angliją. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo sesuo J. A. paaiškino, kad atsakovas daugiau nei metus laiko gyvena kartu su ja Anglijoje, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, nebevartoja alkoholio, turi darbą ir siekia prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas nori matytis ir bendrauti su vaikais, tačiau ieškovė yra užblokavusi elektronines ryšio priemones, kuriomis vyko atsakovo bendravimas su vaikais. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2018-10-03 pervedė antstoliui A. S., kuris vykdo išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. A. ir K. A. išieškojimą, 268,00 Eur, 2018-11-04 – 56,93 Eur, 2019-03-18 – 172,34 Eur, 2018-04-15 – 169,73 Eur, 2019-05-13 – 226,60 Eur.

15. Taigi, nuo 2018-10-03 atsakovas prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog šiuo metu atsakovas piktnaudžiauja tėvų valdžia, savo elgesiu daro žalingą įtaką vaikams. Pažymėtina, jog nors ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpina savo vaikais, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog ji užblokavo atsakovą elektroninėmis ryšio priemonėmis, kadangi jai bendraujant su atsakovu kildavo tarpusavio konfliktai. Taigi, šiuo atveju tiek ieškovė, tiek liudytoja J. A. patvirtino, kad atsakovas siekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau to padaryti negali dėl ieškovės veiksmų. Pažymėtina, jog ieškovė atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais elektroninėmis ryšio priemonėmis apribojo ne dėlto, jog atsakovo elgesys bendravimo metu daro žalą vaikams, o dėl šalių tarpusavio konfliktų. Nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-18 psichologo nuomonėje nurodyta, kad šiuo metu atsakovo D. A. ir nepilnamečio sūnaus D. A. santykiai yra nutrūkę (vaikas atsisako su juo bendrauti), pirmaisiais gyvenimo metais susiformavęs ryšys iki šiol neigiamai veikia dabartinį vaiko psichosocialinį ir emocinį vystymąsi, tačiau pateiktoje nuomonėje taip pat pastebėta, jog kiti asmenys taip pat turi reikšmingos įtakos tėvo vertinimui, pavyzdžiui, kad būdamas Anglijoje atsakovas nuolatos girtauja, grįžęs į Lietuvą neužeina aplankyti savo sūnaus, kad ne jis pats pirko žaislinį sunkvežimį, kurį sūnus D. A. gavo dovanų ir pan. – visą tai vaikas sužino iš aplinkos.

16. Teismo vertinimu minėtos aplinkybėms, sudaro pagrindą tikėtis, jog padėtis, susiklosčiusi tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų D. A. ir K. A. gali pasikeisti, todėl nėra pakankamo pagrindo neterminuotai apriboti atsakovo D. A. tėvo valdžią į vaikus D. A. ir K. A..

17. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies, laikinai apribotina atsakovo D. A. tėvo valdžia į vaikus D. A. ir K. A. (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

18. Atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

19. Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

20. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo

21. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-07-31 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1498-13583 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-04-24 pažymą Nr. NTP-7-2613 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 136,50 Eur advokato užmokestis. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 68,25 Eur (136,50 Eur x 50 proc.) teisinės pagalbos išlaidų.

22. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 2,08 Eur (4,17 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. A. į vaikus D. A., gim. (duomenys neskelbtini)., ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. A. 2,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo D. A. 68,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“; AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank AS; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630

Sprendimo dalį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.