Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas: 1) 2014-12-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., taikant BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-23 nutartimi D. A. 2014-12-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu devyniasdešimt (90) parų; 2) 2015-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., paskirti šeši mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - keturi mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per keturis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 3) 2015-04-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., paskirti šeši mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.,dalinio sudėjimo būdu subendrintos 2015-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2015-04-24 Klaipėdos miesto teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė D. A. paskirta - 8 (aštuoni) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per 8 mėnesius išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-15 nutartimi vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 2 p. b p.p. dalinio sudėjimo būdu subendrinta 2014-12-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeistu 2015-03-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, paskirta bausmė su 2015-04-17 ir 2015-04-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais, subendrintais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi, paskirta bausme ir paskirti D. A. galutinė subendrinta bausmė – 70 (septyniasdešimt) parų areštas, bausmę atlikęs 2015-09-23, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2015 m. gegužės 28 d., apie 19:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur kartu su A. T. P. girtavo, smogė A. T. P. kumščiu į veidą, ko pasekoje šis nugriuvo, po to spyrė į galvą, užšoko ne mažiau du kartus ant A. T. P. kūno, ne mažiau tris kartus spyrė į nugarą, padarydamas galvos sumušimą su odos nubrozdinimu galvos dešinėje, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje frontotemporoparietalinėje srityje, galvos smegenų sumušimą kairėje smilkininėje skiltyje, kas remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių III skyriaus 6.6.2., 6.6.4. punktais yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. A. smogė nukentėjusiajam A. T. P. kumščiu į veidą, ko pasekoje šis nugriuvo, po to spyrė į galvą, užšoko ne mažiau du kartus ant A. T. P. kūno, ne mažiau tris kartus spyrė į nugarą, padarydamas galvos sumušimą su odos nubrozdinimu galvos dešinėje, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje frontotemporoparietalinėje srityje, galvos smegenų sumušimą kairėje smilkininėje skiltyje. Minėti sužalojimai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. T. P. sveikatą. Kaltinamasis D. A. prisipažino 2015-05-28 sudavęs kumščiu nukentėjusiajam A. T. P. į veidą, po to kelis kartus spyręs į nugarą, į pečius ar į galvą. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu kartu su nukentėjusiuoju A. T. P. vartojo alkoholinius gėrimus, nukentėjusysis jam trenkė kumščiu į kaktą, purtė jį. Tada jis bandė stotis, krito į jį, įsikabino. Pradėjus eiti link namų vėl susikibo, nukentėjusysis puolė jį tampyti, norėjo parversti, tada jis trenkė nukentėjusiajam į veidą, vėl pargriuvo, atsistojus spyrė nukentėjusiajam. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, jo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. T. P. padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu galvos dešinėje, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje frontotemporoparietalinėje srityje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, sužalojimą A. T. P. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus jo galvą kitu buku daiktu – sumušant ar neblaivioje būklėje virstant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą, dėl patirto galvos smegenų sužalojimo A. T. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tą dieną buvo girtaujama, tyčia sužalojo nukentėjusįjį A. T. P., ir dėl to jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje surinktos ir ištirtos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusįjį A. T. P. sužalojo kaltinamasis D. A.. Kaltinamojo D. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą D. A. padarė tiesiogine tyčia: smogdamas kumščiu į veidą ir spirdamas nukentėjusiajam į galvą ir nugarą, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo A. T. P. sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis D. A. padarė vieną sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo D. A. nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, anksčiau jis buvo teistas už tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, darytina išvada, kad jis linkęs daryti nusikaltimus ir nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų. Kaltinamasis D. A. yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, jokio pragyvenimo šaltinio neturėjo. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis D. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo A.T. P. patirtų sužalojimų sunkumą iš dalies lėmė ir paties nukentėjusiojo būklė įvykio metu, tai yra nustatytas 2,95 prom. girtumo laipsnis. Šios aplinkybės nepašalina D. A. padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti bausmę. Siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, D. A. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. BK 75 straipsnio 1 dalies nauja redakcija (2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554) leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teistas tris kartus, neišnykus teistumams nusikalto, į kitą jį neigiamai charakterizuojančią medžiagą, teismas nemato pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

.

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. I, b.l. 142-144).

Kaltinamasis D. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo D. A. suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo (t. I., b.l. 142-144).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1304,46 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo D. A. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (t. I, b.l. 40-42). Nukentėjusysis A. T. P. dėl kaltinamojo D. A. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 1304,46 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. I, b.l. 42). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis D. A., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo D. A. priteisiama 1304,46 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusysis A. T. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo D. A. priteisti 5000,00 Eur neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. A. nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. T. P. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad patyrė skausmą, apie 5 dienas buvo komoje, 2 mėnesius buvo nedarbingas, gydėsi, mėnesį gulėjo ligoninėje. Nuo 2015-05-28 iki 2015-07-27 nedirbo, negavo nedarbingumo pašalpos, kadangi įvykio metu buvo girtas. Patirtą neturtinę žalą vertina 5000,00 Eur.

Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis A. T. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. T. P. teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad šiai dienai yra pasveikęs, duomenų apie liekamuosius reiškinius ar turėtų galimybių praradimą nepateikė. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, nes nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio ir nepateikė įrodymų dėl turtinės žalos atlyginimo. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu nedirba, yra suimtas, iki suėmimo nedirbo. Nustatyta, kad nukentėjusiojo A. T. P. patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą lėmė ne tik kaltinamojo suduoti smūgiai kumščiu ir kojomisi, bet ir paties nukentėjusiojo didelis neblaivumas (2,95 prom). Nukentėjusiojo A. T. P. prašoma priteisti 5000,00 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo D. A. nukentėjusiajam A. T. P. 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Elektroninė laikmena (1 CD), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje (1 tome prie viršelio).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo D. A. priteisti 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Prašyme nurodė, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 ( Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011; 2014, Nr. 2014-12121), 14.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 34,74 Eur, ir prašo jas priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo D. A.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šioje byloje kaltinamajam D. A. gynėjas paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes kaltinamasis yra suimtas. BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet ne privalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kaltinamojo gynėjo dalyvavimas yra privalomas, kai kaltinamasis yra suimtas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nepagrįstas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš kaltinamojo D. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam dviejų metų šešių šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti D. A. suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Kaltinamajam D. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 1304,46 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo D. A. 1304,46 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Civilinio ieškovo A. T. P. pareikštą 5000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo D. A. 3000,00 Eur A. T. P.. Kitoje dalyje A. T. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamojo D. A. 34,74 Eur valstybės naudai, atmesti.

Elektroninę laikmeną (1 CD), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.