Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, šešių klasių išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: 2015-02-25 apie 10.49 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau 5 smūgius kumščiais sudavė močiutei D.-O. P. į galvą, po to suėmęs abiem rankomis jai už kaklo smaugė, suėmęs už abiejų rankų, stumdė ir tąsė už plaukų, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gyvena pas močiutę, jai priklausančiame vieno kambario bute, kuriame dar gyvena jo brolis ir psichikos negalią turinti jų motina. Močiutei nepatinka žmonės, kurie vartoja alkoholį, todėl kai jis į namus pareina neblaivus močiutė ima prie jo priekabiauti, priekaištauti jam ir jie susipyksta, tačiau konfliktuoja jie tik žodžiu, jis močiutės nemuša, jis prisimena tik vieną kartą kai močiutei sugriebė stipriai už veido ir suspaudė, dėl ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir močiutė po to važiavo į ligoninę ir kreipėsi į policiją, dėl šio jo poelgio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra perduotas į teismą. Pagal šiuo metu jam pateiktą pranešimą apie įtarimą jis nieko negali pasakyti, nes šio konflikto su močiute jis visiškai neprisimena. Jis prisimena tokį atvejį, kaip parėjo pas močiutę į namus girtas ir norėjo valgyti, todėl ėmė iš lentynos lėkštę, kurioje buvo supjaustyti lašiniai, bet lėkštė išsprūdo jam iš rankų ir nukritusi kambaryje ant grindų sudužo, lašiniai išsibarstė po kambarį, tačiau neprisimena, kad tuo pat metu būtų močiutei sudavęs smūgius, ar smaugęs ją ar stumdęs ar tąsęs už plaukų. Kai sudaužė lėkštę su lašiniais jis buvo girtas, tačiau ne taip stipriai girtas, kad neprisimintų, jog po lėkštės sudaužymo močiutė ėmė ant jo šaukti, liepė surinkti lašinius, todėl jis išėjo iš namų gerti alkoholio toliau. Kad po šio jo išėjimo iš namų buvo atvykusi policija jis nežinojo, apie tai sužinojo tik šios apklausos metu. Jo močiutė kaip ir motina yra neįgali, močiutė turi pirmos grupės neįgalumą, o motina antros arba taip pat pirmos grupės neįgalumą. Buto raktus jis turi, raktus jam davė močiutė ir ji neprieštarauja, kad jis gyventų jos namuose, ji tik prieštarauja dėl alkoholio vartojimo. Jis tikrai neprisimena šio įvykio ir negali, nei patvirtinti, nei paneigti savo veiksmų prieš močiutę, jis prisimena, kad po lėkštės sudaužymo praėjus keletui dienų, su močiute vėl įvyko konfliktas, kurio metu jis jai suspaudė burną, tą kartą kažkas iš kaimynų iškvietė policiją ir jis buvo sulaikytas. Močiutė beveik visiškai negirdi ir labai garsiai šaukia, todėl kaimynai ir iškvietė policiją. Šiuo metu močiutė jam neturi jokių pretenzijų, jis stengiasi su ja nekonfliktuoti ir mažiau vartoti alkoholio (b.l. 35).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji D. O. P. parodė, kad anūkas D. A. pusantrų metų po skyrybų gyvena su ja, jai priklausančiame bute, kartu su ja dar gyvena psichiškai neįgali jos dukra, anūko motina, kurią ji slaugo ir globoja. Ji negali pasakyti tikslios datos, prisimena, kad vasario mėnesio pabaigoje, ryte apie 11.00 val. anūkas D. A. kaip visada grįžo girtas ir be jokios priežasties ėmė vadinti ją necenzūriniais žodžiais ir mušti, t.y. jis daužė kumščiais jai į galvą ir sudavė ne mažiau 5 smūgius, suėmęs abiem rankomis už kaklo, smaugė, stumdė po kambarį stipriai laikydamas ir spausdamas už abiejų rankų, stumdoma ji nenugriuvo, tąsė už plaukų ir visą tą laiką daug kartų šaukė, sakydamas „kurva aš tave užmušiu, tu savo mirtimi nemirsi“, metė į ją didelę lėkštę, tačiau nepataikė. Ji nežino kaip išėjo iš namų, nežino kas iškvietė policiją, nes ji telefono neturi, ar ji prašė kokio nors asmens gatvėje iškviesti policiją, nežino. Anūkas ją muša kartas nuo karto, tiek laiko, kiek pas ją gyvena, nes jis pastoviai kiekvieną dieną geria alkoholį, ji policijos nekviečia nes neturi galimybės iškviesti, kadangi neturi telefono ir labai sunkiai vaikšto. Po sumušimo jai skaudėjo visas kūnas, dėl suduotų smūgių ir spaudimų buvo mėlynių, dėl tąsymo už plaukų skauda galvą, tačiau į medikus nesikreipė nes po to viena nebūtų galėjusi grįžti iš ligoninės. Po šio karto 2015 m. kovo 1 d. anūkas girtas ją vėl stipriai sumušė, dėl ko ji kreipėsi į ligoninę. Anūkas niekada jos neatsiprašo ir niekada nėra atgailavęs dėl savo elgesio, bet ji anūkui niekada ir neatleistų. Ji mano, kad anūkas buto raktų neturi, tačiau jo neįsileisti į butą, jai neleidžia pschiškai nesveika dukra, ji ima rėkti, blaškytis, tampa agresyvi. Ji taip pat yra neįgali, turi didelių poreikių neįgalumą, labai silpnai girdi ir negali nuo anūko nei apsiginti, nei pasipriešinti jam, jis į jos butą negrįžta tik vieną kitą kartą, o šiaip gyvena pastoviai, ji norėtų, kad anūkas nepareitų į jos butą, nes už butą jis nemoka, maisto neperka, valgo jos perkamą maistą, niekur nedirba ir be jokios priežasties ją muša (b.l. 12).

Liudytoja G. A. parodė, kad 2015 m. vasario 25 d. apie 10.30 val. jai einant pro (duomenys neskelbtini), sustabdė senyvo amžiaus moteris, kuri vilkėjo paltą iš po kurio matėsi pižamos kelnės, avėjo ji batais, moteris buvo pasimetusi, ar ji buvo išsigandusi, nežino, ji neverkė, kalbėjo ramiai, tačiau labai garsiai šaukė, nes ji beveik visiškai negirdi ir labai šaukia. Moteris prašė skubiai iškvieti policiją ir aiškino jog ją namuose kažkas sumušė, sumušimo žymių ant jos veido ji nematė, kas moterį sumušė ji nesuprato, nes moteris kalbėjo padrikai sakė, kad pas ją gyvena, iš jos gyvena ir vis skubino ją kviesti policiją, kol kažkas nepamatė ar neatėjo, ji bijojo, kad kažkas nepamatytų, jog ji kviečia policiją, tačiau kas tas kažkas, ji nežino nes nesuprato. Jos iškviesti policijos pareigūnai atvyko greitai, ji pareigūnų laukė kartu su ta moterimi, kuri su policijos darbuotojais nuėjo į butą, o ji nuėjo savo reikalais. Daugiau apie tai ji nieko pasakyti negali, įvardinti kas tą moterį mušė taip pat negali, nes iš jos pasakojimo ji nesuprato (b.l.15).

Iš 2015-02-25 Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. N. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje (ROIK Nr. 0099604) nustatyta, jog užregistruotas pranešimas, kad 2015m. vasario 25 d. apie 10 val. 49 min, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje (b.l. 1-4).

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės siūlymas užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas, nes kaltinamasis tam neprieštarauja.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – močiutei D. O. P., kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nedirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė – viešieji darbai, kurių dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Kadangi D. A. kaltu prisipažino tik iš dalies, taikyti LR BK 64¹ str. 1 d., 2 d., ir paskirtą bausmę mažinti 1/3, nėra pagrindo.

D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti D. A., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.