- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2-507-553/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00144-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešo konkurso nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Clear Channel Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 18 d. paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių įrengimo ant Vilniaus miesto savivaldybės objektų ir jų naudojimo viešo konkurso (toliau – Konkursas) sąlygas, įpareigoti atsakovę nutraukti Konkursą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo Konkursas sustabdytas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi nurodytą apygardos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą pateikti 171 911,35 Eur dydžio nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pateikiant banko garantiją ar kitą lygiavertį užtikrinimo dokumentą. Nurodė, kad dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ir ateityje patirs nuostolius, kuriuos sudaro už leidimų išorinei reklamai išdavimą mokėtinų ir atsakovės negautinų rinkliavų dydis. Nevykstant konkursams dėl mažo formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo, neišduodami leidimai išorinei reklamai, o leidimų neišdavus nėra surenkamos planuotos pajamos į savivaldybės biudžetą. Atsakovė teigė, kad už leidimų įrengti išorinę reklamą visiems mažo formato įrenginiams išdavimą būtų gauta mažiausiai po 470,99 Eur vietinės rinkliavos per vieną dieną, o tai per metus sudarytų 171 911,35 Eur biudžeto pajamų. Dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių konkursai negali vykti absoliučiai visose keturiuose mažo formato reklaminių įrenginių grupėse. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės finansinė padėtis yra tokia, jog galimų nuostolių atlyginimas būtų itin apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino – įpareigojo ieškovę per 10 dienų nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 171 911,35 Eur, užtikrinančių nuostolių, galinčių atsirasti dėl byloje atsakovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą bei pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikė paskaičiavimus pagal Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų 23 punktą, numatantį, jog vietinės rinkliavos dydis už reklamos leidimo išdavimą vieniems metams, įrengiant 1 kv. m reklamos ploto, negali būti mažesnis nei 106 Eur. Nurodė, kad atsakovė prašo užtikrinti tik minimalius nuostolius ir tik už vienerių metų laikotarpį bei mano, jog įvykus konkursams rinkos dalyviai neabejotinai būtų pasiūlę didesnę rinkliavos sumą nei minimali 106 Eur suma.
6. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė neįrodė, jog į visas reklamos skleidimo vietas konkursų dalyviai būtų pateikę pasiūlymus ir atsakovė neabejotinai būtų uždirbusi nurodytas sumas. Nurodė, kad atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog paskelbtiems reklaminių įrenginių ant viadukų konkursams pasiūlymus pateikė nuo 4 iki 7 rinkos dalyvių. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė itin aktyviai ne vienoje byloje ginčija atsakovės paskelbtų konkursų sąlygas dėl reklaminių stendų, nes yra suinteresuota nurodytose vietose įrengti reklamos įrenginius. Dėl to teismas nusprendė, kad atsakovė pagrįstai paskaičiavo nuostolius, atsižvelgdama į tai, jog į visas reklamines vietas būtų pateikti pasiūlymai ir ji būtų gavusi bent minimalias pajamas.
7. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad, įvertinus aktualią ieškovės finansinę padėtį, egzistuoja tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas. Pažymėjo, kad ieškovės nurodyta aplinkybe dėl 2021 m. gauto 100 000 Eur pelno nėra pagrindo spręsti apie dabartinę jos finansinę padėtį.
8. Teismas pažymėjo, kad kitose bylose atsakovei taikomos laikinosios apsaugos priemonės sprendžiant pastarosios nuostolių dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą nėra aktualios.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų egzistavimą, todėl jos prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo patenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Clear Channel Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neatsižvelgė, kad tokių pačių nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovė nesąžiningai siekia keliuose šiuo metu vykstančiuose teisminiuose procesuose (pvz. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024). Ši aplinkybė patvirtina atsakovės siekiamų užtikrinti nuostolių hipotetinį pobūdį, nes objektyviai nėra įmanoma patirti tapačių nuostolių keletą kartų dėl to paties Konkurso sustabdymo. Bendra dėl to paties Konkurso sustabdymo atsakovės užtikrintų tariamų nuostolių suma – 343 822,70 Eur. Nuostolių užtikrinimo institutas neturėtų būti taikomas formaliai bei taip, kad būtų paneigta šio instituto esmė ir paskirtis.
10.2. Teismas turėjo vertinti, koks šiuo metu yra nagrinėjamos bylos ir kitų susijusių bylų santykis, o esant poreikiui, turėjo spręsti ir teismo žinioje esančių bylų sujungimo klausimą, siekiant išvengti nepagrįsto suinteresuotų asmenų teisės į teisminę gynybą apribojimo, įpareigojant visus ieškovus užtikrinti tapatų atsakovės tariamų nuostolių atlyginimo dydį visa apimtimi keletą kartą.
10.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu Konkurso sąlygos jau buvo pripažintos neteisėtomis, o Konkursas nutrauktas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024. Be to, neatsižvelgta, kad nurodytoje byloje Konkurso procedūrų sustabdymo klausimas išspręstas iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nagrinėjamoje byloje.
10.4. Teismas taip pat neįvertino, kad Konkursas pirmiausiai buvo sustabdytas civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024, todėl vėliau – pritaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nebuvo pagrindo teigti, jog pakartotinis Konkurso sustabdymas nagrinėjamoje byloje galėtų sukelti papildomus nuostolius. Klausimą dėl atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimo šioje byloje atsakovė galėjo kelti tik tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024.
10.5. Teismas neatsižvelgė, kad už išorinės reklamos sklaidą ant reklaminių įrenginių, kurie patenka į Konkurso apimtį, atsakovė gauna pajamas. Į bylą buvo pateikti ieškovės atlikti mokėjimų nurodymai, kurie patvirtino, kad atsakovė gauna rinkliavas už reklaminių įrenginių, kurie patenka į Konkurso apimtį, eksploatavimą. Dėl techninės klaidos kartu su dubliku buvo pateikti ne visi mokėjimo nurodymai. Ieškovės bendra atsakovei 2023-2024 m. sumokėta suma viršija 160 000 Eur. Vien ieškovės sumokėta suma yra beveik lygi atsakovės siekiamų užtikrinti tariamų nuostolių sumai. Ieškovės žiniomis, kiti reklamos veiklos subjektai taip pat moka rinkliavas atsakovei už reklaminių įrenginių, kurie patenka į sustabdyto Konkurso apimtį, naudojimą. Dėl to atsakovės teiginiai dėl galimų nuostolių yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs.
10.6. Tuo atveju, jeigu atsakovė laikytųsi pozicijos, kad iš reklaminės veiklos subjektų gautos įplaukos už reklaminių įrenginių naudojimą nėra rinkliavos, šios sumos ateityje galėtų būti panaudotos atsakovės nurodomai tariamai nuostolių sumai padengti. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kiek gavo įmokų už į Konkurso apimtį patenkančių reklaminių įrenginių faktinį naudojimą, pasibaigus leidimuose nurodytam įrenginių eksploatavimo terminui.
10.7. Ne konkurso dalyviai turėtų būti atsakingi už tai, kad konkurso organizatorius suplanuotu metu negalės užbaigti konkurso, jeigu pats pavėlavo pradėti vykdyti atitinkamas konkurso procedūras. Teismų praktikoje akcentuojama, kad perkančiajai organizacijai yra žinoma viešojo pirkimo procedūrų specifika, tame tarpe ir tai, jog tiekėjai gali inicijuoti jos viešajame pirkime priimtų sprendimų peržiūros procedūras, dėl ko atitinkamai užsitęstų šių procedūrų vykdymas ir (ar) pirkimo sutarties sudarymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-265-553/2024).
10.8. Atsakovė turėjo pakankamai laiko iš anksto inicijuoti naujo konkurso procedūras, kad nebūtų patirta tariamų nuostolių, kurie nurodyti jos prašyme.
10.9. Teismas skundžiamą nutartį pagrindė ne aktualiais ieškovės finansinės atskaitomybės duomenimis, kurie yra viešai prieinami. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovė turi ilgalaikio turto, kurio vertė viršija 400 000 Eur, o trumpalaikis turtas siekia beveik 600 000 Eur, tuo tarpu grynasis pelnas, lyginant su 2022 m., išaugo penkis kartus.
10.10. Teismų praktikoje pažymėta, kad sunki finansinė situacija pati savaime nei palengvina, nei pasunkina palankaus teismo procesinio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017; 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-433-302/2022; 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-467/2022). Ieškovė tinkamai vykdo visus savo finansinius įsipareigojimus ir nėra linkusi vengti prievolių vykdymo, todėl šiuo atveju nėra tikėtino galimo nuostolių išieškojimo apsunkinimo, kaip jis suprantamas Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dėl to paties Konkurso sustabdymo atsakovė siekia net keliuose teisminiuose procesuose užsitikrinti nuostolių atlyginimą. Mažo formato reklaminių įrenginių įrengimo konkursai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sustabdyti tik dvejose bylose – šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024. Kiti konkursai buvo vykdomi dėl vidutinio ir didelio formato reklamos įrenginių įrengimo.
11.2. Atsakovė neprašo užtikrinti tų pačių nuostolių kelis kartus. Atsakovė pateikė detalų galimų nuostolių (nesurinktos rinkliavos) paskaičiavimą, pažymėdama, kad tai yra tik minimalus nuostolių dydis vieniems sąlyginiams metams, kuris yra apskaičiuotas vadovaujantis Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų 23 punktu, numatančiu, jog vietinės rinkliavos dydis už reklamos leidimo išdavimą vieniems metams, įrengiant 1 kv. m. reklamos ploto, negali būti mažesnis nei 106 Eur.
11.3. Konkursams nuo 2024 m. pradžios esant sustabdytiems tiek dėl šioje byloje, tiek dėl civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024 pritaikytų tokių pačių laikinųjų apsaugos priemonių vien per pirmuosius jų sustabdymo metus atsakovė patiria ne mažiau kaip 171 911,35 Eur dydžio nuostolius. Šioje byloje ieškovės prašoma užtikrinti tik minimalią jų dalį, o ne bendrą absoliučią visą galimą jų sumą, kuri šiuo metu ir nėra aiški, kol procesai nėra užsibaigę.
11.4. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024 nėra įsiteisėjęs, todėl Konkursas nėra nutrauktas, jis tebėra sustabdytas ir negali vykti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl poreikis spręsti dėl atsakovės patiriamų nuostolių tebeegzistuoja.
11.5. Jeigu ieškovė ir vykdė nurodytus mokėjimus, tai jie nebuvo skirti atsakovės nuostolių, patiriamų dėl nuo 2024 m. pradžioje sustabdyto Konkurso nevykdymo ir naujų leidimų jų laimėtojams neišdavimo. Ieškovė atliko mokėjimus už ankstesnį savo reklaminių įrenginių eksploatavimą 2023 m.
11.6. 2024 m. balandžio 8 d. pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo atsakovė prašė ieškovės sumokėti 121 434 Eur savivaldybės biudžetui padarytą žalą dėl neteisėto jos eksploatuotų reklaminių įrenginių naudojimo. Ieškovė su pretenzija nesutiko, nurodydama, kad atsakovė, nepratęsdama leidimo galiojimo, neturi teisės reikalauti iš jos ir mokėjimų už leidimo išorinei reklamai išdavimą.
11.7. Atsakovė neturėjo įrodyti konkretaus prašomų užtikrinti nuostolių dydžio.
11.8. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė pati yra atsakinga už susidariusią situaciją ir prašomus užtikrinti nuostolius, tik papildomai patvirtina, jog ieškovei yra aiškus ir suprantamas atsakovės nuostolių susidarymo mechanizmas, todėl ji siekia visas pasekmes perkelti atsakovei, teigdama, jog atsakovė turėjo laiku paskelbti konkursus, o to nepadariusi turėjo pratęsti ieškovei bei kitiems subjektams jų pasibaigusių leidimų galiojimą.
11.9. Ginčo konkursai nevyksta ne dėl to, kad atsakovė vėlavo ką nors padaryti, o dėl to, jog šioje bei civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024 buvo pritaikytos ieškovų prašytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
11.10. Atsiliepimu į ieškinį bei tripliku atsakovė pateikė visus tuo metu jai viešai prieinamus ieškovės finansinius duomenis (paskutinieji buvo už 2022 m.). Pati atsakovė, dublike nurodžiusi, kad neturės finansinių sunkumų atlyginti nuostolius atsakovei, pasirinko neteikti finansinių duomenų už 2023 m. ir dublike rėmėsi netgi 2021 m. duomenimis. Pažymėtina, kad savo finansinius duomenis VĮ Registrų centrui ieškovė pateikė jau užbaigus pasirengimą bylos nagrinėjimui, t. y. 2024 m. balandžio 23 d.
11.11. Net ir aktualūs ieškovės finansiniai duomenys patvirtina teismo išvadą, kad atsakovės galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog ieškovės apyvarta – 1,3 mln. Eur, jos pelnas – 26 000 Eur, o įsipareigojimai sudaro net 538 000 Eur. Be to, vertinant ieškovės ilgalaikį turtą, žinant jos veiklos specifiką – reklamos paslaugų veikla, ieškovės pagrindinį turtą sudaro būtent reklaminiai įrenginiai, o tai nėra likvidus turtas.
11.12. Skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra aiškinama ir vertinama netinkamai, neatsižvelgiant į tose bylose nagrinėtas konkrečias aplinkybes ir nuostolių užtikrinimo instituto paskirtį. Siekiant pritaikyti CPK 146 straipsnyje įtvirtintą institutą pakanka nustatyti, kad ieškovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas būtų apsunkintas. Tai gali lemti ne tik ieškovo finansinės galimybės atlyginti nuostolius, bet ir nuostolių dydis bei kitos aplinkybės.
11.13. Kartu su atsiliepimu teikiami ir prašomi prijungti prie bylos šie įrodymai: 2024 m. balandžio 8 d. pretenzija ieškovei dėl žalos atlyginimo; 2024 m. balandžio 15 d. ieškovės atsakymas į pretenziją. Būtinumas pateikti šiuos įrodymus kilo tik po skundo gavimo, rengiant atsiliepimą į skundą ir siekiant paneigti skundo argumentus. Naujų įrodymų priėmimas neužvilkins skundo nagrinėjimo, nes įrodymai teikiami kartu su atsiliepimu, ieškovei jie yra žinomi. Pateikti duomenys yra reikšmingi skundo išnagrinėjimui, nes papildomai pagrindžia nuostolių atlyginimo užtikrinimo būtinumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2024 m. balandžio 8 d. pretenziją ieškovei dėl žalos atlyginimo bei 2024 m. balandžio 15 d. ieškovės atsakymą į pretenziją. Prašymą priimti naujus įrodymus atsakovė grindžia tuo, kad būtinybė juos pateikti kilo rengiant atsiliepimą į skundą, pateikti duomenys neužvilkins bylos nagrinėjimo ir yra reikšmingi, nes papildomai pagrindžia nuostolių atlyginimo užtikrinimo būtinumą.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo patenkinti prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo. Visų pirma, pateiktų dokumentų – pretenzijos bei atsakymo į pretenziją, datos patvirtina, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Antra, šioje proceso stadijoje tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pakartotinai nagrinėjamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas (CPK 320, 338 straipsniai). Trečia, proceso teisės normos įpareigoja teismą ne tik informuoti priešingą šalį apie naujų įrodymų priėmimą, bet ir suteikti galimybę pateikti poziciją dėl jų vertinimo (CPK 12, 17 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis), todėl atmestinas kaip nepagrįstas prašymo argumentas, kad kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
16. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
17. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas suteikia tik prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet pats savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-302/2023, 19 punktas). Todėl CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja visos nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygos. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka. Pirmiausiai apeliuoja teismo neįvertintas faktines aplinkybes, kurios, anot apeliantės, buvo reikšmingos sprendžiant atsakovės prašymą taikyti jos nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Viena iš apeliantės skunde nurodytų aplinkybių yra tai, kad teismas neatsižvelgė, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl to paties Konkurso sustabdymo atsakovė nesąžiningai siekia ir kituose teisminiuose procesuose.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti apeliantės akcentuojamos aplinkybės. Nors dėl atsakovės organizuojamo Konkurso sąlygų teisėtumo buvo pradėti keli teisminiai ginčai, tame tarpe ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024, tačiau skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinis pagrindas, taip pat skiriasi ir teisminius ginčus inicijavę subjektai, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas atsakovės prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą dėl apeliantės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – Konkurso sustabdymo, neturėjo pareigos atsižvelgti ir vertinti atsakovės procesinius veiksmus kitame teisminiame procese. Skundžiama nutartimi teismas nusprendė dėl CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyto instituto taikymo, o ne bylų sujungimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai neįvertino nagrinėjamos ir kitų dėl Konkurso sąlygų teisėtumo inicijuotų bylų santykio, neišsprendė teismo žinioje esančių bylų sujungimo klausimo.
21. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024 Konkursas buvo sustabdytas iki išsprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje, dėl ko, anot apeliantės, atsakovės nurodyti tikėtini nuostoliai nėra priežastiniu ryšiu susiję su šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjama byla ir civilinė byla Nr. e2-1589-866/2024 nebuvo sujungtos, prašymo sujungti šias bylas apeliantė teismui nepareiškė, nors tokią teisę turėjo (CPK 42 straipsnis). Be to, nepaisant civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024 pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyto Konkurso, apeliantė palaikė ieškinyje pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, dėl ko buvo priimtas ir šiuo metu galioja atskiras procesinis sprendimas dėl Konkurso sustabdymo. Tai, kad atskirose bylose priimti procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nulėmė tą patį procesinį rezultatą įtakos šių procesinių sprendimų galiojimui neturi, t. y. vienoje iš aptariamų bylų priimto procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimas savaime nelemtų kitoje byloje priimto procesinio sprendimo dėl šių priemonių taikymo panaikinimo, todėl rezultatas – Konkurso sustabdymas, liktų galioti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantė nepagrįstai teigia, jog priežastinis ryšys tarp jos prašymu atsakovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir pastarajai dėl to galinčių kilti nuostolių neegzistuoja.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės pozicija, kad atsakovė neturėjo teisės du kartus prašyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Pirmiau išdėstytais motyvais konstatuota, kad priežastinis ryšys tarp apeliantės prašymu šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovės galimų nuostolių egzistuoja, todėl atsakovė turėjo teisę prašyti teismo užtikrinti jos nuostolių atlyginimą, nepaisant to, jog tokį patį prašymą pareiškė ir civilinės bylos Nr. e2-1589-866/2024 ieškovės atžvilgiu. Toks atsakovės procesinis elgesys neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, o užtikrina jos interesus tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys būtų atmestas (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, kitoje civilinėje byloje priimti procesiniai sprendimai savaime nelemia šioje atskirai nagrinėjamoje byloje priimtų procesinių sprendimų (ne) galiojimo, todėl tai, kad teismas civilinėje byloje buvo patenkinęs atsakovės prašymą užtikrinti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą iš kito subjekto, tuo labiau, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu nurodytas procesinis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, kad šioje proceso stadijoje atsakovo galimų nuostolių atlyginimo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, nepaneigia realiai tikėtinų atsakovės nuostolių atsiradimo, kaip vienos iš CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygų.
24. Nors atskirajame skunde apeliuojama, kad civilinėje byloje Nr. e2-1589-866/2024 priimtu teismo sprendimu Konkurso sąlygos buvo pripažintos neteisėtomis ir Konkursas nutrauktas, tačiau šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl aptariama aplinkybė nebuvo teisiškai reikšminga skundžiamos nutarties priėmimo metu bei neturi įtakos sprendžiant jos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
25. Atmestinas skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė, jog už išorinės reklamos sklaidą ant reklaminių įrenginių, kurie patenka į Konkurso apimtį, atsakovė gauna pajamas. Tai, kad apeliantė 2023-2024 m. buvo sumokėjusi atsakovei 160 000 Eur, nepaneigia atsakovės teisės reikalauti galimų nuostolių dėl šioje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo. Dalis apeliantės nurodytų mokėjimų buvo atlikti iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl šiais duomenimis apeliantė neturi pagrindo apeliuoti atsakovės prašomą užtikrinti nuostolių atlyginimo sumą. Atsakovės galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realumo nepaneigia ir įrodymais nepagrįstas skundo argumentas, kad kiti reklamos veiklos subjektai atsakovei taip pat moka rinkliavas už reklaminių įrenginių, kurie patenka į Konkurso apimtį, naudojimą (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka ir su teismo išvada dėl būtinosios nuostolių užtikrinimo instituto taikymo sąlygos – tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, netaikius užtikrinimo priemonių, egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė šią teismo išvadą kvestionuoja pagrįstai.
27. Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-280-790/2023, 23 punktas, 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-302/2023, 18 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju būtent atsakovė, pareiškusi prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turėjo pareigą įrodyti CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygas, tame tarpe ir tikėtinų nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimą.
28. Kaip matyti iš atsiliepime į ieškinį pateikto prašymo užtikrinti atsakovės galimų nuostolių atlyginimą, aptariamos sąlygos egzistavimą atsakovė grindė tuo, kad apeliantės grynasis pelnas 2022 m. sudarė 5 374 Eur, pas apeliantę dirba tik 5 darbuotojai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės neįrodo, kad apeliantė nebūtų pajėgi atlyginti 171 911,35 Eur dydžio galimus atsakovės nuostolius. Nei atsakovės akcentuotas neaktualus apeliantės finansinis rodiklis – 2022 m. gautas pelnas, nei tuo labiau darbuotojų skaičius nesudaro pagrindo visapusiškai spręsti apie pastarosios finansinę padėtį. Sprendžiant juridinio asmens finansinės padėties klausimą paprastai yra aktualūs jo turto (jo sudėties) bei įsipareigojimų santykis, tačiau nei šių, nei kitų visapusiškai apeliantės finansinę padėtį apibūdinančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
29. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad viešai prieinami apeliantės 2023 m. finansiniai duomenys patvirtina teismo išvadą dėl galimų nuostolių atlyginimo apsunkinimo, apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovė akcentuoja tik kelis apeliantės finansinius rodiklius, kurie patys savaime nepatvirtina, jog pastaroji nebūtų pajėgi atlyginti atsakovės galimus nuostolius. Atsakovė nurodo, kad nepaisant to, jog apeliantės apyvarta – 1,3 mln. Eur, jos pelnas – 26 000 Eur, o įsipareigojimai sudaro net 538 000 Eur, tačiau lyginant šiuos duomenis su ankstesnių finansinių metų duomenimis, matyti, jog apeliantės pelnas, apyvarta padidėjo, ilgalaikis turtas taip pat padidėjo nuo 137 342 Eur iki 402 837 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovė teigia, kad pagrindinį apeliantės turtą sudaro reklaminiai įrenginiai, o tai nėra likvidus turtas, tačiau nepateikus šiuos teiginius galinčių patvirtinti duomenų, apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.
30. Visapusiškai vertindamas pirmiau aptartus apeliantės finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja galimų nuostolių atlyginimo apsunkinimo sąlyga. Tuo labiau kad ši sąlyga teismų praktikoje taip pat siejama su nesąžiningumu, pavyzdžiui, kad proceso šalis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017). Kaip pagrįstai skunde pažymi apeliantė, atsakovė duomenų, rodančių jos nesąžiningumą, teismui taip pat nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
31. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolių, galinčių atsirasti ar patiriamų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo galimybė siejama su šios nutarties 18 punkte nurodytų sąlygų visuma, atsakovei neįrodžius tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, jos nuostolių atlyginimo užtikrinimas negalėjo būti taikomas. Dėl to skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.