Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Pocienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui A. Z. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas Mindaugas Salys teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriuje, vyriausiuoju specialistu. Paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad prie Gargždų, į galimai brakonierių kilpą yra pakliuvęs stirnos patinas. Atvažiavus į įvykio vietą aplinkybės pasitvirtino. Gyvūnas buvo kruvinas, galinės kojos kaulas buvo plikas, tai patvirtina ir filmuota medžiaga. Gyvūnas buvo išlaisvintas iš kilpų ir paleistas į laisvę ir tada pradėta aiškintis aplinkybes. Iš darbo patirties jam yra žinoma, kad brakonieriai dažniausiai gyvena netoli savo įrengtų medžiojimo kilpų, todėl pradėjus žvalgyti apylinkes jie su kolega nuėjo į pirmą gyvenamą teritoriją, kurioje jiems nurodė, kad rastos kilpos yra atsakovo. Atsakovo ūkinių patalpų apžiūros metu rasta kilpa laukiniams gyvūnams gaudyti, kilpa buvo identiška su ta, kurioje buvo rastas sužalotas stirnos patinas. Taip pat kaimo gyventojai jam nurodė, kad atsakovas po kaimą nešiodavo stirnos mėsą. Tyrimo metu atsakovas nurodė, kad turi vagonėlį netoliese esantį, apie 30-40 metrų nuo įvykio vietos, tuo pačiu buvo rasta dar daugiau tokių pačių kilpų kaip tos, kurios buvo rastos atsakovo ūkinėse patalpose. Įvykio vietoje visa reikalinga informacija suvedama planšetėje, o paskui pati byla formuojama kompiuteriu biure. Paaiškinimas, kuris yra pridėtas prie administracinių nusižengimų bylos yra anonimiškas, nes asmuo davęs paaiškinimą bijojo, kad vėliau atsakovas bandys susidoroti su juo. Stirnos patinas rąstas kilpoje buvo išlaisvintas ir paleistas, nes kaip praktika rodo, laukinio gyvūno gydymas dažnu atveju pasibaigia gyvūno mirtimi, todėl buvo nuspręsta jį paleisti.

Liudytojas Mindaugas Grudzinskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Gyvosios gamtos apsaugos skyriuje, vyriausiuoju specialistu ir nurodė, kad gavo pranešimą, atvažiavo į įvykio vietą ir rado į kilpą įstrigusią stirną. Stirna buvo stipriai sužalota. Paleidus stirną buvo nuspręsta apeiti teritorijas. Pirmoje gyvenamojoje teritorijoje jiems pasakė, kad kilpos yra atsakovo. Ar stirna, po paleidimo į laisvę, liko gyva negali pasakyti, nes kartais pasitaiko, kad ir sužaloti gyvūnai gamtoje išgyvena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai yra saugomi įstatymo. Laukiniai gyvūnai yra gamtos ištekliai ir valstybės nuosavybė. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos gamtai, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, padarytos žalos gamtai ištekliams apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis (toliau ir – AAĮ) nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, o šio įstatymo 17 straipsnyje yra numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako civiline, administracine arba baudžiamąja tvarka.

AAĮ 1 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš Departamento, vyriausiojo specialisto Mindaugo Salio 2022-07-26, 15.20 h. surašyto Administracinio nusižengimo protokolo Nr.AM-AAD-ANR_P-2907-2022 nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. Z., tai yra atsakovas, kuriam administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2022-07-26 neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu būdu, trimis kilpomis, netoli Gargždų esančiame miškelyje ir neteisėtos medžioklės metu pagavo stirnos patiną, tuo padarė žalą laukinių gyvūnų rūšims, tai yra pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.1.1. papunktį. Taip pat namuose atsakovas laikė kilpą laukiniams gyvūnams gaudyti, adresu (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.4. punktą. Pažeidimas kvalifikuojamas ANK 290 straipsnio 7 dalimi. A. Z. davė paaiškinimu, jog kilpų nestatė, o jas rado eidamas pagal geležinkelį ir parsinešė namo. Atsakovas su protokolu susipažino ir jį pasirašė. 2022-08-31 Departamentas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau tekste – Nutarimas), kuriuo atsakovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 1 050,00 Eur bauda bei paskaičiuotas žalos aplinkai dydis – 1916,90 Eur.

Iš Vyriausiasis specialisto Mindaugo Salio 2022-07-26 Tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022-07-26, 10.00 val. buvo gautas pranešimas iš Pranešimų priėmimo tarnybos dėl stirnos kuri yra pakliuvusi į brakonierių kilpą, netoli Gargždų. Kartu su juo dalyvavo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Mindaugas Grudzinskas. Atvykus į įvykio vietą buvo pastebėtas stirnos patinas, kuris buvo kilpoje. Koja buvo kruvina, tačiau lūžių nesimatė, stirna buvo sėkmingai išlaisvinta iš kilpos ir pabėgo į mišką. Apklausus apylinkės gyventoją, ji nurodė kieno galėtų būti kilpos gyvūnams gaudyti. Nuvykus pas nurodytą asmenį, ūkinėse patalpose buvo rasta tokia pati kilpa, atsakovas nurodė, kad tai drabužiams džiauti viela. Prie atsakovui priklausančio vagonėlio rastos tokios pačios sumontuotos kilpos.

Iš Apžiūros akto 2022-07-26 Nr. (13.11)-TVR-5048, kurią surašė vyr. specialistas Mindaugas Salys, dalyvaujant A. Z., nustatyta, kad apžiūrėtose ūkinėse patalpose, esančiose Priemesčio g., rasto kilpa laukiniams gyvūnams gaudyti. Kilpa tokia pati kaip ir rastos kitame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sklype rastos trys kilpos skirtos gyvūnams gaudyti, pririštos prie medžių, iš viso rastos keturios kilpos.

Vietos fotonuotraukoje pažymėti keturi taškai, kurie nurodo, atsakovui priklausančio vagonėlio vietą, dviejų rastų kilpų vietas teritorijoje ir kilpos vietą, kuria buvo sugautas stirnos patinas.

Iš pateikto anoniminio paaiškinimo nustatyta, kad prieš kelis metus atsakovo sugyventinė siūlė stirnos išsikepti. Viena stirna buvo priklydusi pas gyventojus, bet buvo išvaryta baiminantis, kad ją gali papjauti palaidi šunys, kaip vėliau buvo sužinota kaimynas ją nužudė.

Iš V. D. rašytinio paaiškinimo 2022-07-27 matyti, kad vagonėlis prie kurio buvo rastos kilpos priklauso A. Z.. Vagonėlyje V. D. nebuvo visą vasarą, apie pastatytas kilpas jis nieko nežinojo.

Iš pateiktų Departamento fotolentelių ir daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo 2022-07-26 nustatyta, kad buvo rasto keturios kilpos gyvūnams gaudyti, kurios buvo paimtos.

Iš žalos aplinkai paskaičiavimo nustatyta, kad apskaičiuotos žalos dydis aplinkai 1 916,90 Eur (1 450 Eur × 1,322). Su padarytos žalos dydžiu ir jos atlyginimu geranoriškai atsakovas nesutiko.

Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad aplinkos apsaugos pareigūnai rado šalia geležinkelio bėgių į kilpą įstrigusį stirnos patiną. Matyti kaip apsisukusi viela aplink koją visiškai nutraukusi gyvūno odą nuo kaulo, gyvūno koja kraujuota. Iš vaizdo įrašo matyti, kad išlaisvinus gyvūno koją ir siekiant jį paleisti to padaryti nepavyko, nes gyvūno kaklas pateko į kilpą ir antrą kartą reikėjo gyvūną vaduoti iš kilpos, nes viela buvo apsisukusi ir aplink gyvūno kaklą.

Atsakovui 2022-10-26 išsiųstas pasiūlymą atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuriuo pasiūlė žalą aplinkai atlyginti geranoriškai, o žalos dydis 1 916,90 Eur.

Iš atsakovo pateikto 2023-02-01 išrašo iš VĮ Registrų centro matyti, kad atsakovo vardu registruotą turto nėra.

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-03-07 Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 523 nustatyta, kad atsakovui terminui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 30 procentų darbingumo lygis.

2022-12-09 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos rašte 22-S-30-02307-e Dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo nurodyta, kad atsakovo prašymas dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo išnagrinėtas bei priimtas teigiamas sprendimas išduoti pažymėjimą. Pažymėjimas bus išduotas, jei ne vėliau kaip per šešis mėnesius atsakovas pateiks dokumentą apie išlaikytą egzaminą pagal Apsaugos darbuotojo mokymo programą, arba dokumentą, patvirtinantį užsienio valstybėse ar Lietuvoje įgytos apsaugos darbuotojo profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir apie 0,38 Eur sumokėtą mokestį už pažymėjimo laminavimą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 60 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 33 punktas).

Byloje atsakovas ginčija tai, jog jis atliko neteisėtus veiksmus – neigia, kad įvykio vietoje atrastos kilpos priklausė jam ir, kad jis statė šias kilpas, motyvuodamas tuo, kad jis nėra medžiotojas. Taip pat atsakovas neigia, jog į kilpą įstrigęs stirnos patinas buvo sužalotas ir taip pasireiškė žala aplinkai, motyvuodamas tuo, kad išlaisvintas stirnos patinas iškarto pabėgo į mišką.

Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t.y. šiuo atveju – ieškovas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog žalos dydis turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylą pateiktą vaizdo filmuotą medžiagą, liudytojų Mindaugo Salio ir Mindaugas Grudzinskas duotus parodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai yra įrodyta, kad atsakovas 2022-07-26 neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu būdu, trimis kilpomis, netoli Gargždų esančiame miškelyje ir neteisėtos medžioklės metu pagavo stirnos patiną, kuris susižalojo ir tuo padarė žalą laukinių gyvūnų rūšims. Atsakovo nurodytas aplinkybės, kad jis nestatė kilpų, negavo nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ar tai, kad ieškinys pateiktas tik po metų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis nėra nekaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, vertintinos kritiškai, kaip jo siekis išvengti civilinės atsakomybės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neneigė, kad 2022-07-26 jis gyveno savo sugyventinei priklausančiame name ir turėjo vagonėlį, prie kurio kaip matyti iš filmuotos vaizdo medžiagos buvo rastos ir kitos kilpos žvėrims gaudyti. Atsakovas taip pat patvirtino, kad jis sutiko, kad aplinkos apsaugos pareigūnai apžiūrėtų ūkines patalpas, o apžiūros metu jose buvo rasta viena kilpa. Nors atsakovas nurodė, kad šią kilpą jis rado ir parsinešė namo, tačiau teismas šias atsakovo nurodytas aplinkybes vertina kaip atsakovo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Teismas neturi pagrindo abejoti aplinkos apsaugos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kad kilpos rastos prie atsakovui priklausančio vagonėlio buvo identiškos kaip ir vielinė kilpa, kuri buvo rasta pas atsakovą ūkinėse patalpose. Atsakovas nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu neatliko jokių veiksmų, kad apskųstų šį nutarimą.

Įvertinus, kad aplink atsakovo statybinį vagonėlį buvo rasta ir daugiau identiškų kilpų, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad būtent atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1 punkto 58.1.1 papunktį, 58.4 punktą, už ką jam buvo pritaikyta atsakomybė numatyta ANK 290 straipsnio 3 ir 7 dalyje, be to, tai patvirtina ir įsiteisėjęs Nutarimas administracinių nusižengimų byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4133-2022, kuris buvo priimtas 2022-08- 31.

Iš filmuoto vaizdo įrašo matyti, kad laukinis gyvūnas patekęs į kilpą buvo sužalotas, nes matosi gyvūno kaulas ir kraujas. Iš filmuotos medžiagos galima spręsti, kad pareigūnas, kuris išlaisvino gyvūną matė, gyvūno sužalojimą ir nusprendė, kad nėra lūžusi gyvūno koja, todėl buvo nuspręsta paleisti gyvūną.

Teismų praktikoje nurodoma, kad žalos faktas ir jos dydis yra įrodinėjamas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Ieškovas vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, prašomos priteisti žalos dydį apskaičiavo jos dydį pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką – 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 6.2 punktą ir surašė žalos apslinkai paskaičiavimo aktą 1 916,90 Eur sumai.

Pažymėtina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jog jo veiksmuose nebuvo neteisėto veikimo, jog Departamento pareigūnai nutartį administracinių nusižengimų byloje priėmė neteisėtai ir atsakovas šią nutarimą būtų apskundęs (CPK 178 straipsnis). Atsakovas tik tvirtino, kad nutarimas jo atžvilgiu yra neįsiteisėjęs, tačiau jokių veiksmų, kad būtų atnaujintas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas jis nesiėmė. Atsakovui buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas ir atsakovui buvo žinoma, kad bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, tačiau pats nenuvyko. Asmuo informuotas apie jo atžvilgiu pradėta administracinių nusižengimų teiseną pats turi būti aktyvus ir domėtis apie tolimesnę bylos nagrinėjimo baigtį.

Taigi nustačius, kad atsakovas neturėdamas teisės medžioti ir neteisėtais būdais – kilpomis, sumedžiojo stirnos patiną, kuris vėliau Departamento pareigūnų buvo išlaisvintas iš kilpų, sužalotas paleistas į laisvę, ir tuo padarė žalą aplinkai, atsakovui kyla deliktinė atsakomybė – jis privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai.

Dėl žalos dydžio.

Atsakovas ginčija ieškovo prašomo priteisti žalos dydį, argumentuojant tuo, kad išlaisvintas iš kilpos stirnos patinas pabėgo į mišką ir jo sužalojimai nebuvo įvertinti, kas reiškia, jog nebuvo padaryta žala aplinkai.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai žala padaroma aplinkai, tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, panaikintas – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų :1) neigiamą gamtos elementų pokytį, ar 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (LAT 2008-09-30 nutartis byloje Nr.3K-3-433/2008.). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomu teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei būklei; 3) žemei; 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalis žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), tai pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 - 6.249 straipsniai.

Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas).

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis.

Ieškovas apskaičiavo aplinkai padarytos žalos dydį pagal rekomenduojamą metodiką (2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl žalos dydis atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Minėtos metodikos 6.2. punkto nuostatose numatyta, jog už sunaikintus žinduolius, šiuo atveju suaugęs stirnos patinas, skaičiuojamas 1 450,00 Eur tarifas. Ieškovas paskaičiavo, kad žala aplinkai už atsakovo atliktus veiksmus sudaro 1 916,90 Eur.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad laukinis gyvūnas buvo sužalota, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašo jis pats nubėgo į mišką, o pareigūnas išlaisvinęs gyvūną iš kilpos pats pripažino, kad sužalojimas nėra didelis, nes kaulas nėra lūžęs. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad stirna nugaišo, todėl įvertinus nustatyta aplinkybes, laukiniam gyvūnui padaryto sužalojimo pobūdį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti pusę ieškovės prašomos žalos dydžio 958,45 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį tenkinus visiškai ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 958,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra atliesta nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui buvo paskirta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepritiestinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, iš atsakovo A. Z. 958,45 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur ir 45 ct žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 958,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-12-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.