- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-777-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02571-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.4Žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui A. Z. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas 2022 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 1 916,90 Eur žalos atlyginimą valstybės naudai, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad atsakovas 2022 m. liepos 26 d. apie 00.00 val., netoli G. esančiame miškelyje, neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu būdu – trimis kilpomis. Neteisėtos medžioklės metu sugavo stirnos patiną.
2.2. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovui 2022 m. liepos 26 surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22175259476 bei 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4133-2022, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 3, 7 dalis, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 050 Eur bauda su 4 vnt. kilpų konfiskavimu.
2.3. Atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2 punktu bei šiuo įsakymu patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos (pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos (toliau - Metodika) 6.2 punktu, buvo apskaičiuota dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų laukinių gyvūnų (stirnų) rūšims padarytos žalos dydis, kuris sudaro 1 916,90 Eur. Metodikos 6.2 punkte nurodyta, kad už sunaikintą (šiuo atveju sužalotą) suaugusią stirną taikomas 1 450 Eur bazinis tarifas. 2022 m. nustatytas Laukinėms gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos dydžių indeksavimo koeficientas – 1,322. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovas privalo atlyginti 1 916,90 Eur (1450 x 1,322 x 2) padarytą žalą laukinėms gyvūnų rūšims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 958,45 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 958,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Iš Administracinio nusižengimo protokolo Nr.AM-AAD-ANR_P-2907-2022 nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. Z., tai yra atsakovas, kuriam administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2022 m. liepos 26 d. neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu būdu, trimis kilpomis, netoli G. esančiame miškelyje ir neteisėtos medžioklės metu pagavo stirnos patiną, tuo padarė žalą laukinių gyvūnų rūšims, tai yra pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.1.1. papunktį. Taip pat namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas laikė kilpą laukiniams gyvūnams gaudyti, taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.4. punktą. Pažeidė ANK 290 straipsnio 7 dalį. A. Z. davė paaiškinimu, jog kilpų nestatė, o jas rado eidamas pagal geležinkelį ir parsinešė namo. Atsakovas su protokolu susipažino ir jį pasirašė. 2022 m. rugpjūčio 31 d. Departamentas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau tekste – nutarimas), kuriuo atsakovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 3, 7 dalyse ir jam paskirta 1 050 Eur bauda bei paskaičiuotas žalos aplinkai dydis – 1 916,90 Eur.
4.2. Iš vyriausiojo specialisto M. S. 2022 m. liepos 26 d. Tarnybinio pranešimo nustatė, kad 2022 m. liepos 26 d., 10.00 val. buvo gautas pranešimas iš Pranešimų priėmimo tarnybos dėl stirnos, kuri yra pakliuvusi į brakonierių kilpą, netoli G.. Kartu su juo dalyvavo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas M. G.. Atvykus į įvykio vietą buvo pastebėtas stirnos patinas, kuris buvo kilpoje. Koja buvo kruvina, tačiau lūžių nesimatė, stirna buvo sėkmingai išlaisvinta iš kilpos ir pabėgo į mišką. Apklausus apylinkės gyventoją, jis nurodė, kieno galėtų būti kilpos gyvūnams gaudyti. Nuvykus pas nurodytą asmenį, ūkinėse patalpose buvo rasta tokia pati kilpa, atsakovas nurodė, kad tai drabužiams džiauti viela. Prie atsakovui priklausančio vagonėlio rastos tokios pačios sumontuotos kilpos.
4.3. Iš 2022 m. liepos 26 d. Apžiūros akto Nr. (13.11)-TVR-5048, kuris surašytas dalyvaujant atsakovui, nustatė, kad apžiūrėtose ūkinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta kilpa laukiniams gyvūnams gaudyti. Kilpa tokia pati kaip ir rastos kitame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sklype rastos trys kilpos skirtos gyvūnams gaudyti, pririštos prie medžių, iš viso rastos keturios kilpos.
4.4. Iš vietos fotonuotraukų nustatė, kad jose pažymėti keturi taškai, kurie nurodo, atsakovui priklausančio vagonėlio vietą, dviejų rastų kilpų vietas teritorijoje ir kilpos vietą, kuria buvo sugautas stirnos patinas.
4.5. Iš pateikto anoniminio paaiškinimo nustatė, kad prieš kelis metus atsakovo sugyventinė siūlė stirnos išsikepti. Viena stirna buvo priklydusi pas gyventojus, bet buvo išvaryta baiminantis, kad ją gali papjauti palaidi šunys, kaip vėliau buvo sužinota kaimynas ją nužudė.
4.6. Iš V. D. 2022 m. liepos 27 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad vagonėlis prie kurio buvo rastos kilpos priklauso atsakovui. Vagonėlyje V. D, nebuvo visą vasarą, apie pastatytas kilpas jis nieko nežinojo.
4.7. Iš pateiktų Departamento 2022 m. liepos 26 d. fotolentelių ir daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo nustatė, kad buvo rastos keturios kilpos gyvūnams gaudyti, kurios buvo paimtos.
4.8. Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos nustatė, kad aplinkos apsaugos pareigūnai rado šalia geležinkelio bėgių į kilpą įstrigusį stirnos patiną. Matė kaip apsisukusi viela aplink koją visiškai nutraukusi gyvūno odą nuo kaulo, gyvūno koja kraujuota. Iš vaizdo įrašo matė, kad išlaisvinus gyvūno koją ir siekiant jį paleisti to padaryti nepavyko, nes gyvūno kaklas pateko į kilpą ir antrą kartą reikėjo gyvūną vaduoti iš kilpos, nes viela buvo apsisukusi ir aplink gyvūno kaklą.
4.9. Konstatavo, kad atsakovas 2022 m. liepos 26 d. neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu būdu, trimis kilpomis, netoli G. esančiame miškelyje ir neteisėtos medžioklės metu pagavo stirnos patiną, kuris susižalojo, sužalotas buvo paleistas į laisvę ir tuo padarė žalą laukinių gyvūnų rūšims. Atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1 punkto 58.1.1 papunktį, 58.4 punktą, už ką jam buvo pritaikyta atsakomybė numatyta ANK 290 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Nutarimas priimtas administracinių nusižengimų byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4133-2022 2022 m. rugpjūčio 31 d.
4.10. Konstatavo, kad atsakovas privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
4.11. Ieškovas apskaičiavo aplinkai padarytos žalos dydį pagal rekomenduojamą metodiką (2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl žalos dydis atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Minėtos metodikos 6.2. punkto nuostatose numatyta, jog už sunaikintus žinduolius, šiuo atveju suaugęs stirnos patinas, skaičiuojamas 1 450 Eur tarifas. Ieškovas paskaičiavo, kad žala aplinkai už atsakovo atliktus veiksmus sudaro 1 916,90 Eur.
4.12. Konstatavo, kad laukinis gyvūnas buvo sužalotas, tačiau gyvūnas pats nubėgo į mišką. Pareigūnas, išlaisvinęs gyvūną iš kilpos, pripažino, kad sužalojimas nėra didelis, nes kaulas nėra lūžęs. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad stirna nugaišo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, laukiniam gyvūnui padaryto sužalojimo pobūdį, konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti pusę ieškovo prašomos žalos dydžio 958,45 Eur.
4.13. Nurodė, kad patenkinus ieškinį iš dalies yra pagrindas iš atsakovo priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas (toliau ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti - ieškinį atmesti, priteisti valstybei turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
6.1. Nurodė, kad netinkamai taikytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2 punktas. Byloje nebuvo nustatytas stirnos sužalojimo laipsnis, nes civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad stirna buvo judrios būsenos, jos sužalojimo laipsnis buvo nežymus, įvykio vietoje dalyvavę ieškovo darbuotojai nurodė, kad sužalojimas užgis, todėl vos tik išlaisvinus stirną, ji pabėgo. Todėl negalima daryti išvados, kad gamtai buvo padaryta tokia žala, kad neženklus gyvūno sužalojimas būtų prilyginamas gyvūno sunaikinimui. Remiantis ankščiau nurodyto teisės akto 2 punktu, kuriame yra išskirta, kad sužalotas gyvūnas gali būti gyvas, bet jo būklė turi būti taip pažeista, jog gyvūnas turi būti jau nejudrus, nusilpęs arba jo būklė turi būti taip pakitusi, kad keltų grėsmę gyvūno gyvybei.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra atsakingas už kilpų statymą. Žemės sklypas, statiniai esantys žemės sklype jam nuosavybės teise nepriklausė, laikiname namelyje jis negyveno, namelyje gyveno kitas asmuo, V. D., kuriam be jokių paaiškinimų nebuvo taikyta jokia atsakomybė. Atsakovas nėra teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis. Mano, kad iš filmuotos medžiagos galima daryti išvadą, jog liudytojas M. S. tik remdamasis savo subjektyvia nuomone padarė išvadą, kad dėl kilpų pastatymo yra kaltas atsakovas. Ūkiniame pastate buvo rastas tik troselis, kokių yra kiekvienam privataus gyvenamojo namo ūkiniame pastate, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog iš ūkiniame pastate esančio troselio buvo padarytos kilpos žvėrims gaudyti byloje nebuvo pateikta.
6.3. Nurodė, kad teismas be pagrindo rėmėsi anoniminiu raštu, kurį pateikė ieškovo specialistas. Mano, kad anoniminiai raštai negali būti laikomi įrodymais. Nurodė, kad atsakovas buvo apšmeižtas, kadangi jis yra neįgalus, turi tik 30 procentų darbingumą, todėl negali paaiškinti už ką jam buvo skirta administracinė nuobauda ir dėl kokios priežasties iš jo yra reikalaujam žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties atsakovas neigia ne tik administracinę atsakomybę, bet ir civilinę atsakomybę ir mano, kad jokios baudos ir žalos atlyginti neturi.
6.4. Nurodė, kad atsakovas pagal savo sveikatos būklę dirba sėdimą darbą apsaugos darbuotoju, prieš priimant į jį darbą pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus jis buvo patikrintas įvairiose policijos įskaitose ir jokios neigiamos ar kompromituojančios jį informacijos nerasta.
6.5. Mano, kad vadovaujantis teismų praktika faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje atsakovui nebuvo išsiųstas, atsakovui nebuvo pateikta jokia filmuota medžiaga.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
8.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto neteisėti veiksmai – tai, kad jis neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu būdu, trimis kilpomis, netoli G. esančiame miškelyje ir neteisėtos medžioklės metu pagavo stirnos patiną, kuris susižalojo, yra nustatyti administracinio nusižengimo byloje, kurioje Departamento 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4133-2022 jis pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 3, 7 dalyse. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris civilinėje byloje turi didesnę įrodomąją galią (prima facie), nes yra priimtas atitinkamos valstybės institucijos, neviršijant jai nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad aplinkybės, nurodytos šiame oficialiame rašytiniame įrodyme, laikytinos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
8.2. Apeliantas byloje nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų nurodytame įsiteisėjusiame nutarime nustatytas aplinkybes, tai yra, kad kilpa rasta miške, į kurią buvo įkliuvusi suaugusi stirna, o vėliau ir kitos kilpos prie apeliantui priklausančio vagonėlio priklausė būtent apeliantui. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas neneigė, kad 2022 m. liepos 26 d. jis gyveno savo sugyventinei priklausančiame name ir turėjo vagonėlį, prie kurio kaip matyti iš filmuotos vaizdo medžiagos ir buvo rastos ir kitos kilpos žvėrims gaudyti. Apeliantas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus taip pat patvirtino, kad jis sutiko, jog Departamento pareigūnai apžiūrėtų ūkines patalpas, o apžiūros metu jose ir buvo rasta dar viena kilpa, kuri, pasak Departamento pareigūnų (o tai patvirtina ir bylos medžiaga), buvo identiška kaip ta, kuri buvo rasta prie apeliantui priklausančio vagonėlio, o taip pat ir kaip ta, į kurią buvo įkliuvusi stirna.
8.3. Apeliantui surašius administracinio nusižengimo protokolą, pastarasis pasirašytinai jam buvo įteiktas, taigi jis apie administracinio nusižengimo bylos laiką ir vietą žinojo. Nors nutarimas jo atžvilgiu buvo priimtas jam nedalyvaujant (nes apeliantas į bylos nagrinėjimą neatvyko), tačiau jis 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo išsiųstas apelianto nurodytu adresu. Apeliantas būdamas rūpestingu ir atidžiu, turėjo domėtis jo atžvilgiu pradėta administracine teisena ir nesutikdamas su priimtu sprendimu, turėjo visas galimybes pasinaudoti jam įstatymu suteikta teise jį apskųsti.
8.4. Nepagrįsta apelianto pozicija, kad jo minėtais neteisėtais veiksmais žala gamtai nebuvo padaryta. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog į kilpą įstrigęs stirnos patinas nebuvo taip sužalotas, kad tuo galėjo pasireikšti žala aplinkai, neva, išlaisvintas stirnos patinas iškart pabėgo į mišką. Tačiau tokiais teiginiais yra tik iškraipomi faktai ir visas aplinkosauginis reguliavimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suaugęs stirnos patinas patekęs į kilpą buvo sužalotas. Išlaisvinus gyvūno koją iš kilpos, matėsi, kad sužeidimai buvo stiprūs, padaryti iki kaulo, gyvūnui stipriai bėgo kraujas. Šiuo atveju apeliantas nurodydamas, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai teismo posėdžio metu duodami paaiškinimus teigė, jog kartais susižaloję gyvūnai ir pagyja, tačiau nutyli, jog tie patys pareigūnai paaiškino ir tai, kad stirnos patinas patekęs į apelianto pastatytą kilpą, stipriai susižalojo, tuo metu iki išlaisvinimo gyvūnas kankinosi, patyrė didžiulį stresą, todėl tokios būsenos gyvūno išgyvenimo galimybės laukinėje gamtoje taip ir lieka neaiškios.
8.5. Žala aplinkai buvo paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, nustatančia aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus, kurie yra taikomi būtent sunaikinus ar sužalojus gyvūnus, jų jauniklius, lervas, lėliukes, vikšrus, varliagyvių ikrus, roplių kiaušinius. Šioje Metodikoje sužaloti gyvūnai priskiriami prie sunaikintų. Pagal šios Metodikos 2 punkte nurodytą sužalotų gyvūnų sąvoką yra išskiriami alternatyvūs požymiai, iš kurių vienam pasireiškus, laikoma, kad gyvūnas yra sužalotas. Vienas iš jų – gyvūnas turi būti pažeistos būsenos, ir priešingai nei nurodo apeliantas, nebūtina, kad „gyvūno būklė turėtų būti taip pažeista, kad gyvūnas turėtų būti jau nejudrus, nusilpęs arba jo būklė turi būti taip pakitusi, kad keltų grėsmę gyvūno gyvybei“. Nagrinėjamu atveju įkliuvęs gyvūnas pasižeidė koją (ir gan stipriai) ir to pakanka, kad būtų traktuojama, jog žala gamtai buvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovo atstovė, atsakovas, jo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodė, kad jis neteisėtų veiksmų neatliko. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto neteisėti veiksmai – tai, kad jis neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamu būdu, trimis kilpomis, netoli G. esančiame miškelyje ir neteisėtos medžioklės metu pagavo stirnos patiną.
14. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypas, statiniai esantys žemės sklype jam nuosavybės teise nepriklausė, laikiname namelyje jis negyveno, namelyje gyveno kitas asmuo, nėra pakankamos daryti priešingą išvadą. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, bylos nagrinėjimo metu apeliantas neneigė, kad 2022 m. liepos 26 d. jis gyveno savo sugyventinei priklausančiame name ir turėjo vagonėlį, prie kurio kaip matyti iš filmuotos vaizdo medžiagos ir buvo rastos ir kitos kilpos žvėrims gaudyti. Apeliantas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus taip pat patvirtino, kad jis sutiko, jog Departamento pareigūnai apžiūrėtų ūkines patalpas, o apžiūros metu jose ir buvo rasta dar viena kilpa, kuri, pasak Departamento pareigūnų (o tai patvirtina ir bylos medžiaga), buvo identiška kaip ta, kuri buvo rasta prie apeliantui priklausančio vagonėlio, o taip pat ir kaip ta, į kurią buvo įkliuvusi stirna.
15. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nėra teistas ir baustas administracinėmis nuobaudomis, atsakovas pagal savo sveikatos būklę dirba sėdimą darbą apsaugos darbuotoju, prieš priimant į jį darbą pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus jis buvo patikrintas įvairiose policijos įskaitose ir jokios neigiamos ar kompromituojančios jį informacijos nerasta, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, nes nei patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl apelianto atliktų neteisėtų veiksmų.
16. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi anoniminiu raštu, kurį pateikė ieškovo specialistas. Mano, kad anoniminiai raštai negali būti laikomi įrodymais. Su šiais apelianto argumentais sutikti taip pat nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, t. y. byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylą pateiktą vaizdo filmuotą medžiagą, liudytojų M. S. ir M. G. duotus paaiškinimus, konstatavo apelianto neteisėtus veiksmus.
17. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamos dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki bus paneigtos kitais byloje esančiais išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas, kuriuo apeliantas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 3, 7 dalyse, neturi didesnės įrodomosios galios atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtame nutarime nurodytas aplinkybes. Apelianto skunde nurodyti argumentai anksčiau nutartyje nurodytų argumentų pagrindu atmesti kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).
18. Apeliantui surašius administracinio nusižengimo protokolą, pastarasis pasirašytinai jam buvo įteiktas, taigi jis apie administracinio nusižengimo bylos laiką ir vietą žinojo. Nors nutarimas jo atžvilgiu buvo priimtas jam nedalyvaujant (nes apeliantas į bylos nagrinėjimą neatvyko), tačiau jis 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo išsiųstas apelianto nurodytu adresu. Apeliantas būdamas rūpestingu ir atidžiu, turėjo domėtis jo atžvilgiu pradėta administracine teisena ir nesutikdamas su priimtu sprendimu, turėjo visas galimybes pasinaudoti jam įstatymu suteikta teise jį apskųsti. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje atsakovui nebuvo išsiųstas.
19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 2 punkte nustatyta, kad padaryta žala laukinių gyvūnų rūšims pasireiškia gyvūnų, jų jauniklių, lervų, lėliukių, vikšrų, varliagyvių ikrų, roplių kiaušinių sunaikinimu ar sužalojimu (sužaloti gyvūnai – gyvi, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos gyvūnai, taip pat pažeistos jų lervos, lėliukės, vikšrai, kiaušiniai). Šioje Metodikoje sužaloti gyvūnai priskiriami prie sunaikintų.
20. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtą Metodiką Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, apelianto ir ieškovo nurodytus argumentus, konstatuoja, kad šie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti, nes kaip pagrįstai nurodė ieškovas, pagal minėtos Metodikos 2 punkte nurodytą sužalotų gyvūnų sąvoką yra išskiriami alternatyvūs požymiai, iš kurių vienam pasireiškus, laikoma, kad gyvūnas yra sužalotas. Vienas iš jų – gyvūnas turi būti pažeistos būsenos, ir priešingai nei nurodo apeliantas, nebūtina, kad „gyvūno būklė turėtų būti taip pažeista, kad gyvūnas turėtų būti jau nejudrus, nusilpęs arba jo būklė turi būti taip pakitusi, kad keltų grėsmę gyvūno gyvybei“. Byloje esantys duomenys (šios aplinkybės apeliantės neginčija), patvirtina, kad įkliuvęs gyvūnas pasižeidė koją, buvo sužalotas ir to pakanka, kad būtų traktuojama, jog žala gamtai buvo padaryta.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laukiniam gyvūnui padaryto sužalojimo pobūdį ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė tik pusę ieškovo prašomos žalos dydžio, t. y. 958,45 Eur. Todėl apelianto argumentai, kad nebuvo nustatytas gyvūno sužalojimo laipsnis stokoja pagrįstumo.
22. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
23. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Apeliacinį skundą atmetus, valstybei 140 Eur turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.