Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams L. R. ir J. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pagal ieškovo J. V. ieškinį 2025 m. vasario 3 d. teisme iškelta civilinė byla atsakovams L. R. ir J. V. dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5 323,74 Eur skolą, 633,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria atsakovei J. V. priteistos 1 691,62 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo J. V. taip – priteisti iš atsakovo L. R., atsakovės J. V. naudai 1 691,62 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 62 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Atsisakyti reikalavimo atsakovei iki ekspertizės akto, kliaujantis vien atsakovės paaiškinimais būtų neprotinga.

5.2. Jeigu L. R. būtų elgęsis sąžiningai ir atsiliepime nurodęs, kad jis, kaip nustatyta ekspertizės akte, suklastojo J. V. vardą ir pavardę sutartyje, ieškovas būtų turėjęs pagrindą J. V. atsiliepime nurodytas aplinkybes laikyti patvirtintomis.

5.3. Atsakovas net ir 2025 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje ne tik nepateikė paaiškinimų dėl aplinkybių, susijusių su J. V. parašo atsiradimu sutartyje, tačiau jo atstovas atsisakė tai padaryti (posėdžio garso įrašo 54 min.), taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, dėl ko ieškovo procesinė padėtis, palyginus su atsakovo, tapo blogesnė.

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

10.1. Ieškiniu ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su prašymu solidariai priteisti iš atsakovų L. R. bei J. V. skolą, kylančią iš dalinio dalyvavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asfaltavimo bei apšvietimo darbų vykdyme sutarties, delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl skundžiamos nutarties (jos dalies) teisėtumo

11. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) nurodė, kad ieškovas, teikdamas sutartį pasirašyti, turėjo būti pakankamai rūpestingas ir apdairus, kad užtikrintų pasirašančio asmens tapatybę, taip pat įvertinus aplinkybes, dėl ko susidarė atsakovės J. V. bylinėjimosi išlaidos ir pačio ieškovo ieškinio dalies atsisakymo motyvą, sprendė, kad atsakovės patirtos išlaidos susidarė dėl pačio ieškovo nerūpestingumo ir neapdairumo.

12. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigiama, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas nulėmė ieškovo elgesys ir nurodoma, kad teisinės pasekmės, t. y. atsakomybė už nesąžiningą procesinį elgesį turėtų tekti atsakovui L. R.

13. Kaip žinoma, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

15. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kilo pareiga, vadovautis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis vertinti ieškovo ir atsakovų procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šią pareigą (proceso šalių elgesio vertinimą) atliko ir pirmosios instancijos teismas.

16. Pažymėtina, jog ieškovas savo reikalavimą, be kitko, grindė tuo, kad atsakovas L. R. nurodė ieškovui, jog jis, o ne atsakovė J. V. yra faktinis žemės sklypo savininkas, pažadėjo, kad J. V. pasirašys 2021 m. rugsėjo 10 d. sutartį, paėmė šią sutartį, pažadėjęs kitą dieną ją gražinti su J. V. parašu, sutartį kitą dieną gražino ir teigė, kad J. V. sutartį pasirašė (ieškinio 1.2 punktas). Atsakovas dėl minėtų nurodytų aplinkybių savo atsiliepime į ieškinį nepasisakė, į jas neatsikirtinėjo, tačiau taip pat joms ir nepritarė.

17. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinio dalies atsisakymą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas neatsisakė reikalavimo atsakovei iš karto, jai atsiliepime nurodžius, kad ieškinyje nurodytos 2021 m. rugsėjo 10 d. sutarties ji nepasirašė, apie jos sudarymą jai nebuvo žinoma, nurodė, kad to nepadarė per du parengiamuosius teismo posėdžius, t. y. 2025 m. balandžio 3 d. ir 2025 m. balandžio 30 d., ir pareiškimą dėl atsisakymo pateikė tik po pačios atsakovės inicijuotos rašysenos ekspertizės. Dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsisakyti reikalavimo atsakovei iki ekspertizės akto pateikimo, kliaujantis vien atsakovės paaiškinimais / jos galbūt gynybine pozicija nebuvo teisiškai pagrįsta. Kaip minėta anksčiau, apart atsakovės, kitas solidarus bylos atsakovas L. R. jokių argumentų dėl atsakovės parašo sutartyje aplinkybių nenurodė.

18. Kaip žinoma, atsižvelgdamas į J. V. atsiliepimą, procesiniam sprendimui atsisakyti nuo reikalavimo, ar ne, priimti, ieškovui buvo reikalinga aiški atsakovo L. R. pozicija dėl ieškinio pagrindo. Apie tai ieškovo atstovas nurodė 2025 m. balandžio 3 d. parengiamojo posėdžio metu (posėdžio garso įrašo 14:30 min. – 15.30 min) ir 2025 m. balandžio 30 d. sekančio parengiamojo teismo posėdžio metu (posėdžio garso įrašo 34:25 min. – 35:42 min). Taigi, jeigu L. R. būtų elgęsis sąžiningai ir atsiliepime ir (ar) parengiamųjų posėdžių metu būtų nurodęs, kad parašas yra ne J. V. (iš ekspertizės akto galima manyti, kad jam tai yra žinoma), ieškovas būtų turėjęs pagrindą J. V. atsiliepime nurodytas aplinkybes laikyti patvirtintomis, o ne svarstyti, kad gal tai atsakovės gynybinė pozicija.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent atsakovas L. R. ne iki galo sąžiningai naudojosi jam priklausančiomis procesinėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis) bei materialinėmis teisėmis.

20. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas nulėmė ieškovo elgesys ir konstatuoja, kad teisinės pasekmės, t. y. atsakomybė už nesąžiningą procesinį elgesį tenka atsakovui L. R.

21. Taigi, galima spręsti, kad atsakovo L. R. elgesys (neveikimas) – nutylėjimas apie jam žinomas J. V. parašo sutartyje (ne)pasirašymo aplinkybes lėmė atsakovės J. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas elgėsi teisėtai, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, jo procesinis elgesys atitiko rūpestingo asmens standartą.

22. Svarstant klausimą dėl patirtų išlaidų dydžio dera pažymėti, jog kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovas atsisako pareikšto reikalavimo, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė dalies ieškinio atsisakymo priežastis, kaip minėta, ieškinio atsisakymą lėmė ne nuo ieškovo tiesiogiai priklausantys veiksniai.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apskųstos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nusprendžia, kad šiuo atveju yra ir faktinis, ir teisinis pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina.

24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą ir pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš atsakovo L. R. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria atsakovei J. V. priteista iš ieškovo J. V. 1 691,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šią nutarties dalį išdėstyti nauja redakcija taip:

priteisti atsakovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 691,62 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.