Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2044-254/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-16
Bylos Nr.: 2A-2044-254/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-03670-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: L. M.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybės administracija

Civilinė byla Nr. 2A-2044-254/2013;proceso Nr. 2-05-3-03670-2011-0;

procesinio dokumento kategorijos: 30.9.1; 121.14; 121.18.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėjos) Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ir atsakovės L. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-525-924/2013 pagal ieškovės R. J. patikslintą ieškinį atsakovei L. M. ir atsakovės L. M. priešieškinį ieškovei R. J. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ir atsakovė yra namų valdos, kurią sudaro 475 kv. m ploto žemės sklypas, 139,21 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas (1A1/m), 16 kv. m ploto ūkinis pastatas (2I1/p), 8 kv. m ploto katilinė (3I0/b), 37 kv. m ploto šiltnamis 4ŠI/b, 19 kv. m ploto garažas (5G1/p) ir kiemo statiniai, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 32, bendraturtės: ieškovei priklauso 119/475 dalys žemės sklypo ir 1/4 dalis pastatų, atsakovei – 356/475 dalys žemės sklypo ir 3/4 dalys pastatų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria tuomečiai gyvenamojo namo ir kitų statinių bendraturčiai bei tuo metu valstybei priklausiusio žemės sklypo naudotojai E. K. bei J. K. (ieškovės tėvai) ir L. M. (atsakovė) susitarė dėl naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarkos.

E. K. ir J. K. mirus, E. K. priklausiusią namų valdos dalį paveldėjo ieškovė, o J. K. – atsakovė.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė (t. 3, b. l. 15–20) pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 32 (toliau gyvenamasis namas), verandos, plane pažymėtos indeksu la1/m, rekonstrukcijos darbus pagal 2010 m. sausio 20 d. UAB „Archispektras“, 2012 m. UAB „Archispektras“ ir UAB „MJ Projektai“, UAB „PK Projektavimo biuras“ parengtus priešprojektinius pasiūlymus be atsakovės sutikimo. Atsakovė atsisakymą duoti sutikimą verandos rekonstrukcijai motyvavo tuo, kad ieškovė dėl numatomos priestato rekonstrukcijos įgis didesnį plotą, dėl ko vėliau, perskaičiavus bendrasavininkių nuosavybės dalis, ieškovė įgis didesnę negu ¼ gyvenamojo namo dalį; kanalizacijos įvedimas pažeis jos teises, nes jei bus pajungtas dar vienas išvadas, šulinys užsikimš, be to, nurodo, kad kanalizacijos išvadas, įvestas į verandą, yra savavalinė statyba, kurią ieškovė bando įteisinti, pagal jau esamą faktinę situaciją pasiruošusi projektą; padidinus priestatą – verandą, bus atimta galimybė atsakovei pasididinti jai priklausantį plotą, t. y. tenkinus tiek ieškinį, tiek priešieškinį bus pažeistas žemės sklypo užstatymo tankis.

Atsakovė priešieškiniu prašė (t. 3, b. l. 84–86) pripažinti jai teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo priestatą 2a/ž, pagal UAB „314 ARCHITEKTAI“ 2012 m. gruodžio 12 d. parengtus priešprojektinius pasiūlymus, paruoštus PROJEKTO ŽYMUO 12.12-PP be ieškovės sutikimo. Atsakovė nurodė, kad negali gauti leidimo rekonstruoti statinį, nes dėl nepagrįsto ieškovės atsisakymo leidimą išduodančiai institucijai negali pateikti statinio bendraturtės sutikimo. Ieškovė atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai grindžia tuo, kad iš atsakovės pateiktų dokumentų negalima spręsti dėl priestato sujungimo su namu, nėra pastatų eksplikacijos, nenurodoma, ar bus vedamos komunikacijos, nėra jokių pastabų apie tikslinę paskirtį, duomenų apie priestato pamatus, nors namas yra nuokalnėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė: pripažino ieškovei teisę atlikti gyvenamojo namo verandos (iš pietų pusės) rekonstrukcijos darbus pagal 2010 m. sausio 20 d. UAB „Archispektras“, 2012 m. UAB „Archispektras“ ir UAB „MJ Projektai“, UAB „PK Projektavimo biuras“ parengtus priešprojektinius pasiūlymus be atsakovės sutikimo; priteisė iš atsakovės ieškovei 1 435 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 200 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės valstybei 55,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir priteisė iš atsakovės valstybei 22,30 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

1. Dėl ieškinio reikalavimų:

1.1. Dėl galimo nuosavybės dalių pasikeitimo. Atsakovės nesutikimo argumentą, kad dėl rekonstrukcijos padidėtų ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje, teismas vertino kaip ieškovės teisės atlikti verandos rekonstrukciją nepripažinimą, todėl jį atmetė, kaip prieštaraujantį pagrindiniams nuosavybės teisės principams (CK 4.37 straipsnis).

1.2. Dėl kanalizacijos įvado. Byloje yra ieškovės pateiktas UAB „PK Projektavimo biuras“ gyvenamojo namo priestato (la1/m) iš pietų pusės priešprojektinis pasiūlymas dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo (t. 2, b. l. 139–148), kuris atitinka faktinę situaciją ir dėl to ginčo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad projektas atitinka faktinę situaciją (išvadas jau nutiestas) nėra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl rekonstrukcijos. Neduodama sutikimo atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad papildomų vamzdynų nutiesimas ir prijungimas į šulinį, pažeidžia (pažeis) jos teises. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Ekspertika“ esamos būklės įvertinimo aktą, kuriame nurodyta, kad šulinio viduje esantis betoninis latakas yra suiręs, jo vietoje atsiradusi duobė, kurioje dėl mažo nuolydžio užsistovi nuotekos ir kaupiasi nešmenys, kurie užkemša esamą išvadą, todėl papildomų vamzdynų prijungimas į šulinį galimas tik atlikus šulinio dugno (latako) rekonstrukcijos darbus (t. 2, b. l. 154). Tačiau šis aktas nepatvirtina atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, kad būtent dėl papildomų vamzdžių prijungimo prie nuotekų sistemos, ieškovei rekonstruojant verandą, bus pažeistos jos teises. Šiuo metu ieškovės nutiestas kanalizacijos išvadas į šulinį nėra prijungtas prie nuotekų sistemos ir ji juo nesinaudoja, todėl atsakovės pateiktas aktas patvirtina tik tai, kad jau šiuo metu yra tokia faktinė situacija, kad kaupiasi nešmenys ir užkemša esamą išvadą, be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu darė tik prielaidas dėl galimo nuotekų vamzdžių užsikimšimo. Atsakovė nepateikė kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės pagal projektą numatyti atlikti darbai pablogins iki tol buvusias bendraturtės gyvenimo ir veiklos sąlygas. Taip pat atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė turi užtikrinti apsaugą nuo kvapų iš kanalizacijos šulinio sklidimo (kvapų izoliaciją), tačiau šį argumentą nurodė tik baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, t. y. per baigiamąsias kalbas, todėl nagrinėjamoje byloje jį teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingą ir atskirai neaptarė.

1.3. Dėl ploto užstatymo. Kadangi maksimalus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatymo plotas yra 180 kv. m, o šiuo metu faktiškai užstatyta – 150 kv. m, atsakovės argumentą, kad papildomas galimas užstatymo plotas yra tik 7 kv. m, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Todėl teismas laikė visiškai nepagrįstais atsakovės teiginius, kad patenkinus ieškovės reikalavimą dėl priestato rekonstrukcijos, t. y. jos padidinimo 5,59 kv. m, bus atimta galimybė atsakovei pasididinti priestatą 5,23 kv. m (pagal priešieškinio reikalavimus), ar apribojama jos teisė kitu būdu ir sąlygomis ateityje praplėsti ir padidinti turimą bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.77 straipsnis). Sunaikinus (nugriovus) nekilnojamąjį daiktą – katilinę ir dalį šiltnamio, daiktinės teisės turėtojai neteko daiktinių (nuosavybės) teisių į šį daiktą ir jų daiktinės teisės turi būti išregistruojamos (CK 4.254 str., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 p.). Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad ji turi teisę atstatyti išnykusį daiktą, tačiau toks CK 1.2 str. ir 4.93 str. 2 d. 2 p. nuostatų aiškinimas prieštarauja daiktinės teisės instituto prigimčiai, nes kalbama apie nuosavybės teises į neegzistuojantį nuosavybės teisės objektą (CK 4.37 str., 4.38 str., 4.47 str.). Statybos įstatymo 2 str. 17 p. taip pat nurodoma, jog naujo statinio statybos sąvoka apima ir statybos rūšį, kai atstatomas buvęs (sugriuvęs, sunaikintas, nugriautas) statinys.

2. Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad iš projektinio pasiūlymo nėra aišku dėl norimo rekonstruoti statinio pamatų. Teismui realizavus CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą teismo teisę pasiūlyti atsakovei pateikti priešprojektinių pasiūlymų papildymus, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti, ar atsakovės numatoma priestato rekonstrukcija nepažeis ieškovės teisių, atsakovė šiuo pasiūlymu pasinaudojo ir pateikė papildomus įrodymus (t. 4, b. l. 11-13). Nors ieškovė atsakovei teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jai nėra aišku dėl rekonstruojamo priestato pamatų, savo interesą motyvuodama tuo, kad norimas rekonstruoti pastatas yra arti betoninės sienos, kuri buvo padaryta 1960 m. kaip nuokalnės atrama (namas nuokalnėje), tačiau atsakovė ir pateikusi papildomus įrodymus dėl norimo rekonstruoti priestato apie jo pamatus negalėjo paaiškinti, bei pripažino, kad tokių duomenų byloje nėra. Nors 2013-04-17 vykusio teismo posėdžio metu tiek atsakovė, tiek jos įgaliotas asmuo (sutuoktinis) tvirtino, kad priestato pamatų nėra nei dabar, nei jų neketinama statyti ateityje rekonstruojant priestatą, tačiau vėliau pateiktuose papildomuose įrodymuose nurodyta, kad numatoma pamatų konstrukcija – gręžtiniai pamatai (ant betoninių polių sumontuojamas gelžbetoninis rostverkas). Taip pat šiame projekte nurodyta, kad pamatų konstrukciją būtina tikslinti techninio (techninio–darbo) projekto metu, jokių kitų duomenų apie priestato pamatus priešprojektiniame pasiūlyme nenurodant. Pačios atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad šiaurinė šiltnamio siena ribojasi su atramine sienele, kuri laiko šlaitą (t. 4, b.l. 15, 18), šlaitas yra visai šalia gyvenamojo namo bei atsakovės ketinamo rekonstruoti priestato, todėl ieškovės interesas užtikrinti gyvenamojo namo techninės būklės stabilumą yra pagrįstas.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasis (CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikindamas minėtą sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies šios instancijos teismui pasiūlius ieškovei pateikti papildomus įrodymus. Šiuo pasiūlymu ji pasinaudojo ir pateikė papildomus projektinius pasiūlymus, t. y. ieškovė išsamius ir aiškius priešprojektinius pasiūlymus pateikė tik užvedusi bylą apeliacinės instancijos teisme. Todėl šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo nuomone, atsakovė neturėtų atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidų (išskyrus už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, nes atsakovė ieškinio nepripažino ir iš naujo nagrinėjant bylą iš esmės), jos patirtų iki Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo. Bei atitinkamai, teismo nuomone, ieškovė turėtų atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iki minėtos apeliacinės instancijos nutarties priėmimo. Be to, ieškovei pareiga tikslinti ieškinio reikalavimus iškilo dėl jos pačios veiksmų, t. y. apeliacinės instancijos teisme pateiktų papildomų priešprojektinių pasiūlymų, todėl ieškovės patirtos išlaidos už ieškinio patikslinimą iš atsakovės nebuvo priteistos. Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 1 210 Lt turėtų atstovavimo išlaidų, 135 Lt žyminį mokestį ir 90 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad iki apeliacinės instancijos teismui bylą perdavus pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, už procesinių dokumentų surašymą sumokėjo (pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme) – 1 400 Lt; už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą - 800 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad tik šias išlaidas patvirtinantys įrodymai į bylą buvo pateikti iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo, taip pat tai, kad šios išlaidos paskaičiuotos ne didesnės kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo”, iš ieškovės atsakovei teismas priteisė 2 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis tais pačiais principais, kaip ir paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė tikslinga iš ieškovės priteisti 55,76 Lt pašto išlaidas, susidariusias iki apeliacinės instancijos teismui bylą perdavus pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; iš atsakovės priteisė 22,30 Lt pašto išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teismui bylą perdavus pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas šioje byloje iš viso patyrė 78,06 Lt pašto išlaidų (iki apeliacinės instancijos teismui bylą perdavus pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo - 55,76 Lt, apeliacinės instancijos teismui bylą perdavus pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo – 22,30 Lt).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti šiais argumentais:

1. Dėl ieškinio reikalavimų:

1.1. Dėl kanalizacijos įvado. Nepagrįsta sprendimo išvada, kad ieškovės savavališkai įrengtas naujas kanalizacijos įvadas į verandą ir pagal savavališkai įrengtą įvadą paruoštas projektas nepažeidžia atsakovės kaip bendraturtės teisių. Ši teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus įrodymus bei pažeidus bendrąjį teisės principą, jog iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtų pasekmių. Teismas išnagrinėjo bylą žinodamas, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1907-752/2013 dėl savavališkai įrengto kanalizacijos išvado iš gyvenamojo namo verandos pašalinimo, ir tuo pažeidė šį teisės principą. Teismas nepagrįstai 2013 m. sausio 10 d. protokoline nutartimi atmetė mano atstovės prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1907-752/2013. Teismas nenagrinėjo aplinkybių pagrįstumo dėl atsakovės reikalavimo pašalinti savavališkai įrengto išvado, o apsiribojo formaliu teiginiu, kad nagrinėjamu atveju, vien tai, kad projektas atitinka faktinę situaciją (išvadas jau nutiestas) nėra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl rekonstrukcijos. Teismas tokia savo išvada įteisino ieškovės savavališkus veiksmus, tuo pažeisdamas minėtą bendrą teisės principą. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad neduodama sutikimo atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad papildomų vamzdynų nutiesimas ir prijungimas į šulinį, pažeidžia (pažeis) jos teises. Teismas sprendime nenurodo, kad UAB „Ekspertika“ esamos būklės įvertinimo akte nurodyti faktiniai duomenys būtų neteisingi. Teismas sprendime cituodamas minėtą raštą pripažįsta, kad net nepradėjus eksploatuoti savavališkai įrengto išvado, šulinyje kaupiasi nešmenys, kurie užkemša esamą išvadą. Pajungus ieškovės savavališkai įrengtą kanalizacijos išvadą į minėtą šulinį nuotekų srautas padidės, o ne sumažės, nes bus įrengta nauja vonia ir tualetas. Todėl pradėjus naudoti savavališkai įrengtą išvadą duobėje dar labiau kaupsis nešmenys, negu kaupėsi akto surašymo metu. Dėl ko būtent ir bus pažeistos atsakovės teisės, nes atsakovė susikaupus nešmenims negalės naudotis savo kanalizacija, kuri įrengta teisėtai pagal projektą, nes bus užkimštas atsakovės išvadas. Todėl teismo išvada, kad nebus nepažeidžiamos atsakovės teisės yra nelogiška, nes teismas laikė, kad teisėtai pagal projektą įrengto išvado užkimšimas, ko pasekoje negalima naudotis kanalizacijos sistema (nes užsikišus kanalizacijos išvadui nuotekos kyla į viršų), nepažeidžia bendraturčio teisių. Teismas nevertino UAB „Ekspertika“ akte nurodytų aplinkybių, kad pagal esamą situaciją negalima pajungti atsakovės savavališkai įrengto išvado, nes šulinio latakas viduje yra suiręs, yra susidariusi duobė ir kad tam reikalinga atlikti šulinio dugno (latako) rekonstrukcijos darbus, kurie pateiktame ieškovės projektiniame pasiūlyme nenurodyti, nors projektinių pasiūlymų brėžinyje matyti, kad kanalizacijos išvadas atvedamas į šulinį. Tai patvirtina, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „PK Projektavimo biuras“ projektinis pasiūlymas atitinka faktinę situaciją, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad projektas padarytas pagal savavališkai įrengtą kanalizacijos išvadą, nes projekte nurodoma, ne esama, o numatoma išlaida. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad prieš pradedant darbus, esamų tinklų trasai nustatyti, pažymėti ir aktui surašyti reikės iškviesti suinteresuotų bendrovių atstovus. Iš šio prierašo darytina išvada, kad asmuo, ruošęs priešprojektinius pasiūlymus, neruošė projektinių pasiūlymų pagal savavališkai įrengtą išvadą. Atsakovė tik numano, kad priešprojektnis pasiūlymas paruoštas pagal savavališkai įrengtą išvadą, nes ji negali patekti į ieškovės patalpas. Be to, teismo išvada prieštarauja ieškovės paaiškinimams (t. 3, b. l. 163), kad savavališkai kanalizacijos išvadas buvo padarytas ieškovės sutuoktinio, tai yra tik pravestas kanalizacijos vamzdis. Tuo tarpu projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodyta, kad klojant vamzdžius būtina sutankinti gruntą. Kita vertus, visos bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė nurodė, kad pažeidžia jos teises besikaupiantys nešmenys šulinyje, kas logiškai suprantama, kad besikaupiantys nešmenys skleidžia kvapus, todėl nepagrįsta išvada, kad tai nurodyta tik per baigiamąsias kalbas. Be to, teismas pats turėjo aiškintis ar ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai atitinka teisės normas, tai yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 liepos mėn. 21 d. įsakymu NR. 390 patvirtinto STR 2.07.01:2003 vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai“, kurio 185.2 p. numatyta apsauga nuo kvapų sklidimo. Teismas turi pareigą, o ne atsakovė, nurodyti teisės normas.

1.2. Dėl ploto užstatymo. Nepagrįsti sprendimo motyvai, kad nepagrįsti atsakovės argumentai dėl ploto užstatymo. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nepritaikė materialines teisės normas, kuria privalėjo pritaikyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas privalėjo vadovautis nekilnojamojo turto registro duomenimis. Be to, teismo išvada, kad katilinė nugriauta, prieštarauja faktinių aplinkybių protokolui, iš kurio matyti, kad yra likusi katilinės dalis kaminas bei viena siena. Teismas nepagrįstai savo sprendime remiasi CK 4.254 str., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 p. (CK 4.37 str., 4.38 str., 4.47 str.), nes užstatymo plotas skaičiuojamas pagal pastatų plotus, nurodytus nekilnojamojo turto registre.

2. Dėl priešieškinio reikalavimų. Nepagrįsta teismo išvada, kad teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad iš projektinio pasiūlymo nėra aišku dėl norimo rekonstruoti statinio pamatų. Ši išvada prieštarauja pateiktiems įrodymams (t. 4, b. 1. 11–13), aiškinamajam raštui (t. 4, b. l. 11), kuriame nurodyta, kad numatoma pamatų konstrukcija - gręžtiniai pamatai (ant betoninių polių sumontuojamas gelžbetoninis rostverkas bei tai atskleidžia brėžinys cokolio šiltinimo detalė (t. 4, b. l. 1). Be to, pats pamatų įvardinimas suteikia informaciją, kokie pamatai bus ir kaip jie bus daromi, nes yra jų darymo technologija. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pateikiamas UAB „Skena“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 32, Kaune verandos rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų įvertinimo aktas Nr. 13-07/04, kuriame nurodyta, kas yra gręžtiniai pamatai. Tai yra pamatai įrengiami ant gręžtinių polių užbetonuojant gelžbetoninę pamatų siją, gręžtiniai poliai gaunami išgręžiant ertmę grunte ir užpildant ją betonu ar gelžbetoniu. Todėl nepagrįsta teismo išvadą, kad ieškovei nepakankamai buvo atskleista informacija. „Pačios atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad šiaurinė šiltnamio siena ribojasi su atramine sienele, kuri laiko šlaitą (4 t., b. l. 15, 18), šlaitas yra visai šalia gyvenamojo namo bei atsakovės ketinamo rekonstruoti priestato, todėl ieškovės interesas užtikrinti gyvenamojo namo techninės būklės stabilumą yra pagrįstas.“ Šie argumentai nepagrįsti ir padaryti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kadangi mano naudojama veranda nėra visai šalia šlaito kaip nurodoma sprendime, nes kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pateikiamo akto Nr. 13-07/04, tai atstumas tarp numatomos rekonstruoti verandos ir šlaitą sutvirtinančiuos gelžbetoninės atraminės sienutės yra 4.415 m, tarp namo verandos ir šlaitą sutvirtinančios gelžbetoninės atraminės sienutės yra kiemas su betoninių plytelių danga. Verandą numatyta paplatinti į šlaitą 0,27 metro. Be to projektuotojas, prieš pradėdamas projektuoti, įvertina esamą situaciją ir savo atsakomybę, užtikrina, kad suprojektuotas ir pastatytas statinys neturės neigiamos įtakos kitų statinių atžvilgiu. Tai projektuotojo pareiga ir atsakomybė, todėl teismo argumentai dėl tariamai pažeidžiamų teisių yra nepagrįsti. Kaip matyti iš sprendimo, teismas neišsiaiškino, ką reiškia gręžtiniai pamatai, dėl ko padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad atsakovė tinkamai neatskleidė būsimos rekonstrukcijos planų ieškovei, iš atsakovės pateiktų dokumentų, kaip minėta, nėra galimybės spręsti, ar nebus pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Teismas, nustatęs, kad ieškovė tinkamu būdu nėra visiškai ir pakankamai atskleidusi informacijos apie priestato (verandos) rekonstrukciją, galėjo pasinaudoti CPK 179 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti ieškovei papildyti priešprojektinius pasiūlymus ta dalimi, kurioje nepakako duomenų tam, kad būtų galima įvertinti, ar nepažeidžiamos atsakovės teisės, t. y. dėl rekonstruoto objekto prijungimo prie esamų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir dėl turėklų įrengimo bei jų tvirtinimo.

3. Teismas nagrinėdamas bylą pažeidė teismo bešališkumo bei šalių lygiateiškumo principus. Teismas bylos nagrinėjimo metu procesinėmis teisėmis leido naudotis tik ieškovei, tuo pačiu ribodamas atsakovės procesines teises. Teismo protokolinės nutartys priimtos 2013 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu bei 2013 m. balandžio 17 d. posėdžio metu, kurių metu buvo atmesti atsakovės prašymai tuo pagrindu, kad nesutiko ieškovė, kas rodo, kad teismas buvo šališkas ir pažeidė CPK 6 straipsnio nuostatas, nes teismo sprendimai priklausė ne nuo teismo, o nuo ieškovės nuomonės. Teismas nepagrįstai 2013 m. sausio 10 d. protokoline nutartimi atmetė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1907-752/2013 dėl savavališkai įrengto kanalizacijos išvado iš gyvenamojo namo verandos (duomenys neskelbtini) g. 32 Kaune pašalinimo, kadangi būtent nurodytoje byloje būtų nagrinėjama ar minėtas išvadas paklotas nepažeidžiant statybos techninių reglamentų reikalavimų. Teismas atmesdamas šį prašymą pats šių aplinkybių netyrė.

4. Atsakovės nuomone, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, turėtų būti prijungtini nauji įrodymai: UAB „Skena“ gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 32, verandos rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų įvertinimo aktas Nr. 13-07/04, šio įrodymo būtinumas atsirado siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad priešprojektiniuose pasiūlymuose neatskleista esmė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Dėl ieškinio reikalavimų:

1.1. Dėl kanalizacijos įvado. Abi bendraturtės turi atskirus kanalizacijos ir vandentiekio įvadus. UAB „Kauno vandenys“ 1994 m. lapkričio 21 d. pasirašė sutartį Nr. 5010A su ieškove dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais (t. 2, b. l. 54). Tokia atskira sutartis sudaryta ir su bendraturte atsakove (t. 2, b. l. 53), nors ši teismui savo sutarties nepateikė. Gyvenamoje valdoje į gyvenamąjį namą la1/m yra įvesti du atskiri nuotekų vamzdžiai (1959 m. ir 1994 m.). Į gyvenamojo namo priestatą la1/p, kuriuo naudojasi tik ieškovė, 2008–2009 m. įvestas dar vienas nuotekų vamzdis. UAB „Arcanus“ paruoštoje topografinėje nuotraukoje, 2012 m. sausio mėn. nurodyti atskiri kanalizacijos ir vandentiekio tinklai, esantys valdoje. Ši topografinė nuotrauka atitinka tikrovę ir buvo suderinta su UAB „Kauno vandenys“ (t. 2, b. l. 94 ir t. 2, b. l. 108). Byloje yra pateikti UAB „PK Projektavimo biuras“ valdos vandentiekio ir nuotekų šalinimo priešprojektiniai pasiūlymai (t. 2, b. l. 139–149), kurių aiškinamajame rašte (t. 2, b. l. 141) aiškiai nurodyta, kad „numatomoje projektuoti pastato dalyje planuojama įrengti dušą, praustuvą, klozetą ir buitinę skalbyklą ir šie sanitariniai prietaisai vandenį gaus iš esamo vandentiekio. Iš esamo pastato dalies yra dvi buitinių nuotekų išlaidos, 2 d 110 mm – atskira išlaida atsakovės dalies ir atskira išlaida iš ieškovės virtuvės. Naujos išlaidos montavimas neturi jokios įtakos esamai pastato daliai. Nuotėkų išlaidos nurodytos priešprojektinių pasiūlymų planuose (t. 2, b. l. 147–149). Visi šie duomenys atitinka ir dabartinę situaciją. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad teismo pareiga yra patikrinti, dėl kokių priežasčių bendraturtis, o šiuo atveju atsakovė, nesutinka su ieškovės pateiktais projektiniais pasiūlymais. UAB „Ekspertika“ išvada (t. 2, b. l. 154), kad papildomų vamzdynų pajungimas į bendrą šulinį galimas tik atlikus šulinio dugno (latako) rekonstrukcijos darbus patvirtina, kad šalys turi spręsti šio šulinio rekonstrukcijos darbus kartu (CK 4.76 str.). ir neįrodo atsakovės teisių pažeidimų ryšium su ieškovės numatoma rekonstrukcija.

1.2. Dėl ploto užstatymo. Teismas pagrįstai sprendžiant šią bylą vadovavosi faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. žemės sklype tik esančiais statiniais, įvertinęs jau nugriautus statinius, dėl kurių išregistravimo atsakovė nesutinka kreiptis į registro įmonę, ir tai ji patvirtino teismo posėdžio metu. Ieškovė šioje dalyje visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

2. Dėl priešieškinio reikalavimų. Nors ieškovė atsakovei teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jai nėra aišku dėl rekonstruojamo priestato pamatų, savo interesą motyvuodama tuo, kad norimas rekonstruoti pastatas yra arti betoninės sienos, kuri buvo padaryta 1960 m. kaip nuokalnės atrama (namas nuokalnėje), tačiau atsakovė ir pateikusi papildomus įrodymus dėl norimo rekonstruoti priestato apie jo pamatus negalėjo paaiškinti, bei pripažino, kad tokių duomenų byloje nėra. Projekte nurodyta, kad pamatų konstrukciją būtina tikslinti techninio (techninio–darbo) projekto metu, jokių kitų duomenų apie priestato pamatus priešprojektiniame pasiūlyme nenurodoma. Pačios atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad šiaurinė šiltnamio siena ribojasi su atramine sienele, kuri laiko šlaitą (t. 4, b. l. 15, 18), šlaitas yra visai šalia gyvenamojo namo bei atsakovės ketinamo rekonstruoti priestato, todėl ieškovės interesas jai įrodyti bei užtikrinti gyvenamojo namo techninės būklės stabilumą yra pagristas. Tai, kad nėra ieškovei galimybės įvertinti savo teisių pažeidimą, nes atsakovė neatskleidė savo numatomos rekonstrukcijos esmės, ieškovė teigė nuo pat priešieškinio pateikimo į bylą momento ir tai ji nurodė savo 2013 m. kovo 14 d. atsiliepime (t. 3, b. l. 130–133). Atsakovė bei jos atstovai ignoravo šiuos ieškovės teiginius. Atsakovės įgaliotas asmuo teigė, kad jiems nėra būtina atskleisti šių duomenų ieškovei, nes jų norimas rekonstruoti priestatas yra jų valdoje. Atsakovės atstovas melavo teisme, kad priestatas 2a1ž yra be pamatų ir neigė, kad rekonstrukcijos metu priestatą numatoma nugriauti, nors atsakovės pateiktame projekte tai buvo numatyta (t. 3, b. l. 98). Pateikus atsakovei papildomus dokumentus paaiškėjo, kad atsakovei priklausantis priestatas 2a1/m yra su pamatais ir jie po rekonstrukcijos išliks. Kad katilinė yra 2006 m. nugriauta, kurios ¼ dalis priklausė ieškovei ir kad 1995 m. atsakovė nugriovė šiltnamio stiklines konstrukcijas, o 2005 m. ir betoninius pamatus, yra konstatuota Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009 (t. 1, b. l. 17), todėl neįrodinėtinos pakartotinai šios teismo nustatytos aplinkybės tarp tų pačių šalių.

3. Atmestini ir atsakovės teiginiai dėl šalių lygiateisiškumo principų pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas 2013 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu paskyrė baigiamąsias kalbas išklausyti 2013 m. balandžio 19 d. 13.30 val., tačiau jos nebuvo išklausytos, nes teismas tą dieną atnaujino nagrinėjimą ir suteikė teisę atsakovei dar per 14 d. terminą pateikti papildomus dokumentus, o bylos nagrinėjimą paskyrė 2013 m. gegužės 27 d. Tai patvirtina, kad teismas nepagrįstai atsakovei sudarė sąlygas bylą nagrinėjant teismo posėdyje teikti įrodymus ir pan. ir atsakovės teisės nebuvo ignoruojamos. Todėl visi apeliantės argumentai dėl šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo nepagrįsti.

4. Ieškovė dėl papildomų atsakovės pateiktų įrodymų prijungimo: iš pateikto įvertinimo visiškai neaišku, kokius verandos rekonstrukcijos priešprojektinius pasiūlymus išanalizavo ekspertas A. Z.. Iš akto matyti, kad ekspertas tik išmatavo rulete atstumus nuo numatomos rekonstruoti gyvenamojo namo verandos ir šlaitą tvirtinančios gelžbetoninės atraminės sienutės. Atsakovės pateiktame projektuotojo „314 Architektai“ projekte 2012.12-PP nėra jokių duomenų apie priestato 2a1/m sujungimą su namu, nėra duomenų apie priestato pamatus, todėl pagrįstas abejones kelia eksperto A. Z. išvados, kad verandos rekonstrukcijos metu statybos darbus atliekant rankiniu būdu ir nenaudojant sunkių mechanizmų, grėsmė šlaitą sutvirtinančios atraminės sienutės gyvenamojo namo stabilumui nekiltų, o atvirkščiai turėtų teigiamą įtaką jų stabilumui, nes papildomai sutvirtintų šlaitą Iš pateiktų atsakovės dokumentų taip pat negalima nustatyti, kokie dokumentai minėtą A. Z. išvadą patvirtina, nes išvada padaryta tik atlikus išmatavimus rulete, net neinformavus bendraturtės ieškovės. Šis apeliantės papildomas dokumentas galėjo būti užsakytas bei pateiktas į bylą jos nagrinėjimo metu, tuo labiau, kad atsakovei teismas sudarė visas galimybes teikti įrodymus ir bylą nagrinėjant ne parengiamojo, o jau teismo posėdžio metu. Apeliantė net nenurodo, kodėl šis dokumentas negalėjo būti gautas ir pateiktas anksčiau.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013 m. birželio 14 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 274 Lt žyminį mokestį, 7 381 Lt išlaidas už advokato paslaugas ir 90 Lt išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose bei priteisti iš atsakovės visas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; kitos sprendimo dalies nekeisti šiais argumentais:

1. Ieškovė, laimėjusi bylą, privalo atlyginti pralaimėjusios šalies – atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurios yra gerokai didesnės nei ieškovei priteistos, o tai neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1 dalies bei CK 1.5 straipsnio nuostatų. Pirmą kartą ieškovė kreipdamasi į teismą šioje byloje sumokėjo 135 Lt žyminį mokestį bei 2 420 Lt už advokato paslaugas (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 3–4). Teismo sprendimas buvo priimtas ne ieškovės naudai, t. y. ieškinys buvo atmestas. Apeliaciniame teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė - 139 Lt žyminis mokestis (t. 2, b. l. 41) ir 1 936 Lt už advokato paslaugas (t. 2, b. l. 50–51). Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą gražino nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad apeliacinis instancijos teismas bylą išsprendė ieškovės atžvilgiu teigiamai ir iš atsakovės turi būti priteistinos ne tik turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos, bet ir pirmos instancijos teisme. Pakartotinai bylą išnagrinėjus pirmos instancijos teisme ir teismui priėmus tik ieškovei palankų sprendimą, iš atsakovės turėjo būti priteistos išlaidos, sumokėtos advokatui – 3 025 Lt. (t. 3, b. l. 39, 40, 136, 137) bei 90 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.

2. Ieškovė mano, kad jos kaip ieškovės elgesys negali būti pripažintas netinkamu. Ji sąžiningai naudojosi visomis procesinėmis teisėmis, vykdė visus atsakovės net nepagrįstus reikalavimus dėl papildomų dokumentų pateikimo, nors tokių dokumentų pateikimas buvo ir perteklinis, todėl ieškovei turėjo būti priteistos iš atsakovės visos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

3. Nepagrįstai iš ieškovės priteistos ir gerokai didesnės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Šios visos išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Atsakovė apie projektinių pasiūlymų netinkamumą buvo nurodžiusi savo atsakymuose ieškovei dar iki civilinės bylos užvedimo, tuos pačius argumentus atsakovė ieškovei nurodė ir atsiliepime į ieškinį bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Būtent šių atsakovės nurodytų atsikirtimų pagrindu, apeliacinės instancijos teismui pasiūlius, ieškovė pateikė projektinių pasiūlymų papildymus dėl turėklų tvirtinimo bei naujus projektinius dėl inžinierinių tinklų. Ieškovė, pateikdama naujus projektinius pasiūlymus, savo veiksmais pripažino atsakovės atsikirtimų pagrįstumą ir iki to pateiktų projektinių pasiūlymų netinkamumą, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovei yra pagrįstas ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Šalies argumentai

2. Ieškovė skunde nurodo, kad apeliacinis instancijos teismas bylą išsprendė ieškovės atžvilgiu teigiamai ir iš atsakovės turi būti priteistinos man ne tik turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos, bet ir pirmos instancijos teisme. Šie argumentai, atsakovės nuomone, nepagrįsti, nes projektą ieškovė galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teisme, nes atsakovė ikiteisminiame ginčo sprendime ieškovei buvo nurodžiusi nesutikimo argumentus dėl projektinių pasiūlymų. Būtent ieškovė ikiteisminio ginčo sprendimo metu galėjo pateikti duomenis kaip bus tvirtinami turėklai, kaip pajungiami inžinieriniai tinklai.

3. Teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei 1 815 Lt už patikslinto ieškinio surašymą, nes šios išlaidos susidarė dėl netinkamo savo teisių realizavimo, be to, šios išlaidos yra aiškiai neprotingos, nes patikslintas ieškinys yra tik pradinio ieškinio atkartojimas su nedideliu patikslinimu.

4. Sprendimo dalis, pagal kurią ieškovei buvo priteistos ne visos jos turėtos atstovavimo išlaidos, taip pat atitinka ieškovės nurodytus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nes negali būti priteisiamos turėtos išlaidos už netinkamą savo teisių realizavimą. Ieškovė nesuruošė tinkamai ieškinio, nepateikė tinkamo projektinio pasiūlymo, nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė savo išsamius argumentus dėl projektinio pasiūlymo netinkamumo, todėl išlaidų priteisimas už neatidų ir nerūpestingą ieškovės elgesį tinkamo ieškinio nesuruošimą bei įrodymų nepateikimą būtent prieštarautų teisingumo sąžiningumo principams. Ieškovės ieškinys Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimu buvo atmestas, nes ieškovė nepateikė tinkamų projektinių pasiūlymų. Ieškovės apeliacinis skundas Kauno apygardos teismo 2012-11-07 nutartimi buvo patenkintas iš dalies tik todėl, kad apeliacinės instancijos teismui pasiūlius ieškovei pateikti papildomus įrodymus, ieškovė šiuo pasiūlymu pasinaudojo ir pateikė papildomus projektinius pasiūlymus, t. y. ieškovė išsamius ir aiškius priešprojektinius pasiūlymus dėl balkono turėklų bei papildomus projektinius pasiūlymus dėl inžinierinių tinklų pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, nors atsakovė apie projektinių pasiūlymų netinkamumą buvo nurodžiusi savo atsakymuose ieškovei dar iki civilinės bylos užvedimo. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovės elgesys negali būti pripažintas netinkamu, kad ieškovė sąžiningai naudojosi visomis procesinėmis teisėmis.

5. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė vykdė visus atsakovės net nepagrįstus reikalavimus dėl papildomų dokumentų pateikimo, todėl turėjo būti priteistos iš atsakovės visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, yra nepagrįsti ir paneigti Kauno apygardos teismo 2012-11-07 nutartimi bei civilinės bylos medžiaga iš kurios matyti, kad ieškovė savo teisių tinkamai neįgyvendino ir nepateikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei atsakovei, nei teismui tinkamų projektinių pasiūlymų, būtent dėl ko ir buvo atmestas ieškinys bei apeliacinės instancijos teismo byla sugrąžinta nagrinėti iš naujo į pirmą instanciją. Būtent dėl netinkamo savo teisių įgyvendinimo ieškovė turėjo teikti patikslintą ieškinį, už kurį, atsakovė mano, negali būti priteisiamas nei žyminis mokestis, nei advokato išlaidos patikslinto ieškinio surašymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio reikalavimų

Šioje bylos dalyje kilo ginčas bendraturtei neduodant sutikimo dėl rekonstrukcijos.

Ieškovė ketina rekonstruoti gyvenamojo namo priestatą – verandą, taip pat įsirengti buitinių nuotekų tinklą bei vidaus vandentiekį, ir šioje byloje siekia (t. 3, b. l. 15–20) pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 32 (toliau gyvenamasis namas), kurio bendraturtės yra šalys, verandos, plane pažymėtos indeksu la1/m, rekonstrukcijos darbus pagal 2010 m. sausio 20 d. UAB „Archispektras“, 2012 m. UAB „Archispektras“ ir UAB „MJ Projektai“ dėl gyvenamojo namo priestato (iš pietų pusės), ir pagal UAB „PK Projektavimo biuras“ dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo parengtus priešprojektinius pasiūlymus be atsakovės sutikimo. Atsakovė nesutinka su ieškovės ketina atlikti rekonstrukcija, iš esmės dėl to, jog naujas kanalizacijos įvadas pažeis jos teises, nes jai bus pajungtas dar vienas išvadas, dėl ko šulinys užsikimš, be to, padidinus priestatą – verandą, bus atimta galimybė atsakovei pasididinti jai priklausantį plotą, t. y. bus pažeistas žemės sklypo užstatymo tankis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės savavališkai įrengtas naujas kanalizacijos įvadas į verandą ir pagal savavališkai įrengtą įvadą paruoštas projektas nepažeidžia atsakovės kaip bendraturtės teisių, be to, atsakovės argumentai dėl ploto užstatymo nepagrįsti, todėl ieškinį tenkino, su kuo atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka.

Dėl bylos sustabdymo. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1907-752/2013 nagrinėjamas šalių ginčas dėl ieškovės (civilinėje byloje Nr. 2-1907-752/2013 atsakovės) savavališkai, be bendraturtės atsakovės (civilinėje byloje Nr. 2-1907-752/2013 ieškovės) sutikimo, įrengto kanalizacijos išvado iš verandos į bendrą kanalizacijos šulinį pašalinimo. Ši byla sustabdyta įsiteisėjusia 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi, kuri Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1567-527/2013 palikta nepakeista, iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė (bendraturtė) pagrįstai atsisako duoti sutikimą, reikalingą gauti statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę pradėti savavališkos statybos įteisinimą. Kadangi civilinės bylos sustabdymo nutartis yra įsiteisėjusi, nebetenka prasmės platesnis atsakovės apeliacinio skundo argumentų analizavimas dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, šią bylą išnagrinėjus jos nesustabdžius, ar tikslingumas ją sustabdyti, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1907-752/2013. Be to, nagrinėjama civilinė byla, 2013 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1907-752/2013 teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka nagrinėjimo metu, buvo baigta nagrinėti iš esmės, todėl bylos nebegalėjo būti sujungtos ir išnagrinėtos kartu. Kita vertus, šioje byloje nenagrinėtini išvadų savavališkos (ar nesavavališkos) rekonstrukcijos šalinimo klausimai, kurie bus spręstini su institucijomis, sprendžiančiomis dėl statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento išdavimo. Bendraturčio sutikimas ar atitinkamas teismo leidimas neatstoja leidimo, tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus. Atitinkamas teismo sprendimas tik pašalina kliūtį atitinkamai įstaigai išduoti statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai bendrasavininkis sutikimo neduoda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Šioje byloje ieškovė būtent ir siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę pradėti savavališkos statybos įteisinimą, be atsakovės sutikimo (Statybos įstatymo 28¹ straipsnis). Atsakovė nėra įgaliota prižiūrėti, kaip laikomasi statybos įstatymo ar kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų, ji privalanti įrodyti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2005).

Dėl kanalizacijos įvado. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Ieškovė, ketindama rekonstruoti gyvenamojo namo priestatą – verandą, ir kartu iš verandos įsirengti buitinių nuotekų tinklą bei vidaus vandentiekį į bendrą šalių kanalizacijos šulinį, pateikė teismui UAB „PK Projektavimo biuras“ gyvenamojo namo priestato (lalm) iš pietų pusės priešprojektinį pasiūlymą dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo (t. 2, b. l. 139-148). Ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas yra aiškus, pakanka informacijos apie nuotekų šalinimą, inžinerinių sprendimų įgyvendinimo sąlygas ir būdą, ko iš esmės neginčijo ir pati atsakovė. Valstybinė statybos priežiūrą vykdanti institucija (t. 2, b. l. 150–151) taip pat nenustatė, kad išvadų statyba įvykdyta pažeidus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir kitus teisės aktų reikalavimus. Ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, vien tai, jog projektas atitinka faktinę situaciją (išvadas jau nutiestas) nėra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl rekonstrukcijos.

Atsakovė, grįsdama savo poziciją dėl jos teisių pažeidimo įrengus (pajungus) kanalizacijos išvadą iš ieškovės ketinamos, rekonstravus gyvenamąjį namą, įrengti verandos į bendrą kanalizacijos šulinį, į šią bylą pateikė UAB „Ekspertika“ esamos būklės įvertinimo aktą, kuriame nurodyta, kad šulinio viduje esantis betoninis latakas yra suiręs, jo vietoje atsiradusi duobė, kurioje dėl mažo nuolydžio užsistovi nuotekos ir kaupiasi nešmenys, kurie užkemša esamą išvadą, todėl papildomų vamzdynų prijungimas į šulinį galimas tik atlikus šulinio dugno (latako) rekonstrukcijos darbus (t. 2, b. l. 154).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šis aktas nepatvirtina atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, kad būtent dėl papildomų vamzdžių prijungimo prie nuotekų sistemos, ieškovei rekonstruojant verandą, bus pažeistos jos teises. Kaip teisingai pastebima, šiuo metu ieškovės nutiestas kanalizacijos išvadas į šulinį nėra prijungtas prie nuotekų sistemos ir ji juo nesinaudoja, todėl atsakovės pateiktas aktas patvirtina tik tai, kad jau šiuo metu yra tokia faktinė situacija, kad kaupiasi nešmenys ir užkemša esamą išvadą, todėl, akivaizdu, jog esamoje situacijoje atsakovė daro tik prielaidas dėl galimo nuotekų vamzdžių užsikimšimo. Be to, kaip teisingai pastebima atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, UAB „Ekspertika“ išvada (t. 2, b. l. 154), kad papildomų vamzdynų pajungimas į bendrą šulinį galimas tik atlikus šulinio dugno (latako) rekonstrukcijos darbus, patvirtina, kad šalys kartu turi spręsti šio šulinio defektų šalinimo darbus (CK 4.76 straipsnis), ir neįrodo atsakovės teisių pažeidimų, sietinų su ieškovės numatoma rekonstrukcija.

Atsakovė neginčija, jog aiškiai savo poziciją dėl galimų kvapų sklidimo iš kanalizacijos šulinio kaip jos teisių pažeidimo, dėl ko ieškovė turėtų pasirūpinti kvapų izoliacija, nurodė tik bylą išnagrinėjus iš esmės (baigiamosiose kalbose). Tačiau apeliaciniame skunde teigia, jog apie tai, kad besikaupiantys nešmenys šulinyje pažeidžia jos teises, ji nurodė viso bylos nagrinėjimo metu, todėl buvo galima padaryti logišką išvadą, jog besikaupiantys nešmenys skleidžia kvapus, nes tai yra savaime suprantama, todėl teismas nepagrįstai šiuo aspektu nepasisakė. Šiuo klausimu aiškios pozicijos neišreiškimas įrodinėjimo proceso pirmajame etape – faktų nurodyme (CPK 142 straipsnio 2 dalis), šio argumento nepateikimas vėlesnėse įrodinėjimo proceso etapuose (įrodinėjimo etape – įrodymų nurodyme (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas); pasirengimo stadijoje, t. y. įrodymų pateikimo etape, bei įrodymu rinkimo etape), o tik baigiamosiose kalbose – y. pasibaigus įrodymų rinkimui ir teisminiam nagrinėjimui – įrodymų tyrimo etapui) – teismui sudarė teisėtą pagrindą paskutiniajame įrodymų vertinimo etape (CPK 185 straipsnis), t. y. sprendime, atskirai jo neaptarti. CPK 312 straipsnis įtvirtina draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, nes apeliacija – ne proceso pratęsimas ar pakartojimas, o sprendimo patikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-43/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-300/2004). Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui plačiau nevertinti šio atsakovės teisių pažeidimo. Pastebėtina, jog ieškovės reikalavimas dėl rekonstrukcijos nagrinėjamas nuo 2011 m. kovos 9 d., tačiau atsakovė šį savo tariamą teisių pažeidimą dėl galimų kvapų nurodo daugiau nei po dvejų metų, baigiamųjų kalbų metu, kas galėtų būti vertintina kaip piktnaudžiavimas įstatymu suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Kadangi atsakovė nepateikė jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės pagal projektą numatyti atlikti darbai pablogins iki tol buvusias bendraturtės gyvenimo ir veiklos sąlygas (CPK 187 straipsnis), šiais atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo.

Dėl ploto užstatymo. Atsakovė, tai pat grįsdama savo poziciją dėl jos teisių pažeidimo ieškovei rekonstravus gyvenamąjį namą – įrengiant verandą – akcentavo, kad bus pažeisti reikalavimai dėl šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančio 475 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 32, ploto užstatymo, tokiu būdu atimant iš atsakovės galimybę jai pačiai pasididinti priestatą – verandą (2a/ž) pagal priešieškinio reikalavimus. Kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys bendroje nuosavybėje sudaro: ieškovės – 119/475 žemės sklypo, atsakovės – 356/475 žemės sklypo (t. 4, b. l. 36–37); ieškovės – 75/100 pastatų, atsakovės – ¼ pastatų.

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo” 9 priedu, paskaičiavus 475 kv. m ploto sklypo užstatymo tankumą interpoliacijos būdu, nes šio žemės sklypo 475 kv. m plotas yra tarpinis skaičius tarp 400 kv. m ir 600 kv. m sklypo plotų, maksimalus pastatų užimamas ploto šalių sklype yra ~ 181 kv. m (475 kv. m * ~ 38 proc. maksimalaus sklypo užstatymo tankio (t. y. 1/8 tarp 40 ir 35 maksimalaus sklypo užstatymo tankių)).

Teismas, šioje dalyje atmesdamas atsakovės argumentus dėl jos teisės pažeidimo, ieškovei rekonstravus pastatą, vadovavosi faktinėmis bylos aplinkybėmis – žemės sklype esančiais statiniais, eliminuojant buvusius (katilinę ir dalį šiltnamio). Teismas įvertino, jog, remiantis VĮ Registrų centro 2013 m. gegužės 27 d. duomenimis (t. 4, b. l. 36–37), katilinė yra nugriauta (sunaikinta), kurios užstatymo plotas buvo 8 kv. m, dabar – 0 kv. m, o šiltnamio, kurio užstatymo plotas buvo 37 kv. m, remiantis 2013 m. balandžio 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-13-30 (t. 4, b. l. 26), užstatymo plotas sumažėjęs – liko 7 m į ilgį ir 3,10 m į plotį, t. y. ~22 kv. m (7 m * 3,10 m).

Kaip matyti, teismo nustatytas aplinkybes pagrindžia 2013 m. balandžio 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad ankščiau buvusio pastato – katilinės su kaminu nėra, likusi katilinės kamino (prisiglaudusi prie mūro sienos) dalis aptinkuota, ir jos viršus užskardintas skarda (nuotrauka Nr. 7, t. 4, b. l. 30). Antstolio nustatytą šiltnamio užstatymo plotą patvirtina taip pat pačios atsakovės kartu su priešprojektiniu pasiūlymu pateiktas priedas (3 t., b. l. 110), pagal kurį šiltnamio ilgis 7 m, plotis – 3,10 m. Aplinkybė, kad katilinė nugriauta, o šiltnamio kadastriniai duomenys yra pasikeitę, nustatyta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009 (1 t., b. l. 13-18) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kuriame konstatuota, jog atsakovė, be ieškovės sutikimo, 2006 m. nugriovė katilinę, dėl ko iš dalies buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat, jog atsakovės nugriovė ir dalį šiltnamio. Šios nustatytos faktinės aplinkybės teismui pagrįstai leido laikyti nepagrįstu atsakovės argumentą dėl žemės sklypo ploto užstatymo, teigiant, jog dėl atsakovės rekonstrukcijos, t. y. verandos padidinimo 5,59 kv. m, bus atimta galimybė atsakovei pasididinti priestatą 5,23 kv. m. pagal priešieškinio reikalavimus (kurio užimamas plotas šiuo metu 5,23 kv. m, iš viso atsakovės projektuojamo priestato užimamas žemės plotas – 8,71 kv. m). Atsakovės pateiktame UAB „314 ARCHITEKTAI“ 2012 m. gruodžio 12 d. priešprojektiniame pasiūlyme, apskaičiuojant esamą bendrą sklypo užstatymo plotą, įskaičiuotas tiek katilinės užstatymo plotas (8,00 kv. m), tiek šiltnamio užstatymo plotas (37,00 kv. m), kas akivaizdžiai neatitinka faktinės situacijos. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė savo nuosavybės teisę ir užstatymo plotą sieja su neegzistuojančiu daiktu. Eliminavus 8 kv. m katilinę ir šiltnamio plotą laikant 22 kv. m, pastatų užimamas plotas šalių sklype sudaro 147 kv. m (90 kv. m gyvenamasis namas + 16 kv. m ūkiniai pastatai + 19 kv. m garažas + 22 kv. m. šiltnamis), o kaip jau minėta, maksimalus pastatų užimamas ploto šalių sklype gali būti 181 kv. m, todėl laisvo neužstatyto ploto lieka iš viso 34 kv. m, iš kurio ieškovė gali užstatyti 8,50 kv. m (34 kv. m. / 4), o ketina tik 5,59 kv. m. Netgi įskaičius į pastatais užimamą plotą 6 kv. m katilinę (buvusi 1/4 dalis nuosavybės teisės), atsakovės nurodomu atstatymo atveju, ir 22 kv. m šiltnamį, vistiek neįžvelgiamas atsakovės teisių pažeidimas, nes faktiškai užstatytas sklypo plotas sudarytų 153 kv. m (90 kv. m gyvenamais namas + 16 kv. m ūkiniai pastatai+ 22 kv. m šiltnamis + 6 kv. m katilinė + 19 kv. m garažas), todėl liktų 28 kv. m laisvo ploto, iš kurio ieškovė gali užstatyti 7 kv. m. (28 kv. m/ 4), o užstato tik 5,59 kv. m.

Akivaizdžiai nepagrįstas atsakovės argumentas, jog apribojama jos teisė kitu būdu ir sąlygomis ateityje praplėsti ir padidinti turimą bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.77 straipsnis), todėl ir šiuo atsakovės apeliacinio skundo motyvu nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo, kas sudaro pagrindą ieškinio dalyje sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovė priešieškiniu prašė (t. 3, b. l. 84–86) pripažinti jai teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo priestatą 2a/ž (verandą), pagal UAB „314 ARCHITEKTAI“ 2012 m. gruodžio 12 d. parengtus priešprojektinius pasiūlymus, paruoštus PROJEKTO ŽYMUO 12.12-PP, be ieškovės sutikimo.

Šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas todėl, kad iš projektinio pasiūlymo nėra aišku dėl norimo rekonstruoti statinio pamatų, t. y. ieškovei buvo atskleista nepakankama informacija. Norimas rekonstruoti pastatas yra arti betoninės sienos, kuri buvo padaryta 1960 m. kaip nuokalnės atrama (namas nuokalnėje). Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pačios atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad šiaurinė šiltnamio siena ribojasi su atramine sienele, kuri laiko šlaitą (t. 4, b. l. 15, 18), šlaitas yra visai šalia gyvenamojo namo bei atsakovės ketinamo rekonstruoti priestato, todėl, akivaizdu, jog ieškovė turi interesą užtikrinti gyvenamojo namo techninės būklės stabilumą. Tačiau tokie argumentai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. atsakovės priešprojektinio pasiūlymo duomenims (t. 3, b. l. 101), taip pat prie apeliacinio skundo pateikiamo UAB „Skena“ gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 32, verandos rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų įvertinimo akto Nr. 13-07/04 (toliau aktas Nr. 13-07/04) duomenims. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, prijungia minėtą aktą Nr. 13-07/04, nes šio įrodymo būtinumas atsirado atsakovei siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad prieš projektiniuose pasiūlymuose neatskleista esmė. Iš šių dokumentų matyti, jog naudojama veranda nėra visai šalia šlaito: atstumas tarp numatomos rekonstruoti verandos ir šlaitą sutvirtinančiuos gelžbetoninės atraminės sienutės yra 4.415 m, tarp namo verandos ir šlaitą sutvirtinančios gelžbetoninės atraminės sienutės yra kiemas su betoninių plytelių danga. Verandą numatyta paplatinti į šlaitą 0,27 metro. Kita vertus, akivaizdu, jog projektuotojas, prieš pradėdamas projektuoti, įvertina esamą situaciją ir savo atsakomybę, užtikrina, kad suprojektuotas ir pastatytas statinys neturės neigiamos įtakos kitų statinių atžvilgiu.

Kaip jau buvo nurodyta, tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo išvada, kad ieškovei nepakankamai buvo atskleista informacija, taip pat nepagrįsta, t. y., jog iš projektinio pasiūlymo nėra aišku dėl norimo rekonstruoti statinio pamatų. Ši išvada akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams – priestato konstrukcijos duomenims (4 t., b. 1. 11-13), iš kurių aiškinamojo rašto (t. 4, b. l. 11) aiškiai matyti, kad numatoma pamatų konstrukcija – gręžtiniai pamatai (ant betoninių polių sumontuojamas gelžbetoninis rostverkas bei tai atskleidžia brėžinys cokolio šiltinimo detalė. Be to, pats pamatų įvardinimas suteikia informaciją, kokie pamatai bus ir kaip jie bus daromi, nes yra jų darymo technologija. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pateikiamas aktas Nr. 13-07/04, kuriame nurodyta, kas yra gręžtiniai pamatai. Tai yra pamatai įrengiami ant gręžtinių polių užbetonuojant gelžbetoninę pamatų siją, gręžtiniai poliai gaunami išgręžiant ertmę grunte ir užpildant ją betonu ar gelžbetoniu. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, teismas neišsiaiškino, ką reiškia gręžtiniai pamatai, dėl ko padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad atsakovė tinkamai neatskleidė būsimos rekonstrukcijos planų ieškovei. Visiškai sutiktina, jog teismas, nustatęs, kad ieškovė tinkamu būdu nėra visiškai ir pakankamai atskleidusi informacijos apie priestato (verandos) rekonstrukciją vykdydamas nurodytas įstatymu pavestas procesines teises ir pareigas, galėjo pasinaudoti CPK 179 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti ieškovei papildyti priešprojektinius pasiūlymus ar juos paaiškinti, kad būtų geriau suprantami į bylą pateikti priestato konstrukcijų duomenys.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinio teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas šioje dalyje pakeisti teismo sprendimą ir priešieškinį tenkinti – suteikti atsakovei teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo priestatą 2a/ž (verandą) be ieškovės sutikimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, turi teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7271-748/2011 (t. 2, b. l. 748) ieškovės ieškinys buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-726-230/2012 (t. 2, b. l. 164–169) apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikindamas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą, ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nesutinka su ieškove, jog tai reiškia, kad apeliacinis teismas jos atžvilgiu bylą išsprendė teigiamai, nes jos apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės atsiliepimo aplinkybes, pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus - išsamius ir aiškius priešprojektinius pasiūlymus dėl balkono turėklų bei papildomus projektinius pasiūlymus dėl inžinierinių tinklų, kurie turėjo būti teikiami jau su ieškiniu, todėl ieškovės procesinis elgesys byloje padidino jos bylinėjimosi išlaidas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskaičiuoja bylinėjimosi išlaidas iš naujo ir plačiau dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jos apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo.

Ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinys tenkinami visiškai. Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo iš viso 7745 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė - 7494 Lt., t.y. šalių bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra lygios, o vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, kolegija nemano, kad iš atsakovės ieškovei turėtų būtų priteisiamas 251 Lt skirtumas (CPK 93 ir 98 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-150-560/2010; Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-119-260/2010; Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-376-260/2011).

Pakeistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo ir jos paskirstomos šalims po lygiai (CPK 92 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 188 Lt (288 Lt žyminis mokestis + 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidos už apeliacinio skundo surašymą + 500 Lt už UAB „Skena“ gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) 32, verandos rekonstrukcijos priešprojektinių pasiūlymų įvertinimo aktą Nr. 13-07/04 (t. 4, b. l. 72, 73, 81) + 400 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą (t. 4, b. l. 87). Ieškovė už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą turėjo 1700 Lt, tačiau šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 p. nustatytą maksimalų dydį – 1500 Lt., todėl atsakovės apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, iš ieškovės atsakovei priteistina 1094 Lt, o iš atsakovės ieškovei 750 Lt. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės apeliantei priteisiama 344 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 302 str., 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo atmestas atsakovės L. M. priešieškinys ir jį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovei L. M. teisę be ieškovės R. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 32, priestatą 2a/ž, pagal UAB „314 ARCHITEKTAI“ 2012 m. gruodžio 12 d. paruoštus priešprojektinius pasiūlymus(paruoštus PROJEKTO ŽYMUO 12.12-PP).

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės L. M. ieškovei R. J. priteista 1435 Lt, o iš ieškovės atsakovei - 2200 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei ir priteisti iš ieškovės R. J. ir atsakovės L. M. valstybei po 39,03 Lt iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. J. apeliantei L. M. 344 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai: Dalė BurdulienėLeonas JachimavičiusEgidijus Tamašauskas