- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-376-260/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-22528-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- R. M., S. M.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- V. L.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris, Aušra Kargaudienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui R. M., ieškovų atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovo atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. M. ir S. M., atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2042-530/2010 pagal ieškovų R. M. ir S. M. ieškinį atsakovui A. K., tretysis asmuo V. L., dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovams dėl įpareigojimo ieškovus netrukdyti atsakovui naudotis jam bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu, netrukdyti patekti į ūkinį pastatą 2I(1)b, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune bei proporcingai turimai nuosavybės daliai juo naudotis, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškinio pareiškimu bei patikslintu ieškinio pareiškimu (b.l. 3-4, 50-51) prašė teismo įpareigoti atsakovą patraukti iš bendro naudojimosi žemės sklypo dalies automobilius ir kitus daiktus ir iš jiems paskirtos naudotis rūsio patalpos R2 bei bendro naudojimo patalpos savo daiktus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas R. M. nurodė, kad jis, jo mama S. M., sesuo V. L. ir atsakovas A. K. yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkiai. Žemės sklypas priklauso nuosavybės teise jo motinai S. M. ir atsakovui A. K.. Atsakovas visu kiemu naudojasi kaip savu, jame yra pristatęs senų automobilių, sudėjęs į krūvą senas lentas, malkas, karutį ir kitokius nereikalingus daiktus. Namo rūsyje yra padėjęs malkas, pagalius, senas kartotines dėžes. Tokiu būdu atsakovas yra užėmęs ir jiems tenkančias nuosavybės teise bendro naudojimo patalpas, kuriomis ieškovai negali naudotis laisvai. Ieškovas R. M. patvirtino, jog jis reiškia reikalavimą tik dėl namo rūsio, o jo motina S. M. ir dėl žemės sklype atsakovo laikomų daiktų.
Atsakovas A. K. priešieškiniu (b.l. 46-47) prašė įpareigoti ieškovus netrukdyti atsakovui naudotis jam bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu, netrukdyti patekti į ūkinį pastatą 2I1b, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune bei proporcingai turimai nuosavybės daliai juo naudotis, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nurodė, kad neužima didesnės dalies savo daiktais, nei jam priklauso. Daiktai yra būtini valdos naudojimui ir eksploatavimui. Niekas negali uždrausti turėti ir pasidėti daiktus bendrame kieme ir turėti daugiau nei vieną automobilį. Atsakovas neriboja ieškovų teisės statyti automobilį ar padėti kitus daiktus. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad pažeidžiamos jų kaip savininkų teisės. Su ieškovų pateiktu ieškiniu atsakovas nesutiko, prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (b.l. 119-122) ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovų po 6.25 Lt, iš atsakovo 12,50 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas nustatė, kad ieškovams ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, o atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 nurodytų statinių. S. M. ir A. K. nuosavybės teise, lygiomis dalimis po 469/938 dalis priklauso 0,0938 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarka nenustatyta. Iš byloje pateiktų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nuotraukų, schemos teismas nustatė, jog atsakovas bendrai naudojamame žemės sklype laiko daiktus, automobilius, malkas, tačiau šie įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovo bendrame sklype laikomi daiktai užima didesnę nei 1/2 dalį žemės sklypo. Duomenų, jog atsakovas kaip nors draustų ieškovei laikyti bendrame kieme jai priklausančius daiktus, teismas nenustatė. Ieškovai ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovą patraukti savo daiktus iš jiems paskirtos naudotis rūsio patalpos ir bendro naudojimo patalpos. Teismas iš byloje pateiktų fotonuotraukų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, šalių paaiškinimų nustatė, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir pagalbinėmis patalpomis, rūsiu nenustatyta. Ieškovas patvirtino, jog tarp šalių yra nusistovėjusi tvarka ir ieškovams priklauso antras aukštas bei 1/10 dalis pirmojo aukšto, o pagalbinės patalpos naudojamos bendrai. Rūsio patalpoje yra katilas ir namas žiemos sezono metu yra šildomas kietu kuru- malkomis. Katilas yra naudojamas abiejų bendrasavininkių patalpoms šildyti, šildymo sistema yra viena abiems bendrasavininkiams. Malkos sukrautos rūsio patalpoje yra naudojamos gyvenamojo namo šildymui. Duomenų kiek ploto užima atsakovo daiktai, ar užima didesnę dalį bendro naudojimo patalpos ieškovai į bylą nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovai negalėtų patekti į rūsio patalpas bei jose laikyti jiems priklausančius daiktus, laisvai naudotis bendrąja nuosavybe. Todėl nesant šių įrodymų, teismas padarė išvadą, jog ieškovai neįrodė ieškinio. Ieškovai neįrodė ir aplinkybių, jog atsakovas yra pastatęs bendro naudojimo kieme savavališkus statinius. Teismas atsakavo priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovas prašė įpareigoti ieškovus netrukdyti atsakovui naudotis jam bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu, netrukdyti patekti į ūkinį pastatą 2I1b, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune bei proporcingai turimai nuosavybės daliai juo naudotis. 2010-03-03 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovai perdavė atsakovui raktą nuo ūkinio pastato. Todėl teismas sprendė, kad išnyko aplinkybės, buvusios iki paduodant priešieškinį. Teismas, atmetęs ieškinį ir priešieškinį, išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą priteisė iš abiejų šalių po lygiai valstybės naudai.
Šalies argumentai
2010-10-06 pareiškimu atsakovas prašė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 124). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo A. K. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad 2010-09-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų, t.y. nurodė, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog abi šalys siekė ginčą išspręsti taikiu būdu, bendraturčių susitarimu, todėl net patenkinus priešieškinio reikalavimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, neišnaudojus įstatyme įtvirtintos pareigos siekti bendro sutarimo nesikreipiant į teismą, todėl teismui atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, teismas nusprendė, jog šalys paliktinos prie tų pačių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismui atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, t.y. jų reikalavimus, atmetė ir bylinėjimosi išlaidų reikalavimą, todėl pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo teismas laikė nepagrįstu.
Apeliaciniu skundu (b.l. 149-151) ieškovai R. M. ir S. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti ir įpareigoti atsakovą patraukti iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies automobilius ir kitus daiktus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuolat pažeidžia jų teises, nes be ieškovų sutikimo užėmė visą žemės sklypą, jame laiko bent keturis automobilius, pristatė savavališkai statinių, namo rūsyje, rūsio patalpą R2 užkrovė malkomis ir šiukšlėmis. Nurodytas aplinkybes patvirtina antstolio S. U. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kauno miesto apylinkės teismo ieškovai prašė įpareigoti atsakovą patraukti iš bendro naudojimosi žemės sklypo dalies automobilius ir kitus daiktus ir iš ieškovams paskirtos naudotis rūsio patalpos R2 ir bendro naudojimo patalpos savo daiktus, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas, kad byloje pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir pateiktos nuotraukos, schemos patvirtina tik tas aplinkybes, jog atsakovas bendrai naudojamame žemės sklype laiko daiktus, automobilius, malkas, tačiau nepatvirtina to fakto, jog A. K. bendrame sklype laikomi daiktai užima didesnę nei 1/2 dalį žemės sklypo; nepateikti įrodymai, kad ieškovai negalėtų patekti į rūsio patalpas bei jose laikyti jiems priklausančius daiktus, laisvai naudotis bendrąja nuosavybe; byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog statiniai yra pripažinti savavališka statyba, kad dėl to būtų surašyti atitinkamų institucijų aktai, įpareigojimai nugriauti ir panašiai. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus arba visiškai jų nevertino, taip pažeisdamas procesinės teisės normas. Antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole brėžinys, kuriame nurodyti bendro naudojimo sklype atsakovo A. K. laikomi daiktai. Iš pateikto brėžinio aiškiai matyti kiek žemės sklypo užima atsakovo laikomi daiktai. Teismas neteisingai įvertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kitus dokumentus, nuspręsdamas, kad jie nepatvirtina fakto, jog atsakovas užima daugiau negu 1/2 dalį bendro naudojimo žemės sklypo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas užima daugiau negu 1/2 dalį bendro naudojimo žemės sklypo. Įrodymai dėl nepatekimo į rūsio patalpas buvo pateikti, tačiau teismas jų nevertino. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos patvirtina, kad bendro naudojimo patalpa - rūsys yra užkrautas atsakovo A. K. naudojamomis malkomis ir kitais daiktais, kurie užima tiek vietos, jog ieškovai neturi galimybės tinkamai naudotis rūsiu. Ieškovų ir A. K. bendrai naudojamame žemės sklype atsakovo pastatyti statiniai yra užbaigti. Tokie statiniai turi būti įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir turi būti išduota nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla. Ieškovo pateiktos nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos brėžiniuose nenurodyti atsakovo pastatyti statiniai. A. K. turėjo pateikti naują kadastrinių matavimų bylą, tačiau apie savo statinių teisėtumą jokių įrodymų nepateikė. Iš to darytina išvada, kad atsakovo statiniai bendro naudojimo žemės sklype yra pastatyti savavališkai. Be to jie užima didžiąją dalį bendrai naudojamo žemės sklypo. Sutinkamai su CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atsakovas žemės sklypu ir patalpomis naudojasi savavališkai, pažeisdamas ieškovų nuosavybės teises, savavališkai pasistatė statinius prie gyvenamojo namo, ir sklypo teritorijoje laiko daug automobilių, šiukšlių.
Apeliaciniu skundu (b.l. 136-138) atsakovas A. K. prašo 2010 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis kaip nepagrįstas ir neįrodytas bei priteistos iš atsakovo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai, panaikinti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atmesti priešieškinį pagrindu, jog atsakovas nepasinaudojo ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, Kauno miesto apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo. Ginčą teisme iškėlė ieškovai, todėl atsakovo priešieškinis buvo pateiktas CPK nustatytais terminais ir tvarka, ir naudotis ikiteismine ginčų sprendimo tvarka atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo, kadangi ginčas tarp bendraturčių dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo jau buvo iškeltas teismine tvarka. Priešieškinio reikalavimas buvo įpareigoti ieškovus netrukdyti atsakovui naudotis bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu, netrukdyti patekti į ūkinį pastatą 211b, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei proporcingai turimai nuosavybės daliai juo naudotis. Teikiant priešieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į priešieškiniu keliamą reikalavimą, bei bylos nagrinėjimo metu pateiktus atsakovo įrodymus, patvirtinančius, kad jis negali patekti į minėtą pastatą ir juo kaip savininkas naudotis, ieškovai teismo posėdžio metu atsakovui perdavė ūkio pastato raktą, kurio iki tol atsakovas neturėjo. Ieškovų argumentai, kad šio rakto atsakovas nėra prašęs, šioje byloje yra tik pačių ieškovų argumentai, kurie nėra pagrįsti jokiais CPK nustatytais įrodymais. Atsakovo galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausančio pastato dalį buvo ribotos ir ieškovai šios aplinkybės nepaneigė. Rakto, kuriuo buvo užrakintas ūkinis pastatas, perdavimas fiksuotas šios bylos protokole. Kauno miesto apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad aplinkybės, kuriomis remiantis buvo pateiktas priešieškinis, išnyko iki jo pateikimo momento. Į priešieškinio pagrindu keliamus atsakovo reikalavimus ieškovai reagavo tik po to, kai buvo pateiktas priešieškinis, todėl vertinant ieškovų veiksmus civilinio proceso metu, atsakovo bylos metu patirtos išlaidos turi būti atlyginamos remiantis bendruoju civilinio proceso principu - pralaimėjęs moka. Atsisakydamas spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą tenkinant atsakovo keliamus reikalavimus šioje byloje, Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš ieškovų, nes ieškinys buvo atmestas pilnai, tik priešieškiniu keliami reikalavimai buvo pagrindas ieškovams perduoti atsakovui raktus, kurio pagrindu atsakovui būtų sudarytos sąlygos tinkamai naudotis jam priklausančia nuosavybe.
Atskiruoju skundu (b.l. 145-146) atsakovas A. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-2042-530/2010 dalyje, kuria buvo atmestas atsakovo A. K. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, panaikinti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, neišsprendė atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Civilinė byla buvo pradėta ieškovų ieškiniu, kuris šioje byloje atmestas pilnai, todėl atsakovas turi teisę į visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškovų ieškinio nagrinėjimu.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 159-160) ieškovai prašo atmesti atsakovo A. K. apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas atsakovo priešieškinis, palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešieškinis buvo patenkintas iki sprendimo priėmimo, t.y. atsakovui buvo dar kartą perduoti ūkinio pastato raktai, tačiau atsakovas priešieškinio reikalavimų neatsisakė ir nepateikė įrodymų, kad, įteikus ūkinio pastato raktus, atsakovui trukdoma patekti į ūkinį pastatą, todėl teismas visiškai pagrįstai priešieškinį atmetė. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad apeliaciniame skunde tik prašoma panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, tačiau neprašoma pakeisti ar priimti naują sprendimą ir priešieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą (b.l. 161) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų nuomone, atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestas pagrįstai, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas R. M. ir ieškovų atstovas prašė patenkinti ieškovų apeliacinį skundą ir atmesti atsakovo apeliacinį ir atskirąjį skundus, o atsakovo atstovė prašė patenkinti atsakovo apeliacinį ir atskirąjį skundus, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai ieškovų ir atsakovo skundai, o taip pat ir atsakovo atskirasis skundas atmestini.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Kadangi apeliaciniai skundai ir atskirasis skundai paduoti dėl toje pačioje byloje priimtų procesinių sprendimų, apskųstoji Kauno miesto apylinkės teismo nutartis buvo priimta dėl atsisakymo priimti papildomą sprendimą, t.y. betarpiškai susijusi su apskųstuoju teismo 2010 09 16 sprendimu, teisėjų kolegija dėl visų skundų sprendžia viena nutartimi.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo
Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 09 16 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jų pateiktame ieškinyje pareikšti reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, įpareigoti atsakovą patraukti iš bendro naudojimosi žemės sklypo dalies automobilius ir kitus daiktus. Patikslintame ieškinyje (b.l. 50-51) ieškovai buvo pareiškę dar vieną reikalavimą – įpareigoti atsakovą patraukti iš jiems paskirtos naudotis rūsio patalpos R2 ir bendro naudojimosi patalpos savo daiktus, tačiau tokio reikalavimo apeliaciniame skunde nepareiškė.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, išnagrinėjęs bylą, pagrįstai konstatavo, jog ieškinys yra nepagrįstas, ieškovai neįrodė, kad atsakovas pažeidžia ieškovų teises.
Nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovai teigia, kad teismas neteisingai įvertino faktinių aplinkybių protokolą ir kitus dokumentus, darė nepagrįstą išvadą , jog atsakovas užima daugiau nei ½ dalį žemės sklypo, o iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas užima daugiau nei ½ dalį bendro naudojimo žemės sklypo.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Ieškovai ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą patraukti iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies automobilius ir kitus daiktus. Šalys (ieškovė S. M. ir atsakovas) yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. Tarp jų žemės sklypu naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Todėl darytina išvada, kad visu žemės sklypu savininkai naudojasi bendrai. Tai, kad tokiame sklype atsakovas laiko savo automobilius ir kitą turtą, nelaikytina ieškovės teisių pažeidimu. Jei ieškovės netenkina bendra naudojimosi visu žemės sklypu tvarka, ji turi teisę siūlyti atsakovui nustatyti kitokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovui su pasiūlymais nesutikus, kreiptis į teismą dėl naudojimosi bendru žemės sklypu ar visu turtu tvarkos nustatymo. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir schema nepatvirtina fakto, jog bendrame žemės sklype atsakovo laikomi daiktai užimą daugiau kaip pusę šio sklypo, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ieškovų pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą nelaikytina reikšminga. Ieškovai ieškinį grindė ne ta aplinkybe, kad atsakovo daiktai užima didesnę žemės sklypo dalį, nei atsakovui priklausytų. Jie ieškiniu reikalavo įpareigoti atsakovą pašalinti visus daiktus iš viso žemės sklypo, o ne iš konkrečios jo dalies, todėl toks reikalavimas yra tikrai nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat nurodo, kad dėl nepatekimo į rūsio patalpas įrodymai byloje buvo pateikti, tačiau teismas jų nevertino.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Ieškovai reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą patraukti jam priklausančius daiktus iš jiems, t.y ieškovams, paskirtos naudotis rūsio patalpos R2 ir bendro naudojimo patalpos. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad tarp jų ir atsakovo yra nustatyta naudojimosi rūsio patalpomis tvarka, todėl negalima pripažinti, kad atsakovo daiktų laikymas tokiose patalpose pažiedžia ieškovų teises. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovai apeliaciniu skundu jau neprašo tenkinti jų reikalavimą dėl pažeistų teisių naudojantis rūsio patalpomis gynimo.
Taip pat apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog atsakovas žemės sklype yra pastatęs statinius, kurie nenurodyti kadastrinių matavimų byloje ir apie kurių teisėtumą įrodymų nepateikė, dėl ko darytina išvada, kad tokie statiniai pastatyti savavališkai. Ši apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta reikšminga sprendžiant dėl apskųstojo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 09 16 sprendimo teisėtumo. Byloje ieškovai nebuvo pareiškę reikalavimo dėl statinių, kurie pastatyti neteisėtai ir kurių buvimas bendrame žemės sklype pažeidžia ieškovų teises, nugriovimo.
Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija nekeičia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 09 16 sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys (CPK 326 str. 1 d.).
Dėl atsakovo apeliacinio ir atskirojo skundo
Atsakovas byloje pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo ir atskirąjį skundą dėl byloje 2010 m. spalio 14 d. priimtos nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo A. K. pareiškimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo.
Atskirąjį skundą, teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti nėra pagrindo. Atsakovas 2010 10 06 pateikė teismui pareiškimą (b.l. 124) dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, nurodydamas, kad dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nėra pasisakęs rezoliucinėje sprendimo dalyje. Kauno miesto apylinkės teismas tokį pareiškimą atmetė, nurodydamas, jog teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos. Tokia teismo nutartis laikytina pagrįsta, nes teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, todėl prašyti priimti papildomą sprendimą atsakovas neturėjo pagrindo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodžius, jog šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, sprendimo rezoliucinėje dalyje to nepakartojus , bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išspręstas, t.y. tokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo priešieškinis ir iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Tenkinti tokį atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Atsakovas 2010 01 13 pateiktu priešieškiniu prašė įpareigoti atsakovus netrukdyti jam naudotis bendra daline nuosavybe esančiu turtu, netrukdyti patekti į ūkinį pastatą 2I1b, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovai 2010 03 03 teismo posėdyje, kaip matyti iš šio posėdžio protokolo (b.l. 6) perdavė atsakovui raktus nuo šio ūkinio pastato, t.y. patenkino atsakovo reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokią aplinkybę, taip pat, kad atsakovas nepageidavo atsiimti priešieškinį, netenkino atsakovo reikalavimo ir priešieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė priešieškinį. Ieškovams patenkinus atsakovo reikalavimą, neliko pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimus ir įpareigoti ieškovus atlikti veiksmus, kuriuos šie jau atliko. Atsakovas galėjo atsisakyti nuo ieškinio ir pareikalauti, kad jam būtų priteistos iš ieškovų jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kaip tą nustato CPK 94 straipsnio pirmoji dalis. Jis to nepadarė, toliau nagrinėjant bylą reikalavo tenkinti jo priešieškinyje nurodytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas tik ir tegalėjo priešieškinį atmesti. Atmesdamas priešieškinį, teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsakovui iš ieškovų nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
Atmetus apeliacinius ir atskirąjį skundą, juos padavusiems asmenims iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu ir 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovų R. M. ir S. M. bei atsakovo A. K. apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo A. K. atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties nekeisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.