- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-119-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Birutė Bobrel, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- L. O. B., A. B.
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Antanas Markūnas
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 30.12.1; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 22 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, atsakovams L. O. B. ir A. B., jų atstovui advokatui Antanui Markūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų L. O. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-950-199/2009 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams L. O. B. ir A. B. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovų L. O. B. ir A. B. priešieškinį ieškovei J. M. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 105-107) prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, paskiriant naudotis ieškovei indeksu „A“ pažymėtą žemės sklypo 267 kv.m. dalį; paskiriant naudotis atsakovams indeksu „B“ pažymėtą žemės sklypo 186 kv. m. dalį; bei bendrai paskiriant naudotis „C“ indeksu pažymėtą žemės sklypo 106 kv.m. dalį pagal UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ paruoštą žemės sklypo planą (b.l. 108-110). Atsakovų patikslintą priešieškinį prašė atmesti. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkai. Ieškovei priklauso 326/559 žemės sklypo dalys, tame tarpe, ir po jai priklausančia namo dalimi, atsakovams priklauso 233/559 žemės sklypo dalys, tame tarpe, ir po jiems priklausančia namo dalimi. Atsakovai neleidžia naudotis jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi. Atsakovų prašymu UAB „Geometra" parengė žemės sklypo atidalinimo planą, kuriuo atsakovai iš ieškovės nurėžę 46 m² žemės sklypo.
Atsakovai patikslintu priešieškiniu (b.l. 127-128) prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką pagal UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 2008 08 29 parengtą žemės sklypo planą (b.l. 129-130): atsakovams paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, kurio plotas 194 kv.m; ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide „C“, kurio plotas 259 kv.m.; žemės sklypo dalį, pažymėtą plane raide „A“ 106 kv.m. paskirti naudotis ieškovei bei atsakovams bendrai. Atsakovai patikslintą ieškinį prašė atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino, patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas, pagal ieškovės pateiktą prie patikslinto ieškinio planą, nustatė 559 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką: ieškovei J. M. paskyrė naudotis žemės sklypo dalį 267 kv.m, plane pažymėtą indeksu „A“; atsakovams L. O. B. ir A. B. paskyrė naudotis žemės sklypo dalį 186 kv.m, plane pažymėtą indeksu „B“; ieškovei J. M. ir atsakovams L. O. B. ir A. B. paskyrė naudotis bendrai žemės sklypo dalį 106 kv.m., plane pažymėtą indeksu „C“; priteisė iš atsakovų L. O. B. ir A. B. ieškovės J. M. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis – 123 Lt žyminio mokesčio, iš kiekvieno po 61,50 Lt, 900 Lt už advokato teisinę pagalbą, iš kiekvieno po 450 Lt, bei valstybei 22,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvieno po 11,25 Lt. Teismas nustatė, kad šalys yra 559 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. Ieškovei priklauso 326 kv.m, o atsakovams priklauso 233 kv.m. šio žemės sklypo. Žemės sklypas priklauso namų valdų kategorijai, ieškovei priklauso 56/100 namo dalis, o atsakovams priklauso 107/300 namo dalis. Po namu ieškovei priklauso 59 kv. m, o atsakovams priklauso 47 kv.m. Šalys iš esmės sutaria dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, išskyrus naudojimosi tvarkos nustatymo tarp koordinačių 12-26, tarp kurių randasi atsakovų naudojamas šiltnamis ir ieškovės pateiktas iš virtuvės laiptų į sodą praėjimo išplatinimo projektas. Ieškovė nesutiko, kad atsakovai naudotųsi 8 kv.m. ploto žemės sklypu priklausančiu jai nuosavybės teise, bei savo ieškinio reikalavimus pagal pateiktą patikslintą ieškinį bei planą grindė aplinkybe, kad jai reikalinga išplatinti praėjimą iš virtuvės laiptų į sodą, kuris sudaro apie 65 cm, o ieškovei reikalingas 130 cm pločio praėjimas. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovų priešieškinio dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarkos nustatymo pagal pateiktą planą tenkinti negalima, kadangi atsakovų planas neatitinka žemės sklypo bei gyvenamojo namo bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių dalių, tuo pažeistų ieškovės kaip savininkės nuosavybės teises, nes atsakovai prašo suteikti jiems naudotis žemės sklypo dalimi neužstatyta namu 8 kv.m. daugiau, nei jiems priklauso pagal nuosavybės dalis ir suteikti ieškovei 8 kv.m. mažiau, nei jai priklauso pagal nuosavybės dalis, o namu užstatytame žemės sklype suteikti ieškovei daugiau 8 kv.m., t.y. 67 kv.m., nei jai priklauso pagal namo nuosavybės dalis, o atsakovams mažiau 8 kv.m., nei jiems priklauso pagal namo nuosavybės dalis, t.y. 39 kv.m. Taip pat pagal atsakovų planą ieškovė neturėtų galimybės išplatinti praėjimo iš virtuvės laiptų į sodą. Ieškovės pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas sutampa su bendrasavininkams tenkančiomis žemės sklypo dalimis bei gyvenamojo namo dalimis, yra optimaliausias, racionalus, patogus, atsakovams priklausantys statiniai randasi atsakovams priskirtoje žemės sklypo dalyje, praėjimas per vartelius paliekamas atsakovams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 175-177) atsakovai L. O. B. ir A. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų patikslintą priešieškinį patenkinti. Apeliantų nuomone, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė įstatymą. Teismo patvirtinta ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia nuo senų laikų nusistovėjusią, ieškovės įtvirtintą ribą tarp koordinačių 12-22 nurodytų atsakovų plane ir koordinačių 24-25 nurodytų ieškovės pateiktame plane. Atsakovai nebegalės naudotis laiptais į rūsį, kadangi turės eiti per ieškovei paskirtą naudotis žemę. Tarpas tarp ieškovei paskirtos žemės ir praėjimo į rūsį yra per siauras - 0,53 metro, be to praėjimą užstoja šulinys bei vandentiekio įvadas iš rūsio. Žinant ieškovės konfliktinį charakterį, neabejotinai ji pasistatys tvorą, kuri trukdys patekimui į rūsį ir uždengs (užtamsins) atsakovų virtuvės langą. Atsakovai privalės nugriauti šiltnamį, kuris yra vienintelė vieta, kurioje gali auginti daržoves, ir kuris senatvėje jiems teikia malonumą. Teismas atsižvelgė tik į ieškovės nuomonę, jos pateiktus argumentus. Atsakovų pateiktame projekte riba tarp koordinačių 12-22 nurodyta taip, kaip šią ribą faktiškai atžymėjo ieškovė, ant šios ribos pastatydama tvorą. Pati ieškovė prieš daugiau kaip 10 metų pasistatė tvorą. Ieškovė reikalavimą pakeisti šią ribą, ją perkelti į atsakovams tenkančio sklypo dalį grindžia tuo, kad jai nepakanka praėjimo iš virtuvės laiptų į sodą. Ji tvirtina, kad praėjimas šiuo metu yra 65 cm, o ieškovei reikalingas 130 cm praėjimas, be to, pagal atsakovų pateiktą projektą jai tektų naudotis 8 kv.m. žemės sklypo mažiau. Tačiau 2009 10 02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog praėjimas yra 1,10 metro pločio. Apeliantai siūlo nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą projektą, kadangi jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka geriausiai atitiktų šalių interesus, tenkanti naudotis sklypo dalis praktiškai atitiktų jų dalis bendrojoje nuosavybėje, nukrypimas nuo nuosavybės dalių būtų nežymus, tik 8 kv.m. Už atsakovams tenkančią naudotis didesnę 8 kv.m. žemės sklypo dalį atsakovai sutinka ieškovei mokėti nuomos mokestį arba 8 kv.m. nupirkti. Atsakovai prašė skirti naudotis žemės tiek, kiek nurodyta sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje 233 kv.m. ir pripažinti V. B. 1994 m. testamentu paliktą žemės sklypo 0,1 dalį, tai yra 27,95 kv.m., iš viso 261 kv.m. (233 kv.m. plius 27,95 kv.m.). Nagrinėjant bylą J. M. pateikė žemės padalijimo projektą, kur viename jų nurodytas priestato plotis 5,78 kv.m. ir namo užimamas plotas 67 kv.m., antrame priestato plotis 4,77 kv.m. ir namas užima 59 kv.m. Detalaus priestato projekto inventorizacinėje byloje nėra. Namas statytas A. B. ir V. B. po ½ dalį. Žemės sklypas skirtas irgi po ½ dalį. J. M. tapo savininke, kai A. B. padovanojo J. M. dalį savo namo, leido naudotis 39 kv.m., ji naudojasi 46,5 kv.m. Norint teisingai pasidalinti žemę, J. M. turi atsakovams grąžinti 6,5 kv.m. namo ir tik tada dalintis žemę. Po 6,5 kv.m. namo grąžinimo Banevičiams, jų namo dalis būtų 60,5 kv.m., o J. M. - 54 kv.m. Tačiau tai gali būti tik po to, kai bus nustatytas priestato tikslus plotis. Naudojimosi žeme tvarka nustatytina pagal atsakovų pateiktą projektinį pasiūlymą, kadangi per jiems skirtiną žemę eina dujų ir vandentiekio linijos, tai būtų tam tikra kompensacija už galimus nepatogumus, kilus avarijai dujų ir vandens linijose. Be to kiekviena iš šalių turėtų atskirą įėjimą į savo sklypą, atskirą kiemą ir dalį dirbamos žemės. Plane nurodyta riba 12-22 yra nusistovėjusi jau keli dešimtmečiai, ieškovė ant šios ribos yra pastačiusi tvorą, keisti šios ribos negalima, nes už jos stovi atsakovų šiltnamis, vienintelis dirbamos žemės lopinėlis. Atsakovų siūlomas žemės sklypo naudojimosi planas yra toks, kuriuo siekiama bendraturčių interesų balanso, kad ateityje nekiltų tarp šalių ginčų, kad būtų kiek įmanoma mažiau bendrų taškų (vietų), kurie sukelia ginčus tarp šalių. Ieškovės siūlomas naudojimosi sklypu projektas naudingas tik ieškovei, bendraturčio interesai ignoruojami, ieškinys prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 185-186) ieškovė J. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prie apeliacinio skundo pridėtas atsakovų planas yra naujas, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu ir jis nebuvo nagrinėtas ir dėl jo teismas nepasisakė savo sprendime, todėl atsakovai negali šiuo planu grįsti savo apeliacinio skundo motyvų ir yra teisinis pagrindas skundą atmesti kaip nepagrįstą. Antstolis, kuris atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, konstatavo tikrovę neatitinkančią aplinkybę ir prie protokolo pridėjo visos situacijos neparodančią fotonuotrauką. Antstolis išmatavo atstumą nuo antro laiptelio iki namo kampo, bet ne nuo pirmo laiptelio. Ieškovės nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, liudininkų parodymus bei tinkamai taikė, aiškino ginčą reguliuojančias įstatymo normas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovai prašė jų apeliacinį skundą patenkinti ir priteisti jiems turėtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovė – apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Atsakovai jų pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 09 09 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Apeliantai, kaip jie nurodė skunde, taip vertina, kadangi teismo patvirtinta ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia nuo senų laikų nusistovėjusią, ieškovės įtvirtintą ribą tarp koordinačių 12-22 nurodytų atsakovų plane ir koordinačių 24-25 nurodytų ieškovės pateiktame plane, teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė tik į ieškovės nuomonę, jos pateiktus argumentus, ieškovės pasiūlytas naudojimosi sklypu projektas naudingas tik ieškovei, atsakovų, kaip bendratučių, interesai ignoruojami, ieškinys prieštaravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovų pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi planas yra toks, kuriuo siekiama bendraturčių interesų balanso, kad ateityje nekiltų tarp šalių ginčų, kad būtų kiek įmanoma mažiau bendrų taškų (vietų), kurie sukelia ginčus tarp šalių. Apeliantai pasiūlė projektą, kuriuo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, geriausiai atitinkanti šalių interesus, pagal jį tenkančios naudotis sklypo dalis praktiškai atitiktų šalių dalis bendrojoje nuosavybėje, nukrypimas nuo nuosavybės dalių būtų nežymus, tik 8 kv.m., už atsakovams tenkančią naudotis didesnę 8 kv.m. žemės sklypo dalį atsakovai sutinka ieškovei mokėti nuomos mokestį arba 8 kv.m. nupirkti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, pripažįsta, jog paminėti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, jų pagrindu naikinti apskųstąjį Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo negalima.
Atsakovų nurodyta nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarka neatitinka šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių, atsakovai patys pripažįsta, jog jie naudojasi 8 kv.m. daugiau, nei yra išsipirkę. Kadangi ieškovė su tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutinka, nesutinka atsakovams nei perleisti, nei nuomoti 8 kv.m. žemės, nėra pagrindo pripažinti, kad pagal nusistovėjusią tvarką atsakovai šiuo metu naudojasi žemės sklypo dalimi pagrįstai bei teisėtai. Todėl nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą pasiūlymą negalima. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį.
Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad Kauno miesto apylinkės teismas, apskųstuoju 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu nepagrįstai patenkino ieškovės patikslintą ieškinį ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pasiūlytą projektą ( b.l.108-109). Šiame projekte nurodyta, kad namu užstatytas žemės plotas yra 106 kv.m., kas neatitinka duomenims, užfiksuotiems Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esantiems gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastriniams matavimams. Pagal šio namo Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. 20/113436; bylos Nr. 15428 ) nuo 2005 05 19 fiksuota, kad gyvenamuoju namu užstatytas plotas yra 119 kv.m. Tokie nekilnojamojo turto registre fiksuoti duomenys laikytini teisingais iki jie nebus nuginčyti nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo išsireikalavęs ir prie nagrinėjamos bylos prijungęs Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. 15428, kurioje yra tokie duomenys. Todėl teismas privalėjo įvertinti, kad ir ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas yra netinkamas, jame nurodyti naudojamos ne po gyvenamuoju namu žemės sklypo dydis neatitinka faktiškai esamo žemės sklypo dydžio. To nepadaręs, teismas priėmė sprendimą, kurio nebus įmanoma įgyvendinti.
Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija naikina Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys ir šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino tik ieškovės reikalavimus, o atsakovų reikalavimus atmetė pagrįstai, apskųstąjį teismo sprendimą teisėjų kolegija pakeičia, panaikina sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškinį atmesti, o dalyje, kuria teismas atmetė atsakovų priešieškinį, teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi tiek ieškovės, tiek ir atsakovų ieškiniai atmesti, jiems turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos. Iš ieškovės ir atsakovų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teismo, t.y. po 11, 25 Lt.
Apeliacinės instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartimi netenkinami nei vienos iš šalių reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir ją išdėstyti taip : 1) priteisti iš J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 11,25 Lt (vienuolika litų ir 25 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660); 2) priteisti iš L. O. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) bendrai 11,25 Lt (vienuolika litų ir 25 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Likusioje dalyje, kuria atmesti ieškovų priešieškinis bei patikslintas priešieškinis, palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.