- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-726-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Virginijos Lozoraitytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7271-748/2011 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jai teisę be bendraturtės L. M. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatą 1a1m pagal UAB „Archispektras“ 2010-01-20 paruoštus priešprojektinius pasiūlymus. Nurodė, kad ji ir atsakovė yra namų valdos, (duomenys neskelbtini), bendraturtės, tarp jų kilo ginčas dėl gyvenamojo namo priestato, pažymėto indeksu 1a1m rekonstrukcijos, kurio naują projektą paruošė UAB „Archispektras“. Projektinis pasiūlymas buvo pateiktas susipažinti atsakovei, tačiau ji neduoda sutikimo ir taip pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė, siekdama išvengti konfliktų su atsakove, pageidauja rekonstruoti priestatą 1a1m, kuriuo ji naudojasi, įsirengiant savo šeimai atskirą sanitarinį mazgą, taip pagerinant gyvenimo sąlygas. Priestate ieškovė nori įsirengti tambūrą, skalbyklą ir vonios kambarį. Rekonstrukcijos metu numatoma padidinti priestatą rytų kryptimi iki 50 cm ir pietų kryptimi 1 m, pastatą laikančios konstrukcijos nebus liečiamos, rekonstrukcija bus vykdoma ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje. Tokia rekonstrukcija atsakovės teisių nepažeidžia, todėl jos atsisakymas duoti sutikimą nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atmetė atsakovės prieštaravimus rekonstrukcijai, grindžiamus tuo, kad dėl rekonstrukcijos padidės ieškovės turimas plotas, kadangi dėl to negali būti atimta ieškovei teisė rekonstruoti verandą ir padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę. Tačiau nurodė, kad bendraturtis turi teisę reikalauti atskleisti visus statybos aspektus, kurie gali būti svarbūs vertinant, ar nebus pažeidžiamos jo teisės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ketina rekonstruoti verandą įrengiant skalbyklą, vonios kambarį, nutiesti naujus vamzdynus, tačiau projektiniuose pasiūlymuose nėra nurodyta, kaip inžineriniai tinklai bus atvesti į verandą (galimai pravedant per namo pamatą, kas turėtų įtakos namo techninei būklei), kaip bus atliekamas nuotekų šalinimas, kaip bus pritvirtinti turėklai terasoje. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad inžinerinių tinklų ir turėklų tvirtinimo projektavimas yra techninio projekto dalis ir dėl to atsakovė negali reikalauti jų pateikti, pažymėdamas, kad ieškovės pareiga yra atskleisti savo siekius bendraturtei, pateikiant jai susipažinti tinkamus projektinius pasiūlymus. Teismo nuomone, architekto A. Š. rašytiniai atsakymai į atsakovės klausimus ir ieškovės žodiniai paaiškinimai teisme nėra pakankami tam, kad atsakovė galėtų įsitikinti, kaip faktiškai bus sprendžiami šie svarbūs jos nuosavybės požiūriu verandos rekonstrukcijos klausimai. Prie projektinių pasiūlymų nėra paaiškinamųjų raštų, kurie vėliau nustatyta projektavimo tvarka būtų teikiami projektuotojui ir kurie galėtų būti vertinami, kaip tinkamas projektinių pasiūlymų pateikimas atsakovei, o architekto susirašinėjimas su atsakove nėra projektinių pasiūlymų dalis. Teismas nurodė, kad atsakovės interesai užtikrinti gyvenamojo namo techninės būklės stabilumą, naudojimosi terasa saugumą yra teisėti ir pagrįsti, nes tokiu būdu ji įgyvendina savo nuosavybės teisę. Teismas nustatęs, kad verandos rekonstrukcijos darbai bus atliekami ne taip, kaip yra numatyta eskiziniame projekte, o didesne apimtimi – įrengiant inžinerinius tinklus, kurie tam tikromis aplinkybėmis galėtų turėti neigiamą poveikį kito bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams, darė išvadą, kad ieškovės pateiktais UAB „Archispektras“ priešprojektiniais pasiūlymais ir architekto laiškais atsakovei nebuvo suteikta tinkama informacija apie numatomą priestato (verandos) rekonstrukciją. Todėl nėra galimybės įvertinti ieškovės ketinamus vykdyti darbus ir nustatyti, ar jie nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų, dėl ko atsakovė pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovės ketinamiems vykdyti rekonstrukcijos darbams atlikti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo, teismo argumentai, kuriais ieškinys atmestas, nepagrįsti, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Byloje yra pateiktas UAB „Archispektras“ priešprojektinis pasiūlymas, kuris paruoštas jau įvertinus visus atsakovės prašymus bei pageidavimus. Priešingai nei nurodė teismas, projekte yra Bendras aiškinamasis raštas, kurio 1.3 punkte nurodyti visi reikalingi duomenys apie priestato standumą, pastovumą, apšiltinimą. 1.3.2 punkte yra duomenys apie rekonstruotino priestato stogą, jo tvirtinimo elementus, nuolydį, termoizoliaciją bei apdailą. 1.3 punkte nurodyta, kad pastato tinklai jungiami prie esamų tinklų, nepažeidžiant bendrasavininkių interesų. Teismo posėdžio metu atsakovė pati pripažino, kad abi bendrtaturtės turi atskirus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus ir ginčo dėl šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo. Atsakovė niekada neginčijo aplinkybių dėl vandentiekio ir kanalizacijos įvado įvedimo valdoje. UAB „Archispektras“ aiškinamojo rašto 1.2 p. ir nurodyta, kad po rekonstrukcijos tinklai bus jungiami prie esamų tinklų. Be to, yra sudarytos atskiros vandens tiekimo ir nuotekų valymo tvarkymo sutartys, todėl teismo išvada, kad rekonstrukcijos metu įrengiant inžinerinius tinklus, jie tam tikromis aplinkybėmis galėtų turėti neigiamą poveikį kito bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams, nepagrįstas ir atsakovė šiam teismo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.
2) Teismo argumentas dėl namo techninės būklės po rekonstrukcijos nestabilumo yra nepagrįstas, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad rekonstrukcija galėtų turėti neigiamą poveikį namo ar jo priestato stabilumui. Priestato (verandos) eksploatuojamo stogo ir sienos detalė yra pateikta Projektinių pasiūlymų brėžinyje PP-SA-7, o priestato (verandos) eksploatuojamo stogo ir esamos namo sienos sujungimo mazgas - brėžinyje PP-SA-8. Todėl teismo teiginys, kad atsakovei minėtų duomenų nebuvo pateikta ir dėl to nebuvo tinkamai atskleisti verandos rekonstrukcijos planai, yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi šiai teismo išvadai prieštarauja byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovei iki kreipimosi į teismą buvo duotas pakankamai ilgas laiko tarpas nuo 2010-01-22 įvertinti ieškovės siūlomą rekonstrukcijos galimybę, nurodyti pagrįstą nesutikimą dėl savo konkrečių teisių pažeidimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Nepagrįstas argumentas, kad atsakovei nepateikti duomenys apie būsimų turėklų vietoje senų, pačios atsakovės nuimtų, tvirtinimą prie namo sienos, kadangi šių turėklų tvirtinimas nurodytas pasiūlymo brėžiniuose. Visi esminiai pertvarkymo duomenys atsakovei buvo nurodyti UAB „Archispektras“ priešprojektiniame pasiūlyme, aiškinamajame rašte ir planuose.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas išsamiu byloje esančių įrodymų viseto vertinimu, sprendimas priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Skundo argumentai, kad byloje pateikti pakankami duomenys, iš kurių galima spręsti apie galimą teisių pažeidimą, nepagrįsti, prieštaraujantys ieškovės pateiktam UAB „Archispektras“ priešprojektiniam pasiūlymui, kuriame tik nurodyta, kad tinklai jungiami prie esamų tinklų, nepažeidžiant bendrasavininkių interesų, ir nėra nurodyta, kaip šie tinklai bus jungiami, nėra pateiktas nei brėžinys, nei schema. Nepagrįstai teigiama, kad ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas dėl inžinierinių tinklų yra tinkamas, kadangi jis neatitinka STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.4.2. punkto keliamų reikalavimų, kuriais numatyta, kad projektiniuose pasiūlymuose turi būti prijungimo prie inžinerinių tinklų pagrindinių sprendinių aprašymas su planu ar schema. Nepagrįsti skundo argumentai, kad abi bendrtaturtės turi atskirus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus ir bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl šios aplinkybės nebuvo, kadangi tai paneigia prie apeliacinio skundo pateiktas brėžinys, iš kurio matyti, kad inžinieriniai tinklai yra bendri, o faktas, kad yra sudarytos atskirtos dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos šalinimo sutartys bei atskiri skaitliukai, nepaneigia atskirų tinklų buvimo, nes skaitliukai yra rūsyje, kas patvirtina, kad iki tos vietos yra bendri įvadiniai tinklai, kurie vėliau skirstosi į vartotojo inžinerinę sistemą. Visi ieškovės įrengti nauji vidiniai tinklai bus įrengti verandoje, kurių ten niekada nebuvo, ir jie bus prijungiami prie esamų namo tinklų pagrindinio įvado, kuris name yra vienas. Apeliantė nurodo, jog teismo motyvas dėl galimo namo techninės būklės po rekonstrukcijos nestabilumo, yra nepagrįstas, nes atsakovė nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Šis argumentas atmestinas, kadangi ieškovė nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia atsakovei, nes būtent ieškovė turi įrodyti, kad jos prašoma atlikti rekonstrukcija atitinka teisės normų reikalavimus ir nepažeis kito bendraturčio teisių. Be to, ieškovei nepateikus tinkamo projekto ir nežinant, kaip bus atliekama rekonstrukcija, atsakovė negali pateikti įrodymų dėl rekonstrukcijos neigiamo poveikio gyvenamajam namui. Skunde nurodoma, kad ieškovė numato atsakovės pageidavimu atstatyti turėklus pagal UAB „Archispektras“ paruoštą projektinį pasiūlymą, tačiau priešprojektinio pasiūlymo brėžiniuose yra tik nurodyta, kad bus turėklai, tačiau nenurodyta, kaip jie bus tvirtinami, todėl skundo argumentai, kad turėklų tvirtinimas nurodytas priešprojektinio pasiūlymo brėžiniuose, yra nepagrįstas. Priešprojektiniai pasiūlymai negali būti laikomi tinkamais, kadangi jie paruoši ir pasirašyti architekto A. Š., tačiau jų nepasirašė UAB „Archispektras“ vadovas, todėl neatitinka STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimų (46 p.). Nors teismas šių nesutikimo motyvų nepripažino pagrįstais, tačiau jie yra svarbūs ir kelia abejones dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo, o pasirašant projektą yra prisiimama atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl priešprojektinių pasiūlymų nepilno ir nevisapusiško atskleidimo ir naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme
Teismas atmetė ieškovės ieškinį, padaręs išvadą, kad ieškovės pateiktais UAB „Archispektras“ priešprojektiniais pasiūlymais atsakovei nebuvo suteikta pakankama informacija apie numatomą priestato (verandos) rekonstrukciją. Tokia teismo išvada iš esmės reiškia, kad ieškinys buvo atmestas todėl, kad ieškovė nepakankamai pagrindė savo ieškinio reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
Byloje pareikštas ieškinys yra kilęs iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Tačiau, siekiant išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę (statyti ar rekonstruoti), bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymu duoti sutikimą statybos darbams, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą konkretiems statybos darbams, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą) ir, nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. Ch., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009; kt.).
Atsižvelgiant į nurodytą bendraturčių teisių teisinį reglamentavimą bei suformuotą teisminę praktiką, klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimo dėl nekilnojamojo daikto dalies rekonstrukcijos tinkamumu, turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą ir siekiant išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą.
Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai). Teismo pareiga, nagrinėjant bylas, susijusias su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu, yra derinti abiejų bendraturčių interesus, išspręsti kilusį ginčą iš esmės, priimti abiems pusėms priimtiniausią sprendimą. Tik tokiu būdu pasiekiamas civilinio proceso tikslas - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė tinkamu būdu nėra pilnai ir pakankamai atskleidusi informacijos apie priestato (verandos) rekonstrukciją, vykdydamas nurodytas įstatymu pavestas procesines teises ir pareigas, galėjo pasinaudoti CPK 179 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti ieškovei papildyti priešprojektinius pasiūlymus ta dalimi, kurioje nepakako duomenų tam, kad būtų galima įvertinti, ar nepažeidžiamos atsakovės teisės, t. y. dėl rekonstruoto objekto prijungimo prie esamų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir dėl turėklų įrengimo bei jų tvirtinimo. Apylinkės teismas, realizavęs šią teisę, būtų užtikrinęs tinkamą ginčo išsprendimą iš esmės ir įgyvendinęs proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių bei apginti bendraturčių teises, paisant jų interesų derinimo. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį dėl to, kad ieškovė nepakankamai atskleidė duomenis apie numatomą rekonstrukciją, faktiškai neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo ir pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, kuris numato, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Nurodytu pagrindu atmetus ieškovės ieškinį, sudaromos sąlygos kilti naujam beveik tapačiam ginčui, t. y. ieškovei papildžius piešprojektinius pasiūlymus trūkstamais duomenimis iš naujo kreiptis į teismą. Todėl ginčo išsprendimas pirmosios instancijos teismo pasirinktu būdu (atmesti ieškinį dėl to, kad nepilnai atskleisti projektiniai pasiūlymai) nėra nei racionalus, nei ekonomiškas ir, kaip jau nurodyta, tokiu būdu nėra pasiekiamas civilinio proceso tikslas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, realizavo CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą teismo teisę pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus, kuria ji pasinaudojo ir pateikė papildomus projektinius pasiūlymus (t. 2, b. l. 125-148), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti, ar ieškovės numatoma priestato rekonstrukcija nepažeis atsakovės teisių. Apeliacinės instancijos teismo teisė, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, priimti naujus įrodymus, kaip nepažeidžianti CPK 314 straipsnio reikalavimų, atsižvelgiant į ginčų tarp bendraturčių specifiką, yra aprobuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. v S. B., A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2012).
Tačiau apeliacinės instancijos teisme priėmus naujus įrodymus, kolegijos nuomone, yra būtina patikslinti ir byloje pareikštą reikalavimą, kadangi ieškinio reikalavimas suformuluotas, ieškovei prašant pripažinti jai teisę be bendraturtės L. M. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamojo namo P. Kalpoko g. 32, Kaune, priestatą 1a1m pagal UAB „Archispektras“ 2010-01-20 paruoštus priešprojektinius pasiūlymus. Papildant šiuos UAB „Archispektras“ pasiūlymus apeliacinės instancijos teisme yra gauti UAB „MJ Projektai“ ir UAB „PK Projektavimo biuras“ pasiūlymai. Apeliacinės instancijos teismas, apsvarstydamas šiuos projektinius pasiūlymus, peržengtų byloje pareikštus reikalavimus, kas yra draudžiama (CPK 265 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde taip pat negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Be to, būtinybę patikslinti reikalavimą suponuoja ir atsakovės procesinių teisių bei rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimas (CPK 12 ir 17 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nepatikslinus reikalavimo nustatyta tvarka, negali bylos išnagrinėti iš esmės.
Kadangi nurodyti procesinės teisės normų ir juose įtvirtintų principų pažeidimai galėjo nulemti, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.