Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

3. Atsakovė transporto priemonių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbime deklaravo, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Automobilio kaina, nurodyta skelbime, buvo 6600,00 Eur, rida 278000 km. Ieškovas telefonu susisiekė su atsakovės atstovu M. S. dėl automobilio apžiūros Kaune. Apžiūrėjus automobilį vizualiai, jis turėjo trūkumų: buvo įtrūkęs priekinis stiklas, nedegė dešinysis priekinis priešrūkinis žibintas, neveikė atbulinės eigos kamera, kondicionierius silpnai šaldė. Bandomasis važiavimas praėjo sklandžiai. Atsakovės atstovas, pasirašant vėliau pirkimo sutartį, joje nurodė vizualiai pastebėtus trūkumus. Visi kiti trūkumai pasireiškė iš karto ieškovui grįžtant automobiliu į Klaipėdą.

5. Po automobilio įsigijimo atsakovės atstovas pažadų neįvykdė ir antrų užvedimo raktelių ir padangų neatsiuntė. Kaip nurodė ieškovas, kiti automobilio trūkumai: važiuoklės, variklio, aušinimo sistemos, kondicionieriaus buvo nenurodyti sutartyje ir nuslėpti. Automobiliu jam grįžtant namo, po įsigijimo, automobilis važiuojant buvo per daug siūbuojantis, nestabilus, kondicionierius nešaldė.

6. 2024 m. balandžio 14 d. atidarė automobilio aušinimo sistemos radiatoriaus dangtelį ir pastebėjo ant dangtelio ir aušinimo skystyje esančių tirštų, rudos spalvos priemaišų, panašių į košę. Dirbant varikliui aušinimo sistemos šlangos buvo kietos.

7. Ieškovas iš karto skambinau atsakovės atstovui, tačiau jis į jo skambučius neatsiliepė, todėl per VIBER programėlę pastarajam nusiuntė video su vaizdu: rudos spalvos košės ant aušinimo dangtelio ir aušinimo skystyje. Tačiau atsakovės atstovas neatsiliepdavo į ieškovo telefono skambučius, pats neperskambindavo.

8. Ieškovas kreipėsi pagalbos į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)”, kur po konsultacijos automobilis buvo registruotas papildomai patikrai į autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)”. 2024 m. balandžio 16 d. užregistravo automobilį automobilių remonto dirbtuvėse UAB „(duomenys neskelbtini)”, kuriame bus atliekama automobilio defektacija ir apie tai SMS pranešimu informavo atsakovės atstovą.

Defektų aprašymas (taip pat nurodant defektų atsiradimo priežastis):

1. Galima tepalo atsiradimo aušinimo sistemoje priežastis paaiškėtų atlikus detalesnį variklio agregato demontavimą. Atlikus ardymo darbus variklio surinkti su senomis detalėmis galimybės nebus.

2. Šviečianti automobilio gedimo lemputė susijusi su kompiuterinės diagnostikos AUTEL užfiksuotomis klaidomis. Pridedama klaidų ataskaita.

3. Važiuoklės guminių įvorių, amortizatorių, variklio pagalvių, stabdžių sistemos, rato guolio susidėvėjimas atsiradęs dėl automobilio eksploatacijos ir periodinio techninės priežiūros nebuvimo. Susidėvėjusias dalis reikalinga pakeisti naujomis.

4. Išmetimo sistemos gedimų atsiradimo priežastis – metalo korozija.

5. Priekinio stiklo įtrūkimas atsiradęs dėl išorinio pažeidimo (kelio akmenys ir panašiai).

6. Galinio lango valymo mechanizmas sugedęs ir jį reikia keisti.

7. Apšvietimo sistemoje nešviečia lemputės. Keisti lemputes.

8. Neveikia salono kondicionavimo sistema. Sistema nelaiko slėgio. Reikalinga papildomas tikrinimas ir defektavimas.

9. Atliekant kompiuterinę diagnostiką aptiktas įrašas su užfiksuota 336422 km. rida. Prietaisų skydelio odometro parodymai 2024 m. balandžio 18 d. buvo 278264 km.

Numatomi defektų šalinimo darbai

Preliminarūs atstatymo kaštai: darbai: nuo 1205,00 iki 3205,00 Eur, detalės: 940,00 Eur, viso: nuo 2145,00 iki 4145,00 Eur.

10. Atsakovės atstovas nedalyvavo automobilio apžiūroje, defektinio akto ir defektacijos neginčijo. Tuo pagrindu 2024 m. birželio 10 d. ieškovas atsakovei registruotu paštu ir el. paštu išsiuntė 2024 m. birželio 1 d. rašytinę Pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. Tačiau atsakovė nepateikė jokio atsakymo į Pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto.

11. Atsakovės atstovas atsiuntė ieškovui SMS pranešimą su tekstu, jog 400,00 Eur max gali pervesti, o plius pigiau nei rinkos kaina pirkote automobilį ir dar gali atgal iš Jūsų nupirkti automobilį.

12. Ieškovas pažymėjo, jog nuo automobilio įsigijimo praėjus 9 dienoms, automobilio apžiūros metu UAB „(duomenys neskelbtini)” paaiškėjo paslėpti automobilio defektai ir suklastota rida. Tačiau nustačius automobilio defektus, ieškovas nutarė jį remontuoti, todėl buvo perkamos būtinos automobilio remontui dalys, užsakytas užvedimo raktų komplektas. Automobilis defektų šalinimui buvo pristatytas į automobilių remonto dirbtuves UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)”, kur buvo atlikti automobilio defektų šalinimo darbai, ką patvirtina prie ieškinio pridėtos sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

13. Teikdamas atsakovei pretenziją ir ieškinį ieškovas naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis už kurias sumokėjo 907,50 Eur, PVM sąskaitos faktūros pridedamos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Ieškovas patyrė išlaidų: 10,00 Eur, pagal 2024 m. gegužės 2 d. kasos kvitą, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)” už kondicionieriaus sistemos slėgio patikrą; 20,00 Eur, pagal 2024 m. balandžio 10 d. kvitą, kuriuos sumokėjo Signalas.lt, už užvedimo raktelio mygtukų sutvarkymą; 150,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. balandžio 18 d. kasos kvitą ir paraiška, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už automobilio defektaciją; 190,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. birželio 27 d. patikros lapą ir kasos kvitą, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už automobilio remonto darbus; 350,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. liepos 1 d. užsakymo atlikimo lapą Nr. 9249 ir kasos kvitą, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už automobilio remonto darbus; 95,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos kvitą, kuriuos sumokėjo A. A. juvelyrinių dirbinių įmonei, už raktų gamybą; 449,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. liepos 1 d. PVM sąskaitas faktūras, 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. liepos 1 d. ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. kasos kvitus, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už automobilio detales (priekinio rato guolis, variklio pagalvę, stabdžiai ir suportai); 20,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už Carvertical ataskaitą; 231,66 Eur išlaidų, pagal 2024 m. birželio 26 d. ir 2024 m. liepos 1 d. kasos kvitus, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už automobilio detales.

15. Ieškovas teismui pateikė trūkstamus ieškinio priedus, kurių nepavyko įkelti.

16. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį prašė tenkinti visiškai iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog pardavėjo skelbime buvo nurodyta, jog sutvarkyta automobilio važiuoklė. Ieškovas savo elektroninio pašto dėžutėje jokių laiškų dėl atsakovės atsakymo į Pretenziją negavo, mano, jog atsakovės pateikti įrodymai dėl elektroninio laiško siuntimo gali būti suklastoti. Pažymėjo, kad automobiliu iki jo defektacijos pravažiavo iš viso 264 km. Automobiliui savarankiškai išvalė aušinimo sistemą, taip pat savarankiškai sutvarkė išmetimo ir apšvietimo sistemas. Prašė bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į realią bylos esmę ir vartotojo interesus.

19. Atsakovė el. paštu pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją ir informavo, jog sutinka dėl 2024 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo šalių sutarimu, taikant pilną restituciją, arba alternatyviai, dėl to, jog pirkėjas neatvyko ir neatsiėmė antro užvedimo raktelio, antro automobilio padangų komplekto, sutinka sumokėti pirkėjui 400,00 Eur sumą. Analogišką poziciją atsakovė pakartotinai nurodė ieškovui 2024 m. rugsėjo mėn. SMS pranešimu, kurią pateikė ieškovas prie pateikto ieškinio.

21. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog 2024 m. balandžio 18 d. automobilių remonto dirbtuvėse UAB „(duomenys neskelbtini)”, atliktos automobilio apžiūros aktas (defektacijos aktas) nebuvo pateiktas nei teismui su ieškiniu, nei atsakovei su pretenzija.

22. Taigi, atsakovė nei dabar, nei gavusi ieškovo pretenziją nematė jokio pagrindo atlyginti kažkokius tariamus ieškovo nuostolius dėl tariamai netinkamos kokybės daikto, nes ieškovas atsakovei nepateikė nei vieno dokumento, kuris įrodytų, jog jos parduotas automobilis turėjo šalių neaptartų trūkumų ar defektų, kurie trukdytų daiktą naudoti pagal paskirtį.

23. Be to, atsakovė pati automobilio neeksploatavo, ir netgi jeigu būtų įrodyta, jog galimai transporto priemonės rida kažkurio ankstesnio savininko buvo modifikuota, šiuose veiksmuose nėra atsakovės kaltės, nes šios aplinkybės atsakovei nebuvo žinomos.

24. Ieškiniu ieškovas reikalauja atlyginti galimai atlikto automobilio defektavimo ir remonto išlaidas, kurios pagal ieškinio reikalavimus sudaro 1515,66 Eur sumą (su 20,00 Eur išlaidomis už Carvertical ataskaitą).

26. Atsakovės vertinimu, ieškovas nuo pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo teismui visą laiką šią transporto priemonę naudoja pagal paskirtį. Atsakovė, ieškovą yra ne kartą informavusi, jog sutinka dėl 2024 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo šalių sutarimu, taikant pilną restituciją, arba alternatyviai, dėl to, jog pirkėjas neatvyko ir neatsiėmė antro užvedimo raktelio, antro automobilio padangų komplekto, ikiteisminėje bylos stadijoje sutiko sumokėti pirkėjui 400,00 Eur sumą. Visi kiti automobilio stiklo, žibintų, galinės vaizdo kameros bei važiuoklės trūkumai buvo aptarti su ieškovu, be to, atsakovė atkreipia dėmesį, jog automobilis buvo parduodamas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą būtent dėl jo vidutinės techninės būklės ir gana nemažo nusidėvėjimo (pagal 2012-2013 m. analogiškų automobilių kainos rinkoje), dėl kondicionieriaus gedimo ir kitų smuklių defektų (neveikė galinio vaizdo kamera ir pan.). Automobilio apžiūros metu pirkimo-pardavimo kaina buvo sumažinta. Atsakovė kategoriškai atmeta ieškovo spekuliacijas dėl pirkimo-pardavimo kainos, jog tariamai dalis kainos, buvo sumokėta grynaisiais pinigais, neįtraukiant jų į sutartį.

27. Kaip paaiškino atsakovė, ieškovas pirko ilgai ir daug naudotą transporto priemonę, su defektais, kuriuos jam nurodė pardavėjas. Iš ieškovo procesinio elgesio atsakovė sprendžia, jog yra galimai siekiama atsakovės sąskaita idealiai susiremontuoti automobilį, prisidengiant tariamai neaptartais bei jokiais dokumentais nepagrįstais automobilio defektais atsakovės sąskaita. Atsakovė geranoriškai nenorėdama ginčo teisme ikiteisminėje stadijoje sutiko šalių susitarimu nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti visą kainą pirkėjui. Ieškovas su šiuo siūlymu šiuo atveju nesutiko. Toks ieškovo procesinis elgesys įrodo galimai ir ieškovo nesąžiningumą, siekiant nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

29. Atsakovė yra įsitikinusi, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas ir reiškiami procesiniai reikalavimai dėl remonto kaštų atlyginimo yra reiškiami tikslu nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovei nei su pretenzija, nei su ieškiniu nebuvo pateiktas nei vieno dokumentas įrodantis, jog ieškovas yra patyręs kokių nors tikrai reikalingų išlaidų būtent šio automobilio remontui, kurios kažkokiu priežastiniu ryšiu būtų susijusios su neteisėtais atsakovės veiksmais. Taip pat, ieškovas nereiškė jokio kito alternatyvaus reikalavimo, kaip pvz. sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nors pagal ekonominę logiką, jei automobilio remonto ir kiti kaštai viršija bent jau pusę automobilio pirkimo-pardavimo sandorio vertės yra racionalu siūlyti nutraukti pirkimo-pardavimo sandorį ir taikyti restituciją. Ieškovas melagingai nurodo, jog tariamai už automobilį buvo sumokėta didesnė suma, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovei suma yra patvirtinta ir pirkimo-pardavimo sutartyje pačio ieškovo parašu.

30. Atsakovė pardavė ieškovui tinkamos kokybės automobilį, kuriam parduodant galiojo privalomoji techninė apžiūra ir buvo išduota Techninės apžiūros ataskaita, patvirtinanti, kad automobilis yra tinkamos kokybės. Negana to, ieškovas išbandė automobilį ir automobilio kokybę patikrino prieš priimdamas sprendimą jį įsigyti, dėl automobilio kokybės jokių nusiskundimų neturėjo. Ieškovas neįrodė esant paslėptiems automobilio defektams, kurių pagrindu galėtų būti sprendžiama, kad automobilis buvo parduotas netinkamos kokybės.

31. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės nurodo, į tai, jog nėra pagrindo spręsti, kad automobilio kokybė perdavimo sutarties sudarymo metu nebuvo tinkama ir, kad ieškovas nebuvo tinkamai susipažinęs su įsigyjamo automobilio būkle.

32. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat byloje nėra jokių dokumentų pagrindžiančių ieškovui padarytos žalos dydį, nėra taip pat įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, atitinkamai nėra ir įrodyta atsakovės kaltė dėl automobilio tariamų defektų. Visi byloje pateikti duomenys rodo tai, jog automobilio remontas ieškovo buvo atliekamas dėl to, jog ieškovas ir pirko automobilį pigiau nei rinkos kaina, tikslu susitvarkyti greičiau besidėvinčias dalis ir automobilį eksploatuoti toliau. Tai, jog automobilis ieškovo buvo eksploatuojamas visą laiką nuo 2024 m. balandžio mėn. iki šiol, įrodo, jog automobilis po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo visą laiką buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.

34. Byloje nustatyta, kad šalys 2024 m. balandžio 9 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas V. D. iš pardavėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo transporto priemonę – automobilį „DODGE GRAND CARAVAN“, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kurio pagaminimo data 2012 m. Transporto priemonė parduota su galiojančia technine apžiūra. Sekančią automobilio techninę apžiūrą ieškovas atliko 2024 m. lapkričio 4 d. Atsakovės patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodyta, jog jis neturi trūkumų, yra sutvarkyta automobilio važiuoklė. Tačiau ieškovui jį apžiūrėjus vizualiai, automobilis turėjo trūkumų, kurie buvo įrašyti į pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti kiti automobilio trūkumai: važiuoklės, variklio, aušinimo sistemos, kondicionieriaus ir kiti trūkumai. Šalių sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties ieškovo egzemplioriuje nėra nurodyta automobilio rida. Pagal atsakovės patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį nustatyta, jog jame nurodyta rida – 278000 km, kuri tokia apytiksliai ir galėjo būti automobilio pardavimo dieną (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

35. Ieškovas nurodė, kad pasirašius pirkimo sutartį už automobilį sumokėjo 5800,00 Eur bankiniu pavedimu ir 300,00 Eur grynais pinigais, t. y. viso 6100,00 Eur. Šiuos ieškovo argumentus patvirtino ir liudytojas E. U.. Atsakovės atstovai teigia, kad už automobilį buvo sumokėta 5800,00 Eur ir ši suma įrašyta į pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo vertinimu, ieškovui pateikus ieškinį teismui dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo bei papildomų išlaidų atlyginimo ir šį reikalavimą prašant visiškai tenkinti, šiam ginčui nėra svarbi aplinkybė dėl pirkėjo pardavėjui sumokėtos automobilio kainos (CPK 185 straipsnis).

38. Teikdamas atsakovei pretenziją ir ieškinį ieškovas naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis už kurias sumokėjo 907,50 Eur, PVM sąskaitos faktūros pridedamos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Ieškovas patyrė išlaidų: 10,00 Eur, pagal 2024 m. gegužės 2 d. kasos kvitą, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)” už kondicionieriaus sistemos slėgio patikrą; 20,00 Eur, pagal 2024 m. balandžio 10 d. kvitą, kuriuos sumokėjo Signalas.lt, už užvedimo raktelio mygtukų sutvarkymą; 150,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. balandžio 18 d. kasos kvitą ir paraiška, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už automobilio defektaciją; 190,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. birželio 27 d. patikros lapą ir kasos kvitą, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už automobilio remonto darbus; 350,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. liepos 1 d. užsakymo atlikimo lapą Nr. 9249 ir kasos kvitą, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už automobilio remonto darbus; 95,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos kvitą, kuriuos sumokėjo A. A. juvelyrinių dirbinių įmonei, už raktų gamybą; 449,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. liepos 1 d. PVM sąskaitas faktūras, 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. liepos 1 d. ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. kasos kvitus, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už automobilio detales (priekinio rato guolis, variklio pagalvę, stabdžiai ir suportai); 20,00 Eur išlaidų, pagal 2024 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už Carvertical ataskaitą; 231,66 Eur išlaidų, pagal 2024 m. birželio 26 d. ir 2024 m. liepos 1 d. kasos kvitus, kuriuos sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)”, už automobilio detales.

39. Ieškovas prašo atlyginti 605,00 Eur sumą, sumokėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už ieškinio parengimą, 302,50 Eur suma, sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pretenzijos parengimą ir 1515,66 Eur sumos atlikto automobilio defektavimo ir remonto išlaidas.

40. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl parduodamo naudoto daikto kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus.

41. Pagal įstatymą, pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 2 dalis). Taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

42. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; kt.).

43. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

44. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

45. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose. Išaiškinta, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad parduotas daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

46. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, šioje byloje ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įrodyti parduoto daikto – automobilio trūkumų faktą, t. y., kad automobilis neatitinka sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, arba dėl kurių automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas jo nebūtų pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs, ir, kad pirkimo metu ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio trūkumus (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškiniui pagrįsti turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, kad jie buvo reikšmingi ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.

Dėl automobilio važiuoklės, variklio, aušinimo sistemos, kondicionieriaus ir kitų trūkumų, jų (ne)pripažinimo paslėptais trūkumais ir pardavėjo atsakomybės

48. Kaip jau minėta, atsakovės patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodyta, jog jis neturi trūkumų, yra sutvarkyta automobilio važiuoklė. Tačiau ieškovui jį apžiūrėjus vizualiai, automobilis turėjo trūkumų, kurie buvo įrašyti į pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti kiti automobilio trūkumai: važiuoklės, variklio, aušinimo sistemos, kondicionieriaus ir kiti trūkumai.

49. Atsakovė nurodė, kad atsakovės atstovas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui nurodė, jog yra automobilis nenaujas, pardavėjas jo neeksploatavo ir automobilis turi defektų, kurie su ieškovu buvo aptarti automobilio apžiūros metu, t. y., iš pardavėjai žinomų defektų, buvo nurodyta, jog yra įtrūkęs priekinis stiklas, nedega dešinysis priekinis prieš rūkinis žibintas, neveikia atbulinės eigos kamera, silpnai šaldo kondicionierius, reiktų pasikeisti automobilio tepalus, filtrus ir k.t. važiuoklės susidėvinčias dalis. Atsižvelgiant į tai, jog šie minėti automobilio aptarnavimo darbai pas atsakovę ir susidėvinčių dalių keitimas atliktas nebuvo, automobilio techninė būklė buvo patenkinama, šalys ir sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas pats iš atsakovės išvyko su įsigytu automobiliu, automobilis buvo važiuojantis.

51. Ieškovui automobiliu grįžtant namo, po įsigijimo, automobilis važiuojant buvo per daug siūbuojantis, nestabilus, kondicionierius nešaldė. Į bylą yra pateikti ieškovo įrodymai, jog nuo automobilio įsigijimo praėjus 9 dienoms, automobilio apžiūros metu UAB „(duomenys neskelbtini)” paaiškėjo paslėpti automobilio defektai ir suklastota rida. Automobiliu iki jo defektacijos ieškovas pravažiavo iš viso 264 km.

52. Iš 2024 m. balandžio 18 d. automobilių remonto dirbtuvėse UAB „(duomenys neskelbtini)” atliktos automobilio detalios apžiūros metu buvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktas ir nurodyti nustatyti automobilio trūkumai. Ieškovas automobiliui savarankiškai išvalė aušinimo sistemą, taip pat savarankiškai sutvarkė išmetimo ir apšvietimo sistemas, dėl kurių trūkumų šioje byloje atsakovei reikalavimų nereiškia. Atsakovės atstovas nedalyvavo automobilio apžiūroje, defektinio akto ir defektacijos neginčijo. Pažymėtina, jog ieškovas šios automobilio apžiūros aktą, kitus rašytinius įrodymus pateikė papildomai.

53. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovas po aukščiau paminėtos atliktos automobilio patikros metu gautų duomenų susisiekė su atsakove ir bandė ieškoti nustatytų problemų sprendimo būdų. Ieškovas abejoja atsakovės el. paštu pateiktu atsakymu į jo pretenziją. Ieškovas teismui nurodė, jog atsakymo negavo, tačiau atsakovė analogišką poziciją pakartotinai ieškovui nurodė 2024 m. rugsėjo mėn. SMS pranešimu, kurią pateikė ieškovas prie pateikto ieškinio. Dėl to teismui aiški atsakovės pozicija į ieškovo siųstą pretenziją.

54. Nepavykus šalims susitarti, ieškovas šalino automobilio važiuoklės, variklio, aušinimo sistemos, kondicionieriaus ir kitus trūkumus.

55. Įvertinus aukščiau aptarus įrodymus, darytina išvada, kad automobilis turėjo 2024 m. balandžio 18 d. automobilių remonto dirbtuvėse UAB „(duomenys neskelbtini)” atliktos automobilio detalios apžiūros metu defektiniame akte nurodytus trūkumus. Pažymėtina, kad aptartų trūkumų fakto atsakovė byloje iš esmės neginčijo. Šias aplinkybes įrodo atsakovės atstovo ieškovui siųstas SMS pranešimas su tekstu, jog 400,00 Eur max gali pervesti, o plius pigiau nei rinkos kaina pirkote automobilį ir dar gali atgal iš Jūsų nupirkti automobilį.

61. Atsakovė nurodė, jog jai ieškovo nurodyti automobilio trūkumai nebuvo žinomi, tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, iš CK 6.327 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas (pirkėjas) neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie minėtus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi, aplinkybė, jog apie automobilio defektus atsakovė galimai nežinojo, pati savaime nepaneigia atsakovės, kaip pardavėjo, prievolių perduoti tinkamos (aptartos) kokybės daiktą.

63. Pripažinus, kad ieškovas įrodė buvus parduoto ginčo automobilio trūkumų, dėl kurių parduotas daiktas neatitinka esminių reikalavimų CK 6.333 straipsnio prasme, spręstina dėl to, ar nėra pagrindo nustatyti buvus aplinkybes, dėl kurių pardavėjo atsakomybė nekyla: kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan. Minėta, kad tokio pobūdžio aplinkybes turėtų įrodyti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

67. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

73. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 605,00 Eur sumą, kuri sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už ieškinio parengimą ir 302,50 Eur sumą už pretenzijos parengimą, pagal tarp šalių sudarytą sutartį.