- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2-369-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00674-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“
- Kategorijos
- 3.2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. galutinio sprendimo, kuriuo netenkintas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ILTE“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo V. M. 356 037,54 Eur skolą, 33,82 Eur paskolos palūkanas, 13 900,10 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį (civilinė byla Nr. e2-2327-661/2024).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pirmiau nurodyto preliminaraus sprendimo, o ieškovas atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus.
4. Atsakovas taip pat prašė teismo atidėti skolos ieškovei sumokėjimą iki 2027 m. gruodžio 31 d., priteistą skolą mokant po 10 000 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; įpareigoti atsakovą įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre draudimą perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, pasibaigus susitarimui dėl hipotekos su Jurbarko kredito unija, iki bus visiškai atsiskaityta su ieškovu: butą (duomenys neskelbtini), 0,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1,3327 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 3,44 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1,07 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)
5. Atsakovas pripažino skolą ieškovei, bet nurodė, kad neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Jis vykdo ūkinę veiklą, turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, bet užauginti gyvūnėliai leidžia planuoti pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. preliminarų sprendimą ir atmetė atsakovo prašymą atidėti bei išdėstyti sprendimo įvykdymą.
3. Teismas nustatė, kad atsakovas pripažino ieškinį, todėl nekartojo 2024 m. liepos 2 d. preliminariame sprendime nurodytų argumentų ir pasisakė tik dėl atsakovo prašymo atidėti ir išdėstyti sprendimo įvykdymą.
4. Teismas įvertino, kad atsakovo turto hipoteka užtikrintas jo finansinių įsipareigojimų įvykdymas kitiems kreditoriams. Hipoteka galioja iki 2025 m. birželio 7 d. Iki nurodytos datos ieškovės reikalavimų įvykdymas nebūtų užtikrintas. Tokia situacija neatitiktų ieškovės interesų.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo planas gauti 180 000 Eur pajamų už 5 000 audinių kailių, perduotų į aukcioną, vėliau gauti pajamų iš tinkamų parduoti 600 žvėrelių, nepagrįstas įrodymais apie jau parduotus žvėrelių kailius ir iš jų gautas pajamas. Dėl to negalima nustatyti, kokios bus gautos pajamos pardavus ieškovo nurodomą kailių kiekį. Ieškovo planuojamų gauti 180 000 Eur pajamų nepakanka preliminariam teismo sprendimui įvykdyti, nes juo priteista 369 971,45 Eur skola.
6. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis stengiasi atsiskaityti su ieškove, nuo preliminaraus teismo sprendimo priėmimo dienos sumokėjo dalį skolos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis sunki, iš pateiktų duomenų negalima spręsti, kad ji artimiausiu metu pasikeis. Išdėsčius sprendimą atsakovas gali būti nepajėgus dalimis atsiskaityti su ieškove. Dėl to nebūtų apsaugoti ieškovės interesai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovas V. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria nepatenkintas prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir atidėti ieškovei UAB „ILTE“ priteistos skolos sumokėjimą iki 2028 m. vasario 28 d., mokant po 10 000 Eur kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus ir galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas pateikė pažymas apie auginamus žvėrelius, jų bandą, pateiktus į aukcioną žvėrelių kailiukus. Atsakovas ketino pradėti mokėti skolą iš 2025 m. kovo mėn. gautų pajamų.
11.2. Teismas neįvertino, kad pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą, bus sustabdyta atsakovo veikla, išvaržytas turtas padengs tik dalį skolos.
11.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas augina žvėrelius, kuriuos pardavęs rudenį, gaus pajamų likusiai skolos daliai įvykdyti.
11.4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis sunki ir ji artimiausiu metu nepasikeis.
11.5. Ieškovė suteikė paskolą, siekdama padėti verslui, kuris atsidūrė sunkioje padėtyje dėl Europos Sąjungos priimtų sprendimų riboti kailinių žvėrelių auginimą. Europos Komisija turėtų nuspręsti išmokėti kompensacijas žvėrelių ūkiams. Be to, žvėrelių auginimo terminas bus pratęstas iki 2033 metų. Dėl to atsakovas galės atsiskaityti su ieškove.
11.6. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė 2024 metų balansą. Atsakovas nurodo, kad negalėjo jo pateikti anksčiau, nes jis dar nebuvo parengtas.
Atsiliepimas
1. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. galutinį sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Atsakovo pateiktos pažymos apie audinių ligą ir ūkinių gyvūnų bandą nepagrindžia, kiek ir kada žvėrelių bus pateikta į aukcioną, kiek lėšų pardavus žvėrelius aukcione bus gauta. Pateiktos pažymos yra praėjusių laikotarpių (2023 m. sausio 1 d., 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. liepos 1 d.), t. y. jose neužfiksuota tikroji ūkyje auginamų žvėrelių situacija.
12.2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2025 m. kovo mėn. įvyks aukcionas ir ieškovas gaus pajamų. Švelniakailių žvėrelių pardavimo aukcionai vyksta du kartus per metus: kovo ir rugsėjo mėn. Po 2024 metų rugsėjo mėn. vykusio aukciono ieškovė negavo iš atsakovo jokių mokėjimų. Ieškovė nesutiko sudaryti taikos sutarties, nes atsakovas negalėjo pateikti tinkamų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, nesistengė atsiskaityti su ieškove (paskutinis atsakovo atliktas mokėjimas pagal paskolos sutartį buvo 2023 m. rugpjūčio 30 d.).
12.3. Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė ir 2024 metų balansą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui tarpinius balanso duomenis. Ieškovė nurodė, kad balanso nepasirašė nei atsakovas, nei finansininkas. Iš balanso duomenų matyti, kad atsakovo mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (463 178 Eur) viršija jo visą turimą turtą (413 540 Eur). Kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas bus pajėgus ateityje įvykdyti įsipareigojimus.
12.4. Kailinių žvėrelių auginimo verslas uždraudžiamas nuo 2027 metų ir nėra kito sprendimo, kuriuo būtų pratęstas terminas šiam verslui vykdyti.
12.5. Ieškovė suteikė atsakovui paskolą 36 mėnesiams, t. y. jis turėjo grąžinti paskolą iki 2023 m. rugsėjo 7 d. Atsakovo prašomas skolos išdėstymas iki 2028 m. vasario 28 d. jam suteiks nepagrįstą pranašumą, prieštaraus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
12.6. Atsakovas nepateikė išrašų iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitros, duomenų iš kredito įstaigų apie turimas sąskaitas ir jose esančias lėšas, duomenų apie banko sąskaitose esančių lėšų judėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Byloje kilo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto teismo galutinio sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme
3. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-823/2024, 72 punktas).
5. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė 2024 metų balansą. Apeliantas nurodo, kad negalėjo jo pateikti anksčiau, nes šis dokumentas dar nebuvo parengtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad apeliantas galėjo parengti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tarpinius balansus. Vis dėlto. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl apelianto pateikto naujo įrodymo, todėl jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, pateiktas naujas rašytinis įrodymas susijęs su apelianto galimybe įvykdyti teismo sprendimą ar jo išdėstymo būtinybe. Dėl to apeliacinės instancijos teismas priima jį bylą.
Dėl teismo galutinio sprendimo įvykdymo išdėstymo
6. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
7. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, taip pat į tai, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016, 21 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023, 36 punktas).
8. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
9. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas). Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-787-553/2023, 17 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis, 22 punktas).
10. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai įvertino jo pateiktus įrodymus ir galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Jis pateikė pažymas apie auginamus žvėrelius, jų bandą, pateikus į aukcioną žvėrelių kailiukus. Apeliantas ketino pradėti mokėti skolą iš 2025 m. kovo mėn. gautų pajamų, o kitą skolos dalį sumokėti iš pajamų, gautinų už žvėrelius, kuriuos parduos rudenį.
11. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas, prašydamas atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pateikė 2024 m. sausio 1 d. pranešimą apie ūkinių gyvūnų bandą. Pranešime užfiksuota, kad bandoje yra 2 400 suaugusių audinių. 2024 m. liepos 1 d. pranešime užfiksuota, kad bandoje yra 8 950 audinių, iš kurių 2 400 yra suaugusios audinės. 2025 m sausio 1 d. pranešime apie ūkinių gyvūnų bandą nurodyta, kad bandoje yra 3 000 audinių. Nurodyti pranešimai patvirtina, kad apeliantas verčiasi audinių auginimo veikla, bet juose nėra duomenų apie šios veiklos pelningumą ir iš jos gautas pajamas. Iš pranešimų apie ūkinių gyvūnų bandą nustatyta, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m sausio 1 d. audinių banda sumažėjo 5 950 audinėmis (8 950 - 3 000 = 5 950). Apeliantas nepateikė duomenų, kokias pajamas gavo pardavęs nurodytas audines, taip pat, kad sumokėjo ieškovei dalį skolos.
12. Apeliantas nepateikė į bylą duomenų apie jo turimą turtą, santaupas, gaunamas pajamas ir turimas išlaidas, taip pat apie anksčiau gautas pajamas iš audinių verslo. Dėl to negalima spręsti, jog ateityje jo turtinė padėtis pagerės ir jis galės įvykdyti teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad kailinių žvėrelių auginimo terminas bus pratęstas iki 2033 metų, taip pat apie žvėrelių augintojams išmokėtinas kompensacijas. Dėl to negalima daryti išvados, kad apeliantas galės ateityje atsiskaityti su ieškove.
13. Apeliantas pateikė į bylą susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ar papildymo, pagal kurį apeliantas ir I. M. įkeitė nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad hipoteka galioja iki 2025 m. birželio 7 d., bet nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis iki nurodytos datos įvykdys prievolę kreditorei. Taigi, apelianto pasiūlymas užtikrinti įsipareigojimų ieškovei įvykdymą hipoteka neatitinka ieškovės interesų.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad kyla pagrįstų abejonių, jog apeliantas bus pajėgus ateityje įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Apelianto 2024 metų balanso duomenimis, jo mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (463 178 Eur) viršija viso turto vertę (413 540 Eur). Pateiktas 2024 metų balansas nepatvirtina, kad apelianto finansinė padėtis pasikeis.
15. Įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas, prašydamas atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, neatskleidė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, o pagal tuos duomenis, kurie byloje yra, negalima konstatuoti, jog, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, apeliantas laikysis mokėjimo grafike nustatytos finansinės drausmės. Apeliantas nurodė, kad ketino gauti pajamas 2025 m. kovo mėn., bet nepateikė duomenų, kad įvykdė dalį sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad apelianto turtinė būklė ateityje pagerės. Nustačius, kad nėra galimybės įvertinti aktualios apelianto ir gerėsiančios turtinės padėties, nėra pagrindo taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutą.
16. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas. Dėl to apeliacinis skundas netenkinamas, o apskųstas galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.