Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-809-819/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-07-14
Bylos Nr.: e2-809-819/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12202-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas: S. P.
Atsakovas: T. A.
Advokatai: Artūras Jucevičius, Rasa Steponavičienė

Kategorijos

2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas

Civilinė byla Nr. e2-809-819/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12202-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovui S. P. (S. P.) ir jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Steponavičienei,

atsakovei T. A. ir jos atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. (S. P.) ieškinį atsakovei T. A. dėl jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – L. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas S. P. (toliau – ieškovas) pateiktu ieškiniu šioje byloje, jį patikslinęs, prašo ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės T. A. (toliau – atsakovės) nuosavybe, juos natūra paliekant atsakovei, o ieškovo naudai iš atsakovės priteisiant 5 153,50 Eur kompensaciją, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad S. P. ir T. A. nuo 2013 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį kaip sugyventiniai. Ieškovas su atsakove gyveno L. Ž., kuri yra atsakovės motina, priklausančiame sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas su atsakove gyveno nesusituokę, jie bendrai tvarkė ūkį, iš bendro ūkio gautomis lėšomis įsigijo bendro turto. 2021 m. spalio mėnesį tarp ieškovo ir atsakovės įvyko ginčas, dėl ko ieškovas buvo priverstas išsikraustyti iš atsakovės motinai priklausančio turto. Atsakovė nurodė ieškovui, kad ji nebenorinti su juo gyventi ir jog jam čia niekas nepriklauso. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, jog gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį nieko bendrai neįsigijo, kadangi tai yra melas. Ieškovas, tikėdamas su atsakove įsigyto turto dalybas išsispręsti gražiuoju, siuntė jai pretenziją dėl bendrai užgyvento turto padalijimo, tačiau atsakovė į kompromisą su ieškovu nėjo. Ieškovas pažymi, kad bendro gyvenimo metu iš bendrų lėšų įgijo kilnojamojo turto, kurį atsakovė savavališkai pasisavino: 1) prieškambario spinta – 1 400 Eur; 2) prieškambario komoda – 550 Eur; 3) spintos lentynos „Laura“ – 150 Eur; 4) virtuvinis penalas – 30 Eur; 5) spinta „Edvin“ – 550 Eur; 6) stalas „Edvin“ – 130 Eur; 7) lova „Laura“ – 250 Eur; 8) kėdė „Edvin“ – 130 Eur; 9) lova „Ernest“ – 350 Eur; 10) kėdė „Ernest“ – 110 Eur; 11) rašomasis stalas „Ernest“ – 120 Eur; 12) spinta „Ernest“ – 150 Eur; 13) durys „Ernest“ – 200 Eur; 14) durys „Edvin“ – 200 Eur; 15) durys „Laura“ – 200 Eur; 16) šviestuvai 9 vnt. – 240 Eur; 17) jungikliai 5 vnt. – 25 Eur; 18) rozetės 41 vnt. – 192 Eur; 19) lempos 6 vnt. – 200 Eur; 20) durys, sumontuotos antrame namo aukšte, 2 vnt. – 300 Eur; 21) miegamojo spinta – 400 Eur; 22) miegamojo lova – 400 Eur; 23) virtuvės komplektas – 1 350 Eur; 24) dujų balionai 4 vnt. – 100 Eur; 25) gartraukis – 150 Eur; 26) lauko supynės – 130 Eur; 27) kiemo vartai – 400 Eur; 28) elektros skydinė – 300 Eur; 29) dušo stiklai – 400 Eur; 30) skalbimo mašina „Samsung“ – 300 Eur; 31) šaldytuvas – 600 Eur; 32) dušo kabina – 300 Eur. Teigia, kad viso turto įgijo už 10 307 Eur. Ieškovas nurodo, kadangi turtą įgijo jungtinės veiklos pagrindu, sukūrus bendrąją dalinę nuosavybę, todėl ½ turto dalis, t. y. pusė turto vertės, priklauso ieškovui (10 307 / 2 = 5 153,50 Eur). Turto vertės dalis ieškovui priteistina pinigine išraiška, nes visą laikotarpį turtu naudojasi atsakovė, jos žinioje yra visi kilnojamieji daiktai. Todėl iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteista 5 153,50 Eur suma. Ieškovas pažymi, kad prieškambario spinta, virtuvės komplektas yra pritaikyti išimtinai atsakovės gyvenamosios vietos patalpai, likę daiktai galėtų būti atskiri, tačiau jų vertė stipriai sumažėtų, tikslinga kilnojamuosius daiktus palikti atsakovei. Ieškovas, remdamasis ieškinyje nurodyta teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, nurodo, kad ginčo šalys jungtinės veiklos sutarties nesudarė, tačiau tai nagrinėjamu atveju nedaro jų sutarties negaliojančia, nes šalys turėjo bendrą tikslą bei vienodą interesą dėl rezultato jų jungtinėje veikloje. Teigia, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės elgesys iš esmės atitiko įprastą vedančių bendrą ūkį ir kartu kaip šeima gyvenančių partnerių elgesį, įgyjant ir kilnojamąjį turtą, iš bendrų lėšų vykdant atsakovės mamai priklausančio turto pagerinimo darbus, nevykdant griežtos išlaidų apskaitos, susitarimus sudarant žodžiu.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neginčija aplinkybės, jog su ieškovu gyveno kartu nuo 2013 m. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. Ieškovas teigė, kad iki 2021 m. spalio mėnesio, tačiau atsakovė su tuo nesutinka. Atsiliepime sutinka, jog patikslintame ieškinyje yra nurodyto turto, įgyto bendrai, tačiau prieštarauja tam, jog turtas turi būti dalintas lygiomis dalimis. Atsakovė, cituodama kasacinio teismo praktiką, teigia, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąją daline nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, dalis patikslintame ieškinyje nurodyto turto nebuvo įsigyta šalių siekiu įsigyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ieškovas neprisidėjo prie likusio turto įgijimo savo įnašu. Paaiškina, jog atsakovė turi tris vaikus – L. A., kuriai 20 metų, E. A., kuriam 12 metų, bei E. A., kuriam 19 metų. Atsiliepime teigia esą ieškovas nėra vaikų tėvas, nėra jų įsivaikinęs. Vaikų tėvas yra kitas asmuo, kuris moka išlaikymą ir rūpinasi vaikais. Visi vaikai baldų įsigijimo metu gyvenimo atsakovės motinai priklausiančiame name, gyveno atskiruose kambariuose. Todėl, atsakovės manymu, yra suprantama, jog ieškovas nebuvo suinteresuotas pirkti baldus atsakovės vaikams, tuo buvo suinteresuota tik pati atsakovė kaip vaikų motina. Todėl tokių baldų įsigijimui nebuvo šalių siekio įsigyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, tokį turtą įsigijo atsakovė kaip asmeninę nuosavybę. Atsakovė pabrėžia, kad patikslintame ieškinyje jos vaikams įgytas turtas, kuris laikytinas atsakovės asmenine nuosavybe, nurodytas punkte Nr. 3 (spintos lentynos „Laura“), Nr. 5 (spinta „Edvin“), Nr. 6 (stalas „Edvin“), Nr. 7 (lova „Laura“), Nr. 8 (kėdė „Edvin“), Nr. 9 (lova „Ernest“), Nr. 10 (kėdė „Ernest“); Nr. 11 (rašomasis stalas „Ernest“), Nr. 12 (spinta „Ernest“), Nr. 13 (durys „Ernest“), Nr. 14 (durys „Edvin“), Nr. 15 (durys „Laura“). Teigia, kad vien vaikų kambariams skirtų daiktų vertė sudaro 2 540 Eur, kurie nėra dalinė nuosavybė, o yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl mano, jog šioje dalyje patikslintas ieškinys turi būti atmestas.

Atsiliepime atsakovė akcentuoja, jog patikslintame ieškinyje prašoma padalinti daiktus, kurie nėra kilnojamieji daiktai, o priešingai. Teigia, kad tokie yra trejos durys (patikslinto ieškinio daiktų sąrašo Nr. 13-15), šviestuvai (Nr. 16), jungikliai (Nr. 17), rozetės (Nr. 18), lempos (Nr. 19), durys, sumontuotos antrame namo aukšte, 2 vnt. (Nr. 20), gartraukis (Nr. 25), lauko supynės (Nr. 26), kiemo vartai (Nr. 27), elektros skydinė (Nr. 28), dušo stiklai (Nr. 29), dušo kabina (Nr. 32). Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nėra gyvenamojo namo savininkė, ja yra atsakovės motina L. Ž., kaip ir nurodė pats ieškovas. Todėl patikslintas ieškinys dėl nekilnojamųjų daiktų turėtų būti reiškiamas L. Ž.. Ypač tas nekilnojamasis turtas, kuris yra net ne name, o žemės sklype, kuris atsakovei nepriklauso, t. y. kiemo vartai (Nr. 27) ir lauko supynės (Nr. 26). Kadangi minėtų daiktų savininkė yra L. Ž., o ne atsakovė, teigia, kad šioje dalyje ieškovo reikalavimai taipogi atmestini.

Atsiliepime atsakovė taipogi akcentuoja, kad tiek su pradiniu ieškiniu, tiek su patikslintu ieškiniu, ieškovas nepateikė jo prašomų atidalinti daiktų rinkos vertę įrodančių dokumentų jungtinės veiklos pabaigos dienai – 2021 m. rugsėjo 28 d. Prie pradinio ieškinio pridėti dokumentai, atsakovės nuomone, atspindi statybinių medžiagų įsigijimo kainą, tačiau ne kilnojamųjų daiktų, kuriuos prašo atidalinti, kainą. Ieškovas neįrodė kilnojamųjų daiktų rinkos vertės, kaip nurodė patikslintame ieškinyje. Atsakovė pažymi, jog kilnojamuosius daiktus įgijo prieš kelis metus, todėl jų rinkos vertė jungtinės veiklos pabaigos dienai negali būti lygi įsigijimo vertei dėl jų nusidėvėjimo. Kaip pavyzdį, atsakovė pateikė kiemo vartus, kurie esą sugadinti ir išimti, jų nėra, todėl jų vertė prilyginama 0 Eur. Be kita ko, atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieškovas neprašo padalinti turto natūra, o prašo priteisti jų kainą, todėl yra suinteresuotas nurodyti kuo didesnę kainą. Atsakovė atsiliepime dėsto, kad ieškovo pateikti dokumentai – pasiūlymai Nr. 67705, Nr. 67707 – gauti jau po to, kai šalys negyveno kartu ir bendro ūkio nevedė. Taipogi pažymi, kad 2010 – 2020 m. ieškovui buvo užvestos, vykdomos ir vėliau baigtos ne mažiau nei 30 vykdomųjų bylų, kai kilnojamieji daiktai pirkti 2014 – 2021 m., kuomet ieškovui antstoliai leisdavo naudotis tik nedidele suma, tinkama pragyvenimui, o ne kilnojamųjų daiktų įsigijimui. Todėl, atsakovės teigimu, ieškovas neturėjo galimybės sukurti dalinę nuosavybę, o ją sukūrė atsakovė savo pačios lėšomis. Tam pagrįsti atsakovė teismui teikė įrodymus – išrašus iš savo banko sąskaitos, duomenis, įrodančius daiktų rinkos vertę, ir kt. Tuo remdamasi atsakovė teigia, kad tai įrodo ieškovo nesąžiningumą. Be kita ko, nurodo, kad ieškovas pasiėmė sau daiktus, kuriuos įgijo bendro gyvenimo metais. Tarp jų yra valtis, kuria jis dažnai vykdavo žvejoti, automobilis, automobilio priekaba, kilnojamasis metalinis garažas, stalas, darbo įrankiai, dviratis, žoliapjovė, paspirtukas, televizorius. Akcentavo ir tai, kad ieškovas bendro gyvenimo metu įgytas lėšas nesėkmingai investavo į investicinius fondus. Investuotų lėšų ieškovas neatgavo, o atsakovės sūnus Edvin jam padėjo atlikti techninius darbus, rašyti laiškus, kurie ir liko atsakovės sūnaus žinioje. Atsakovė pažymi, kad ieškovas kreipėsi į ją su 2021 m. spalio 27 d. raštu „Dėl bendrai užgyvento turto padalijimo“, kuriame ieškovas nurodė mažesnės vertės sumą – 8 147 Eur, nei reikalauja patikslintame ieškinyje. Atsakovė jam atsakė 2021 m. gruodžio 11 d. atsakymu ir išdėstė tuo pačius nesutikimo motyvus.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. Ž. (toliau – trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą. Nurodo, kad jai yra žinoma, jog visus kilnojamus daiktus savo asmeninėmis lėšomis įsigijo jos dukra T. A., kuri asmeninėmis lėšomis taip pat rekonstravo trečiajam asmeniui priklausantį gyvenamąjį namą. Teigia, jog ieškovas lėšų neturėjo, nes iš jo buvo vykdomas išieškojimas pagal antstolių vykdomus raštus. Šią informaciją gavo iš savo dukros, kadangi su ieškovu nebendravo. Paaiškina, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje ieškovas reikalavo ½ dalies lėšų, kurias, jo teigimu, jis investavo į namo remontą, priteisimo. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, o pati byla nėra išnagrinėta. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens nuomone, šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje teisinio suinteresuotumo ji neturi, nes gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų priteisimo klausimą spręs kitas teismas, prašė pašalinti ją iš trečiųjų asmenų. Nurodo, kad jei teismas nuspręstų palikti ją trečiuoju asmeniu, pareiškia nedalyvausianti teismo posėdžiuose, trečiajam asmeniui nėra žinomos faktinės aplinkybės, nes ginčo gyvenamajame name ji negyvena, o informaciją apie tai, kas mokėjo už kilnojamuosius daiktus ir namo įrengimą, žino iš savo dukters atsakovės.

Dublike ieškovas praš o pareikštus reikalavimus tenkinti. Pažymi, kad atsakovė siekia iš dalintino turto balanso „pašalinti“ kuo daugiau bendro turto, jog nereikėtų jam mokėti kompensacijos. Paaiškina, kuomet ieškovas atėjo gyventi pas atsakovę, ji su vaikais gyveno sodo name, kurio plotas sudarė 25 kv. m. Jį apėmė pirmo aukšto kambarys su kriaukle ir viršutinis aukštas, kuriame gyveno vaikai. Sodo namas šildytas tik šildytuvais, nebuvo pečiaus, vien elektra atsakovei atsieidavo 700 Lt per mėnesį. Ieškovo teigimu, atsakovė klaidina teismą, kad vaikus išlaikė vaikų tėvas, kadangi tik Ričardo tėvas jam mokėjo išlaikymą. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išlaikymo nemokėjo ilgą laiką, pirmas įmokas pradėjo mokėti prieš ieškovo ir atsakovės išsiskyrimą. Taipogi klaidingais nurodė atsakovės teiginius, neva, ieškovas nebuvo suinteresuotas pirkti baldus. Ieškovo teigimu, nelogiška, kad pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas pastatant iš 25 kv. m ploto sodo pastatą į 150 kv. m gyvenamąjį namą, tokiu būdu sukuriant vaikams galimybę turėti atskiras gyvenimo erdves, ieškovas buvo suinteresuotas, o baldus į kambarius pirkti jau esą nebuvo. Pažymi, kad atsakovės vaikai buvo išlaikomi ir iš ieškovo pajamų, nes jis, vesdamas bendrą ūkį su atsakove, neskirstė pajamų ir nesakė kur jo asmeninės, atsakovės ar vaikų pajamos. Mano, jog šiuo atveju atsakovė elgiasi nesąžiningai, siekdama sumažinti ieškovui priklausančios kompensacijos sumą, argumentuodama neva jos vaikų tėvas nėra ieškovas, todėl jis nėra suinteresuotas vaikų poreikių tenkinimu. Be kita ko, paaiškina, kad atsakovė neteisingai nurodo, neva baldai, kurie įsigyti ir pastatyti atsakovės vaikų kambariuose, buvo priskirti tik vaikų poreikiams, nes baldai buvo įgyti kambario apstatymui ir naudojami tų asmenų, kurie juose gyvena. Tačiau išimtinai teigti, kad kambariuose, kuriuose gyveno vaikai, esantys baldai yra skirti tik vaikų poreikiams, ieškovo manymu, neteisinga. Daiktus, kuriuos atsakovė nurodė atsiliepime, gali naudoti ir kiti asmenys. Ieškovas nesutinka ir su atsakovės teiginiais, neva durys, šviestuvai, jungikliai, rozetės, lempos, gartraukis, lauko supynės, kiemo vartai, elektros skydinė, dušo stiklai, dušo kabina, nėra kilnojamieji daiktai. Ieškovas paaiškina, jog minėtus daiktus galima demontuoti be jokios žalos gyvenamajam namui. Mano, kad šiuo atveju atsakovei paranku daiktus laikyti nekilnojamaisiais, nes tuo ji siekia kuo didesne dalimi atmesti ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos mokėjimo. Taipogi ieškovas teigia, jog ieškinyje yra pritaikęs, jo manymu, esantį daiktų nusidėvėjimą ir įvardinęs sumas jau su nusidėvėjimu. Ginčo dėl to, kad ieškovo nurodyti kilnojamieji daiktai egzistuoja ir buvo įsigyti ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu, nėra. Pabrėžia, jog pati atsakovė nėra pateikusi ieškovo nurodytų daiktų verčių. Ieškovas pastebi, kad atsakovė dalyje, kur jai paranku turėti didesnes daiktų vertes, jų neginčija, tačiau kitose dalyse kvestionuoja. Atsakydamas į atsakovės argumentus dėl statybinių medžiagų įsigijimo, teiktų pasiūlymų Nr. 67705, Nr. 67707, ieškovas teigia, kad neklaidina teismo ir pateikti pasiūlymai teikti su tuo tikslu, jog įrodyti, kokie daiktai buvo naudojami namo statyboms ir kiek tai kainuoja. Ieškovas neturi išsisaugojęs daiktų pirkimo kvitų, už kai kuriuos daiktus mokėjo grynaisiais ir jokių kvitų nebuvo gauta, jis baiminosi, jog atsakovė, gavusi ieškinį, ginčys netgi šalių bendrą gyvenimą ir bendro ūkio vedimą, todėl stengėsi teismui pateikti kuo daugiau įrodymų, susijusių su turto pagerinimu, kuriame ieškovas su atsakove gyveno kartu vesdami bendrą ūkį.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike taip pat pasisako dėl atsakovės teiginių ir teiktų įrodymų, susijusių su daiktų įsigijimo kainomis, taip pat to, kad ieškovas yra nesąžiningas, nurodydamas per dideles daiktų kainas. Pažymi, kad ieškovas neketino ir nenori būti nesąžiningas, tačiau neturint mokėjimo kvitų, ieškovui išties sunku įvardinti tikslias daiktų įsigijimo kainas. Ieškovas nurodo apytiksles kainas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas nesąžiningas. Nurodo, jog ieškovas sutiktų rasti bendrą kompromisą dėl įsigytų daiktų verčių. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, susijusiais su ieškovo prasta turtine padėtimi bendro gyvenimo laikotarpiu, buvusiomis skolomis. Teigia, jog didžioji dalis piniginių lėšų buvo grynieji pinigai. Šalys, gyvendamos kartu, iš esmės pastatė 150 kv. m namą, kurio vertė yra nemaža. Todėl neįtikinami atsakovės argumentai, kad ieškovas neturėjo lėšų skirti šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovės nuimti pinigai neįrodo fakto, kad ji turėjo galimybę be ieškovo pagalbos įsigyti kilnojamųjų daiktų, kadangi atsakovė iš savo gautų lėšų turėjo pragyventi ne pati viena, o išlaikyti dar tris asmenis. Ieškovo manymu, akivaizdu, jog iš tokių pajamų, kurias nurodo gavusi atsakovė, pragyventi keturių asmenų šeima negalėjo, o ką jau kalbėti apie namo statybą, prabangių daiktų įsigijimą. Dėl atsakovės teiginių, kad ieškovas išsikraustydamas pasiėmė su savimi daiktus, nurodo, jog dalis daiktų (metalinis garažas, televizorius, dviratis) yra ieškovo nuosavybė. Su minėtais daiktais ieškovas atvyko gyventi pas atsakovę, todėl jie negali būti laikomi bendra nuosavybe. Valtis, automobilis, automobilio priekaba, darbo įrankiai, siurblys nėra įsigyti už bendrus šeimos pinigus. Minėti daiktai priklauso kitiems asmenims, jis tik turi galimybę jais naudotis, nes jam yra suteikta naudojimosi teisė. Paspirtukas abiejų šalių sutarimu buvo nuspręstas padovanoti ieškovui, nes atsakovės vaikai nebenorėjo juo naudotis. Ieškovas pažymi, kad stalas jam atiteko, nes su atsakove susitarė, jog jai pasilieka trys dviračiai, kurie įgyti vedant bendrą ūkį. Mano, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai reikšdama pretenzijas į daiktą, kai jis tarp jų geria valia buvo pasidalintas. Pažymi, kad atsakovė nutylėjo aplinkybes, jog pas ginčo šalis buvo dvi žoliapjovės, viena liko atsakovei, kita atiteko ieškovui. Dėl atsakovės teiginių, kad ieškovas nesėkmingai investavo, dublike nurodo, jog neigti lėšų investavimą nėra pagrindo. Priešingai, ši aplinkybė patvirtina atsakovės bandomą įrodyti faktą, jog neva ieškovas neturėjo lėšų prisidėti prie daiktų įsigijimo, nes neturėjo lėšų. Tokių sumų investicijos parodo, kad ieškovas turėjo finansinių išteklių prisidėti ne tik prie daiktų įsigijimo, bet ir papildomai investuoti su tikslu uždirbti papildomai lėšų. Pažymi, kad gyvenant su atsakove turimus papildomus pinigus jų bendru sprendimu nusprendė investuoti, nes tikėjosi gauti iš to pelno. Tai, kad pelno nepavyko gauti, teigti atsakovei, jog neva ieškovas vienas investavo pinigus ir apturėjo nuostolį, dėl to jis kaltas, yra nesąžininga.

Triplike atsakovė prašo atmesti ieškovo patikslintą ieškinį. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentu dėl jos vaikų išlaikymo. Sutinka su tuo, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tėvas kurį laiką neteikė išlaikymo, tačiau jį atsakovei mokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra). Papildomai vaikams buvo skirtas nemokamas maitinimas, socialinių išmokų skyrius skyrė lėšas mokyklinėms prekėms. Anot atsakovės, jos paskaičiavimai įrodo, kad ieškovui nebuvo jokios būtinybės papildomai išlaikyti atsakovės vaikus, perkant baldus ar drabužius, neskaitant maisto prekes. Todėl atsakovė nesutinka su tuo, kad vaikams nupirkti baldai būtų laikomi bendrąją daline nuosavybe. Jie nupirkti būtent jų kambariams, pagal jų išmatavimus ir kitiems kambariams galimai netiktų. Daiktus, atsakovė teigia, pirkusi iš savo lėšų ir tai laikytina atsakovės asmenine nuosavybe. Atsakovė, atsakydama į ieškovo teiginius dėl gyvenamojo ploto padidinimo iš 25 kv. m į 150 kv. m plotą, jos turėtas išlaidas, namo statybas, nurodo, kad ieškovas teigia žinomai neteisingus faktus, nes namo plotas siekia tik 79,85 kv. m, t. y. papildomai pastatyta apie 55 kv. m. Dėl daiktų laikymo nekilnojamaisiais, atsakovė pažymi, kad dalies daiktų jau nėra (kiemo vartų), kitų negalima atskirti, jie tvirtai sumontuoti, kitaip būtų padaryta žala. Atsakovė dar kartą pabrėžia, jog daiktai nėra jos ar ieškovo nuosavybė, jie priklauso atsakovės mamai L. Ž., kuriai pareikštas ieškinys dėl turto pagerinimo kitoje byloje. Atsakovė nesutinka su ieškovo dubliko teiginiais dėl dalintinų daiktų vertės įskaitant nusidėvėjimą. Nurodo, jog akivaizdu, kad dalijant daiktus privalu nurodyti jų kainą bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu, į ką ir atkreipė dėmesį. Atsakovė teigia, kad jai daikto verčių nurodyti neprivalu, tai padaryti turi ieškovas. Atsakovė pabrėžia, kad ieškovas kainas nurodo kaip esamas rinkoje, ką tik įsigijus. Atsakovė nesutinka ir su tuo, neva, ji prieš išsiskyrimą pasisavino daiktų dokumentus. Nurodo, kad įsigijimo dokumentai buvo prieinami ir ieškovui. Ieškovas, išsiskyrus, nereikalavo jokio turto, kadangi buvo pasiėmęs nemažą jo dalį. Pažymi, kad ieškovas tyčia padidino daiktų kainas ir prašo daiktus palikti atsakovei. Atsakovė laiko ieškovo argumentus nepagrįstais, neva ieškovui neturint kvitų, duomenų, atsiskaitinėjant grynaisiais, sunku nustatyti daiktų vertes. Triplike pasisakydama dėl ieškovo argumentų, kad su dalimi daiktų, kuriais laiko savo asmenine nuosavybe, atėjo gyventi pas atsakovę, nurodo, jog visi daiktai buvo įgyti gyvenant kartu, faktiškai atvyko gyventi pas atsakovę tik su televizoriumi ir kai kuriais įrankiais. Ieškovas daiktų į dalintino turto sąrašą neįtraukė tarsi jų nebūtų, o dubliku pripažįsta, kad juos vis tik paėmė, tačiau laiko juos asmeniniu turtu, nors įgytas bendro ūkio vedimo metu. Dėl ieškovo investavimo ir turtinės padėties atsakovė akcentuoja, kad ieškovo finansinė būklė pagerėjo tik 2020 m. pabaigoje – 2021 m., tuo metu ieškovo skolos sumažėjo ir jis gaudavo didesnes pajamas, tačiau lėšos nebuvo skirtos namui ar baldams pirkti. Baldai supirkti iš anksčiau, būtinybės juos pirkti 2021 m. iš esmės nebuvo, todėl ieškovas be atsakovės žinios jas netinkamai investavo ir prarado. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad pritarė investavimui. Pažymi, kad nieko apie tai neišmano, pelno nesitikėjo. Ieškovas taipogi apie tai neišmano ir susiviliojo internetų sukčių pasiūlymų greitai uždirbti pinigus, kuriuos ji investavo į neaiškias paslaugas ir iš to nieko negavo. Atsakovei nebuvo žinoma ne tik apie jo investicijas, bet ir apie tai, kad ieškovas turėjo tiek lėšų. Teigia, kad žinojusi apie tokias ieškovo pinigines lėšas, būtų siūliusi pabaigti namo statybas, skirti pinigus turto apdailai.

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyveno kartu, ganėtinai nemažai pragyveno kartu, dalino visus jų uždirbtus pinigus ir visą kitą. Jo tikslai buvo neskaičiuoti pinigų kažkokioms savo išlaidoms, jo tikslas buvo pagerinti gyvenimo sąlygas ir tokios smulkmenos, kaip kiek tas daiktas kažkada kainavo, jam buvo neįdomu, jį domino pastatyti namą, įrengti namą ir gyventi žmoniškai. Apie kažkokius dalinimus jis negalvojo, kad kažkada reikės dalintis, išsikraustyti. Nurodė, kad paskaičiavo kažkiek už daiktus, aišku, ten netikslios kainos yra, nusidėvėjimai, su tais dalykais sutinka, tačiau tiek metų pragyvenus ir išvažiavus iš ten su tuščiomis rankomis, irgi yra negerai. Šiuo metu yra išvažiavęs, neturi kur gyventi, negali nuomotis ir tų daiktų su savimi irgi negali paimti. Nurodė, kad metalinis garažas yra skirtas darbui ir negali ten laikyti dar kitų daiktų, tas garažas yra retkarčiais tikrinamas. Jis yra skirtas darbui ir ten yra laikomos darbo medžiagos, visokie įrankiai ir visą kita. Nurodė, kad tas garažas jų dalintinam turtui nepriklauso, jis buvo atitemptas į tą gyvenamąją vietą tik dėl to, kad ten buvo kur pastatyti tą garažą ir patogiau juo naudotis, jis faktiškai yra skirtas darbui. Nurodė, kad nuo 2013 metų gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Dėl pajamų pasiskirstymo ir susitarimo nurodė, kad buvo toks susitarimas, kad jis kaip vyras turi uždirbti pinigus, gerinti jų gyvenimo sąlygas, tačiau kažkokių konkrečių paskyrimų nebuvo, kad už tam tikrus pinigus atsakovė turi nupirkti tą, ieškovas aną, jeigu užtenka visiems dalykams pinigų, tada gerai, jeigu ne, tai kažką prideda, kažką padaro. Jo pinigai gulėjo tam tikroje vietoje, niekada nebuvo pasakyta, kad negalima imti, reikia, ateik paimk kiek reikia ir viskas, ką ten dalintis, jeigu gyvena kartu, o dėl atsakovės pinigų bendrumo tai nurodė, kad jis iki šiol nežino, kiek atsakovė uždirba, nes jam neįdomu, yra vaikai, juos reikia išlaikyti ir didžiąją dalį pinigų reikėjo skirti ir vaikams, kažkokiems daiktams pirkti, nes šeima buvo didelė. Ieškovas atsakovei niekada neužduodavo klausimų, kiek uždirba pinigų, kiek išleidžia, nes ieškovas supranta, kad yra vaikai, kad jis irgi turi uždirbti pinigus jų bendram naudojimui. Nurodė, kad per 8 metus prie vaikų išlaikymo taip pat prisidėjo, visokių daiktų reikėjo pirkti, tai, kad tai yra ne jo vaikai, tai jis negalvojo, kad su jais reikia elgtis kažkaip skirtingai, jie turi būti prižiūrimi, jiems irgi reikalinga vyriška pusė, berniukus turi apmokyti vyriškų dalykų. Nurodė, kad kambarių apstatymas vyko pagal poreikį, kambariai buvo tušti, todėl surinkus tam tikrą sumą pinigų, pirko tą daiktą ten, kai kuriuos daiktus padarė pats. Nurodė, kad kai įsikėlė į patalpą ji buvo nedidelė, ten buvo namukas pastatytas apie 25 kv. m, keturi vaikai gyveno viename mažame kambaryje. Jis, būdamas vaikas, turėjo savo kambarį, jo nuomone, vaikai turi turėti savo atskirą kambarį. Atsižvelgiant į tai, jis pradėjo gerinti tą namą, todėl jam per 8 metus pavyko pastatyti dviejų aukštų namuką, tiksliai namo kvadratūros pasakyti negali, apie 150 kv. m. Jokio projekto nebuvo, viskas iš galvos, kad į kambarį galima būtų pastatyti baldus. Į kambarį pirkdavo baldus po to, kai įrengdavo kambarį. Nurodė, kad namas iki šiol yra nebaigtas, kambariai atsirado po 4 metų gyvenimo ir tada buvo pirkti baldai. Pinigus baldams rinko grynaisiais pinigais, prieškambaris buvo įrengtas 2014 metais, prieškambaryje buvo užsakomi baldai, ieškovo pažįstamas juos surinko, mokėjo ieškovas grynais, savo ir atsakovės pinigus laiko vienoje vietoje, kieno nuosavybė bus, nebuvo sprendžiama. Prieškambario spintos kaina 1 450,50 Eur, kuri buvo sumokėta tuo metu. Išvykstant iš patalpos, tie baldai dar buvo, jie ten buvo nuo 2014 m. iki 2021 m. ir buvo naudojami faktiškai. Spinta „Laura“ stovėjo kambaryje, reikėjo ją pabaigti, nes duris norėjo padaryti su veidrodžiu, ji buvo užsakyta pas tą patį žmogų, ji buvo vėliau pastatyta, kambarys pastatytas 2016 metais, ieškovui išvykstant lentyna vis dar buvo ten. Virtuvinis penalas yra prie virtuvės komplekto, jis „atvažiavo“ su virtuve, virtuvės nebuvo, kai įsikėlė, pirmame aukšte. Spintas į vaikų kambarius pirko, kai jie buvo sutvarkyti, ne 2016 m., dar vėliau. Virtuvės baldai irgi buvo užsakyti ir pagaminti pas pažįstamą, ieškovas atsiskaitė, nes jis su juo kartais kartu dirba, atsiskaityta buvo iš jų uždirbtų pinigų. Spinta „Edvin“ yra antrame aukšte, spinta buvo pirkta, ji pirkta kartu, pirkta prieš 6 metus. Lova „Laura“ atsirado vėliau, iš karto spinta, ji buvo pirkta, prašo dalinti antrą, kuri liko, ji pirkta po „Evdin“ baldų. Kėdė „Edvin“, buvo dvi, ji buvo po lovos „Laura“ nupirkta, lova „Ernest“, čia paskutiniai 2021 metai, kėdė „Ernest“, rašomasis stalas „Ernest“ ir spinta „Ernest“, viskas kartu, viskas buvo nupirkta paskutiniais metais. Nurodė, kad konfliktai prasidėjo, po 2 mėnesių nusprendė išsiskirti, kai pirko baldus, dar nebuvo konflikto. Trys durys buvo montuotos į visus 3 kambarius antrame aukšte, pirkta lentpjūvėje, pilnas komplektas, stovi durys, tik be apvadų, jam išvykstant, jie nebuvo padaryti, duris galima išimti, jos kambarius skiria nuo bendrų patalpų, duris montavo ieškovas, galvojo, kad tai gerina jų bendrą turtą, dedant duris su L. Ž. nebuvo derinta, kada pirktos durys negali pasakyti, pirmame aukšte buvo sumontuotos dvejos durys, kurias galima taip pat išmontuoti. Įėjimo durys kainavo apie 500 Eur, šiuo metu vertė yra 300 Eur, tačiau tiksliai neprisimena, iš viso patalpoje sumontuotos trejos durys, po tris antrame aukšte ir pirmame aukšte. Pirmame aukšte virtuvė sujungta su svetaine, yra prieškambaris. Antrame aukšte yra trys kambariai. Šviestuvai, rozetės, jungikliai yra kambariuose, pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmontuotas šviestuvas į lubas, o pas (duomenys neskelbtini) yra kabantis. Jungikliai pas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) po du, o pas (duomenys neskelbtini) – vienas. Rozečių 40 vienetai, per visą namą. Įrenginiai buvo atskirai pirkti kiekvienam kambariui, šviestuvai buvo sumontuoti, kai kambariai buvo pastatyti. Šviestuvai 6 vienetai kaba prieškambaryje, o 4 sumontuoti virtuvėje ir vonioje. Nurodė, kad juos galima išmontuoti nedarant jokios žalos, galima pakeisti, nesudėtinga. Miegamojo spinta ir lova pirktos pirmaisiais metais, patiko lova ir nupirko, kai buvo padarytas kambarys, buvo užsakyta. Virtuvė ir prieškambario baldai yra gaminti pagal tą konkrečią vietą. Keturi dujų balionai buvo palikti, jie tušti, jie sudaro namo šildymo sistemos dalį, įvertintas tik tuščias balionas. Gartraukis įsigytas buvo žiemą, po 3 metų gyvenimo, kai įrengė virtuvę, jis nesujungtas su namo vėdinimo sistema, padaryta skylė į lauką. Lauko supynės yra kilnojamosios, tvirtinami prie žemės, po 6 metų gyvenimo darytos, pats ieškovas padarė, kiemo vartus ieškovas pats padarė. Elektros skydinė skirta namui, yra balkone, galima išimti. Dušo kabina yra pagaminta, padaryta sėdynė ir pastatyta sienelė, ir yra antra dalis – pagamintas stiklas. Dėl patalpų pagerinimo buvo susitarimas su atsakove.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kai pradėjo gyventi kartu, sutarė, kad ieškovas pagerins gyvenimo sąlygas ir jie išsiskirs, tai visi žinojo, ir draugai, ir vaikai. Vėliau reikėjo gerinti sąlygas, todėl buvo nuspręsta, kad bus gerinamas mamos namas be mamos žinios ir jie tai padarė. Kartu gyvena nuo 2013 m., buvo kiauras stogas ir reikėjo apšiltinti, tačiau ieškovas neturėjo kur gyventi, tai taip ir pasiliko. Kol gerino sąlygas, gyveno kartu, buvo abipusė pagalba, jam reikėjo išsikraustyti iš buto, pinigai buvo atskiri, visi namo pagerinimai buvo iš atsakovės pinigų, atsiskaitymas buvo, kaip gyvenimas mamos namuose, ieškovui nereikėjo nuomotis namo, nei valyti, daryti. Už tai, kad ieškovas gerino sąlygas, atsakovė leido jam gyventi. Pirminis susitarimas pakito, nes vaikai augo, jiems reikėjo erdvės, todėl pradėjo kalbėti apie priestato statymą ir sąlygų vaikams gerinimą. Buvo pastatytas namas, reikėjo baldų. Vėliau jokio susitarimo nebuvo, buvo pastatytas namas, reikėjo aprūpinti baldais, iniciatyva buvo iš atsakovės. Klausimai dėl nuosavybės nebuvo sprendžiami. Ieškovas turėjo pažįstamų, padarė virtuvę, prieškambarį, tam tikrus baldus reikėjo atvežti iš parduotuvės. Finansine puse rūpinosi atsakovė, jai nebuvo žinoma, iš kokių pinigų pragyvena ieškovas, kiek jis gauna. Dėl baldų įsigijimo viską mokėjo atsakovė, šiuo metu nėra miegamosios lovos, nes atsakovė atidavė, įsigijo naują, ir vartų, nes sulūžo. Atidavė po poros mėnesių, kai išsiskyrė. Vartų visą konstrukcija sulūžo, tai buvo praeitų metų pavasarį. Buvo įsigyta miegamojo spinta ir lova, šiuo metu yra tik spinta, iki jų taip pat buvo baldai, kurie nepatiko ieškovui. Miegamojo spinta yra įmontuota, ją sumontavo ieškovas, kai pirko, mokėjo atsakovė, mokėta litais, kiek kainavo negali pasakyti. Virtuvė buvo įrenginėjama 2017 m. su prieškambariu, atsiskaitymas vyko dalimis. Ji duodavo ieškovui grynaisiais pinigais, be sutarties. Už penalo sumažinimą buvo sumokėta 30 Eur, tačiau jis priskiriamas prie virtuvės, už jį mokėta grynaisiais pinigais. Miegamojo baldai buvo įsigyti 2014 metais. Vaikų kambariai buvo įrengti taip, iš pradžių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atvežė lovą, ji ir šiuo metu ten stovi, vėliau stalas buvo užsakytas, spinta buvo pirkta „Baldų rojus“. Lovos nėra, kėdę rinko pats vaikas, užsakyta internetu, mokėjo atsakovė per bankininkystę, badai neseni, nes vaikų kambarius pradėti įrenginėti 2018 metais, (duomenys neskelbtini) kambaryje atsirado viena lova dovanota, ją išmėtė, vėliau kita – ir ją išmėtė. Tada buvo nupirkta nauja lova, kambarys įrenginėjamas 2018 m. – 2019 m. (duomenys neskelbtini) baldus matavo atsakovė, reikėjo pritaikyti. Tai vaikų asmeniniai kambariai. Durys yra sumontuotos, be apdailos, nėra apvadų, pirktos Lenkijoje, važiavo ieškovas, pirko už atsakovės duotus pinigus. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kambaryje yra vienas šviestuvas su šešiomis lemputėmis. Po keturis šviestuvus pas vaikus kambariuose. Šiuos šviestuvus pirko ieškovas. Kiek jungiklių ir rozečių yra namuose neskaičiavo. Buvo paskaičiuota, kiek atsakovė gali išleisti, pirkta dalimis. Atsakovė pinigus duodavo tada, kai turėjo per daug pinigų, už pirktas prekes neatsiskaitydavo, atsakovė pasitikėjo. Nurodė, kad pirmajame aukšte yra keturios durys. Šarvuotose duryse nėra apdailos. Koridoriuje du šviestuvai buvo pakeisti, nes jie sugedo, keitė pati atsakovė visą lempą. Dujų balionus paliko, kai išėjo, įsigijo katilą, pas atsakovę buvo trys balionai ir vieną įsigijo iš dujų balionų vežėjo, vienas balionas buvo išvežtas. Virtuvėje yra gartraukis, yra lauko supynės, pakeista sėdynė, iki ieškovo atsikraustymo buvo supynės, tačiau ieškovas nugriovė ir pastatė naujas. Lauko vartus sumontavo ieškovas, kiek kainavo nežino. Namuose yra dvi elektros skydinės. Dušo kabiną sumontavo ieškovas iš detalių, atsakovė pirko plyteles, kurios sumontuotos dušo kabinoje. Skalbimo mašina ir šaldytuvas buvo padovanoti (duomenys neskelbtini) Kalėdų proga. Namas priklauso atsakovės motinai, namo pagerinimai neregistruoti, bandė įsiteisinti, visi dokumentai yra. Atsakovė nesutiko, kad buvo bendros lėšos bendriems poreikiams, už komunalines paslaugas mokėjo atsakovė, namo ieškovas atveždavo maisto produktų. Pasigerinti namą norėjo dėl vaikų, dėl vaikų išlaikymo ieškovas prisidėdavo, jeigu vaikai paprašydavo pinigų, tai ieškovas duodavo.

Trečiasis asmuo L. Ž. apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė pakankamai ilgą laiką nuo 2013 m. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. gyveno kartu. Bylos nagrinėjimo teisme metu išsiskyrė tik šalių pozicija, kodėl šalys nusprendė gyventi kartu. Ieškovas teigė, kad šalys nusprendė gyventi kartu siekdamos tokiu būdu sukurti šeimą, kartu vesti bendrą ūkį, gerinti šeimos, t. y. ieškovo, atsakovės ir jos vaikų, gyvenimo sąlygas. Atsakovė gi teigė, kad šalių gyvenimą kartu nulėmė poreikis pagerinti atsakovės ir jos auginamų vaikų gyvenimo sąlygas, kurias faktiškai gerinti už suteiktą vietą gyvenimui sutiko ieškovas. Teismas, vertindamas laiką, kurį šalys nugyveno kartu, nebuvimą ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas bent jau savo darbu visą šį laikotarpį prisidėjo gerindamas atsakovės ir jos vaikų gyvenimo sąlygas, mano, jog atsakovės paaiškinimai apie tikslą, kurio šalys siekė apsigyvendamos kartu, neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui atsikėlus gyventi pas atsakovę namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), buvo nedidelis – jį sudarė virtuvė ir vienas kambarys. Gi laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. šis Namas buvo pagerintas – buvo įrengtas kambarys pirmame aukšte, padarytas antras aukštas, kuriame įrengti kambariai vaikams, prie jo pagerinimo prisidedant ir ieškovui. Šią aplinkybę nurodė ir trečiasis asmuo L. Ž. 2021 m. gruodžio 11 d. atsakyme, pažymėdama, kad namas (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas, tačiau jis buvo gerinamas visų jame gyvenančių asmenų neatlygintinai, o ne juos samdant.

Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje išvardija 32 pozicijas kilnojamųjų daiktų, kurie, ieškovo teigimu, buvo įgyti ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, kas, ieškovo teigimu, liudija, kad visi šie kilnojamieji daiktai yra bendroji dalinė šalių nuosavybė. Atsakovė gi, neginčydama aplinkybės, kad visi šie daiktai buvo įgyti jiems gyvenant kartu, nesutinka, kad jie pripažintini bendrąja daline nuosavybe. Tokį nesutikimą atsakovė pirmiausia grindžia tuo, kad dalis ieškovo nurodomų daiktų yra apskritai ne kilnojamieji daiktai, o yra savarankiški nekilnojamieji daiktai ar namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Tokiais daiktais atsakovė nurodo trejas duris (patikslinto ieškinio daiktų sąrašo Nr. 13-15), šviestuvus (Nr. 16), jungiklius (Nr. 17), rozetes (Nr. 18), lempas (Nr. 19), duris, sumontuotas antrame Namo aukšte, 2 vnt. (Nr. 20), gartraukius (Nr. 25), lauko supynes (Nr. 26), kiemo vartus (Nr. 27), elektros skydinę (Nr. 28), dušo stiklus (Nr. 29), dušo kabiną (Nr. 32). Teismas su šiuo atsakovės argumentu sutinka iš dalies.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui L. Ž.. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Namas yra 19,05 kv. m bendro ploto, jo pagerinimai, šalių nurodyti bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat nuosavybės teisė į juos iki šiol nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nepaisant to, atsakovei ginantis nuo ieškovo reiškiamo ieškinio tuo, kad anksčiau paminėti daiktai yra nekilnojamieji daiktai ir/ar antraeiliai daiktai, egzistuojantys tik kartu su pagrindiniu daiktu - Namu, tenka pareiga šias aplinkybes pagrįsti.

CK 4.12 straipsnis numato, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnis). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius.

Kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas kaip esminė pagrindinio daikto dalis, yra jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties – jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimis esantis daiktas nenaudingas. Sprendžiant dėl daiktų kaip pagrindinių ar antraeilių, esminių pagrindinio daikto dalių, teisinio statuso, turi būti vertinamas esamas abiejų daiktų tarpusavio ryšys tikslinės jų paskirties kontekste. Šiuo aspektu nesvarbu ir neturi būti vertinama tai, kaip kiekvienas daiktų gali būti panaudotas atskirai išardžius jų tarpusavio ryšį ir bendrą tikslinę paskirtį. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys, tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2014, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-287-690/2018).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad vidaus durys, rozetės, jungikliai, elektros skydinė, dušo stiklai, dušo kabina (ją sudaranti santechninė įranga, plytelės ir kitos medžiagos) tol, kol jie nėra sumontuoti konkrečiame objekte, savaime naudos neturi, nes jų funkcija užtikrinti objekto, kuriame bus sumontuoti, atitiktį tikslinei paskirčiai – durys, skirtos užtikrinti patalpos objekte izoliuotumą, rozetės ir jungikliai, skirti užtikrinti galimybę objektyviai gauti elektros energiją objekte per įrengtus inžinerinius tinklus, elektros skydinė, skirta reguliuoti į namo įvestus elektros įvadus, dušo santechninė įranga, skirta užtikrinti galimybę naudotis vandeniu, nuotekomis objekte per įrengtus inžinerinius įrenginius. Po to, kai jie sumontuojami konkrečiame objekte, jie tampa neatskiriamai susiję su šiuo objektu funkciniu ryšiu ir tol, kol juos sieja funkcinis ryšys, jie negali būti savarankiškais teisinių santykių objektais (jie negali būti naudojami keliuose objektuose tuo pačiu metu). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo nurodomos vidaus durys, nepaisant to, kuriame aukšte jos yra (ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad ieškinio punkte Nr. 20 nurodytos durys yra ne antrame, o pirmame Namo aukšte), rozetės, jungikliai, elektros skydinė, dušo stiklai, dušo kabina su jos santechnine įranga yra sumontuota Name, kas liudija, jog jie yra Namo, priklausančio trečiajam asmeniui L. Ž. nuosavybės teise, antraeiliais daiktais – esminėmis jo dalimis, dėl ko jie negali būti laikomi savarankiškais kilnojamaisiais daiktais. Todėl vien dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas šioje dalyje, reiškiamas atsakovei, kuri nėra Namo savininkė, nepagrįstas.

Namo antraeiliams daiktams – esminėms jo dalims, teismo vertinimu, priskirtini ir ieškinio punkte Nr. 16 nurodyti 9 vnt. šviestuvų, nes iš abiejų šalių paaiškinimų nustatyta, kad jie šiuo metu yra faktiškai įmontuoti į Namo lubas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių įvertinti galimybę atskirti juos nuo Namo, nepadarant esminės žalos Namui. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad jie šiai dienai yra įmontuoti į Namo lubas, iš esmės ir liudija, kad jie kaip daiktai yra neišsaugoję savo individualių savybių, o dėl savo tampraus funkcinio ryšio su Namu yra tapę Namo dalimi.

CK 4.2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis, o to paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad kilnojamasis daiktas fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Teismų praktikoje nurodoma, kad specialiai projektuojami baldai savo individualių požymių nepraranda ir nekilnojamaisiais daiktais netampa. Kai kuriais atvejais, atskiriant juos nuo nekilnojamojo daikto, jie gali prarasti dalį vertės, tačiau tai nesumažina daikto vertės iš esmės (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1020-580/2018, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1877-577/2019).

Byloje nustatyta, kad gartraukis, nurodytas ieškinio punkte Nr. 25, kuris iš esmės yra kilnojamasis daiktais, tiesiog yra fiziškai pritvirtintas prie Namo vėdinimo sistemos. Byloje nėra duomenų, kad pritvirtinus jį prie Namo vėdinimo sistemos jis yra praradęs savo individualius požymius, o jį atskyrus nuo Namo vėdinimo sistemos, jo vertė iš esmės sumažėtų. Lygiai tas pats pasakytina ir apie šviestuvą, nurodytą ieškinio punkte Nr. 19, kuris yra prijungtas prie Namo elektros laidų, tačiau nėra praradęs savo individualių požymių. Teismui nekyla abejonių, jog jis gali būti atskiriamas nuo Namo elektros sistemos, nesumažinant jo vertės. Be to, byloje nustatyta, kad Name esantys virtuvės baldai (virtuvės komplektas, nurodytas ieškinio punkte Nr. 23, virtuvės penalas, nurodytas ieškinio priede Nr. 4), prieškambario spinta, nurodyta ieškinio punkte Nr. 1, miegamojo spinta, nurodyta ieškinio punkte Nr. 21, spintos lentynos „Laura“, nurodytos ieškinio punkte Nr. 3, buvo suprojektuoti (pagaminti ir/ar pritaikyti) konkrečiai šiam Namui (jo patalpoms – virtuvei, prieškambariui, miegamajam, vaikų kambariui) pagal konkrečius išmatavimus, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog jie, juos sumontavus, yra praradę savo individualius (baldų) požymius, juos išnešant iš Namo, iš esmės prarastų savo vertę ir negalėtų būti naudojami pagal savo (baldų) paskirtį. Taigi, virtuvės komplektas, jo dalimi esantis virtuvės penalas, prieškambario spinta, miegamojo spinta, spintos lentynos „Laura“, gartraukis ir šviestuvas, nurodytas ieškinio punkte Nr. 19, laikytini kilnojamaisiais daiktais. Kilnojamaisiais daiktais be jokios abejonės laikytini ir ieškinyje nurodyti daiktai, kurie nėra sujungti su Namu ar prie jo pritvirtinti: prieškambario komoda (Nr. 2), spinta „Edvin“ (Nr. 5), stalas „Edvin“ (Nr. 6), lova „Laura“ (Nr. 7), kėdė „Edvin“ (Nr. 8), lova „Ernest“ (Nr. 9), kėdė „Ernest“ (Nr. 10), rašomasis stalas „Ernest“ (Nr. 11), spinta „Ernest“ (Nr. 12), miegamojo lova (Nr. 22), dujų balionai (Nr. 24), skalbimo mašina (Nr. 30), šaldytuvas (Nr. 31).

Nekilnojamiesiems daiktams atsakovė prašo priskirti ir kiemo vartus bei lauko supynes. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad kiemo vartus, nurodytus ieškinio punkte Nr. 27, gamino (padarė) pats ieškovas. To atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, tačiau teigė, kad jie ieškovui išsikrausčius iš Namų sulūžo ir yra neišlikę. Įrodymų, kad ieškovo ieškinyje minimi vartai šiai dienai yra išlikę, ieškovas nepateikė. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, liudija, kad ieškovas byloje neįrodė egzistuojant daiktą, į kurį bendrąją dalinę nuosavybę su atsakove prašo pripažinti ieškiniu. Todėl pasisakyti kas tai per daiktas – kilnojamasis ar nekilnojamasis, savarankiškas ar ne, teismas neturi jokios galimybės. Tuo labiau, kad byloje apskritai nėra jokių įrodymų, apibrėžiančių (identifikuojančių) patį daiktą. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie miegamojo lovą, kurią atsakovė nurodė pardavusi po ieškovo išsikraustymo iš Namo. Nesant šio objekto, kuris tikėtina buvo kilnojamasis daiktas, spręsti dėl jo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe teismas neturi pagrindo. Todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl kiemo vartų ir miegamojo lovos atmestinas, nes ieškovas neįrodė teismo sprendimo priėmimo dieną egzistuojant daiktus, į kuriuos jis prašo pripažinti bendrąją dalinę ieškovo ir atsakovės nuosavybę.

Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškinio 26 punkte esančios supynės yra pastatytos Namo kieme, jas sukonstravo pats ieškovas iš atskirų medžiagų ir jas sutvirtino su žeme, kad jos nejudėtų. Šių aplinkybių atsakovė neneigė, o po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo taip pat pateikė įrodymus, kaip pastarosios supynės atrodo. Ieškovas patvirtino, kad nuotraukoje matomos supynės, išskyrus supamąją dalį, kuri atsakovės yra pakeista po jo išsikraustymo iš Namo, yra jo pagamintos supynės. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad daiktas, kurį ieškovas prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe, šiai dienai yra modifikuotas ieškovės, tačiau jis yra išlikęs. Lygiai tas pasakytina ir apie miegamojo spintą, kuri yra Name, tačiau atsakovės po ieškovo išsikraustymo yra modifikuota (pakeistos jos durys), kurios pasak atsakovės jau buvo susidėvėjusios. To ieškovas neneigė. Teismo vertinimu, tai leidžia spręsti dėl bendrosios dalinės ieškovo ir atsakovės į šiuos daiktus pripažinimo, jų vertę nustatant nevertinant pakeistų šių daiktų dalies vertės. Taip pat teismas, vertindamas šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu apie supynių pastatymo aplinkybes, nebuvimą duomenų, kad šios supynės yra registruotos nekilnojamajame turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, jog lauko supynės, esančios Namo kieme, pripažintinos nekilnojamuoju daiktu.

Prieš pasisakydamas dėl dalies ieškovės ieškinyje nurodytų daiktų, kurių kaip savarankiškų kilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jų padalinimo klausimas gali būti sprendžiamas šioje byloje, teismas mano esant pagrindą įvertinti dar vieną atsakovės argumentą, dėl ko, jos teigimu, ieškovo nurodomi kilnojamieji daiktai nepripažintini ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe. Tai yra atsakovė nurodo, kad tam tikri daiktai buvo įgyti konkrečiam tikslui - atsakovės vaikų kambariams Name apstatyti, nes jų įsigijimo metu vaikai gyveno Name. Tokiais kilnojamaisiais daiktais atsakovė ieškinyje nurodo kilnojamuosius daiktus, nurodytus punkte Nr. 3 (spintos lentynos „Laura“), Nr. 5 (spinta „Edvin“), Nr. 6 (stalas „Edvin“), Nr. 7 (lova „Laura“), Nr. 8 (kėdė „Edvin“), Nr. 9 (lova „Ernest“), Nr. 10 (kėdė „Ernest“); Nr. 11 (rašomasis stalas „Ernest“), Nr. 12 (spinta „Ernest“).

Byloje nustatyta, kad atsakovė turi tris vaikus L. A., gimusią (duomenys neskelbtini), E. A., gimusį (duomenys neskelbtini),ir E. A., gimusį (duomenys neskelbtini) Ieškovas nėra atsakovės vaikų tėvas. Iš šalių paaiškinimų byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2021 m. gyvenant kartu, Name kartu gyveno ir vaikai, kuriems įrengus kambarius Namo antrame aukšte buvo pirkti baldai, ieškovo nurodomi ieškinyje. Šių aplinkybių neneigia ir ieškovas, jas patvirtino ir liudytojais byloje apklausti L. A. ir E. A.. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Įvertinęs šią aplinkybę, taip pat atsakovės paaiškinimus, kad baldus vaikams į jų kambarius Name ji įsigijo vykdydama jai tenkančią pareigą užtikrinti jos vaikų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, teismas konstatuoja, kad aukščiau minėtas turtas negali būti laikomas ieškovo ir atsakovės bendrąją daline nuosavybe. Vien to fakto, kad ieškovas gyveno su atsakove tuo metu, kai ji augino vaikus ir vykdė jai kaip jų įstatyminei atstovei tenkančias pareigas, nepakanka konstatuoti buvus jos ir ieškovo susitarimą, kad ir baldai, perkami į vaikams skirtus kambarius bus bendroji dalinė jų abiejų nuosavybė. Tuo labiau, kad į bylą ieškovė pateikė dalį kvitų, kurie liudija, kad jie buvo įsigyti būtent atsakovės, o ne ieškovo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad CK nuostatos, reglamentuojančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, draudžia į dalytiną turą įtraukti daiktus, skirtus nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.120 straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas padalinti kilnojamuosius daiktus, nurodytus punkte Nr. 3 (spintos lentynos „Laura“), Nr. 5 (spinta „Edvin“), Nr. 6 (stalas „Edvin“), Nr. 7 (lova „Laura“), Nr. 8 (kėdė „Edvin“), Nr. 9 (lova „Ernest“), Nr. 10 (kėdė „Ernest“), Nr. 11 (rašomasis stalas „Ernest“), Nr. 12 (spinta „Ernest“), taip pat šviestuvą, nurodytą ieškinio punkte Nr. 19, kuris yra įrengtas vaikų kambaryje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, byloje lieka išspręsti klausimą dėl kilnojamųjų daiktų – prieškambario spintos (Nr. 1), prieškambario komodos (Nr. 2), virtuvinio penalo (Nr. 4), miegamojo spintos (Nr. 21), virtuvės komplekto (Nr. 23), dujų balionų (Nr. 24), gartraukio (Nr. 25), lauko supynių (Nr. 26), skalbimo mašinos (Nr. 30), šaldytuvo (Nr. 31) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jų padalinimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas atsikraustė į Namą 2013 m. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu neigė, kad ieškovo atsikraustymas į Namą buvo susietas su siekiu vesti bendrą ūkį, byloje surinktų įrodymų visuma tokią atsakovės poziciją paneigia: ieškovas su atsakove gyveno ilgą laiką, ieškovas rūpinosi atsakovės ir jos vaikų, o kartu jo paties gyvenimo sąlygomis, jų pagerinimu – aktyviai dalyvavo tvarkant Namą, didinant jo plotą, jį įrengiant, rūpinosi namų apyvokos daiktų (baldų, įrangos, kt.) įsigijimu, sukūrimu ir/ar pagaminimu, atsakovė visą tą laiką tam neprieštaravo, tik įsikrausčius įsigijo bendro miegamojo baldus, atsakovės vaikai, net apklausiami teismo posėdžio metu liudytojais, ieškovą vadino patėviu. Nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, pagrindžia, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima. Teismas sutinka, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka nustatyti, kokia dalimi ieškovas finansiškai prisidėjo prie ginčo objektu esančių daiktų įsigijimo, tačiau byloje taip pat nėra įrodymų, liudijančių, kad visi ginčo objektu esantys kilnojamieji daiktai buvo įgyti išimtinai už atsakovės pinigines lėšas. Byloje taip pat nėra pakankamų įrodymų teigti, kad tam tikri daiktai ieškovo atsakovei buvo dovanoti. Byloje surinkti įrodymai, priešingai, leidžia teismui spręsti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, kiekvienas prisidėdami pagal galimybes – ar finansines, ar turimas žinias, įgūdžius statybos, meistravimo srityje ar pažįstamus (atsakovė neneigė, kad virtuvės baldai, prieškambario baldai buvo užsakomi per ieškovo pažįstamą, neneigė, kad miegamojo spintą montavo, surinkinėjo pats ieškovas, pats padarė supynes lauke), bendrai siekė susikurti namus, jaukią aplinką bendram gyvenimui, tam tikslui įsigydami ir/ar savo jėgomis sukurdami namų apyvokos daiktus: prieškambario spintą (Nr. 1), prieškambario komodą (Nr. 2), miegamojo spintą (Nr. 21), virtuvės komplektą kartu su virtuviniu penalu (Nr. 23, 4), dujų balionus (Nr. 24), gartraukį (Nr. 25), lauko supynes (Nr. 26), skalbimo mašiną (Nr. 30), šaldytuvą (Nr. 31). Todėl šie daiktai pripažintini bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, nes byloje esantys įrodymai pakankami teigti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant šių daiktų bendrąją dalinę nuosavybę.

Ieškovas ieškiniu prašo šią bendrąją dalinę nuosavybę padalinti, priteisiant ją atsakovei natūra, o ieškovui priteisiant kompensaciją pinigais. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad teismui net pripažinus bendrąją dalinę nuosavybės teisę į tam tikrus ieškovo nurodomus daiktus, jie turėtų būti dalinami natūra. CK 4.90 straipsnis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; priešingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais (1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčo objektu nurodo savarankiškus, visiškai skirtingus kilnojamuosius daiktus, išskyrus keturis dujų balionus. Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškovui priklausančios dalies atidalijimo, turi spręsti dėl galimybės kiekvieną iš jų padalinti natūra. Tokios galimybės, įvertinus ginčo objektų pobūdį – namų apyvokos daiktus, nagrinėjamu atveju objektyviai nėra, išskyrus tiek, kiek tai susiję su 4 vienetais dujų balionų. Todėl tik šie balionai, kurių bendra vertė šalių sutarimu yra 100 Eur, dalintini tarp ieškovo ir atsakovės natūra – du iš jų paliekami atsakovei, o du iš jų priteisiami ieškovui. Kiti daiktai dalintini priteisiant juos vienam iš bendraturčių, o vienam priteisiant kompensaciją pinigais.

Ieškovas ieškiniu prašo dalintinus daiktus priteisti natūra atsakovei, o jam priteisti kompensaciją pinigais. Teismo vertinimu, toks ieškovo prašymas yra pagrįstas. Daiktai yra Name, kuriame gyvena atsakovė, jie įsigyti būtent Namui apstatyti, dalis iš daiktų – miegamojo spinta, supynės, po ieškovo išsikraustymo iš Namo, ieškovės jau yra modifikuotos, todėl nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga dalintinus daiktus palikti atsakovei natūra, ieškovui už juos priteisiant kompensaciją pinigais.

Ieškovas ieškinyje prieškambario spintą (Nr. 1) įvertino 1 400 Eur suma, prieškambario komodą (Nr. 2) 550 Eur suma, miegamojo spintą (Nr. 21) 400 Eur suma, virtuvės komplektą kartu su virtuviniu penalu (Nr. 23, 4) 1 380 Eur suma, gartraukį (Nr. 25) 150 Eur suma, lauko supynes (Nr. 26) 130 Eur suma, skalbimo mašiną (Nr. 30) 300 Eur suma, o šaldytuvą (Nr. 31) 600 Eur. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu su tokiomis daiktų vertėmis nesutiko, nurodydama, kad prieškambario spinta (Nr. 1) verta 200 Eur, prieškambario komoda (Nr. 2) 20 Eur suma, virtuvės komplektas kartu su virtuviniu penalu (Nr. 23, 4) 150 Eur, gartraukis (Nr. 25) 45 Eur, lauko supynės (Nr. 26), jų dalis be supamosios dalies, 11 Eur suma, skalbimo mašina (Nr. 30) 75 Eur, o šaldytuvas (Nr. 31) 65 Eur. Miegamojo spintos, kurios pagrindinė dalis – stumdomos durys, modifikuota, pakeista dėl nusidėvėjimo, vertės atsakovė nenurodė.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas jo nurodomai kilnojamųjų daiktų vertei pagrįsti nepateikė apskritai jokių įrodymų, priešingai nei atsakovė, įvertinęs tai, kad daiktai yra įsigyti prieš kurį laiką - prieškambario, virtuvės baldai 2017 m., miegamojo spinta, kurios esminė dalis – stumdomos durys atsakovės yra pakeistos dėl jų susidėvėjimo, 2014 m., gartraukis 2018 m., jie visą laiką ieškovo, atsakovės ir jos vaikų buvo naudojami pagal paskirtį, buityje, pats ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad jie yra pasidėvėję, mano esant pagrindą vadovautis atsakovės nurodoma jų verte, išskyrus kiek tai liečia miegamojo spintą ir supynes. Nustatydama supynių vertę, atsakovė vertina tik medieną, panaudotą joms pagaminti. Teismui nekyla abejonių, kad medienos, panaudotos supynėms gaminti, vertė patenka į daikto vertę, tačiau ieškovo pastangomis sukurto daikto vertė negali būti tolygi pačių medžiagų vertei. Todėl, remdamasis sąžiningumo principais, teismas mano esant pagrindą konstatuoti, kad pačių supynių, nevertinant atsakovės jau pakeistos dalies, vertė yra lygi bent ½ ieškovės nurodytos vertės 65 Eur. Miegamojo spintos, nevertinant atsakovės jau pakeistos dalies vertė, - 50 Eur. Taigi, visų anksčiau nurodytų tarp ieškovo ir atsakovės dalintinų daiktų vertė yra lygi 670 Eur.

CK 4.73 straipsnis numato, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Įvertinus tai, atidalinant ieškovo dalį iš bendrąja daline nuosavybės teise priklausančių daiktų - prieškambario spintos, prieškambario komodos, virtuvės komplekto su virtuvės penalu, gartraukio, lauko supynių, skalbimo mašinos, šaldytuvo, miegamojo spintos, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, šie daiktai paliekami atsakovei natūra, o ieškovui iš atsakovės priteistina 335 Eur piniginė kompensacija (670 Eur /2).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistini 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 335 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe kilnojamuosius daiktus – prieškambario spintą (vertė 200 Eur), prieškambario komodą (vertė 20 Eur), virtuvės komplektą kartu su virtuviniu penalu (vertė 150 Eur), gartraukį (vertė 45 Eur), lauko supynes (vertė 65 Eur), skalbimo mašiną (vertė 75 Eur), šaldytuvą (vertė 65 Eur). Atidalinti ieškovo S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį iš šios bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam kompensaciją pinigais – 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus), o daiktus natūra paliekant atsakovei T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovo S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų metines palūkanas už priteistą 335 Eur (trijų šimtų trisdešimt penkių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti ieškovo S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe 4 (keturis) vienetus dujų balionų (bendra vertė 100 Eur). Atidalinti ieškovo S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį iš šios bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 (du) vienetus dujų balionų, o atsakovei T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paliekant kitus 2 (du) vienetus dujų balionų.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir