Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės „Oksenas“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo biuras“, ieškinį atsakovei O. S. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, G. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro notarė V. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

3. 2019 m. spalio 22 d. trečiasis asmuo G. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jam kaip fiziniam asmeniui iškėlimo. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-346-223/2020 pareiškėjo G. S. prašymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą netenkino. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas (G. S.), vykdydamas ūkininko veiklą, 2017 m. sudarydavo sandorius su jo sutuoktinei priklausančiomis įmonėmis, padarė išvadą, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Teismo vertinimu, abejonių dėl G. S. sąžiningumo kelia ir jo su sutuoktine priklausančio turto pasidalijimas, taip pat ir pareiškėjo (G. S.) turtinė padėtis. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-612-589/2020 Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. 2020 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro notarė V. J. patvirtino paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio pagrindu G. S. įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 1 d. sumokėti savo motinai (atsakovei O. S.) 100 000 Eur.

5. 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo. 2020 m. gruodžio 14 d. notarė V. J. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo patvirtino, kad vekselio davėjas G. S. yra skolingas O. S. bendrą 100 323,42 Eur sumą, kurią sudaro: 100 000 Eur skola, 250 Eur už vykdomojo įrašo sudarymą, 52,50 Eur – PVM, kompensaciją už patikrą registruose – 4,96 Eur, spausdinimas – 0,68 + PVM 0,14 Eur, pareiškimo pateikimas – 8,68 Eur + PVM (1,82 Eur), pašto išlaidos – 4,64 Eur.

6. G. S. ir V. V. 2021 m. kovo 22 d. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu V. V. perleido IĮ „Oksenas“ G. S..

7. 2021 m. rugpjūčio 20 d. IĮ „Oksenas“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą pradėti vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka.

8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3124-936/2021 panaikino 2021 m. rugpjūčio 20 d. IĮ „Oksenas“ kreditorių susirinkimo sprendimus ir įmonės bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukė. Teismo vertinimu, neinformuodama pareiškėjos (UAB „Scandagra“) apie ketinimą inicijuoti neteisminio įmonės bankroto procesą ir šiuo klausimu organizuojamą kreditorių susirinkimą, IĮ „Oksenas“ pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnio nuostatas, taip pat neužtikrino UAB „Scandagra“ teisės pareikšti savo poziciją dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo.

9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1940-392/2022 (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-692-392/2023) (toliau – bankroto byla) IĮ „Oksenas“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „Nemokumo biuras“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino bankrutuojančios IĮ „Oksenas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagal kurį bendra IĮ „Oksenas“ kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 922 115,30 Eur.

10. Vykdant bankrutuojančios IĮ „Oksenas“ bankroto procedūrą, 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas atsakovės finansinis reikalavimas, kuriuo buvo prašoma į bankrutuojančios IĮ „Oksenas“ bankroto bylą įtraukti atsakovę ir patvirtinti jos 100 323,42 Eur finansinį reikalavimą, kylantį iš 2020 m. gruodžio 14 d. vykdomojo įrašo.

11. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi bankroto byloje nutarta likviduoti bankrutuojančią IĮ „Oksenas“ dėl bankroto.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

12. Šioje byloje kilo ginčas dėl paprastojo neprotestuotino vekselio išrašymo pagrindo ir jo galiojimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo 2019-2022 m. laikotarpiu savo vardu neįsigijo ir nepardavė jokios transporto priemonės ir nedeklaravo iš šios veiklos gautų pajamų, taip pat nustatė, kad 2019 m. atsakovės vardu buvo įformintas tik dviejų automobilių įgijimas už bendrą 21 500 Eur sumą. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju vekselio išrašymui pagrindo nebuvo, o atsakovės ir trečiojo asmens G. S. tikslas buvo, jog kiti trečiojo asmens kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinti mažesne apimtimi, tenkinant nepagrįstą atsakovės reikalavimą pagal vekselį.

13. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra aktualus pinigų perdavimo trečiajam asmeniui G. S. faktas, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

14. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014).

15. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi, vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016).

16. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018). Vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, priešingai – vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį – patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021).

17. Minėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad atsakovė neturi pareigos įrodinėti reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimo ar jo galiojimo, o tokia procesinė našta, ginčijant vekselį, tenka ieškovei. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė, kad paskolos teisinių santykių, kurių pagrindu galėjo būti išduotas vekselis, nebuvo, todėl vekselį pripažino negaliojančiu kaip tariamąjį sandorį.

18. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriama ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

19. Kaip jau minėta, kiekvienu vekseliu sukuriama prievolė kyla iš tam tikro teisinio santykio, susiklosčiusio tarp vekselio davėjo ir vekselio turėtojo, o šiuo atveju atsakovei esant vekselio turėtojai, ieškovė atsakovei gali reikšti prieštaravimus dėl vekselio galiojimo, remdamasi šalių tarpusavio asmeniniais santykiais ir tarp šalių susiklosčiusiais santykiais, kurių pagrindų buvo sukurta trečiojo asmens prievolė pagal vekselį. Atsakovei teigiant, kad vekselį trečiasis asmuo jai išrašė dėl atsakovės suteiktos paskolos LIĮ „Oksenas“, vertintini šalių įrodymai ir paaiškinimai dėl šalių paskolos teisinių santykių egzistavimo.

20. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

21. Aplinkybę, kad pagal vekselį trečiasis asmuo negavo pinigų (kaip paskolos), yra sunku įrodyti, kadangi ieškovei tenka procesinė našta įrodyti tam tikros aplinkybės (grynųjų pinigų perdavimo) neegzistavimą, t. y. įrodyti tai, ko nebuvo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aktyviai naudodamasi procesinėmis teisėmis, rinkdama įvairius įrodymus, pateikė pakankamai įrodymų ir konkrečius bei logiškus paaiškinimus, kurių visuma sudaro pagrindą prieiti išvadą, kad trečiajam asmeniui piniginės lėšos, skirtos vykdyti IĮ „Oksenas“ veiklą, pagal vekselį perduotos nebuvo.

22. Paskola yra realinis sandoris, o paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų (arba daiktų) perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Ginčo vekselio turinys (išorinė šio sandorio forma) pati savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių susiklostymą, jame nėra įrašų apie skolinimą ir / arba pinigų perdavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad: 1) trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad 2019-2020 m. laikotarpiu LIĮ „Oksenas“ veiklos sąnaudos galėjo viršyti 100 000 Eur sumą ir ši suma buvo finansuota atsakovės lėšomis; 2) trečiasis asmuo savo vardu neįformino jokios transporto priemonės įsigijimo / pardavimo ir neatliko su LIĮ „Oksenas“ veikla susijusių veiksmų; 3) trečiasis asmuo nedeklaravo iš LIĮ „Oksenas“ veiklos gautų pajamų; 4) trečiasis asmuo nebuvo sudaręs su atsakove paskolos, veiklos finansavimo sutarčių dėl lėšų trečiajam asmeniui skyrimo.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m. savo vardu buvo nusipirkusi dvi transporto priemones: 1) BMW 218 Gran Tourer, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 65 pervedė C. A. 14 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „Už BMW 218 Gran Tourer Nr. FP408CX“); 2) Mercedes Benz GLK, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (atsakovė 2019 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 56 pervedė UAB „Serida“ 7 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Už MB GLK“. Taip pat nustatyta, kad: 1) atsakovė ir UAB „Kestauto“ 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė automobilį BMW 218 Gran Tourer, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „Kestauto“ už 14 500 Eur; 2) atsakovė ir J. A. 2019 m. gruodžio 3 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė automobilį Mercedes Benz GLK, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavė J. A. už 8 000 Eur.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad faktiškai būtų skolinusi trečiajam asmeniui 100 000 Eur. Nors pagal byloje tenkančią įrodinėjimo naštą ieškovei tenka įrodyti, kad atsakovė faktiškai trečiajam asmeniui grynųjų pinigų neperdavė, tačiau atsakovė, gali pateikti įrodymus, kuriais grindžia grynųjų pinigų perdavimo trečiajam asmeniui faktą, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. Atsakovei aktyviai neįrodinėjus faktinio piniginių lėšų perdavimo trečiajam asmeniui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nors tokios pareigos atsakovė ir neturėjo, priėmus atsakovei nepalankų teismo sprendimą, atsakovei neturėtų būti sudarytos galimybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui ar pateisinti savo neaktyvumą įrodinėjimo procese atsakovės pateiktų įrodymų turiniu ar jų pateikimo laiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių pagrįsti trečiajam asmeniui perduotų piniginių lėšų faktą, tačiau pirmosios instancijos teisme atsakovė tokia teise aktyviai nesinaudojus (išskyrus pateikimą išrašų iš banko sąskaitų su duomenimis apie išgrynintų pinigų atitinkamas sumas, kurias neva atsakovė galėjo perduoti sūnui, tačiau ieškovė atitinkamais duomenimis apie atsakovės ūkininkavimo išlaidas iš esmės paneigė atsakovės nurodytą galimybę faktiškai perduoti 100 000 Eur, kartu pažymint aplinkybę, jog galimų tokios skolos aplinkybių trečiasis asmuo nebuvo nurodęs ir byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo), nepalankaus teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo atsakovė negali grįsti netinkamu įrodymų vertinimu.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje aptarti įrodymai ir šalių paaiškinimai, sudaro pagrindą prieiti išvadą, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro notarės V. J. patvirtintame paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodyta 100 000 Eur suma atsakovės trečiajam asmeniui nebuvo perduota, nes vekseliu trečiasis asmuo neketino įforminti faktinių paskolos teisinių santykių ir trečiojo asmens pareigos grąžinti šias lėšas atsakovei, t. y. vekselio sudarymo faktinį pagrindą sudarę paskolos teisiniai santykiai neegzistavo. Nors vekselis ir buvo pateiktas vykdyti (priverstiniam išieškojimui), tačiau toks jo vykdymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad faktiškai buvo vykdomas paskolos sandoris, kurio faktiniu pagrindu sudarytas ginčo vekselis, todėl tai nėra priežastis nepripažinti vekselio tariamu. Kadangi vekselis išrašytas neegzistavusios prievolės pagrindu, ginčo vekselį pirmosios instancijos teismas pripažino tariamu sandoriu turėdamas tam tiek faktinį, tiek teisinį šio ieškovų reikalavimo patenkinimo pagrindą (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Pripažinus vekselį negaliojančiu, taip pat pagrįstai pripažintinas negaliojančiu ir jo pagrindu atliktas vykdomasis įrašas.

26. CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal CPK VI dalyje (vykdymo procesas, 583–779 straipsniai) numatytas taisykles vykdomi institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad notaro vykdomieji įrašai pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, ir pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka. CPK 762 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal CPK 760 ir 761 straipsnių nuostatas. Taigi, jeigu šioje byloje šalims bus aktualus notaro vykdomojo įrašo įvykdymo atgręžimo klausimas, tokį prašymą suinteresuota šalis gali pateikti pirmosios instancijos teismui, o šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nepasisako, kadangi šis klausimas nepatenka į apeliacinio proceso ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

27. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą patenkindamas ieškovės ieškinį. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.