- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-2314-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01428-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., V. G., I. K., I. I.
- Pareiškėjas
- K. J.
- Kategorijos
- 3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, suinteresuoti asmenys I. K., I. I., A. G. (A. G.), V. G. (V. G.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), vaikas.
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja K. J. gimė V. G. gyvenant su pareiškėjos mama I. K.. Nors V. G. ir I. K. nebuvo susituokę, tačiau gyveno kartu kaip šeima, palaikė artimus santykius, kartu augino, auklėjo ir išlaikė pareiškėją K. J. bei vedė bendrą ūkį. V. G. ir I. K. gyvendami kartu nei dėl santuokos įregistravimo, nei dėl tėvystės pripažinimo teisinių klausimų nesprendė, kodėl taip buvo, pareiškėjai nėra žinoma, tačiau V. G. visada pripažino tėvystę pareiškėjos atžvilgiu, laikė save biologiniu jos tėvu, visada ja rūpinosi ir mylėjo, o pareiškėjai gimus V. G. suteikė jai K. vardą, savo mirusios močiutės, kuri jį užaugino, garbei. Pareiškėja nuo mažens žinojo, kad V. G. yra jos biologinis tėvas, su kuriuo ją visada siejo labai šilti ir geri santykiai. Siekiant nustatyti biologinį ryšį tarp V. G. ir pareiškėjos, 2021 m. sausio 4 d. buvo atliktas DNR tyrimas, paimant pareiškėjos, jos motinos I. K. ir tetos I. I. (V. G. sesers) kraujo ėminius. Pareiškėja, motyvuodama juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtinybę, nurodo, kad jis aktualus siekiant įgyvendinti jos teisę žinoti savo kilmę ir įgyvendinti paveldėjimo teisę.
3. Papildomai paaiškino, kad su V. G. dažnai leido savo laisvalaikį, turėjo bendrų hobių, kartu dalyvaudavo įvairiose draugų ir giminaičių susitikimuose, o V. G. susirgus, su mama I. K. juo rūpinosi ir slaugė iki pat jo mirties. Pareiškėja pažymėjo, kad palaikė ryšius su V. G. giminaičiai, suinteresuotą asmenį I. I. laiko savo teta, V. G. iš ankstesnės santuokos turėjo du sūnus, su vyresniuoju, V. G., ryšio palaikyti nepavyko, nes jis jau daug metų gyvena užsienyje, taip pat juos skiria nemažas amžiaus skirtumas, su A. G. nors susitikdavo ir retai, tačiau bendravo per „Viber“ programėlę ir jį visada laikė savo broliu. Aplinkybių, kodėl V. G. nebuvo įrašytas į jos gimimo liudiją, nežino, bet esant vaikui, tai nebuvo svarbu, kadangi turėjo ir mamą, ir tėtį, su kuriais visada buvo kartu. Pareiškėja K. J. nurodo, jog tėvystės nustatymas yra aktualus siekiant įgyvendinti ne paveldėjimo teisę, o teisę žinoti savo kilmę ir turėti savo tėvo pavardę.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
5. Pažymėjo, kad su V. G. gyveno kartu kaip šeima nuo 1998 m. faktinėje santuokoje, 2000 m. rugpjūčio 30 d. jiems gimė dukra K. J. (ikisantuokinė pavardė K.), kuriai tėvas suteikė vardą – K., savo mirusios močiutės, kuri jį užaugino, garbei. Nors V. G. kaip tėvas nebuvo įrašytas į pareiškėjos gimimo liudijimą, tačiau visada pripažino tėvystę jos atžvilgiu, kartu ją augino, auklėjo ir išlaikė. Atsiliepime į pareiškimą taip pat nurodoma, jog pareiškėjai išreiškus norą turėti V. G. pavardę, buvo kreiptasi į ekspertus, kad DNR tyrimo pagalba būtų nustatytas V. G. ir pareiškėjos K. J. giminystės ryšys.
6. Papildomai paaiškino, kad dėl įvairių priežasčių jie santuokos sudarymą atidėliodavo. Į pareiškėjos K. J. gimimo liudijimą V. G. nebuvo įrašytas, kaip vaiko tėvas, kadangi V. G. siekė apsaugoti dukrą nuo galimų pavojų, taip pat, tuo metu atrodė, jog dukros pavardė neturi didelio skirtumo. Su V. G. sūnumi V. G. santykių nepalaikė, su A. G. bendravo, kartais atvykdavo jų aplankyti. Kartu kaip šeima, su pareiškėja ir V. G., jie dalyvaudavo V. G. giminaičių ir draugų susitikimuose, niekam nekilo abejonių ir nebuvo jokios paslapties, jog pareiškėja K. J. yra V. G. dukra. V. G. susirgus, buvo pradėti tvarkyti visi teisiniai reikalai, nupirkti sužadėtuvių ir net vestuviniai žiedai, tačiau dėl staiga ištikusios mirties, visko sutvarkyti nespėjo.
7. Suinteresuotas asmuo I. I. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
8. Atsiliepime nurodoma, kad K. J. yra brolio V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Pažymi, jog brolis buvo pakankamai santūraus būdo, ir nors visi artimieji žinojo apie tai, kad jis turi dukrą, tačiau iki 2004 m. apie tai kalbama nebuvo. 2004 m. sausį per šeimos narių ir draugų susitikimą, V. G. parodė visiems pareiškėjos nuotrauką ir pristatė kaip savo dukrą, kuriai K. vardas buvo suteiktas mirusios močiutės K. K. garbei. V. G. buvo rūpestingas tėvas ir labai mylėjo pareiškėją K. J..
9. Papildomai paaiškino, kad broliu V. G. dėl asmeninių nesutarimų daug metų nebendravo, todėl apie pareiškėjos gimimą sužinojo iš savo tetos, kai pareiškėjai buvo vieneri metai. 2004 m. susitikimo su giminaičiais metu, V. G. visiems parodė K. J. nuotrauką ir pristatė ją kaip savo dukterį. Nuo 2008 m. atkūrus santykius su broliu, dažnai vieni kitus lankydavo, artimai bendravo tiek su pareiškėjos mama I. K., tiek su pačia pareiškėja. Dalyvavo pareiškėjos vestuvėse. Nurodo, kad brolis visada deklaravo, jog pareiškėja yra jo dukra ir niekam nekilo jokių abejonių.
10. Suinteresuoti asmenys A. G. ir V. G. teismo nustatytu terminu apsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos pareiškimą patenkinti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. (V. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas; juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį; pakeisti 2000 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 3969 duomenis, nurodant, kad K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini)
12. Teismas pažymėjo, kad CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu. Teismas įvertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. sausio 13 d. Specialisto (DNR tyrimo) išvadą Nr. S-m 1/2021 (01), kurio metu buvo tirti pareiškėjos K. J., jos motinos I. K. ir pareiškėjos tetos (spėjamo tėvo sesers) I. I. kraujo ėminiai. Išvadoje nustatyta, jog I. I. biologinis brolis yra K. J. biologinis tėvas su 99,999309358461 procentų tikimybe. Byloje esantys I. I. ir mirusiojo V. G. gimimo liudijimai patvirtina, jog I. I. ir mirusysis V. G. buvo brolis ir sesuo.
13. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų R. B., O. B., A. P. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, nustatė, kad I. K. (pareiškėjos motina) ir velionis V. G. kartu gyveno nuo 1998 metų iki pat vyro mirties, vedė bendrą ūkį. Bendro gyvenimo metu, 2000 m. susilaukė vaiko K. K. (dabar – J.), kurios tėvystę velionis visuomet pripažino. Pareiškėja, suinteresuoti asmenys I. K. (pareiškėjos motina) bei I. I. (velionio V. G. sesuo) nurodė, jog V. G., būdamas gyvas, visada laikė pareiškėją savo dukra ir niekada niekam dėl to abejonių nekilo. Teismo posėdyje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, jog dar 2004 m. matė K. J. nuotrauką, kurią susitikimo metu visiems rodė V. G. ir sakė, jog čia jo dukra, o lankantis V. G. ir I. K. namuose, niekam niekada nekilo abejonių, kad pareiškėja yra V. G. dukra.
14. Įvertinęs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinį faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Suinteresuoti asmenys A. G. ir V. G. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-6072-1090/2021 motyvuojamąją dalį, pašalinant iš jos motyvus, jog: <...> „I. K. (pareiškėjos motina) ir velionis V. G. kartu gyveno nuo 1998 metų iki pat vyro mirties, vedė bendrą ūkį <...> Bendro gyvenimo metu susilaukė vaiko K. K. <...> o lankantis V. G. ir I. K. namuose <...>“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjo motina I. K. ir velionis V. G. kartu gyveno nuo 1998 metų iki pat vyro mirties ir vedė bendrą ūkį. I. K. gyvenimas su velioniu buvo tik epizodinis ir jie nevedė bendro ūkio bei negyveno kartu kaip šeima, kadangi velionis V. G. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį su apeliantų motina G. G.. Teismas išsamiai neanalizavo faktinių bylos aplinkybių ir iš esmės rėmėsi tik pareiškėjos bei jos motinos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei epizodinėmis nuotraukomis, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas bei nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pareiškėjos motina neva kartu gyveno su velioniu ir vedė bendrą ūkį nuo 1998 m. iki pat jo mirties.
17. Nagrinėjamos bylos dalyku buvo judrinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, tačiau nebuvo nagrinėjamas I. K. ir velionio V. G. bendro gyvenimo fakto nustatymas, suinteresuoti asmenys neteikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą bei patvirtintų, jog velionis visą laiką kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį ne su pareiškėjos motina, o su suinteresuotų asmenų motina – G. G.. Suinteresuoti asmenys negalėjo nuspėti, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime ne tik nustatys tėvystės faktą, bet ir nepakankamai įsigilinęs į bylos faktines aplinkybes, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodys, jog I. K. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį su velioniu nuo 1998 m. iki pat jo mirties.
18. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1733-852/2021, pagal I. K. ieškinį dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo, kuriuo ieškovė įrodinėja bendro gyvenimo bei ūkio vedimo faktą su velioniu V. G. bei teigia, jog būtent ji gyveno su velioniu nuo 1998 m. iki pat jo mirties, todėl jai turi atitekti ½ viso velionio turto. Minėtoje byloje tretieji asmenys A. G. ir V. G. yra pateikę atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį ir kuriame nurodo, jog ieškovė teikia tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi ji niekada negyveno kartu su velioniu kaip šeima bei nevedė bendro ūkio nuo 1998 m. Į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu taip pat įstojo G. G., apeliantų motina, kuri prašo nustatyti dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atidalinti velionio turtą, nes būtent ji, o ne I. K., visą laiką kartu gyveno su savo vyru V. G. bei vedė bendrą ūkį. Tuo tarpu, pareiškėjos K. J. motina I. K. velionio V. gyvenime dalyvavo tik epizodiškai bei niekada su juo negyveno kaip šeima.
19. Apeliantai pažymi, kad civilinės bylos Nr. e2-1733-852/2021 ginčo dalyku yra įrodinėjimas, kas kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį su velioniu V. G., nes nuo to priklausys, kam bus paskirta dalis bendro turto, būtent šioje byloje teismas išsamiai analizuos faktines aplinkybes ir nustatys bendro gyvenimo bei bendro ūkio vedimo faktą iš visumos pateiktų įrodymų. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, jog I. K. ir V. G. kartu gyveno nuo 1998 m. iki pat jo mirties ir vedė bendrą ūkį.
20. Skundžiamame sprendime konstatuojami faktai ir aplinkybės gali būti teisiškai reikšmingi šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims kaip prejudiciniai, o nagrinėjamos bylos atveju motyvuojamosios dalies teiginiai, jog <...> „I. K. (pareiškėjos motina) ir velionis V. G. kartu gyveno nuo 1998 metų iki pat vyro mirties, vedė bendrą ūkį <...> Bendro gyvenimo metu susilaukė vaiko K. K. <...> o lankantis V. G. ir I. K. namuose <...>“, prilygsta fakto konstatavimui. Motyvuojamoje dalyje yra nustatytos neteisingos faktinės aplinkybės, kurios leistų I. K. piktnaudžiauti susidariusia situacija bei pasinaudoti šiais prejudiciniais įrodymais, dėl to nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1733-852/2021 nebus nustatyta tiesa bei įvykdytas teisingumas.
Atsiliepimas
21. Pareiškėja K. J. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, jog nesutinka, kad šias aplinkybes galima laikyti prejudiciniais faktais. Ginčą kelia šalys, kurių teisės dėl priimto sprendimo nėra pažeidžiamos. Abu apeliantai dalyvavo byloje ir galėjo teikti visus įrodymus, kurie paneigtų pareiškėjos teiginius ir patvirtintų jų teiginius, tačiau jie atsiliepimų į pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė. Apeliantų motina G. G., išsiskyrusi su velioniu dar 1991 metais, nebuvo nurodytos bylos dalyvė, ir juridinio fakto (tėvystės, mirus spėjamam vaiko tėvui) nustatymas jos teisių nepažeidžia.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjos teigimu, civilinėje byloje Nr. e2- 1733-852/2021 pagal I. K. ieškinį dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo gali turėti reikšmės tik 2021 m. gegužės 31 d. teismo sprendimu byloje Nr. e2YT-6072-1090/2021 nustatytas velionio V. G. tėvystės juridinis faktas.
24. Liudytojai R. B., O. B., A. P., davę paaiškinimus teismo posėdžio metu apie V. G. santykius su pareiškėja, o taip pat apie velionio gyvenimą su pareiškėjos motina I. K. ir apie jų bendrą ūkį, nėra bylos baigtimi suinteresuoti pareiškėjos draugai ar giminės. Tuos pačius faktus teisme patvirtino V. G. sesuo I. I..
Atsiliepimas
25. Suinteresuotas asmuo I. I. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
26. Nurodo, kad žinojo, kad su žmona G. išsiskyrė dar 1991 m., tačiau visada jai padėdavo tiek finansiškai, tiek auklėjant vaikus. Nurodo, kad 2009 m. atkūrė santykius su broliu, bendravo šeimomis, V. G. su I. K. dažnai atvažiuodavo pas juos į svečius. Nurodo, kad brolis gyveno su I. K. ir dukra K. sodyboje (duomenys neskelbtini), kur dažnai lankydavosi per šventes ir draugų susitikimus. V. ir I. turėjo ūkį, abu jame dirbo, I. visada buvo šalia. Nurodo, kad 2014 m. jie dalyvavo suinteresuoto asmens sūnaus vestuvėse kaip šeima. Broliui susirgus, I. K. juo rūpinosi ir buvo kartu iki pat mirties.
27. Paaiškino, kad G. G. niekada sodyboje nematė, juo labiau kažką tvarkant ar dirbant. V. G. pasakodavo, kad buvusi žmona jam dažnai skambindavo, prašydama įvairios pagalbos, brolis padėdavo, bet bendro ūkio jie nevedė.
28. Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
29. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantai byloje dalyvavo ir galėjo teikti įrodymus. Tuo tarpu, G. G. byloje nedalyvavo, ji pareiškė savo reikalavimus nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl turto dalies nustatymo pagal suinteresuoto asmens ieškinį tik po to, kai buvo priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodo, kad ginčas dėl turimų turto dalių nėra susijęs su tėvystės fakto nustatymu ir bus sprendžiamas kitoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Byloje kilo ginčas dėl 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų faktų, jog: <...> „I. K. (pareiškėjos motina) ir velionis V. G. kartu gyveno nuo 1998 metų iki pat vyro mirties, vedė bendrą ūkį <...> Bendro gyvenimo metu susilaukė vaiko K. K. <...> o lankantis V. G. ir I. K. namuose <...>.
32. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad K. K. (dabar – J.), gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas. Iš UAB „Žvėryno klinika“ medicininio mirties liudijimo matyti, jog V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė juridinį faktą, kad V. G. (V. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas. Ši sprendimo dalis nėra skundžiama, apeliantai skundžia motyvuojamosios sprendimo dalis dėl to, kad V. G. ir I. K. kartu gyveno nuo 1998 m. iki vyro mirties, vedė bendrą ūkį, bendro gyvenimo metu susilaukė vaiko K. K., lankantis V. G. ir I. K. namuose <...>.
33. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismas nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1733-852/2021, pagal I. K. ieškinį dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo, kuriuo ieškovė įrodinėja bendro gyvenimo bei ūkio vedimo faktą su velioniu V. G. bei teigia, jog būtent ji gyveno su velioniu nuo 1998 m. iki pat jo mirties, todėl jai turi atitekti ½ viso velionio turto. Šioje byloje tretieji asmenys (apeliantai) A. G. ir V. G. atsiliepime prašo atmesti ieškovės ieškinį ir nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie bendro ūkio vedimą, nepateikė įrodymų, kad asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendro turto kūrimo. Atsiliepime nurodo, kad jų velionis tėvas gyveno ne su ieškove, tačiau su jų motina G. G.. Nustatyta, kad į minėtą civilinę bylą trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu taip pat įstojo G. G., apeliantų motina, kuri prašo nustatyti dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atidalinti velionio turtą, nes būtent ji, o ne I. K., visą laiką kartu gyveno su savo vyru V. G. bei vedė bendrą ūkį.
34. Apeliantų teigimu, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatyti faktai, kad I. K. ir jų tėvas vedė bendrą ūkį, turės prejudicinę reikšmę byloje Nr. e2-1733-852/2021, kurioje šis klausimas yra sudarantis įrodinėjimo dalyką, kai tuo tarpu šioje civilinėje byloje teismas tokias išvadas padarė neišanalizavęs visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, kadangi tokia aplinkybė net nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku.
35. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Tokia teisės taikymo taisyklė formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-968/2003). Apeliacine tvarka yra patikrinama faktinė ir teisinė neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą procesinį sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti. Taigi gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-503-450/2021).
36. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, Nr. 3K-3-282/2012; 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
38. Kaip matyti iš nurodytos kasacinio teismo praktikos, įtvirtintos iš esmės dvi sąlygos, kad vienoje byloje nustatyti faktai turėtų prejudicinę reikšmę kitoje byloje – visų pirma, abejose bylose turi dalyvauti tie patys asmenys bet kokiu statusu. Ši pirmoji būtina sąlyga yra įgyvendinama, kadangi tiek K. J., tiek I. K., o taip pat apeliantai A. G. ir V. G. dalyvauja abejose civilinėse bylose.
39. Tačiau, teismo vertinimu, nėra išpildoma antroji būtinoji sąlyga – jog faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie šioje (pirmesnėje) byloje tokie faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Šiuo atveju įrodinėjimo dalykas buvo tai, ar V. G. yra K. J. (buvusios K.) tėvas, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-1733-852/2021 įrodinėjimo dalykas yra, ar I. K. vedė bendrą ūkį su velioniu V. G.. Taigi, juridinis faktas (tėvystė) šioje byloje nebuvo nustatytas tos aplinkybės pagrindu, ar I. K. su V. G. vedė bendrą ūkį ar ne, taip pat šioje nebuvo vertinama tokio bendro gyvenimo apimtis, trukmė. Ši aplinkybė nebuvo šios bylos nagrinėjimo ir vertinimo objektas, nes tik tokiu atveju tokia aplinkybė turėtų prejudicinę reikšmę byloje Nr. e2-1733-852/2021. Be to, patys apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje nebuvo nagrinėjamas I. K. ir velionio V. G. bendro gyvenimo fakto nustatymas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ginčijami motyvuojamosios dalies aplinkybės neatitinka prejudinciniams faktams keliamų sąlygų.
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis ir joje nurodyti faktai, tiek kiek jais pasisakyta apie bendrą I. K. ir V. G. gyvenimą, turėtų prejudicinę reikšmę civilinėje byloje Nr. e2-1733-852/2021. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
41. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantai teisės į bylinėjimosi išlaidas neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu tokią teisę įgijo pareiškėja. Paraiškėja pateikė teismui prašymą priteisti 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 800 Eur patirta pirmosios instancijos teisme, o 300 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja prašymo dėl 1 800 Eur atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, pirmosios instancijos teismas sprendimu pasisakė dėl 38 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo klausimo.
42. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad bylas nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kaip matyti, apeliacinį skundą pateikė asmenys, turintys priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, nei pareiškėja, todėl šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Prašomos priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidos yra realiai pagrįstos (2021 m. liepos 26 sąskaita už teisines paslaugas, 2021 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymas), neviršijančios maksimalių rekomenduojamų dydžių. Dėl šios priežasties yra pagrindas priteisti pareiškėjai K. J. iš apeliantų A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) lygiomis dalimis po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliantų A. G. (A. G.) ir V. G. (V. G.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš apeliantų A. G. (A. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (V. G.) (gim. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.